Automobilių stovėjimo aikštelės yra neatsiejama šiuolaikinės urbanistinės infrastruktūros dalis, užtikrinanti patogų automobilių statymą ir eismo organizavimą miestuose bei kitose vietovėse. Jų paskirtis apima ne tik transporto priemonių saugojimą, bet ir prisidėjimą prie miesto planavimo, aplinkosaugos ir bendruomenės gyvenimo kokybės. Tačiau su automobilių stovėjimo vietomis susiję klausimai dažnai sukelia ginčų dėl nuosavybės teisių, naudojimosi tvarkos ir statybos reglamentų.
Automobilių stovėjimo aikštelių nuosavybės formos ir naudojimas
Norint įvertinti tam tikrų veiksmų, susijusių su automobilių stovėjimo vietomis, teisėtumą, pirmiausia svarbu sužinoti, kam priklauso automobilių stovėjimo aikštelė ar atskira parkavimo vieta.
Viešosios nuosavybės objektai
Jei automobilių stovėjimo aikštelės ar stovėjimo vietos yra viešosios nuosavybės objektai, t. y. priklauso valstybei ar savivaldybei, automobilių stovėjimo vietos yra viešos, bendro naudojimo ir jomis gali naudotis visi asmenys, norintys parkuoti automobilius. Tokiomis aikštelėmis žmonės gali naudotis nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena šalia esančiuose pastatuose.
Statyti automobilius vairuotojai gali net ir tais atvejais, kai pagal automobilių stovėjimo aikštelės buvimo vietą gali susidaryti nuomonė, kad konkretaus gyvenamojo ar kitos paskirties pastato kiemas skirtas būtent šiuose pastatuose gyvenančių ar dirbančių asmenų transporto priemonių parkavimui. Tokiais atvejais asmenys negali savintis parkavimo vietų, t. y. statyti fizinių kliūčių, montuoti užtvarų, kabinti grandinių ir pan. Tokie veiksmai gali užtraukti administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą ar neteisėtą užtvarų įrengimą.
Privačios nuosavybės objektai
Jei automobilių parkavimo vietos ar stovėjimo aikštelė yra privačios nuosavybės objektai, kas paprastai būna tais atvejais, kai aikštelės įrengiamos prie naujos statybos gyvenamųjų namų, tuomet gyventojas, norėdamas automobilį parkuoti privačioje stovėjimo vietoje, turi pastarąją išsipirkti ar išsinuomoti, t. y. įgyti teisę naudotis dalimi stovėjimo aikštelės.
Perkant būstą naujos statybos name iš nekilnojamojo turto vystytojo ar kitų asmenų kartu su gyvenamąja patalpa paprastai nuosavybėn įgyjama ir atitinkama dalis automobilių stovėjimo aikštelės, t. y. automobilio stovėjimo vieta. Svarbu paminėti, jog, pagal esamą teisinį reglamentavimą, įgyjama nuosavybės teisė būtent į dalį automobilių stovėjimo aikštelės. Atskiros parkavimo vietos išsipirkimas nėra galimas ir įmanomas jos nesuformavus kaip atskiro žemės sklypo ir neatidalinus iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Visgi net ir parkavimo vietos išsipirkimas negarantuoja, kad kiti gyventojai nestatys savo transporto priemonių į vietą, kurią asmuo laiko sava, nes visi bendraturčiai turi vienodas teises naudotis privačia aikštele. Pavyzdžiui, jei aikštelę yra išsipirkę 20 asmenų, bus laikoma, kad kiekvienam iš jų nuosavybės teise priklauso po 1/20 automobilių stovėjimo aikštelės dalį.
