„Klevo lapas“ - tai specialus žalias skiriamasis ženklas, kurį privalo naudoti neseniai vairuotojo pažymėjimą gavę asmenys. Šis ženklas informuoja kitus eismo dalyvius, kad už vairo sėdi mažiau patyręs vairuotojas.
Privalomieji reikalavimai ir apribojimai pradedantiesiems vairuotojams
Ženklo naudojimas yra privalomas tik pradedantiesiems vairuotojams, tai yra, asmenims, kurie yra gavę B kategorijos vairuotojo pažymėjimą pirmą kartą. Tokie vairuotojai turi specialų dvejus metus galiojantį vairuotojo pažymėjimą, kurį daugelis vadina „laikinuoju vairuotojo pažymėjimu“. 2021 metais Lietuvoje „klevo lapo“ galiojimo trukmė buvo dveji metai - t. y., toks pat laikotarpis, kiek galioja laikinas vairuotojo pažymėjimas.
Be privalomo „klevo lapo“, pradedantiesiems vairuotojams keliami tam tikri papildomi reikalavimai ir apribojimai. Jie yra skirti tiek pačių vairuotojų, tiek kitų eismo dalyvių saugumui. Pradedantieji vairuotojai Lietuvoje negali važiuoti didesniu kaip 70 km/h greičiu užmiestyje ir didesniu kaip 80 km/h greičiu automagistralėse. Pradedančiųjų vairuotojų alkoholio tolerancijos riba yra nulinė (0,00 promilės).
Per dvejų metų laikotarpį vairuotojai privalo dalyvauti papildomuose vairuotojų mokymuose, kurie apima teorijos atnaujinimą bei praktinius užsiėmimus.
„Klevo lapo“ galiojimas ir tolesnis naudojimas
„Klevo lapas“ Lietuvoje per 2021 metus turėjo aiškiai apibrėžtą taisyklę - jį reikia naudoti dvejus metus nuo pirmojo vairuotojo pažymėjimo gavimo. Kai tik baigiasi laikinojo vairuotojo pažymėjimo galiojimas ir vairuotojas nepažeidžia kelių eismo taisyklių (o taip pat sėkmingai praėjo papildomus mokymus, jei tai būtina), jis gali gauti nuolatinį vairuotojo pažymėjimą. Po to, jei nepažeidžiamos taisyklės, asmens vairuotojo statusas pereina į įprastą, ir „klevo lapas“ nebereikalingas.
Daugelis vairuotojų klausia, ar pasibaigus laikinojo pažymėjimo galiojimui galima toliau naudoti „klevo lapą“. Nors taisyklės nereikalauja to daryti, papildomų apribojimų ar draudimų ženklui naudoti nėra. Kai kurie vairuotojai savanoriškai palieka „klevo lapą“ ant automobilio ilgesnį laiką, norėdami, kad kiti vairuotojai ir toliau atkreiptų dėmesį į jų patirties lygį.
Atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus
Jeigu pradedantysis vairuotojas nesilaiko reikalavimo ir neišsikelia matomoje vietoje „klevo lapo“, tai laikoma Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Už tokį pažeidimą gali būti skiriama bauda.
Teisių atėmimas gresia pradedančiajam vairuotojui (per pirmuosius 2 metus nuo pažymėjimo gavimo), kai padaromas rimtas arba pakartotinis KET pažeidimas - pavyzdžiui, naudojamasi telefonu vairuojant, smarkiai viršijamas greitis, vairuojama išgėrus ar sukeliama avarinė situacija. Tokiais atvejais, be piniginės baudos, gali būti skiriamas ir teisės vairuoti atėmimas (terminas priklauso nuo pažeidimo sunkumo ir aplinkybių).
- Jeigu fiksuojama, kad telefonas buvo rankoje (ne laikiklyje) ir elgesys pakartotinis arba akivaizdžiai pavojingas (pavyzdžiui, nepastebėta pėsčiųjų perėja, vingiavimas tarp juostų), „klevo lapas“ teisių atėmimas gali būti pritaikytas šalia piniginės baudos. TV3 primena, kad už telefono naudojimą vairuojant gresia 60-90 € bauda ir net 1-3 mėn. atėmimas, kai parenkama griežtesnė sankcija.
