Avarijos, alkoholio vartojimas ir teisinės pasekmės

Lietuvos teismų praktika rodo, kad alkoholio vartojimas po eismo įvykio yra rimtas pažeidimas, turintis sunkių teisinių pasekmių. Šiame straipsnyje apžvelgsime teisinius aspektus, susijusius su alkoholio vartojimu eismo įvykių metu, ir jo poveikį žmogaus organizmui.

Teisėsaugos ir eismo įvykio schemos

Alkoholio vartojimo po eismo įvykio teisinės pasekmės

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) ne kartą yra pabrėžęs, kad alkoholio vartojimo faktas po eismo įvykio neturėtų būti vertinamas atskirai nuo transporto priemonės vairavimo. Šis principas yra esminis, sprendžiant atsakomybės klausimus.

Teismų praktika ir išaiškinimai

LAT panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti šiam teismui, nustatęs, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Anot LAT, „alkoholio vartojimo fakto po eismo įvykio vertinimas atskirai nuo vairavimo sudaro sąlygas neblaiviam vairuotojui piktnaudžiauti teise - jam būtų naudinga vartoti alkoholį po eismo įvykio arba teigti, kad alkoholį vartojo po eismo įvykio ir taip išvengti transporto priemonės konfiskavimo.“

Kaip pavyzdį galima pateikti antradienį LAT išnagrinėtą bylą, kurioje E. K. nuteistas už tai, kad, vairuodamas automobilį, padarė eismo įvykį - jo metu kliudė ir apgadino kitą automobilį. Po įvykusios avarijos, nelaukdamas atvykstančių policijos pareigūnų, jis pasišalino ir grįžęs namo vartojo alkoholį. Daugiau nei po valandos sugrįžus į eismo įvykio vietą, jam buvo nustatytas 2,44 promilės neblaivumas.

Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad automobilis, kurį vairavo nuteistasis E. K. per eismo įvykį, po kurio iki neblaivumo patikrinimo vartojo alkoholį, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, padarydami priešingą išvadą, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Žemesniųjų instancijų teismai taip pat nusprendė, kad nuteistojo E. K. padaryta veika - alkoholinių gėrimų vartojimas po eismo įvykio - nėra tiesiogiai susijusi su kelių transporto priemonės panaudojimu, todėl nepripažino automobilio konfiskuotinu turtu. LAT išplėstinė Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nesutiko su tokiu sprendimu.

Taip pat priimtoje nutartyje pasisakyta dėl draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą (non bis in idem principas), kadangi dėl padaryto eismo įvykio E. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir jis buvo nubaustas 10 eurų bauda. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad yra nepateisinama situacija, kai asmeniui dėl nusikalstamos veikos pradedamas ir tęsiamas baudžiamasis procesas ir jis dar atskirai traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Nors šią procesinę situaciją apeliacinės instancijos teismas pastebėjo, bet padaryto pažeidimo tinkamai neištaisė.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Baudžiamoji atsakomybė ir Kelių eismo taisyklės

Vairuoti neblaiviam draudžiama. Priklausomai nuo nustatytų promilių kiekio tai baudžiama administracine tvarka, o viršijus 1,51 promilės asmuo traukiamas net baudžiamojon atsakomybėn. BK 281-1 straipsnyje įstatymo leidėjas nustatė baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant atsakomybės taikymo klausimą dėl alkoholio vartojimo po eismo įvykio yra aktualus ir Kelių eismo taisyklių 221 punktas, kuriame įtvirtinta, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.

Sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį už šią alternatyvią veiką, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad:

  1. Asmuo, vairuodamas transporto priemonę, padarė eismo įvykį.
  2. Po to vartojo alkoholį, iki bus nustatytos to įvykio aplinkybės.
  3. Asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Vadinasi, tokiu atveju privalomos sąlygos atsakomybei kilti pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį neatsiejamos nuo transporto priemonės vairavimo ir tokios nusikalstamos veikos padarymas be transporto priemonės yra neįmanomas.

Draudimo išmokos ir alkoholio vartojimas

Neblaivūs asmenys, sukėlę eismo įvykį, netenka teisės į transporto priemonių draudimo išmoką ir turi padengti visus avarijos metu padarytus nuostolius. Visi kiti vairuotojai laikomi neblaiviais, kai etilo alkoholio koncentracija yra daugiau kaip 0 promilių (SEAKĮ 2 str.).