Teisinis reglamentavimas ir reikalavimai
Lietuvoje automobilių statymo atstumus nuo pastatų ir sklypo ribų reglamentuoja Statybos Techninis Reglamentas (STR) ir vietos savivaldybės taisyklės. Šios taisyklės svarbios ne tik dėl estetikos, bet ir dėl užtikrinamo saugumo bei komforto. Būtino automobilių stovėjimo vietų skaičiaus užtikrinimas - vienas svarbiausių uždavinių projektuojant bet kokį pastatą mieste.
Pagrindiniai reikalavimai automobilių stovėjimo aikštelėms
Kadastro nuostatos nustato įvairius reikalavimus, susijusius su atviromis automobilių stovėjimo aikštelėmis. Toliau pateikiami pagrindiniai aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti:
- Žemės sklypo paskirtis: Automobilių stovėjimo aikštelė turi būti įrengta žemės sklype, kurio paskirtis leidžia tokios infrastruktūros statybą.
- Atstumai iki pastatų ir kitų objektų: Turi būti laikomasi nustatytų atstumų iki gyvenamųjų namų, visuomeninių pastatų ir kitų objektų.
- Plotas ir vietų skaičius: Automobilių stovėjimo aikštelės plotas ir vietų skaičius turi atitikti savivaldybės nustatytus reikalavimus, atsižvelgiant į vietovės poreikius.
- Danga: Automobilių stovėjimo aikštelės danga turi būti atspari aplinkos poveikiui ir užtikrinti saugų eismą.
- Ženklinimas: Automobilių stovėjimo vietos turi būti aiškiai pažymėtos, nurodant vietas neįgaliesiems ir kitas specialias zonas.
- Apšvietimas: Automobilių stovėjimo aikštelė turi būti tinkamai apšviesta, užtikrinant saugumą tamsiu paros metu.
- Vandens surinkimo sistema: Būtina įrengti vandens surinkimo sistemą, kad būtų išvengta vandens kaupimosi ir užtikrintas paviršiaus sausumas.
Minimalūs atstumai nuo pastatų ir sklypo ribų
Pagal STR, automobilių statymo atstumas priklauso nuo kelių veiksnių, tokių kaip pastato paskirtis, automobilių stovėjimo vietų skaičius ir pastato tipas (požeminiai garažai ar atviros aikštelės).
Prie gyvenamojo namo projektuojamos aikštelės
Prie gyvenamojo namo projektuojamoms automobilių aikštelėms nėra nustatomos gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos. Tačiau yra nustatyti minimalūs atstumai, priklausomai nuo vietų skaičiaus:
- Kai automobiliams aikštelėje skirta ne daugiau kaip 10 vietų, turi būti išlaikytas 10 metrų atstumas.
- Jeigu mašinų skaičius nuo 11 iki 50, atstumas didėja iki 15 metrų.
- Kai aikštelėje gali stovėti 51-100 automobilių, iki namo privalo būti 25 metrų atstumas.
- Jis padidėja iki 35 metrų, jeigu numatyta nuo 101 iki 300 automobilių vietų.
- Jeigu aikštelėje telpa daugiau nei 300 mašinų, privalomas atstumas nuo gyvenamojo namo langų - 50 metrų.
Šie reikalavimai galioja nepriklausomai nuo to, ar gyvenamasis namas yra tame pačiame ar gretimame sklype. Šie reikalavimai neprivalomi, kai aikštelė yra skirta namo gyventojų reikmėms.
Atstumai nuo daugiabučio gyvenamojo namo
Nuo daugiabučio gyvenamojo namo varstomų langų iki automobilių stovėjimo vietų aikštelės būtina išlaikyti tam tikrus atstumus, priklausomai nuo vietų skaičiaus:
- Iki 20 automobilių stovėjimo vietų aikštelės - 7 metrų atstumas.
- Jei aikštelėje telpa daugiau nei 300 mašinų, privalomas atstumas nuo gyvenamojo namo langų - 50 metrų.