- Pradedantiesiems taikomos griežtesnės taisyklės dėl neblaivumo ir atsakomybės. LRT aiškina dabartinę tvarką bei siūlymus dėl 0 promilių režimo, pažymėdama, kad pradedantiesiems ribos ir sankcijos yra griežtesnės nei kitiems vairuotojams. Tokiais atvejais „klevo lapas“ teisių atėmimas - dažna ir ilgesnė sankcija, ypač jei nustatomas didesnis neblaivumas ar sukeliamas įvykis.
- Kai greitis viršijamas ženkliai arba atliekami manevrai, keliantys tiesioginę grėsmę (aplenkimai per ištisinę, raudono įveikimas, staigūs persirikiavimai), pradedantiesiems ypač dažnai parenkamos griežtesnės sankcijos - įskaitant teisių atėmimą.
Telefonu galima naudotis per laisvų rankų įrangą arba turint laikiklį - svarbiausia, kad telefonas nebūtų rankoje ir kad neblaškytumėte dėmesio. Kai transporto priemonė nedalyvauja eisme (saugi vieta, išjungtas variklis), telefono laikymas rankoje paprastai nelaikomas pažeidimu. Pareigūnai, fiksuodami pažeidimus, remiasi vaizdo/foto įrodymais, tarnybiniais įrašais, liudytojais.
Visuomenės požiūris į „klevo lapą“
Dauguma vairuotojų linkę drąsiai vertinti kitų eismo dalyvių įgūdžius ar vairavimo kokybę, tačiau kai kurie žmonės apie kitų sugebėjimus gali kritiškai nuspręsti ir vos pamatę automobilį. Didžiausios šalies ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad 17 proc. šalies vairuotojų susierzina vos pamatę klevo lapo ženklu pažymėtus automobilius.
„Pamatę klevo lapo ženklą kai kurie žmonės iš karto galvoja, kad už vairo sėdintis mažiau patyręs vairuotojas darys daugiau klaidų, sukels pavojingas avarines situacijas ar vairuos labai lėtai. Dėl to kai kurie vairuotojai iš karto susierzina ir nori kuo greičiau aplenkti „šviežiai iškeptą“ eismo naujoką,“ - teigiama tyrime. Pasak E. Masalskienės, manydami, kad kiti eismo dalyviai prastai vairuoja, iš karto mažiau jais pasitikime - taip pamažu kelyje galime prarasti ramybės ir saugumo jausmą. „Susierzinę mes taip pat mažiau dėmesio kreipiame į savo veiksmus, galime būti mažiau susikaupę bei jautrūs aplinkai, nepastebėti įvairių kliūčių ar laiku nesureaguoti į potencialias avarines situacijas.“
„Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikto tyrimo duomenys taip pat rodo, kad gyventojai panašiai nepakantūs klevo lapo ženklą turintiems vairuotojams Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. „Lietuvos draudimo“ pykčio keliuose valdymo konsultantė vairuotojams pataria rečiau vertinti kitus eismo dalyvius ir nedaryti išankstinių prielaidų. „Kitą vertus, būtina suvokti, kad klevo lapas rodo laikotarpį, o ne įgūdžius, tad ir ką tik pradėjęs vairuoti žmogus gali būti nepriekaištingas vairuotojas, tad galbūt susierzinti apskritai nėra dėl ko.“ Paklausta apie tai, kaip geriausia pamiršti susierzinimą, E. Masalskienė sakė, kad visuomet padeda minčių nukreipimas - neverta koncentruotis į negatyvias mintis kelyje. Jei važiuojate ne vienas, galite užkalbinti šalia sėdintį žmogų ar tiesiog pamąstyti apie asmeninius gyvenimo planus bei kasdienius darbus.
