Planuojant kelionę, vienas svarbiausių klausimų - kokią transporto priemonę pasirinkti. Lėktuvas, traukinys ir automobilis yra populiariausi pasirinkimai, kiekvienas turintis savų privalumų ir trūkumų. Šiame straipsnyje panagrinėsime šių transporto rūšių ypatumus, siekdami padėti jums priimti geriausią sprendimą atsižvelgiant į jūsų poreikius ir aplinkybes.
Traukiniai: įvairovė ir patirtis
Turbūt joks keliavimo būdas nėra toks įvairus, kaip traukiniai. Prieš sprendžiant, ar kelionė traukiniu - jums - reikia sužinoti, kokie gi toje šalyje ir jums reikiamoje linijoje traukiniai.
Greitieji traukiniai
Greitieji traukiniai lekia 250 km/h, net 350 km/h greičiu. Šalyse, kur yra greitieji traukiniai (tokių šalių - mažuma), jie paprastai - patogiausias ir greičiausias būdas keliauti. Net su nuvažiavimais iki stoties išeina gerokai greičiau, nei automobiliu, o atstumuose iki kokių 600 km - ir greičiau, nei lėktuvu, nes juk į oro uostą reikia atvykti iš anksto, jis toliau centro, nei stotis. Tačiau sutaupyti nesitikėk: greitieji traukiniai paprastai ir brangesni už viską: autobusus, automobilius, net lėktuvus. Mat paleisti greituosius traukinius be galo brangu: jiems reikia statyti visiškai naujas, tiesesnes ir lygesnes, geležinkelio linijas. Todėl kai kuriose šalyse (ne visur) yra ir kitas minusas: greitųjų traukinių stotys yra toliau nuo centro, nes jos pastatytos naujai (taigi, į jas tenka važiuoti iš miesto tarsi į kokį oro uostą, taip prarandant dalį sutaupyto laiko). Jei svarstote keliauti greituoju traukiniu, verta paieškoti ir vidinių skrydžių: jie dažnai pigesni. Patirtis lėktuve ir greitajame traukinyje labai panaši: panašios sėdynės su atlenkiamais staliukais, galimybės krautis telefoną, neretai - kelios sėdynių klasės. Tačiau kelionės greitaisiais traukiniais jausmas - su niekuo nesulyginamas; jais per vieną dieną gali normaliai apkeliauti šimtus kilometrų nutolusius miestus. Pavyzdys iš kelionės po Japoniją: išvažiavus iš Tokijo 7 val. ryto ir dar neatėjus 10 val. ryto. Greitieji Japonijos geležinkeliai - vieni moderniausių pasaulyje. Jie važinėja 250 km/h ir greičiau ir važinėja tarsi metro - kas kelias minutes.
Standartiniai keleiviniai traukiniai
Geriausiu atveju standartiniai keleiviniai traukiniai važiuoja kokiais 100 km/h, bet dažnai ir tik 50 km/h ar lėčiau (štai Indijoje bet kuris traukinys, važiuojantis greičiau 55 km/h, vadinamas „supergreitu ekspresu“). Keliauti jais paprastai trunka gerokai ilgiau, nei automobiliu (bent jau priskaičiavus kelionės į stotį laiką), o jei šalyje yra magistralės - ir ilgiau nei autobusu. Tačiau tokie traukiniai dažnai būna pats pigiausias būdas keliauti po šalį, ypač skurdesnėse šalyse. Taip pat jie visi išvyksta iš stočių miestų centruose. Tiesa, jų grafikai dažnai retesni, nei autobusų, bet aiškesni: juk žinai, kad traukinys važiuos tik bėgiais, daug sunkiau „įlipti ne į tą“, maršrutų mažiau. Vagonų erdvė standartiniuose traukiniuose nėra tokia „aukso vertės“ kaip greituosiuose traukiniuose, tad čia gali būti ir atskiri vagonai restoranai, yra kur „pramankštinti kojas“. Važiuojant standartiniu keleiviniu traukiniu, svarbu, kiek ir kur jis stos pakeliui: jei stoviniuos daug stočių, tą patį atstumą nuvažiuoti gali užtrukti net dvigubai ilgiau ir gali apsimokėti palaukti vėlesnio rečiau stojančio traukinio užuot skubėjus lipti į ankstesnį lėtesnį.