Automobilių stovėjimo vietų reikalavimai statant gyvenamosios paskirties pastatus
Statant gyvenamosios paskirties pastatus, privalu laikytis minimalių automobilių stovėjimo vietų reikalavimų:
- Vieno buto pastatui, kurio naudingasis plotas neviršija 70 kv. m, skiriama 1 vieta.
- Pastatui, kurio naudingasis plotas didesnis kaip 70 kv. m, bet neviršija 140 kv. m - 2 vietos.
- Didesniam kaip 140 kv. m naudingojo ploto pastatui - 2 vietos ir papildomai po 1 vietą kiekvienam iki 35 kv. m didesniam kaip 140 kv. m esančiam naudingajam plotui.
- Dviejų butų pastatui, kurio naudingasis plotas neviršija 140 kv. m, automobiliams statyti skiriamos 2 vietos.
- Jei naudingasis plotas didesnis kaip 140 kv. m - 2 vietos ir papildomai po 1 vietą kiekvienam iki 35 kv. m didesniam kaip 140 kv. m.
- Statant trijų ir daugiau butų pastatą (daugiabutį) privaloma įrengti po 1 automobilio vietą vienam butui.
Priešgaisriniai atstumai
Yra minimalus 3 m atstumas nuo sklypo ribos ir priešgaisrinis atstumas, priklausantis nuo gaisro klasės. Minimalus atstumas nuo naujai statomo pastato iki sklypo ribos turi būti išlaikytas ne mažesnis kaip 3 metrai skaičiuojant nuo labiausiai atsikišančios pastato konstrukcijos stačiu kampu sklypo ribai.
Be šio reikalavimo yra dar priešgaisriniai reikalavimai, kurie nusako, jog leistini atstumai tarp pastatų yra 6-15 metrų, priklausantys nuo pastato ugniaatsparumo laipsnio. Statinių priskyrimą ugniaatsparumo laipsniui nustato Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymas dėl Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo 2010 m. gruodžio 7 d. Nr. 1-338, kuris galioja nepaisant to, ar pastatui privaloma gauti statybos leidimą, ar neprivaloma.
Pavyzdžiui, medinių konstrukcijų statiniai yra priskiriami III ugniaatsparumo laipsniui. Taigi, jei kaimyno namas mūrinis, jis bus priskiriamas II ugniaatsparumo laipsniui ir iki jūsų pastato turi būti išlaikytas 10 m atstumas; jei kaimyno namas medinių konstrukcijų, atstumas tarp pastatų turi būti ne mažesnis kaip 15 metrų. Neišlaikant reikalaujamų atstumų, reikalinga gauti rašytinį kaimyno sutikimą, kad šis sutinka dėl neišlaikomų minimalių atstumų tarp pastatų.
Leistini atstumai tarp pastatų pagal ugniaatsparumo laipsnį:
| Atstumas metrais | Abu pastatai III ugniaatsparumo laipsnio | Vienas II, kitas III laipsnio | Abu II laipsnio | Abu I laipsnio |
|---|---|---|---|---|
| 15m | ✓ | |||
| 10m | ✓ | |||
| 8m | ✓ | |||
| 6m | ✓ |
Jei statomas III atsparumo ugniai laipsnio pastatas pažeidžia trečiųjų asmenų interesus, pastatas turi būti statomas toliau arba turi būti gautas sutikimas. Pavyzdžiui, statant rąstinę pirtį (III atsparumo ugniai laipsnis), norint nepažeisti kaimyninio sklypo savininko teisės statyti pastatą 3 m nuo sklypo ribos atstumu, pirtį reikėtų statyti ne arčiau kaip 12 metrų nuo sklypo ribos. Nėra svarbu, kuris pirmas pasistatė statinį, visais atvejais, reikalingas kaimyno sutikimas. O jei sutikimo nėra, tuomet yra pažeidžiama kaimyno teisė statyti pastatą 3 m nuo sklypo ribos atstumu.
