Viena didžiausių geležinkelio katastrofų Lietuvos istorijoje įvyko 1975 m. balandžio 4 d. pavakarę, apie 17 val. 30 min., ties Žaslių geležinkelio stotimi. Tai buvo šiltas pavasario penktadienis, Atvelykis. Tą dieną traukinys Nr. 513, važiavęs maršrutu Vilnius-Kaunas, buvo sausakimšas keleivių. Tikslus jų skaičius nėra žinomas, tačiau manoma, kad žmonių buvo šimtai.
Katastrofos aplinkybės
Avarija įvyko netikėtai. Likus dvidešimčiai metrų iki Žaslių geležinkelio stoties, traukinys, važiavęs maždaug 70 km/val. greičiu, trenkėsi į atsarginiame kelyje stovėjusio prekinio traukinio paskutinį vagoną-cisterną, pilną benzino. Šis prekinio traukinio vagonas buvo per daug išsikišęs iš šalutinio kelio - maždaug metras cisternos buvo pagrindinių bėgių dalyje.
Mašinistas vėliau pasakojo: „Nesuveikė technika. Pamačiau degalų cisterną, kai ji buvo visai arti - prieš mane. Katastrofa buvo neišvengiama“.
Avarijos eiga
Smūgis į benzino cisterną ją prakirto, o nuo kibirkšties užsidegė benzinas. Pirmasis keleivinio traukinio vagonas, kuriame buvo mašinistas, apvirto ant šono. Antrasis vagonas, kuriame jau buvo keleiviai, nuriedėjo nuo bėgių, užšoko ant pirmojo ir, apipiltas benzinu iš prakirstos cisternos, užsidegė. Trečiasis vagonas įstrigo cisternoje ir jį visą labai staigiai apėmė liepsna. Ketvirtasis vagonas taip pat nuriedėjo nuo bėgių. Kilo didelis gaisras.
Ypač nukentėjo žmonės, vilkėję sintetinius rūbus. Vien į Kaišiadorių centrinę ligoninę per pirmąją valandą po gaisro buvo atvežta apie 80 apdegusių žmonių. Trečiasis vagonas sudegė visiškai, žuvo visi ten buvę keleiviai.
Pagalba nukentėjusiems
Traukinio katastrofa įvyko pro šalį ėjusių Žaslių medžio apdirbimo įmonės darbuotojų akivaizdoje, kurie puolė gelbėti įstrigusiųjų. Netrukus į nelaimės vietą padėti susirinko ir kiti Žaslių gyventojai. Žaslių gyventoja Leonora Markevičienė pasakojo: „Visi žmonės, kurie čia gyveno, bėgo į tą avarijos vietą. Aš išbėgau iš kambario ir žiūriu, kad prieš mūsų namą atvaryti keturi vagonai, ir iš tų vagonų plūste plūsta žmonės per šlaitą, ritasi, bėga į kelią, į autostradą“.
Į ligonines vežė ir greitosios pagalbos automobiliai iš Kauno, Vilniaus, Kaišiadorių bei Žaslių. Alina Mišliuvienė, kuri buvo iškviesta į Žaslių ligoninę, prisiminė: „Žmonės vieni klykė, kiti raudojo, dar kiti lakstė, iškėlę rankas. Personalas jau teikė pagalbą, mes puolėm padėti, vežėm į Kauną sunkiausius ligonius... Vežėme nepaprastai sunkius ligonius, buvo žmonės su nutrauktomis galūnėmis, ištikti komos, patyrę trauminį šoką - jauni žmonės, matomai studentai. Jau nebuvo klyksmų, tik dejonės. Tas degančio žmogaus kvapas liko mano atmintyje - jį atskirčiau iš tūkstančio kvapų.“
Avarijos metu žmonės stengėsi padėti vieni kitiems. Žaslietis Arvydas Garnys, padėjęs išgelbėti tris vaikus, paaukojo savo gyvybę.
Viena kraupiausių tragedijų, apie kurią turėjome nežinoti. Žaslių traukinio katastrofa
Nutylėtas tragedijos mastas
Sovietmečiu įvykusios katastrofos ir jų mastai dažnai būdavo slepiami ar cenzūruojami. Nors oficialiai buvo paskelbta, kad žuvo tik 20 žmonių, o sužeista 39, neoficialūs duomenys ir liudininkų pasakojimai rodo, kad aukų ir nukentėjusiųjų buvo žymiai daugiau. Laikraštis „Tiesa“ apie įvykį informavo vos keliomis eilutėmis po poros dienų, balandžio 6 d., pranešdamas apie „žmonių aukas“ ir sudarytą vyriausybinę komisiją avarijos priežastims tirti.
LTSR Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų kolegija avarijos kaltininkais pripažino kelio meistrą ir dispečerį, kuris nusprendė, kad keleivinis traukinys Žasliuose galėjo aplenkti krovininį. Dispečeris buvo nuteistas 13 metų, o meistras - trejus metus kalėti.
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasigirsta diskusijų dėl tikrojo avarijos masto. Kai kurie šaltiniai teigia, kad žuvusiųjų galėjo būti apie tūkstantį ar net daugiau. Tačiau kiti analitikai, remdamiesi baudžiamųjų bylų medžiaga ir liudininkų parodymais, kelia klausimus dėl tokių skaičių patikimumo, teigdami, kad tai gali būti „miesto legenda“ - perdėtas pasakojimas, nutolęs nuo realybės. Analizės rodo, kad ne visi vagonai buvo visiškai užpildyti, o iš kai kurių vagonų žmonės spėjo evakuotis.
Atminimas
1975 m. prie pat geležinkelio pastatytas koplytstulpis aukoms atminti. 1991 m. rugpjūčio 31 d. Žaslių geležinkelio stotyje atidengtas ir pašventintas paminklas žuvusiems traukinio katastrofoje atminti. 2004 m. AB „Lietuvos geležinkeliai“ pastatė kryžių.
tags: #baisiausi #lietuvos #traukiniu #avarijos