Gyventojų nuomonės tyrimą dėl elgesio kultūros ir patiriamų neigiamų emocijų vairuojant „Lietuvos draudimo“ užsakymu 2015 m. sausio mėn. atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Siekdama mažinti pykčio lygį šalies keliuose, didinti saugumą, komfortą ir malonumą vairuoti, „Lietuvos draudimas“ įgyvendina projektą „Nulis pykčio“. Anksčiau atliktas vairuotojų tyrimas parodė, kad 95 proc. Lietuvos vairuotojų yra susidūrę su pykčiu keliuose ir bent kartais patiria neigiamų emocijų, o 61 proc. vairuotojų vienaip ar kitaip sureaguoja į kitų vairuotojų demonstruojamą pyktį.
Pirmoji pykčio valdymo pamoka Lietuvoje
„Klevo lapo“ įsigijimo iššūkiai ir sprendimai
Anksčiau, vos įsigaliojus Kelių eismo taisyklių pakeitimui, kad nepatyrę vairuotojai privalo ant mašinų klijuoti juos išskiriantį ženklą - žalią klevo lapą, kilo problemų dėl šių ženklų prieinamumo. Daugelis „Panoramos“ žiūrovų teiravosi apie vos savaitę galiojantį pakeitimą ir teigė, kad niekur jų rasti nepavyko. Sostinėje vos kelios parduotuvės prekiavo žaliais klevo lapais ir šie, kainuojantys 2-5 Lt, - buvo greitai išperkami.
Tuo metu Susisiekimo ministerija aiškino pati neužsiimanti tokių lapų spausdinimu ir platinimu - esą dar liepą paskelbusi apie būsimus pakeitimus ir tuo pasirūpinti turėjo verslininkai. „Buvo įdėta ministerijos tinklapyje, buvo pranešta žiniasklaidos priemonėmis, tačiau iš pradžių galvota, kad lapas nebus privalomas, tačiau, kai tapo privalomu, daugelis verslininkų, kurie galėtų iš to uždirbti, nebuvo pasiruošę“, - sakė Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo departamento direktorius Vigilijus Sadauskas.
Dar gegužę Vyriausybėje svarstant kelių eismo taisyklių pakeitimus siūlyta, kad žalias klevo lapas, pakeičiantis ženklą „70“, nepatyrusiems vairuotojams būtų tik rekomenduojamas, vėliau vyriausybės kabinetuose nuspręsta, kad jis būtų privalomas. Dvejų metų vairavimo stažo neturintiems vairuotojams, nerandantiems nusipirkti lipduko su žaliu lapu, ministerija siūlė jį atsispausdinti ar išsikirpti, pagal internete pateiktą maketą. Tuo metu „Regitra“ žadėjo, kad jau šio mėnesio pabaigoje tokių ženklų galima bus įsigyti jos filialuose, atsiimant vairuotojo pažymėjimą.
Šiemet per pusmetį teisę vairuoti įgijo daugiau nei 40 tūkst. gyventojų, pernai - 60 tūkst. Šie vairuotojai, jei ant mašinos priekinės ar galinės dalies neturės žalio klevo lapo, policijos gali būti nubausti 20-40 Lt bauda arba atsipirkti įspėjimu.
Kelionės į užsienį ir Žalioji kortelė
Galiausiai, verta pasirūpinti Žaliąja kortele, kuri suteikia draudimo apsaugą net 47-iose šalyse. Kiekvienas keliautojas tikisi, kad jo kelionė bus ne tik įsimintina, bet ir saugi. Vis tik, gyvenime pasitaiko įvairių situacijų, kuomet ir labiausiai patyrę vairuotojai gali suklysti, be to, kartais aplinkybės nepriklauso nuo paties vairuotojo. Pasitaiko, kad mūsų automobilis yra apgadinamas kitų eismo dalyvių, o kitais atvejais patys tampame eismo įvykio kaltininkais. Bet kuriuo atveju, tokia situacija tampa sudėtingesnė, jei tai nutinka svetimoje šalyje.