Reikalavimai neįgaliesiems
Ypatingas dėmesys skiriamas reikalavimams, susijusiems su neįgaliaisiais. Automobilių stovėjimo aikštelėje turi būti numatytos specialios vietos, pritaikytos neįgaliesiems. Šios vietos turi būti pažymėtos atitinkamais ženklais ir įrengtos patogioje vietoje, netoli įėjimo į pastatus ar kitus objektus.
Aplinkosaugos reikalavimai
Planuojant automobilių stovėjimo aikštelę, būtina atsižvelgti į aplinkosaugos reikalavimus. Reikia užtikrinti, kad automobilių stovėjimo aikštelė neturėtų neigiamo poveikio aplinkai, pvz., vandens telkiniams, dirvožemiui ir oro kokybei.
Savivaldybės reikalavimai ir STR pakeitimai
Svarbu atkreipti dėmesį, kad savivaldybės gali nustatyti papildomus reikalavimus, susijusius su automobilių stovėjimo aikštelėmis. Todėl prieš pradedant planuoti ir įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, būtina pasikonsultuoti su savivaldybės atstovais ir išsiaiškinti visus galiojančius reikalavimus.
Šią savaitę įsigaliojo statybos techninio reglamento (STR) pakeitimai. Svarbiausi pasikeitimai, lyginant su prieš tai galiojusia redakcija, yra gerokai sumažėję privalomi atstumai nuo garažų ir atvirų mašinų aikštelių iki varstomų pastatų langų ar vėdinimo sistemos oro paėmimo angų. Šių atstumų reglamentavimą Aplinkos ministerija planuoja peržiūrėti, bendradarbiaudama su Sveikatos apsaugos ministerija ir Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru.
Dar vienas svarbus pakeitimas - elektromobilių stovėjimo vietų reglamentavimas. Anksčiau galiojęs STR leido netaikyti privalomo atstumo tarp langų ir elektromobilių stovėjimo vietų, tačiau nebuvo reikalavimo prie jų įrengti krovimo stoteles ir specialų tokių vietų ženklinimą. Vadinasi, buvo palikta galimybė elektromobilių vietas naudoti kaip paprastų automobilių stovėjimo vietas.
Dalis STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ redakcijos nustato, kad gatvės juosta tarp raudonųjų linijų yra skirta įrengti važiuojamąją dalį ir kitus gatvės elementus (šaligatvius, pėsčiųjų ir dviratininkų takus), inžinerinius tinklus, transporto priemonių aptarnavimo pastatus, stovėjimo vietas, taršos slopinimo įrangą, želdinius. Šios nuostatos taikomos esamose urbanizuotose, kompaktiškai vienbučiais ir dvibučiais gyvenamaisiais pastatais užstatytose teritorijose ir senamiesčiuose.
Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje yra nustatyti automobilių vietų skaičiaus koeficientai. 1 zonoje, kuri apima Vilniaus senamiestį, mažiausias stovėjimo vietos koeficientas - 0,25, didžiausias - 0,5. Tai reiškia, kad projektuojant daugiabutį namą, mažiausiai galima įrengti 0,25 vietos vienam butui (arba 1 vieta 4 butams), daugiausiai - 0,5 vietos vienam butui (1 vieta 2 butams). Atkreiptinas dėmesys, kad 1, 2 ir 3 zonose tik gyvenamosios paskirties patalpoms įrengiamoms požeminėms stovėjimo vietoms taikomas didžiausias koeficientas - 1. Vadinasi, netgi senamiestyje (1 zona) įmanoma turėti vieną požeminę automobilio stovėjimo vietą butui. Be to, nėra uždrausta papildomai įrengti ir antžeminių stovėjimo vietų. 2 ir 3 zonose automobilių stovėjimo vietų skaičių įmanoma dar mažinti, ne didesne, nei koeficiento 0,25 reikšme. Toks mažinimas yra įmanomas tik statytojui sumokėjus nustatytą mokestį už kiekvieną neįrengtą stovėjimo vietą.
Fizinių kliūčių ir užtvarų įrengimas
Fizinių kliūčių statyti automobilius įrengimas konkrečiose automobilių stovėjimo vietose teisėtai įmanomas tik automobilių stovėjimo aikštelių bendraturčiams susitarus dėl konkrečios automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos arba pastarąją nustačius teismui.
Siekiant, kad kiti asmenys, nesantys konkretaus pastato gyventojai ir / ar nesusiję su konkrečiu pastatu kitais pagrindais, nestatytų savo automobilių privačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, gali būti įrengiami atitvarai. Tačiau jų įrengimas privalo būti suderintas su atitinkamomis vietos savivaldos institucijomis ar jų įgaliota institucija. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo ketinamo įrengti užtvaro matmenų, būtina gauti ir statybą leidžiantį dokumentą. Svarbu žinoti, kad šių metų sausio mėn. policija techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo nebederina.
Ginčų sprendimas ir teisinė praktika
Kylant ginčams, pavyzdžiui, tais atvejais, kai stovėjimo vietų kiekis yra nedidelis, o kitas asmuo parkuoja du ar tris automobilius, taip atimdamas kitų galimybę parkuoti savo transporto priemones, visi bendraturčiai turėtų mėginti taikiai susitarti dėl aikštelės naudojimo tvarkos. Advokatų kontoros „Marger“ partneris, advokatas Augustinas Vaičiūnas ir teisininkas Dainius Kononovas pranešime žiniasklaidai dalijasi įžvalgomis ir pataria, ką daryti, kad perpildyti daugiabučių kiemai nevirstų karo lauku.
Neretai gyvenamojo pastato gyventojai būna sukūrę grupes socialiniuose tinkluose, skirtas įvairių klausimų ir problemų, susijusių su gyvenamuoju pastatu, jo remontu ar automobilių stovėjimo vietomis aptarimui, kurios gali tapti efektyviu įrankiu spręsti tarpusavio nesutarimus ir dėl parkavimo vietų.
Jeigu konflikto vis dėlto nepavyksta išspręsti taikiai, visi bendraturčiai gali paprasta rašytine sutartimi susitarti dėl automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos. Tačiau tokią sutartį patvirtinus notariškai ir ją įregistravus Registrų centre, ji ir ateityje bus privaloma visiems asmenims, kurie pastate įsigis nuosavybę kartu su dalimi automobilių stovėjimo aikštelės ar stovėjimo aikštelės dalį atskirai. Nepavykus susitarti taikiai, asmenims, kurių teisės pažeidžiamos, belieka galimybė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi automobilių stovėjimo aikštele tvarkos nustatymo.
Automobilių parkavimo vietos ir kiti bendrojo naudojimo objektai reikalauja bendrų sprendimų ir derinimo. Reikia galvoti apie bendrojo naudojimo objektų aprašą, kurį turite turėti ir pasikeitus aplinkybėms pasitvirtinti atnaujintą. Jeigu bendrojo naudojimo apraše nurodyta, kad automobilių stovėjimo aikštelė priskiriama visų butų savininkams, tai padidina visų savininkų gyvenimo kokybę ir jų butų vertę. Pirkdamas butą naujas savininkas žino, kad ir jis galės statyti savo automobilį bendroje aikštelėje.
Galima įsivaizduoti, kad dauguma savininkų sutinka ir leidžia tik kai kurių butų savininkams naudotis tam tikra sklypo dalimi, savo lėšomis ten įsirengiant automobilių aikšteles (tik tų butų savininkai turėtų teisę ten laikyti automobilius, galbūt, paliekant vietą žmonėms su negalia ir vietą svečiams, gal reikėtų ir naudojimosi aikštele tvarkos taisykles pasitvirtinti). Tokiu atveju bendrojo naudojimo objektų apraše būtų įrašyta, kad aikštelė priskiriama tik tiems butams.
Bet nereikia pamiršti labai svarbios Civilinio kodekso 4.85 str. 6 dalyje nurodytos nuostatos apie savininkų sprendimus: "Sprendimai negali apriboti butų ir kitų patalpų savininkų bei trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, išskyrus šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytus atvejus." Taigi, net daugumai sutikus, jeigu kuris savininkas įrodytų, kad sprendimas pažeidžia jo teisėtus interesus, sprendimas gali būti atmestas teismo keliu. Apsaugant investicijas gal būtų galima nuspręsti, kad ta aikštele konkrečių butų savininkai naudosis tam tikrą protingą laiką (pavyzdžiui, keletą metų). Apsidraudimui nuo ginčų gal būtų galima surinkti 100 proc. savininkų pritariančių balsų, bet naujas savininkas vėl galėtų ginčyti tai. Bendrus reikalus tenka spręsti bendrai ir derinantis. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pastato atnaujinimui sukauptomis lėšomis nereikėtų įrenginėti aikštelės, nes ne tam tos lėšos kaupiamos (jos skiriamos bendrojo naudojimo objektų atnaujinimui (defektų šalinimui) pagal privalomuosius jų priežiūros reikalavimus).
Atstumo reikalavimai nuo kaimyno sklypo ir sutikimai
Vienas svarbiausių aspektų planuojant automobilių stovėjimo aikštelę ar statant statinius yra atstumas nuo kaimyno sklypo ribos. Nesilaikant nustatytų atstumų, gali kilti ginčų su kaimynais ir netgi teisinių problemų. Konkretūs atstumų reikalavimai gali skirtis priklausomai nuo vietos savivaldybės taisyklių, todėl visada rekomenduojama pasidomėti galiojančiais teisės aktais.
Jei planuojama statyti arčiau nei leidžiama, reikalingas kaimyninio sklypo savininko raštiškas sutikimas. Pagal viską turėjo būti notariškas sutikimas visų bendrasavininkų. Namo, pastatyto per arti sklypo ribos, įregistravimo atveju (pvz., garažo siena yra mažiau nei 3 metrai nuo sklypo ribos, o šalia eina savivaldybei priklausantis keliukas), paprasčiausias būdas išspręsti problemą yra gauti statybos leidimą arba raštišką savivaldybės pritarimą projektui.
Praktiniai patarimai vairuotojams: saugus ir teisingas parkavimas
Vairuotojams, o ypač nepatyrusiems pradedantiesiems vairuotojams, nemažas iššūkis tampa tinkamas ir saugus automobilio statymas aikštelėje. Kiekvienas vairuotojas turi tinkamai įvertinti galimas visų savo veiksmų rizikas bei pasekmes kitiems eismo dalyviams. Labai svarbu nepamiršti, jog pastatyti automobilį reikia taip, kad greta esančių automobilių vairuotojai nepatirtų nepatogumų tiek įlipant, tiek išlipant iš jo (KET 150 p./150.10). Jei kyla sunkumų parkuojantis, visada galite to išmokti.
Parkavimo būdo pasirinkimas
Statant automobilį, išskirtinį dėmesį atkreipkite į vietą bei nuspręskite, koks parkavimosi būdas čia tinkamiausias.
Statmenas parkavimas (90 laipsnių kampu)
Parkavimosi būdą statmenai, 90 laipsnių kampu, renkasi dauguma vairuotojų, kadangi įprastai daugelis aikštelių mieste yra parengtos automobilius statyti būtent tokiu būdu. Automobilio pastatymas atbulai dažnu atveju yra patogus, nes vėliau išvažiavimas iš aikštelės yra paprastesnis.
- Atbuline eiga: Svarbiausi dalykai prieš pradedant judėti atbulomis - pažiūrėti į priekį, į galinio vaizdo veidrodėlį, į kairės pusės veidrodėlį, per kairį petį, į dešinės pusės veidrodėlį ir per dešinį petį. Pirmiausia sustokite mažiausiai už dviejų vietų iki norimos stovėjimo vietos, o tik tuomet pavažiuokite į priekį iki tos vietos, iš kurios bus atliekamas manevras.