Jei trauma įvyko vairuojant motorinę transporto priemonę, o asmuo neturėjo teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonės arba buvo apsvaigęs nuo alkoholio, draudimas negalios. Ypač svarbi riba yra 0,4 promilės. Draudimas taip pat negalioja, jei asmuo buvo vidutinio ar sunkaus neblaivumo, kai alkoholio koncentracija viršija 1,5 promilės, ir tai turėjo įtakos įvykiui.

Svarbi, bet dažnai pamirštama detalė, kad, jei po nelaimingo atsitikimo vartojai alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas iki gydytojo apžiūros, arba vengėte neblaivumo patikrinimo, draudimas taip pat gali negalioti. Beje, jei sveikatos sutrikimai atsirado arba pasunkėjo vartojant alkoholį, kai kraujyje rasta daugiau nei 1 promilė etilo alkoholio, tokia situacija laikoma nedraudžiamąja ir asmens draudimas jos nepadengtų. Jei vartojama alkoholį, draudimo apsauga tampa labai ribota.

Mirtina tiesa apie vairavimą išgėrus

Alkoholio poveikis žmogaus organizmui ir vairavimo gebėjimams

Alkoholio vartojimas turi daugybę neigiamų pasekmių žmogaus organizmui ir gebėjimui saugiai vairuoti. Saugi riba yra tik viena - 0,00 promilės.

Poveikis vairavimo gebėjimams

  • 0,2 promilės alkoholio koncentracija kraujyje jau turi įtakos reakcijos laikui. Raumenų valdymas suprastėja, todėl reakcija į nervų siunčiamus dirgiklius gali būti neteisinga.
  • 0,8 promilės alkoholio koncentracija kraujyje padvigubina vidutinio vairuotojo reakcijos laiką nuo 1,5 iki 3,0 s.
  • Tikimybė padaryti avariją vartojant alkoholį auga eksponentiškai. Jei esant 0,8 promilės koncentracijai rizika yra 4 kartus didesnė nei blaivaus asmens, tai su 1,6 promilės rizika jau išauga 30 kartų.
  • Alkoholio ir psichotropinės medžiagos sulėtina vairuotojo reakciją nuo dešimtadalio iki trečdalio, todėl vairuotojas negeba reaguoti ir priimti teisingus sprendimus - kurių pasekmės dažnai būna labai skaudžios ne tik pačiam vairuotojui, bet ir kitiems eismo dalyviams.
  • Alkoholis susilpnina vairuotojo gebėjimą suprasti kelio ženklus ir kitų eismo dalyvių rodomus signalus.
  • Alkoholis sumažina regėjimo aštrumą iki 32 proc. ir pablogina periferinį regėjimą. Taip aplinkos matymas tampa panašus į važiavimą tuneliu.
Infografika apie alkoholio promilių poveikį

Poveikis sveikatai

Kai į organizmą patenka daugiau alkoholio nei jis sugeba perdirbti, jo perteklius kaupiasi kraujyje. Širdis tokį kraują su alkoholiu varinėja po visą organizmą, tad pakinta cheminė skysčių sudėtis ir organizmo funkcijos. Net vienas besaikio girtavimo epizodas gali paskatinti sveikatos pablogėjimą, organų pažeidimus ar mirtį. Ilgainiui piktnaudžiavimas alkoholiu gali paskatinti daugelio lėtinių ligų vystymąsi, kitus sveikatos sutrikimus. Nustatyta, kad alkoholis gali sukelti bent 60 skirtingų ligų ir sutrikimų.