Kaip pastebi Mindaugas Balinskas, ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group" Žalų departamento vadovas, užsienyje įprastai įvyksta tokio pat pobūdžio įvykių, kaip ir Lietuvoje. Vis tik yra ir specifinių įvykių, kurie įvyksta dėl skirtingų kelių eismo taisyklių važiuojant žiedinėmis sankryžomis, rikiuojantis į kitą eismo juostą ar persirikiuojant iš greitėjimo juostos arba į lėtėjimo juostą. Taip pat nepalankių situacijų susiklosto ir dėl kitos nei mums įprasta eismo krypties, kaip yra Didžiojoje Britanijoje. Minėtų situacijų ne visuomet galime išvengti, tačiau bent jau verta pasirūpinti apsauga nuo materialinių nuostolių.
Žalų departamento vadovas primena, kad keliaujantiems po užsienį labai praverčia Žalioji kortelė. Ji išduodama visiems pageidaujantiems vairuotojams, kurie yra apsidraudę automobilį privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Toks draudimo dokumentas galioja 47-iose Žaliosios kortelės valstybėse, tarp jų ir tokiose, kurios nepriklauso Europos Sąjungai, pavyzdžiui, Rusijoje, Ukrainoje ar Baltarusijoje. Kortelė naudinga tuo, kad nereikia atskirai draustis kiekvienoje aplankytoje valstybėje pagal joje galiojančius įstatymus.
Nauja Žaliosios kortelės tvarka
„Žaliąją kortelę privaloma turėti kiekvienam už Europos Sąjungos vykstančiam vairuotojui. Svarbu paminėti, kad nuo liepos 1 d. keičiasi Žaliosios kortelės spalva. Šį draudimo dokumentą būtina turėti atspausdintą ant švaraus balto popieriaus lapo - jį užsienio valstybėse tikrinantiems pareigūnams galima parodyti tik popieriniu, o ne elektroniniu formatu. Atspausdintas tekstas turi būti aiškiai įskaitomas, neišteptas spausdintuvo rašalu ir be spausdinimo dryžių. Tokia tvarka palengvins naudojimąsi dokumentu, nes, netyčia jį pametus, vairuotojai galės patys jį pakartotinai atsispausdinti. Naujos Žaliosios kortelės bus siunčiamos vairuotojams el. paštu, o iki liepos 1 d. išduotos kortelės galios iki jų pasibaigimo", - teigia M. Balinskas.
Ką daryti patyrus nuostolių užsienyje?
Žalų departamento vadovo teigimu, užsienyje patirti nuostoliai gali smarkiai išaugti, nes tam tikrose valstybėse skiriasi požiūris į žalas ir jų dydį. „Be to, užsienyje gali būti didesnės ir automobilio remonto, automobilio dalių kainos. Jau nekalbant apie tai, kad, sutrikdžius kitų eismo dalyvių sveikatą, tektų atlyginti ir sveikatos, o kartais ir moralinę žalą. Todėl vairuotojams būtina pasirūpinti apsauga nuo galimų nuostolių", - paaiškina M. Balinskas.
Nutikus autoįvykiui ar automobiliui patyrus kitokią žalą užsienyje, ekspertas pirmiausia rekomenduoja įvertinti situaciją:
- Jeigu kas nors iš eismo dalyvių patyrė sveikatos sutrikimų, reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą, o prireikus - suteikti būtinąją medicinos pagalbą.
- Tuomet reikia iškviesti policiją.
- Tuo atveju, jeigu policijos atvykimas nereikalingas, turite užpildyti eismo įvykio deklaraciją, taip pat susižinoti kito eismo įvykio dalyvio duomenis. Jei nesuprantate, kaip užsienyje reikia pildyti deklaraciją ir nesutariate su kaltininku, taip pat kvieskite policiją.
- Galiausiai reikia nedelsiant kreiptis į savo draudimo bendrovę ir patirtą žalą užregistruoti.
Nors Lietuvoje drausti automobilius transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu yra privaloma, nedidelė dalis vairuotojų to nepadaro. Todėl pasitaiko, kad su nedrausta transporto priemone patenkama į eismo įvykį užsienyje. Tai sukelia didelių sunkumų, nes vidutinė automobiliams padaroma žala užsienio valstybėse siekia apie 4 000 Eur.
tags: #baltarusijoje #zalias #klevo #lapas #nepatyrusiems #vairuotojams