- Priekiu: Kai automobilį pasirinkote statyti priekiu statmenai, sustokite tada, kai iki nusižiūrėtos stovėjimo vietos liko maždaug dvi vietos. Artėdami prie stovėjimo vietos, laikykitės maždaug dviejų metrų atstumo tarp savo transporto priemonės ir šalia stovinčios transporto priemonės galo. Važiuokite labai lėtai. Kai jūsų priekinis bamperis susilygins su transporto priemonės, stovinčios šalia, šonu, pažvelkite į laisvą vietą. Važiuodami labai lėtai, pasukite ratus iki galo į tą pusę, kur statysite automobilį. Įvažiuodami į stovėjimo vietą patikrinkite kairįjį priekinį kampą ir dešinįjį automobilio šoną (važiuojant į kitą pusę, patikrinti priešingas puses), kad įsitikintumėte, jog nesusiduriate su jokia stovinčia transporto priemone. Apžiūrėkite laisvą vietą ir lėtai įvažiuokite į ją.
Lygiagretus parkavimas (šonu)
Kone vienas iš sudėtingiausių automobilio statymo būdų yra parkavimasis lygiagrečiai - šonu. Turbūt ne vienam iš jūsų teko pastebėti nubraukimais paženklintų automobilių galinių buferių kairiąsias puses bei priekinių buferių dešiniąsias - dažnu atveju tokie automobilio apgadinimai atsiranda būtent statant automobilį lygiagrečiai.
Kai automobilis statomas lygiagrečiai važiuojamosios dalies kraštui už stovinčio automobilio, pirmiausia sustoti reikia lygiagrečiai stovinčiai transporto priemonei, nuo jos paliekant tinkamą tarpą. Jūsų automobilio galas turi būti vienoje linijoje su stovinčio automobilio galu. Sustojus ratai turi būti tiesūs. Parkuojant automobilį lygiagrečiai, reikia įvertinti, ar paliktas tarpas tarp automobilių yra pakankamas, jog būtų galima saugiai pastatyti automobilį.
Automobilio parkavimo metu itin svarbu neužvažiuoti ant baltų ženklinimo linijų, atskiriančių stovėjimo vietas. Taipogi, statant automobilį, nepastatyti jo per arti ir per toli gale esančios linijos, visada reikia laikytis kiek įmanoma vienodesnio atstumo tarp šoninių linijų, t. y. pastatyti automobilį kiek galite centruotai. Pasitaiko, kad parkavimo vietos nebūna sužymėtos baltomis linijomis, atskiriančiomis stovėjimo vietas, tad statant automobilį reikia mintyse nusibraižyti nematomas juostas.
Išvažiavimas iš stovėjimo vietos
- Išvažiuojant priekiu: Įjunkite posūkio signalą, patikrinkite veidrodžius ir aplinką, lėtai pradėkite judėti, pasukdami vairą norima kryptimi. Pavažiuoti iki sukant vairą turima tiek, kad vairuotojo durelių rankenėlė būtų vienoje tiesėje su šalia stovinčio automobilio galu (arba priekiu).
- Išvažiuojant galu: Įjunkite atbulinę pavarą ir posūkio signalą, apsidairykite per veidrodžius ir per petį, lėtai važiuokite atgal, sukdami vairą reikiama kryptimi. Pavažiuoti iki sukant vairą turima tiek, kad vairuojamo automobilio veidrodėliai būtų vienoje tiesėje su šalia stovinčio automobilio galu (arba priekiu).
Visais atvejais judėkite atsargiai ir būkite pasiruošę sustoti, jei atsirastų kliūčių.
tags: #automobiliu #stovejimo #aiksteliu #paskirtis