  1. Kepenų liga. Alkoholis daugiausiai asimiliuojamas kepenyse, būtent todėl didžiausias pavojus ir gresia šiam organui. Organizmas skaido alkoholį į acetildehidą - medžiagą, kuri yra ir toksiška, ir sukelia vėžį. Chroniškas piktnaudžiavimas alkoholiu itin padidina kepenų ligų atsiradimo riziką, įskaitant kepenų suriebėjimą, alkoholinį hepatitą ir cirozę.
  2. Pankreatitas. Per didelis alkoholio vartojimas gali sukelti pankreatitą - skausmingą kasos uždegimą. Apytikriai 70 proc. pankreatito atvejų diagnozuojami žmonėms, kurie reguliariai vartoja didelius kiekius alkoholio.
  3. Vėžys. Lėtinis alkoholio vartojimas gali padidinti įvairių onkologinių ligų riziką, įskaitant burnos, stemplės, gerklų, skrandžio, kepenų, storosios žarnos, tiesiosios žarnos ir krūties vėžį. Riziką didina ir acetaldehidas, ir pats alkoholis.
  4. Opos ir skrandžio bei žarnyno ligos. Piktnaudžiavimas alkoholiu gali paskatinti virškinimo sistemos problemas, tokias kaip skrandžio opos, refliuksas, rėmuo ir skrandžio sienelės uždegimas (gastritas).
  5. Imuninės sistemos disfunkcija. Per didelis alkoholio vartojimas silpnina imuninę sistemą, todėl organizmas tampa imlesnis infekcinėms ligoms, tokioms kaip plaučių uždegimas ir tuberkuliozė.
  6. Smegenų pažeidimai. Alkoholis kenkia smegenims ir yra siejamas su regėjimo susilpnėjimu, atminties, kalbos ir vaikščiojimo sutrikimais, sulėtėjusia reakcija. Jis paveikia smegenų receptorius ir neuromediatorius, sutrikdo pažinimo funkciją, įvairiais lygmenimis paveikia nuotaikas, emocijas ir reakcijas.
  7. Skurdi mityba ir vitaminų deficitas. Alkoholizmas skatina organizmo išsekimą ir vitaminų trūkumą dėl skurdžios mitybos ir sutrikusios maistinių medžiagų absorbcijos.
  8. Osteoporozė. Ilgalaikis piktnaudžiavimas alkoholiu, ypač paauglystėje ir jaunystėje, gali smarkiai paveikti kaulų sveikatą, o vėliau paskatinti osteoporozės atsiradimą ir padidinti kaulų masės praradimo riziką.
  9. Širdies ir kraujagyslių ligos. Piktnaudžiavimas alkoholiu gali sukelti padidintą kraujo spaudimą, nes išsiskiria tam tikri hormonai, kurie skatina kraujagyslių susiaurėjimą - tai gali pakenkti širdžiai.
  10. Nelaimingi atsitikimai ir traumos. Alkoholio vartojimas, nepriklausomai nuo suvartoto kiekio, siejamas su eismo įvykiais, smurtu artimoje aplinkoje, traumomis parvirtus, skendimu, darbo traumomis, savižudybėmis ir žmogžudystėmis.

Kiek vartoti yra saugu?

Pasak Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) gydytojos toksikologės Gabijos Laubner, žmones reikėtų išskirti į dvi grupes: priklausomi nuo alkoholio ir tie, kurie šios priklausomybės neturi. Žmonės, turintys priklausomybę nuo alkoholio, visai negali vartoti alkoholio, jei nori būti sveiki. Tokiems žmonėms net ir mažiausia dozė gali ligą atnaujinti.

Žmonėms, kurie neturi priklausomybės nuo alkoholio, yra nustatytos pasaulinės normos, alkoholis matuojamas standartiniais alkoholio vienetais (SAV). Vienas SAV prilyginamas 10 g grynojo (100 proc.) alkoholio.

Higienos instituto duomenimis, vieną standartinį alkoholio vienetą Europoje (10 g absoliučiojo alkoholio) turi:

  • 250 ml 5 proc. stiprumo alus;
  • 125 ml 12 proc. stiprumo vynas;
  • 70 ml 18 proc. stiprumo spirituotas vynas (pvz., cheresas);
  • 50 ml 25 proc. stiprumo likeris ar aperityvas;
  • 25 ml 40 proc. stiprumo alkoholiniai gėrimai.

Pagal SAV skaičiuojama, kad vyrams per parą nereikėtų suvartoti daugiau nei tris SAV, moterims - du SAV. Kalbant apie savaitę: vyrams - ne daugiau nei 21 SAV, o moteriai - ne daugiau nei 14 SAV. Šie kiekiai yra prilyginami minimaliai sveikatos rizikai. Kuo didesnis standartinių alkoholio vienetų skaičius, tuo sveikatai kyla didesnis pavojus.