Miegamieji traukiniai
Miegamieji traukiniai gali būti ir atskiri traukiniai, ir tiesiog atskiri vagonai standartiniuose keleiviniuose traukiniuose. Esmė: vietoje sėdynės gauni lovą, kurioje gali miegoti. Iš tikrųjų dažnai turi ir tą, ir tą: „dieninės“ sėdynės nakčiai transformuojamos į lovas. Kaina priklauso ir nuo to, kaip smarkiai sugrūstos lovos (vienu aukštu, dviem, trim?), taip pat ar turėsi atskirą kambarėlį (vadinamą kupė), ar visas vagonas bus tarsi vienas didelis lovų pilnas „hostelis“ (tai vadinama plackartu), o jei turėsi atskirą kupė - tai su kiek žmonių ją dalinsies (vienvietė, dvivietė, keturvietė…), ar turėsi kupė viduje kriauklę, dušą, tualetą (patys prabangiausi variantai!). Miegamieji traukiniai paprastai važinėja ilgais atstumais. Kadaise jie buvo įprasti visur, bet dabar juos daug kur išstūmė greitieji traukiniai („kam važiuoti visą naktį, kai gali nulėkti per 3 val.?“). Tačiau miegamasis traukinys prieš greitąjį turi ir privalumų: romantika ir kaina. Miegamieji traukiniai nebūtinai pigesni už greituosius (ypač jei renkiesi komfortabilesnes kupė) - tačiau net jei ir nesutaupysi tiesiogiai, sutaupysi netiesiogiai: juk praleisdamas naktį miegamajame traukinyje neturėsi mokėti už viešbutį (o jei imsi atskirą kupė, poilsio kokybė nebus prastesnė). Kas be ko, miegamaisiais traukiniais labiausiai apsimoka važiuoti naktį ilgesnius atstumus (rekomenduojama bent 8 val.). Čia ilgesnis, lėtesnis važiavimas gali būti tik privalumas: juk niekas nenori atvykti į tikslą, tarkime, 4 val. ryto. Indijos geležinkelio plackarte.
Miesto ir priemiestiniai traukiniai
Miesto ir priemiestiniai traukiniai panašūs į metro - tik dažniausiai didžiąją kelio dalį važiuoja ant žemės ir rieda kiek ilgesnius atstumus (iki kokių 100 km). Jie gana lėti, nes daug kur stoja, bet privalumas - važiuoja dažnai, kaip metro, tad nereikia iš anksto tikrintis grafikų, pirkti bilietų, nes po kokių 10 ar bent 25 minučių visad atvažiuos traukinys (bent jau ne naktį). Taip pat jų linijos, kaip metro - fiksuotos ir aiškios, pažymėtos numeriais ar raidėmis, o ne dažnai negirdėtais stočių pakeliui pavadinimais. Tokiais patogu keliauti po miestą ir jo apylinkes. Tokio tipo traukiniai kiekvienoj šaly turi savo pavadinimą, kurį verta įsiminti.
Turistiniai traukiniai
Turistiniais traukiniais daugelis moka ne už nusigavimą iš taško A į tašką B, bet už patirtį. Tokie traukiniai paprastai važinėja gražiausiomis linijomis (už lango - kalnai, ežerai, jūra…), jungiančiomis turistinius miestus ar lankytinas vietas. Patirtį dar „pagražina“ dideli langai, maitinimas, kartais net - gido pasakojimas. Neretai tokiais maršrutais važiuoja kokie nors senoviniai traukiniai, pvz., traukiami garvežių: taip dar pritraukiama geležinkelių fanų. Tokios kelionės kainuoja daug - nepaisant to, kad nėra labai greitos ar patogios. Tačiau traukinys čia - patirties dalis, tai labiau ekskursija, nei važiavimas.
Traukinių kelionių privalumai ir trūkumai
Privalumai:
- Važiuoja tolygiau, nei autobusas, nestoviniuoja sankryžose ir pan.
- Lengviau rasti bilietus ir grafikus, nes geležinkelių kompanijų mažiau, nei autobusų.
- Daugiau vietos ir erdvės - dėl to ir dėl tolygaus važiavimo paprasta pasivaikščioti.
- Alternatyvūs vaizdai pro langą - jei kažkuriuo maršrutu jau važiavote autobusu ar automobiliu, tai, kas palei kelius matėte, o geležinkelis bus nauja patirtis (tad gali būti verta į vieną pusę keliauti automobiliu, į kitą - traukiniu).
- Punktualumas: Traukiniai stengiasi laikytis tvarkaraščio, o spūstys jiems neturi įtakos. Remiantis turima informacija, traukiniai neturi spūsčių ir stengiasi pasiekti miestą numatytu laiku.
- Aplinkosauga: Traukiniai išskiria mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei lėktuvai, todėl kelionės traukiniu laikomos ekologiškesnėmis.
Trūkumai:
- Geležinkeliai yra ne visur. Taigi, traukiniais galėsi nuvažiuoti mažiau kur, o net jeigu abiejuose miestuose ir yra traukinių stotys, nebūtinai bus tiesus geležinkelis tarp jų.
- Traukiniai labiau nei daugelis transporto rūšių kiekvienoje šalyje turi savo kultūrą. Skiriasi, ko žmonės tikisi iš traukinio, kaip traukiniuose elgiasi. Traukiniai gali važiuoti ir 30 km/h, ir 300 km/h vidutiniu greičiu, turėti kėdes arba lovas (miegamųjų autobusų irgi būna, bet retai), bendrą erdvę ar atskirą kupė, turėti vagoną-restoraną arba ne, kai kuriose šalyse traukiniai tragiškai vėluoja valandų valandas ar net paras (kas autobusams ar lėktuvams pasitaiko daug rečiau).
- Greitis: Traukiniai paprastai yra lėtesni nei lėktuvai, ypač jei keliaujate didelius atstumus.
- Kaina: Kelionės traukiniu gali būti brangios, ypač jei keliaujate tolimais maršrutais arba perkate bilietus paskutinę minutę.
Traukinių kultūra skirtingose šalyse
Kadangi traukiniai atsirado dar XIX a. ir buvo pirmasis masinis žemės transportas pasaulyje, kelionių geležinkeliais tradicijos skirtingose šalyse nuėjo skirtingais keliais. Skiriasi, ko žmonės tikisi iš traukinio, kaip traukiniuose elgiasi.
- Japonija: Traukinys - „ramybės oazė“, ten nemandagu garsiau kalbėti ar kalbėti telefonu - nes kaip niekur daug keleivių net priemiestiniuose traukiniuose miega prieš ar po ilgų darbo valandų. Užtat įprasta traukiniuose valgyti (kas daug kur pasaulyje uždrausta), o ekiben vadinamas „traukinių stočių maistas“ yra taip numylėtas, kad dėl geriausių „ekiben“ jų fanai netgi trumpam išlipa stotyse, kuriose šiaip jiems išlipti nereikėtų. „Išlipti trumpam“ paprasta, nes Japonijoje pagrindinėse linijose traukiniai važinėja kas 10 ar 15 min. tarsi metro.
- Indija: Indijos perkrauti traukiniai - pagrindinė priemonė, sujungianti šalį. Kad ir lėti, nepatogūs, neretai vėluojantys valandų valandas, pergrūsti taip, kad bilietus kartais tenka pirkti ir prieš mėnesį-kitą, jie daugelyje maršrutų visgi - geriausia kelionės alternatyva. Be to, kiekvienas Indijos traukinys - tai socialinė piramidė. Važiavimo klasių juose būna penkios ir keliaudami kiekvienoje sutiksite visai kitokius žmones - nuo besistumdančių beraščių vargšų žemiausiose iki angliškai puikiai kalbančių inžinierių aukščiausioje. Indijos geležinkeliuose normalūs daug dalykų, už kuriuos kitur gal net būtum suimtas: jų laukiama miegant ant žemės stotyse tarp žiurkių ir karvių, normalu lipti į važiuojančius traukinius pro langą ar bent taip įgrūsti lagaminus, kad užimtum vietą.
- JAV ir Kanada: Traukinys (išskyrus kelis priemiestinius) - tai tokia „XIX a. aristokratiškos kelionės patirtis“. Prabanga, nuostabūs vaizdai, atskiros vietos valgymui, kai kur net balkonai apsidairymui. Tačiau traukiniai lėti, nuolat vėluoja, stoja praleisti kitus traukinius.
- Kinija: Kinijos geležinkeliai - tokie „autoritariniai“. Bilietą perki tik su pasu, į peroną apsauga praleidžia tik kai jau ten atvažiuoja traukinys (visa minia pajuda vienu metu), visokios saugumo patikros, daug kur - didžiulės eilės ir grūstys. Iš pažiūros Kinijos greitieji traukiniai labai panašūs į japoniškus, bet atmosfera keliaujant visiškai kitokia, o apie „japonišką“ atėjimą į stotį ir neplanuotą įlipimą į pravažiuojantį traukinį dažniausiai gali tik pasvajoti!
- Kenija: Senoji britiška geležinkelių sistema po nepriklausomybės dėl nepriežiūros beveik visai sunyko, bet kinai pastatė naują, nors ir mažesnę. Pastaroji primena ‘eilinius’ Europos traukinius, bet ten, palyginus su itin prastais keliais, tai - bene patogiausias būdas keliauti. Tačiau traukiniai važiuoja retai, stotys toli nuo miestų - taigi, kelionė traukiniu „atima“ žymią dalį dienos, tad kelionė traukiniu - „visos dienos įvykis“.
- Sovietų Sąjunga: Savą traukinių kultūrą turėjo ir Sovietų Sąjunga, ją dar prisimena vyresni lietuviai: su miegamaisiais traukiniais, visur važinėjančiais Maskvos laiku, plackartais, vagonais restoranais ir daugiadienėmis kelionėmis - traukinyje „gyvenama“ ilgiau laiko, nei bet kur kitur pasaulyje, jis kai kuriems tampa it laikinais namais.
Traukinių vėžės ir bilietų pirkimas
Reikia atkreipti dėmesį, kad geležinkeliai pasaulyje nėra vienodi - skiriasi jų vėžės (atstumas tarp bėgių). Pvz., Lietuvoje vyrauja rusiškoji vėžė (1,520 m), o Vakarų Europoje - tarptautinė (1,435 m). Teoriškai įmanoma traukiniui pervažiuoti iš vienos vėžės į kitą: tam arba naudojami specialūs traukiniai, arba per kelias valandas laukiant pasienio stotyje „perkalami ratai“. Bet realybėje tai atsieina pinigų/laiko, tad jeigu susiduria skirtingos vėžės, traukinių maršrutų, jungiančių abi puses, bus mažai ir gali būti patogiau keliauti kitais būdais. Taip pat reikia žinoti, kad kai kuriose šalyse traukinių bilietų kainodara yra kaip ir lėktuvų - į tą patį traukinį perkant bilietą smarkiai anksčiau (ar jei traukinys nepilnas) mokėsite mažiau. Ten labai apsimoka pirkti iš anksto, o ne stotyje. Taip pat yra šalių, kur traukinių per mažai ir iš anksto nenusipirkus bilieto negausite.
Traukinių abonementai (pasai)
Vienas unikalių kelionės traukiniais žavesių - traukinių abonementai (pasai), kuriuos įsigijus galima tomis dienomis neribotai važinėti traukiniais.
- Abonementas galioja fiksuotą laiko tarpą, pvz., 1 savaitę ar 2 savaites. Tokie apsimoka labai intensyvioms kelionėms, kai kasdien kur nors važiuosite traukiniais. Pvz., taip apkeliavau Japoniją su „JR Pass“ abonementu, per savaitę aplankydamas keliolika miestų: greitaisiais traukiniais pervažiuodavau ir 300-700 km per dieną.
- Abonementas galioja nustatytą dienų skaičių - tačiau tos dienos gali būti ne iš eilės. Tokie apsimoka keliaujant mažiau intensyviai. Abonemento dienas panaudoji, kai važinėji dideliais atstumais, o tarp jų gali būti ir vienoje vietoje ar aplink, keliauti kitais būdais (arba pigiais, trumpų nuotolių traukiniais - neapsimoka dėl tokių sunaudoti abonemento dienos!). Tiesa, dažnai vis tiek būna maksimalus laiko tarpas, per kurį privalai išnaudoti visas dienas.
Taip pat pasitaiko „nuolaidos abonementų“: juos pirkdamas nekeliausi nemokamai, bet gausi nuolaidą kiekvieno bilieto kainai (pvz., 50%). Europoje garsiausias traukinių abonementas - Eurail, nes jis įgalina keliones traukiniais po daugelį Europos šalių. Tiesa, būtina viską pasverti. Skirtingose šalyse to paties Eurail sąlygos skirtingos: kai kuriose net ir turėdamas abonementą privalai dar rezervuoti kiekvieną bilietą ir susimokėti „rezervacijos mokestį“, kuris savaime sąlyginai nemažas (turint omeny, kiek jau sumokėjai už Eurail). Dar kitose šalyse nors Eurail sąlygos geros, vietiniai bilietai irgi labai pigūs, todėl Eurail neapsimoka. Be to, svarstant, ar apsimoka Eurail, verta lyginti kainas ir galimybes ne tik su traukinio bilietais „perkant po vieną“, bet ir su autobusais, lėktuvais ar kitais kelionės būdais. Dalis abonementų praktiškai niekada neapsimoka. Kainos keičiasi, pasiūlymai skiriasi: todėl reikia nesivadovauti kokio keliautojo 3 ar 5 metų senumo patirtimi ir pačiam patikrinti reikiamos šalies abonementą prieš kelionę. Kartais abonementai brangsta greičiau už bilietus - ir kas apsimokėjo, nebeapsimoka. Jei apsispręsite pirkti abonementą, žiūrėkite ir įsigijimo sąlygas. Kai kuriuos abonementus, tarkime, galima nusipirkti tik už šalies ribų.
Lėktuvai: greitis ir patogumas
Lėktuvas yra greičiausias būdas įveikti didelius atstumus. Tai ypač aktualu, jei keliaujate į kitą šalį ar žemyną. Dauguma oro linijų siūlo patogias sėdimas vietas, maitinimą ir pramogas skrydžio metu. Oro uostai yra daugelyje didžiųjų miestų, todėl lengva pasiekti norimą kelionės tikslą.
Lėktuvų kelionių privalumai ir trūkumai
Privalumai:
- Greitis: Lėktuvas yra greičiausias būdas įveikti didelius atstumus.
- Patogumas: Dauguma oro linijų siūlo patogias sėdimas vietas, maitinimą ir pramogas skrydžio metu.
- Prieinamumas: Oro uostai yra daugelyje didžiųjų miestų, todėl lengva pasiekti norimą kelionės tikslą.
Trūkumai:
- Kaina: Skrydžiai dažnai yra brangesni nei kelionės traukiniu ar automobiliu, ypač jei perkate bilietus paskutinę minutę arba keliaujate populiariu maršrutu. Remiantis turima informacija, skrydis dažnai atsieina brangiau nei kelionė traukiniu ar automobiliu.
- Oro uosto procedūros: Registracija, saugumo patikra ir bagažo atsiėmimas gali užtrukti nemažai laiko. Kelionė iš Varšuvos į Berlyną lėktuvu trunka apie pusantros valandos, tačiau pridėjus laiką oro uoste, kelionė išsitęsia iki puspenktos valandos.
- Bagažo apribojimai: Dauguma oro linijų taiko bagažo svorio ir dydžio apribojimus, už viršsvorį gali tekti mokėti papildomai.
- Aplinkosauga: Lėktuvai išskiria daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų, todėl kelionės lėktuvu laikomos mažiau draugiškomis aplinkai nei kelionės traukiniu ar automobiliu.
Patarimai keliaujantiems lėktuvu
- Atvykite į oro uostą 2 val. prieš skrydį.
- Pasiruoškite iš anksto visus reikalingus skrydžio dokumentus.
- Pasitikrinkite, ar neturite draudžiamų daiktų savo registruotame ar/ir rankiniame bagaže.
- Jei tik turite galimybę, registraciją į skrydį atlikite internetu.
- Įvykus skrydžių pokyčiams (pvz., skrydžio perkėlimui ar atšaukimui), ne visos aviakompanijos gali pasirūpinti patogiu skrydžio laukimu (viešbučiu, maitinimu ar pervežimais). Įvykus nenumatytoms aplinkybėms, jei tik turite galimybę, rekomenduojame rinktis alternatyvius keliavimo būdus.
- Įvykus skrydžių pokyčiams aviakompanijos įprastai pirmenybę teikia lojaliems keliautojams.
Automobiliai: laisvė ir lankstumas
Automobilis suteikia didžiausią laisvę ir lankstumą keliaujant, leidžiant sustoti bet kur ir bet kada. Kelionės automobiliu visur pasaulyje daugmaž panašios tarpusavyje, taigi, pasirinkęs tokį kelionės būdą, žinai ko tikėtis.
Automobilių kelionių privalumai ir trūkumai
Privalumai:
- Laisvė ir lankstumas: Galite planuoti savo maršrutą, sustoti bet kur ir bet kada, aplankyti atokias vietas, kurias sunku pasiekti kitomis transporto priemonėmis.
- Patogumas: Keliaujant su šeima ar draugais, automobilis gali būti patogesnis ir ekonomiškesnis variantas.
- Bagažas: Nėra griežtų bagažo apribojimų, galite vežtis tiek daiktų, kiek telpa automobilyje.
Trūkumai:
- Vairavimo nuovargis: Ilgos kelionės gali būti varginančios, ypač jei tenka vairuoti vienam.
- Degalų sąnaudos ir parkavimas: Degalai, rinkliavos už kelius ir parkavimo mokesčiai gali sudaryti didelę kelionės išlaidų dalį. Remiantis turima informacija, įkraunamas hibridinis Ford Kuga per kelionę į Rygą vidutiniškai sunaudojo 6,7 litro degalų 100 km, tad už juos reikėjo susimokėti 28 eurus.
- Eismo spūstys: Miestuose ir populiariuose maršrutuose gali tekti susidurti su eismo spūstimis.
- Aplinkosauga: Automobiliai išskiria daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų, todėl kelionės automobiliu laikomos mažiau draugiškomis aplinkai nei kelionės traukiniu.
Ką pasirinkti?
Geriausias transporto priemonės pasirinkimas priklauso nuo jūsų individualių poreikių ir aplinkybių. Jei jums svarbiausia greitis ir patogumas, rinkitės lėktuvą. Jei norite mėgautis vaizdais ir keliauti patogiai, rinkitės traukinį. Jei norite laisvės ir lankstumo, rinkitės automobilį.
Taip pat svarbu atsižvelgti į kelionės kainą, atstumą ir trukmę, bagažo kiekį ir aplinkosaugos aspektus. Pavyzdžiui, keliaujant iš Vilniaus į Palangą, galima rinktis lėktuvą, traukinį arba automobilį. Lėktuvas būtų greičiausias, bet ir brangiausias variantas. Traukinys būtų patogus ir ekologiškas pasirinkimas, bet užtruktų ilgiau. Automobilis suteiktų daugiausia laisvės ir lankstumo, bet reikalautų vairavimo ir degalų išlaidų. Remiantis turima informacija, kelionė į Taliną automobiliu gali būti greitesnė nei traukiniu, ypač vasarą, kai galima važiuoti greitkeliu iki Panevėžio. Tačiau kelionės laikas traukiniu, palyginti su skrydžiu, gali atrodyti patraukliau.
Svarbu atidžiai apsvarstyti visus veiksnius ir pasirinkti transporto priemonę, kuri geriausiai atitinka jūsų poreikius ir lūkesčius.
tags: #automobiliu #traukiniu #lektuvu