Automobilių tarša yra viena iš opiausių aplinkosaugos problemų, su kuria susiduria Lietuva ir visas pasaulis. Transporto sektorius yra reikšmingas šiltnamio dujų ir kitų kenksmingų teršalų šaltinis, darantis neigiamą poveikį klimatui ir žmonių sveikatai. Šiame straipsnyje apžvelgiama automobilių taršos situacija Lietuvoje, jos reglamentavimas, planuojamos priemonės ir poveikis.
Automobilių taršos reglamentavimas ir mokesčiai
Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė, yra įsipareigojusi mažinti poveikį klimato kaitai. Iki 2030 m. transporto srityje suvartojamų degalų kiekį turime sumažinti 42 proc., lyginant su dabartiniu. Nuo 2021 m. kiekvienas Lietuvoje sudegintas litras degalų įskaičiuojamas į kasmet mažėjančias nacionalines kvotas, kurias viršijus Lietuvai gresia apie 0,5 mlrd. EUR sankcijos. Viršytas kvotas turės padengti visi mokesčių mokėtojai iš valstybės biudžeto.
Taršos mokestis automobiliams - tai finansinė priemonė, skirta mažinti oro taršą, kurią sukelia automobilių išmetamosios dujos. Šio mokesčio tikslas - paskatinti vairuotojus rinktis mažiau taršius automobilius arba naudotis alternatyviais transporto būdais, tokiais kaip viešasis transportas, dviračiai ar elektromobiliai. Mokestis dažniausiai skaičiuojamas pagal automobilio variklio tipą, jo išmetamų CO2 dujų kiekį, degalų rūšį bei kitus kriterijus. Didesnius mokesčius moka tie vairuotojai, kurių transporto priemonės labiau kenkia aplinkai.
CO2 emisijos ir taršos mokestis
Paprasčiausias būdas sužinoti automobilio CO2 emisiją yra pažiūrėti į automobilio registracijos liudijimą. Jame dažnai nurodoma emisija reikšme - kiek gramų CO2 automobilis išmeta vienam kilometrui (g/km). Registracijos liudijime (laukelis „CO2 emisija“) pateikiama oficiali gamintojo nustatyta emisijų reikšmė, dažniausiai išreikšta g/km.
Gamintojo techninėje dokumentacijoje arba oficialioje interneto svetainėje, įvedus automobilio modelį, variklio tūrį ir gamybos metus, galima rasti automobilio CO2 emisijos duomenis. Taip pat egzistuoja specialios transporto duomenų bazės, leidžiančios sužinoti automobilio išmetamo anglies dioksido kiekį pagal automobilio registracijos numerį arba VIN kodą.
Senesniems automobiliams, kurių dokumentuose nėra CO2 reikšmės, ją galima apskaičiuoti. Tam reikia žinoti sąnaudas ir degalų tipą: pavyzdžiui, deginant 1 litrą benzino išmetama apie 2,31 kg CO2, o dyzelino - apie 2,68 kg. Pasinaudojus šiais skaičiais ir vidutinėmis degalų sąnaudomis galima nustatyti apytikslę CO2 emisiją. Svarbu atkreipti dėmesį, kad CO2 vertėmis, nurodomomis interneto svetainėse, siūloma nesivadovauti, nes jos yra apytikrės ir dažnu atveju neįvertina konkretaus automobilio įrangos komplektacijos, turinčios įtakos galutinei CO2 vertei.
Kiekvienas gamintojas vartotojui pateikia įsigyjamo automobilio tipo patvirtinimo sertifikatą, kuriame nurodoma konkreti CO2 vertė, atsižvelgus į įrangos komplektaciją. Kai kuriais atvejais (importuotų iš JAV ar importuotų naudotų automobilių iš kitų ES šalių ir pan.) dėl duomenų stokos į registracijos liudijimo laukelį CO2 vertė nėra įrašyta.
CO2 mokestis arba taršos mokestis Lietuvoje skaičiuojamas pagal tai, kiek automobilis išmeta CO2. Jei automobilio išmetamo CO2 kiekis viršija 130 g/km, reikia mokėti mokestį. Mokestis skaičiuojamas pagal registracijos liudijime nurodytą CO2 emisiją (g/km). Jei ši informacija dokumentuose nenurodyta, mokestis nustatomas pagal variklio darbinį tūrį ir kuro tipą. Elektromobiliai tiesiogiai išmetamo CO2 neturi, todėl jiems taršos mokestis netaikomas.
Mokestį galima susigrąžinti, jei automobilį išregistruojate ir išvežate iš Lietuvos, parduodate į užsienį arba utilizuojate. Aplinkos ministerija siūlo apmokestinti automobilius, kurie į orą išmeta 130 g/km anglies dvideginio ir daugiau. Jei automobilis registruotas anksčiau nei 2014 metais, informacijos apie išmetamo CO2 kiekį registracijos liudijime nerasite. Duomenys, susiję su automobilio išmetamosiomis dujomis, registre pradėti kaupti nuo 2011 m. pagal ES direktyvą, o nuo 2014 m. ši informacija jau įrašoma ir į registracijos liudijimą (7 eilutėje).
Transporto priemonių savininkai informaciją apie automobilio išmetamųjų dujų kiekį gali pasitikrinti ir „Regitros“ viešoje paieškos sistemoje. Jei tokios informacijos nerandate, tuomet jos reikėtų ieškoti internete, įvedus automobilio pagaminimo metus, kėbulo, pavarų dėžės, kuro tipą ir variklio darbo tūrį. Duomenų apie taršą galima ieškoti automobilio atitikties liudijime arba kreiptis į gamintojų atstovus.
| CO2 emisija (g/km) | Mokesčio dydis (Eur) |
|---|---|
| Iki 130 | Netaikomas |
| 131-160 | 50-100 |
| 161-200 | 100-200 |
| Daugiau nei 200 | Virš 200 |
Orientacinės taršos mokesčio kainos Lietuvoje.
Pasak ekspertų, planuojamą mokestį (bent minimalius 20 eurų), jei jis būtų visuotinis, tektų mokėti daugiau nei milijonui lietuvių. Teigiama, kad iš 1,5 mln. Lietuvoje registruotų automobilių net 1,3 mln. CO2 emisija yra didesnė nei 130 g/km. Už kiekvieną 1 g išmetamo anglies dvideginio, viršijantį 130 g/km, teks primokėti po 50 euro centų.
EURO standartai
Sužinoti (ypač senesnių automobilių) EURO standartą nėra taip paprasta, kadangi jis nurodytas tik naujausių automobilių techniniuose pasuose. Transporto priemonių, kurių registracijos liudijimai išduoti po 2017 m. spalio 20 d., išmetamų teršalų lygis (EURO standartas) nurodytas transporto priemonės registracijos liudijimo V.9 eilutėje. Transporto priemonių, kurių registracijos liudijimai išduoti iki minėtos datos, išmetamų teršalų lygį (EURO standartą) galima sužinoti pagal transporto priemonės pagaminimo metus ir jos pagaminimo metais galiojusį EURO standartą. Tačiau kiekvienas vairuotojas EURO standartą gali sužinoti pavartęs automobilio atitikties sertifikatą, jeigu tokį turi išsaugojęs.
Apibendrinta ES teisės aktuose pateikta informacija apie dyzelinių automobilių EURO standartų įsigaliojimo metus ir taršą pateikiama ministerijos lentelėse, kurios dažnai yra viešai prieinamos internete.
Nacionalinio oro taršos mažinimo planas
Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė plačiau pakomentavo Nacionalinio oro taršos mažinimo planą ir jame numatytą priemonę „Transporto priemonių registracijos mokesčiu riboti EURO 4 ir žemesnių emisijos klasių transporto priemonių registravimą“. Pasak viceministrės, esminė šio plano peržiūra ir dėstymas naujai vyks kitais metais. Jis atspindi Vyriausybės siekį riboti taršiausių automobilių patekimą į rinką. Lietuvoje lengvųjų transporto priemonių parko vidutinis amžius siekia apie 16 metų, o vidutinis į Lietuvą įvežamo automobilio amžius - apie 10 metų. Planuojamą EURO 4 registracijos ribojimo priemonę numatyta įgyvendinti nuo 2027 m. Priemonės įgyvendinimo metais EURO 4 automobilių amžius bus ne mažesnis kaip 16 metų, atitinkantis dabartinį parko vidurkį ir ne mažiau kaip 6 metais senesnis nei vidutiniškai importuojamas.
Tiksliai, kokios bus priemonės, kol kas nedetalizuojama - numatyta tik kryptis. Galbūt griežtės techninė apžiūra, gal bus kitų, ekonominių svertų. Naujasis planas gali pakeisti ne mažiau nei 326 tūkst. transporto priemonių savininkų gyvenimą.
Mokesčio tikslai ir finansavimas
Automobilio mokestis yra plačiai taikoma priemonė transporto sukeliamai taršai mažinti, nes skatina vairuotojus atidžiau įvertinti automobilių techninius taršos parametrus, tačiau neriboja gyventojų judėjimo, keliavimo laisvės ir galimybių. Pagrindiniai mokesčio tikslai yra:
- Pakviesti vairuotojus rinktis bent trečdaliu taupesnius automobilius. Toks individualus pasirinkimas ne tik sumažintų taršą, bet ir namų ūkių išlaidas transportui.
- Užtikrinti pakankamą finansavimą viešojo transporto plėtrai tiek miestuose, tiek regionuose. Visos automobilių taršos mokesčio įplaukos bus pervedamos į Darnaus judumo fondą, kuris finansuos viešojo transporto plėtrą. Viešasis transportas privalo tapti praktiškai patogia susisiekimo alternatyva, kad kiekviena šeima galėtų patogiai gyventi turėdama vieną automobilį.
- Užtikrinti geresnę oro kokybę bei mažinti visuomenės sveikatos sąnaudas dėl oro taršos. Dyzeliniai automobiliai - nesvarbu, seni ar naujausio Euro 6 standarto - išmeta iki 10 kartų daugiau oro teršalų: kietųjų dalelių, azoto suboksidų, kitų teršalų.
Aplinkos ministerijos vertinimu, automobilių taršos mokestis yra tas instrumentas, kuriuo sukūrus stipresnes paskatas rinktis mažiau taršias ir geresnės kuro ekonomijos transporto priemones ar kitas judumo alternatyvas, galima efektyviau spręsti oro taršos problemą.
Ekspertų išsamiai įvertintas ir suderintas mokesčio projektas iki 2027 m. siekia:
- Pirmą kartą Lietuvoje registruojamų dyzelinių automobilių dalį sumažinti nuo 55 proc.
- Nulinės CO2 taršos lengvųjų automobilių dalį išauginti iki 10 proc.
- Vidutinį automobilių parko amžių sumažinti iki 12 metų (dabar 15,5 m.), o 80 proc. transporto priemonių parko atnaujinti.
- Iki 2026 m. metinį transporto sektoriuje išmetamą CO2 kiekį sustabdyti ties 4864 kilotonų CO2 riba, kartu 30 proc. sumažinant azoto oksidų ir 70 proc. kietųjų dalelių emisiją.
Vertinant pagal 2021 m. automobilių parko sudėtį, didžiausia tikimybė, kad automobilio savininko išlaidos šiam mokesčiui nesieks nė 8 EUR per mėnesį. Didesnį mokestį mokės daugiau nei vidutiniškai taršių automobilių savininkai, kuriuos valstybė skatina dar iki mokesčio įsigaliojimo dienos pakeisti savo transporto priemonę mažiau taršia, kaip tai padarė didesnė pusė Lietuvos vairuotojų. Didžiausius metinius mokesčius - daugiau nei 200 EUR - mokės vos 10,4 proc. taršiausių automobilių savininkų, iš jų tik 3 proc. didžiausią mokestį.
Be to, gyventojai taršius automobilius pakeisti gali rinkdamiesi iš vis gausesnės ekonomiškesnių naudotų ir nebrangių automobilių pasiūlos. Jiems mokestis nebūtų taikomas. Už vidutinę Lietuvoje įsigyjamo automobilio kainą (5700 EUR) galima įsigyti arba galingą taršų dyzelinį, arba ekonomišką, užtat nebūtinai mažą automobilį.
Planuojama, kad mokestis įsigalios 2023 m. sausio 1 d., o už pirmuosius metus jį sumokėti reikės iki 2024 m. Kol į kelius ir gatves išvažiuoja 1,6 mln. automobilių, viešasis transportas tarp miestų lieka pustuštis, todėl šias paslaugas savivaldybėms sunku išlaikyti patogias ir efektyvias. Automobilizacijos lygiui išliekant tokiam aukštam, valstybė iš taršos mokesčio kasmet surinks daugiau kaip 100 mln. eurų.
Aplinkos ministerija su kitomis institucijomis išsamiai apsvarstė galimybes taikyti mokestį pagal nuvažiuotus kilometrus. Vis dėlto, automobilį naudojant sezoniškai arba tam tikromis progomis, paliekama galimybė jų savininkams taršos mokesčio mokėti tik už tą metų dalį, kai transporto priemonė dalyvauja eisme. Dalyvavimas eisme reiškia, kad transporto priemonė turi galiojančią techninės apžiūros rezultatų kortelę ir privalomąjį vairuotojo civilinės atsakomybės (automobilio) draudimą. Vadinasi, automobilis be techninės apžiūros ir/arba be draudimo atleidžiamas ir nuo taršos mokesčio.
Praktika rodo, kad vien akcizas, kaip signalas visuomenei paskatinti tvaresnį pasirinkimą, neveikia. Nors 2005-2020 m. dyzelino akcizas išaugo 28 proc. (nuo 290 iki 372 EUR), benzino - 22 proc. (nuo 382 iki 466 EUR), per šiuos 15 metų transporto kuro vartojimas, kaip ir CO2 emisijos, išaugo 1,5 karto ir tebeauga po 5 proc. Be to, dyzelinių automobilių dalis Lietuvos automobilių parke šiuo metu siekia net 69 proc. ir yra didžiausia lyginant su kitomis ES šalimis. Visoje Europos Sąjungoje tik viena valstybė netaiko jokio automobilių mokesčio, - tai Estija. Transporto tarša Estijoje kasmet tik auga.
Transporto taršą anglies dioksidu galima mažinti tik dviem būdais - mažinant judėjimą automobiliais arba renkantis efektyvesnius automobilius. Užtat automobilio pasirinkimas: jo efektyvumas, jo galia, jo kuro rūšis, lemia sukuriamos perteklinės taršos kiekį.
Parama gyventojams
Socialinę paramą gaunantiems gyventojams, sunaikinusiems savo seną ir įsigijusiems mažataršį automobilį, Aplinkos ministerija siūlo pasinaudoti nauja paramos priemone - 2 tūkst. eurų kompensacijomis. Visi kiti gyventojai gali gauti 1 tūkst. eurų. Socialinės paramos gavėjams, sulaukusiems 64 m., taikoma 50 proc. lengvata iki 2024 m. gruodžio 31 d. Lengvatos tarpusavyje nesisumuoja ir yra taikomos tik vienam gyventojo valdomam automobiliui (išskyrus iki 2024 m. gruodžio 31 d. visiems valdytojams taikomą lengvatą). Be to, savo transporto priemonei pakeisti iki 2025 m. kovo 31 d. galima gauti ir 2 tūkst. eurų paramą įsigyjant mažataršį automobilį. Tuo metu Lietuvos senjorai mokės mažesnį vidutinį taršos mokestį nei kiti gyventojai: 2023 m. jis sudarys 115 EUR per metus (su lengvata senjorams) - tai yra 20 proc. mažiau. Lietuvos automobilių parko struktūros duomenys rodo, kad senjorai vairuoja šiek tiek senesnius, tačiau taupesnius automobilius, jie taip pat dažniau renkasi benzininį, o ne dyzelinį automobilį.
Automobilių taršos poveikis sveikatai ir aplinkai
Neekonomiški automobiliai sukuria perteklinę taršą, už kurią sumokame kaip visuomenė gydydami oro teršalų sukeltas plaučių, kraujotakos, onkologines ligas, o netekę darbingumo prarandame pajamas ir šalies ekonominę vertę. Kelių transportas Lietuvoje sudaro beveik 60 proc. visų azoto oksidų emisijų. Dėl oro taršos Lietuvoje kasmet anksčiau laiko miršta daugiau kaip 2000 žmonių.
Pagrindiniai teršalai ir jų poveikis
Dyzeliniams automobiliams iš tikrųjų būdingos mažesnės anglies dioksido emisijos nei panašių masės ir galios parametrų benzininiams. Vis dėlto dyzelinu varomi automobiliai laikomi taršesniais, nes išmeta iki dešimt kartų daugiau kietųjų dalelių ir azoto oksidų - oro teršalų, kurie daro negrįžtamą žalą sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacija dyzelinių automobilių išmetamus teršalus 2020 m. pripažino kancerogeniniais. Kaip parodė realiomis eismo sąlygomis 2021 m. Vilniuje atlikti bandomieji matavimai, didžiausi taršos šaltiniai yra senesni dyzeliniai automobiliai, autobusai ir sunkiasvorės transporto priemonės.
Pagrindiniai automobilių išmetami teršalai yra:
- Anglies monoksidas (CO) - tai bespalvės, bekvapės, lengvesnės už orą ir labai toksiškos dujos.
- Azoto dioksidas (NO2) - tai rausvai rudos, turinčios aštrų kvapą dujos.
- Sieros dioksidas (SO2) - tai bespalvės, aštraus, erzinančio kvapo dujos. Šios dujos yra pagrindinis sieros junginių turinčių medžiagų degimo produktas. Kadangi akmens anglis ir naftos produktai turi įvairių sieros junginių, jų degimo metu išsiskiria sieros dioksidas.
- Kietosios dalelės (KD) - tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairūs komponentai - dirvožemio dalelės, dulkės, suodžiai, rūgštys, sulfatai, nitratai, organiniai junginiai, metalai ir kita.
Kietosios dalelės (KD10 ir KD2.5)
Kietosios dalelės KD10 - tai dalelės, kurių aerodinaminis skersmuo ne didesnis kaip 10 mikrometrų. Pagal Lietuvos teisės aktų ir Europos Sąjungos kriterijus KD10 paros koncentracija ore neturi viršyti 50 µg/m³. Didžiausią žalą gyventojų sveikatai gali padaryti dūmuose esančių kietųjų dalelių smulkioji frakcija KD2.5. Šios dalelės dėl smulkumo nesulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose, o prasiskverbia į žmogaus organizmą. Kuo mažesnis dalelių skersmuo, tuo jos pasiekia gilesnius kvėpavimo takus ir gali pradėti kauptis tam tikrose plaučių vietose ar netgi patekti į kraują. Didesnės kietosios dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir dažniausiai čiaudint ar kosint iš jų pašalinamos. Pačios smulkiausios kietosios dalelės, nusėdusios gilesniuose kvėpavimo takuose, jose gali išbūti ilgą laiką. Tokiu būdu susiformuoja palanki terpė išsivystyti lėtinei ligai. Be to, kietųjų dalelių savybė absorbuoti aplinkos cheminius bei biologinius teršalus gali sąlygoti lėtinius apsinuodijimus, alergines reakcijas.
Padidinto oro užterštumo poveikis gyventojų sveikatai gali būti trumpalaikis ir ilgalaikis, sukeliantis atitinkamai ūmius ir lėtinius sveikatos sutrikimus. Miesto rūkų ar smogo atveju stebimi ūmūs sveikatos sutrikimai: dirginami viršutiniai kvėpavimo takai - peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys bei apsunkintas kvėpavimas ypač silpnesnės sveikatos žmonėms. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja taikyti griežtesnes kietųjų dalelių, ozono, azoto dioksido, sieros dioksido ir anglies monoksido normas aplinkos ore. Tai numato paskelbtos atnaujintos PSO oro kokybės gairės (2021 m.), paremtos pastarųjų metų moksliniais ir epidemiologiniais tyrimais apie šių teršalų neigiamą poveikį žmonių sveikatai. Pasaulyje dėl oro taršos kasmet anksčiau laiko miršta 8-9 mln. žmonių, prarandama daugybė sveiko gyvenimo metų. Suaugusieji dėl oro taršos dažniausiai suserga išemine širdies liga, insultu, lėtine obstrukcine plaučių liga. Vaikams jos poveikis gali pasireikšti susilpnėjusia plaučių funkcija, kvėpavimo takų infekcijomis, astmos paūmėjimu ir kt.
Oro taršos šaltiniai ir veiksniai
Oro tarša susidaro dviem būdais: dėl natūralios kilmės priežasčių ir antropogeninės žmonių veiklos. Natūralios kilmės pavyzdžiu gali būti pavasarinis žiedadulkių kiekio padidėjimas ar dėl gamtinių priežasčių, pavyzdžiui, dirvos erozijos. Tačiau vis dėlto didžiąją dalimi aplinkos oro taršą (tiesiogine ir netiesiogine įtaka) sukelia antropogeninė žmonių veikla (transportas, kieto kuro kūrenimas, netinkama kelių ir statybviečių priežiūra, ar net per mažas žmonių sąmoningumas ir netinkamas elgesys, pvz., buitinių atliekų deginimas).
Padidintas oro užterštumas didmiesčiuose gali susidaryti, kai kelias dienas iš eilės nėra vėjo, oras nelietingas ir oro srautai apatiniuose atmosferos sluoksniuose juda nepakankamai, kad išsklaidytų susikaupusius ar besikaupiančius oro teršalus. Padidinta kietų dalelių koncentracija didmiesčių ore gali susidaryti dėl netinkamai arba ne laiku (per vėlai) prižiūrimų gatvių, ypač pavasarį, jei jos nespėjamos operatyviai išvalyti, iššluoti po žiemos metu intensyvių kelių priežiūros darbų ir neplaunamos ar nelaistomos drėgnuoju būdu. Visos šios laiku nesurinktos sąnašos yra išpustomos pavasarinių vėjų ir sukelia padidintą oro užterštumą. Oro užterštumą taip pat didina ir pavasario-rudens sezonų metu pasitaikančios kelių dienų ar savaičių sausros, kuomet išdžiūva ant gatvių, šaligatvių ir šalia jų esančių be augmenijos dirvožemio danga, kuri lengvai pakeliama vėjo.
Prieš prasidedant šildymo sezonui bei per šalčius didmiesčiuose ypatingai padidėja kietųjų dalelių oro tarša dėl suintensyvėjusio kūrenimo šildant patalpas. Ši tarša ypač jaučiasi, kuomet yra deginamas kietasis kuras individualiuose senuose ir neefektyviuose kuro katiluose. Pasitaiko atvejų, kuomet gyventojai vietoje ekologiškesnio ir švaresnio biokuro, deginimui naudoja taršesnį kietąjį kurą - anglis ir/ar durpes, o neretais atvejais ir buitines atliekas.
Dauguma miškų ir durpynų gaisrų yra antropogeninės kilmės, nes apie 80% jų kyla dėl žmonių kaltės, tame skaičiuje ir dėl tyčinių padegimų. Vien dėl sausos žolės deginimo kyla apie 50% miškų, durpingų pievų ir durpynų gaisrų. Ypač pavojingi durpynų gaisrai, nes po gaisro pradžios liepsnos įsismelkia į gilesnius durpių sluoksnius ir durpės pradeda degti kelių metrų gylyje, todėl jas sunkiau užgesinti. Šio tipo gaisrų dūmuose yra kenksmingų kietųjų dalelių, smalkių, azoto dioksido, sieros dioksido, metano, angliavandenilių ir kt.
Aplinkos oro taršą įtakoja ir priežastys, priklausančios nuo aplinkos reljefo. Vilniaus miestas yra išsidėstęs tarp kalvų išilgai Neries upės, aukštis virš jūros lygio kinta nuo 100 m slėnio viduryje iki 200 m išorėje.
Taršiausios Vilniaus vietos
Didžiausia transporto sukeliama tarša stebima ties labiausiai apkrautomis miesto gatvėmis, tokiomis kaip Gariūnų, Oslo, Tūkstantmečio, Geležinio Vilko, Kirtimų, ties Vilniaus Vakariniu aplinkkeliu, taip pat Konstitucijos pr. Labiausiai apkrauti gatvių ruožai transporto piko metu yra pagrindinės arterijos susisiekimui su miegamaisiais rajonais, taip pat gatvėse, šalia kurių yra didelė darbo vietų koncentracija: Konstitucijos pr., Ukmergės, T. Narbuto, Geležinio Vilko gatvės, Senamiesčio gatvės ir kt. Intensyviausias eismas fiksuojamas žiedinėse dviejų lygių Geležinio Vilko - T. Narbuto - Konstitucijos ir Geležinio Vilko - Savanorių - Tūkstantmečio gatvių sankryžose, skirtingų lygių Laisvės - T. Narbuto - Pilaitės, Geležinio Vilko - Ukmergės, Oslo - Gariūnų - Vakarinio aplinkkelio, Tūkstantmečio - Žirnių - Dariaus ir Girėno gatvių sankryžose, reguliuojamose Ozo - Kalvarijų - Kareivių ir Žirnių - Liepkalnio - Minsko pl. sankryžose.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, didžiausias teršėjas Lietuvoje, kitaip nei daugumoje kitų Europos valstybių, yra būtent transporto sektorius: jis sukuria 31 proc. taršos šiltnamio dujomis - tai yra beveik dvigubai daugiau nei pramonė (16,7 proc.). Daugiau kaip pusę transporto taršos sukuria lengvieji keleiviniai automobiliai - tai yra 54 proc. Be to, tik transporto sektoriuje tarša nuo 2005 m. augo ypač stipriai - 50 proc. Kovodama su klimato krize, Lietuva yra nusibrėžusi nacionalinius tikslus ir įsipareigojusi Europos Sąjungai iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas sumažinti bent 30 proc. Valstybės tikslas iki 2030 m. - neviršyti 120 mln. tonų CO2 ekvivalentų. Pagal dabartinį ES reguliavimą, nesumažinus dėl iškastinio kuro naudojimo didėjančių šiltnamio dujų emisijų, ateityje mūsų šaliai šių dujų metinių kvotų trūkumą tektų padengti iš valstybės biudžeto rinkoje įsigyjant trūkstamą kvotų kiekį. Šis trūkumas gali sudaryti net 8,9 mln. t CO2 ekvivalento kvotos vienetų. Preliminariai skaičiuojant, šiam kiekiui padengti per ateinančius 8 metus tiesiai iš valstybės biudžeto reikėtų skirti 444,25 mln. eurų - tai yra 2,5 proc. BVP.
Be to, automobilių taršos mokesčiai galioja beveik visose ES šalyse, įskaitant panašaus ar mažesnio pragyvenimo lygio šalis (Latvijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje). Poveikis klimato kaitai įvertinamas pagal CO2 emisijas, tenkančias vienam kilometrui. CO2 perteklius atmosferoje sukelia klimato pokyčius, o transporto sektorius yra vienas pagrindinių teršėjų ir Lietuvoje sudaro 31 proc. viso poveikio klimato kaitai. Nuo 2005 m. iki 2019 m. poveikis oro taršai ir visuomenės sveikatai įvertinamas Euro standartu pagal degalų rūšį. Transporto sektorius yra didžiausias kietųjų dalelių ir azoto oksidų šaltinis.
Be to, 2021 m. priimtas Alternatyvių degalų įstatymas viešojo sektoriaus perkančiąsias organizacijas įpareigoja pirkti netaršias transporto priemones: nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. atliekami netaršaus transporto priemonių pirkimai, palyginti su bendru parko skaičiumi, turi sudaryti ne mažiau kaip 60 proc. Nuo 2026 m. šis rodiklis didės iki 100 proc.
tags: #automobiliu #tarsa #lietuvoje