Tiesa, neseniai mokslininkų atliktas tyrimas, kurio rezultatai buvo išspausdinti žurnale „Lancet“, parodė, kad saugių alkoholio dozių tiesiog nėra. Mokslininkai pripažįsta, kad saikingas alkoholio vartojimas gali apsaugoti nuo širdies ligų, bet jie nustatė, kad šią naudą nusveria vėžio ir kitų ligų rizika. Analizuodami žmonių nuo 15 iki 95 metų duomenis, mokslininkai lygino visiškai alkoholio nevartojančių ir vieną alkoholinį gėrimą per dieną išgeriančių žmonių sveikatą. Jie nustatė, kad iš 100 tūkst. alkoholio nevartojančių žmonių 914 asmenų išsivystė tokios su alkoholiu susijusios ligos kaip vėžys arba jie patyrė kokią nors traumą. Tačiau geriant vieną alkoholinį gėrimą per dieną, susirgusių ar susižalojusių žmonių skaičius padidėja keturiais asmenimis. Jei per dieną suvartojami du alkoholiniai gėrimai, per vienerius metus susirgusių žmonių skaičius padidėja 63 asmenimis, o jei kasdien išgeriami penki alkoholiniai gėrimai - 338 asmenimis.

Viena iš tyrimo autorių, profesorė Sonia Saxena iš Imperijinio koledžo Londone, sakė: „Vienas gėrimas per dieną jau rodo šiek tiek padidėjusią riziką, bet pritaikykit tai visiems šalies gyventojams ir skaičius bus žymiai didesnis, be to, dauguma žmonių suvartoja ne vieną gėrimą“.

Alkoholio ir sveikatos diagramos

Alkoholio vartojimo rizikos vertinimas: AUDIT testas

Siekiant anksčiau identifikuoti žalingai alkoholį vartojantį ir/ar priklausomybės rizikoje esantį žmogų ir jam padėti, rekomenduojama atlikti AUDIT testą. Prieš pradedant vertinti alkoholio vartojimo riziką, pirmiausia asmens reikėtų paklausti, ar jis vartoja alkoholį. Šiuo klausimu siekiama atmesti visai alkoholio nevartojančius apklausiamuosius. Jei asmuo atsako teigiamai, jo paprašoma atsakyti į kelis klausimus arba užpildyti pateiktą klausimyną.

Priklausomai nuo gautų testo rezultatų, parenkama intervencija:

  • Jei alkoholio vartojimo rizika yra maža (AUDIT-C moterų <3, AUDIT-C vyrų <4, FAST <3; AUDIT <8), asmenį reikėtų pagirti ir patarti nedidinti suvartojamo alkoholio kiekio. Galima pasakyti, kad sveikatos atžvilgiu saugiausia visai atsisakyti alkoholio.
  • Jei nustatomas rizikingas alkoholio vartojimo lygis:
    1. Naudojant trumpus klausimynus (AUDIT-C moterų ≥3; AUDIT-C vyrų ≥4; FAST ≥3) - rekomenduojama tęsti vertinimą pagal likusius AUDIT klausimus.
    2. Naudojant ilgą klausimyną (AUDIT ≥8) - suteikti trumpąją konsultaciją.
  • Jei įtariama priklausomybė nuo alkoholio, rekomenduojama asmeniui pasiūlyti atlikti išsamesnį tyrimą ir siųsti jį į gydytojo psichiatro konsultaciją dėl galimos priklausomybės nustatymo.

Svarbu, kad specialistas turėtų savivaldybėje specializuotą pagalbą teikiančių įstaigų, pvz., psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų centrų, sąrašą su šių įstaigų kontaktiniais duomenimis. Siekiant stebėti asmens elgsenos pokyčius, alkoholio vartojimo rizikos vertinimas turėtų būti atliekamas reguliariai. Asmenys, kurie išlaikė mažai rizikingo alkoholio vartojimo įpročius, sumažino vartojamo alkoholio kiekį ar visiškai atsisakė alkoholio, turėtų būti motyvuojami ir toliau išlaikyti teigiamus pokyčius. Sveikatos priežiūros specialistai kartu su nesėkmingai bandžiusiais nutraukti alkoholio vartojimą arba toliau rizikingai ir žalingai alkoholį vartojančiais asmenimis turėtų nustatyti atkryčio priežastis ir aptarti, kaip būtų galima to išvengti ateityje.

Higienos instituto parengtose rekomendacijose pabrėžiama, kad tam tikroms asmenų grupėms bet koks alkoholio vartojimas yra laikomas rizikingu, nepriklausomai nuo taikytų testų rezultatų. Tai nėščiosios, ketinančios pastoti moterys, vartojantys medikamentus, kurių žalinga sąveika su alkoholiu, ir visi kiti asmenys, dėl sveikatos sutrikimų negalintys vartoti alkoholio.

tags: #avarijos #per #alkoholi

Populiarūs įrašai: