Automobilių CO2 emisijos ir taršos mokesčiai Lietuvoje

Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, vis didesnis dėmesys skiriamas automobilių išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekiui ir jo poveikiui aplinkai. Tai lemia tiek aplinkosauginiai tikslai, tiek finansiniai aspektai, susiję su taršos mokesčiais ir įmonių apskaitos niuansais. Šiame straipsnyje apžvelgsime esamą situaciją, būsimus pokyčius ir patarimus, kaip vairuotojams ir įmonėms prisitaikyti prie griežtėjančių reikalavimų.

Automobilių taršos mokestis ir jo skaičiavimas

Nuo 2025 metų sausio 9-osios Lietuvoje padidėjo vienkartinis automobilių taršos mokestis. Šį mokestį reikia sumokėti „Regitroje“ registruojant automobilį pirmą kartą Lietuvoje arba keičiantis jo savininkui. Tai aktualu ir perkantiems naudotus automobilius - registracijos mokestis skaičiuojamas pagal išmetamo CO2 kiekį, tačiau gali būti įvairių išimčių.

Mokesčio dydžio nustatymas

Norint apskaičiuoti tikslią automobilio taršos mokesčio sumą, reikia žinoti automobilio išmetamo CO2 kiekį (g/km). Jei CO2 emisijos vertė nėra žinoma, ji gali būti nustatoma pagal kitų registruotų panašių automobilių duomenis „Regitros“ padalinyje. Taip pat norint paprasčiau sužinoti mokesčio dydį, galima pasinaudoti automobilių taršos mokesčio skaičiuokle, kurioje, įvedus automobilio duomenis, pateikiama preliminari suma.

Svarbu žinoti, kad mokestis taikomas visoms transporto priemonėms, išskyrus elektromobilius. Jei automobilis naudoja kelis energijos šaltinius (pvz., benziną ir elektrą), taikomas benzino mokesčio tarifas. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojęs automobilio registracijos mokestis yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės CO2 emisija. Mokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į išmetamo anglies dvideginio kiekį, degalų rūšį ir jų kombinaciją, kai CO2 kiekis viršija 130 g/km.

CO2 emisijos nustatymo būdai

• Automobilio registracijos liudijimas: paprasčiausias būdas sužinoti automobilio CO2 emisiją yra pažiūrėti į automobilio registracijos liudijimą (laukelis „CO2 emisija“). Jame dažnai nurodoma oficiali gamintojo nustatyta emisijų reikšmė (g/km).
• Gamintojo techninė dokumentacija ar svetainė: įvedus automobilio modelį, variklio tūrį ir gamybos metus, galima rasti automobilio CO2 emisijos duomenis.
• Specialios transporto duomenų bazės: egzistuoja internetinės paslaugos, leidžiančios sužinoti automobilio išmetamo anglies dioksido kiekį pagal automobilio registracijos numerį arba VIN kodą.
• Senesni automobiliai: jei automobilį registravote anksčiau nei 2014 metais, informacijos apie išmetamo CO2 kiekį registracijos liudijime nerasite, kadangi duomenys registre pradėti kaupti nuo 2011 m., o į registracijos liudijimą įrašomi nuo 2014 m. Tokiu atveju galima pasinaudoti viešosiomis paieškos sistemomis.
• Apytikslis skaičiavimas: senesniems automobiliams, kurių dokumentuose nėra CO2 reikšmės, galima ją apskaičiuoti žinant sąnaudas ir degalų tipą. Pavyzdžiui, deginant 1 litrą benzino išmetama apie 2,31 kg CO2, o dyzelino - apie 2,68 kg.

Aplinkos ministerija siūlo apmokestinti automobilius, kurie į orą išmeta 130 g/km anglies dvideginio ir daugiau. Jei automobilio išmetamo CO2 kiekis viršija 130 g/km, reikia mokėti mokestį. Mokestis skaičiuojamas pagal registracijos liudijime nurodytą CO2 emisiją (g/km). Jei ši informacija dokumentuose nenurodyta, mokestis nustatomas pagal variklio darbinį tūrį ir kuro tipą.

Mokesčio susigrąžinimas

Tam tikrais atvejais automobilių taršos mokestį galima susigrąžinti. Mokestį gali susigrąžinti, jei automobilis per 90 dienų išregistruojamas ir išgabenamas iš Lietuvos, parduodamas į užsienį arba utilizuojamas, arba jei registracijos metu buvo padaryta klaida. Norint susigrąžinti taršos mokestį, reikia kreiptis į „Regitrą“, pateikti prašymą ir reikiamus dokumentus. Procesas gali būti atliekamas tiek fiziniuose padaliniuose, tiek internetu.

Hibridiniai ir elektriniai automobiliai: mažesnė tarša ir lengvatos

Hibridinį automobilį pravartu rinktis dėl to, kad taršos mokestis yra mažesnis. Tačiau ne visi hibridiniai automobiliai yra vienodi - jų CO2 emisija gali skirtis. Šiuos automobilius galima skirstyti į mikrohibridus (angl. mild hybrid), pilnus hibridus ir iš tinklo įkraunamus hibridus.

Hibridinių automobilių tipai

• Mikrohibridai: šio modelio hibridinių automobilių CO2 emisija yra šiek tiek mažesnė nei tradicinių benzininių ar dyzelinių automobilių. Mikrohibridinė sistema neleidžia važiuoti vien elektra, tačiau padeda vidaus degimo varikliui sumažinti degalų sąnaudas ir emisijas.
• Pilni hibridai: gali važiuoti trumpus atstumus vien elektra. Pilni hibridai gali veikti trimis režimais: tik elektra, tik vidaus degimo varikliu arba kombinuotai. Tai leidžia sumažinti degalų sąnaudas ir CO2 emisiją, ypač važiuojant mieste. Šių automobilių emisija yra mažesnė nei mikrohibridų. Mokesčio dydis priklausomai nuo modelio, gali būti 30-50 proc. mažesnis.
• Iš tinklo įkraunami hibridai: šio modelio automobiliai turi didesnę bateriją, todėl gali įveikti nemažą atstumą naudodami tik elektros energiją (paprastai 30-80 km). Tai leidžia dar labiau sumažinti CO2 emisiją ir užtikrina mažesnį taršos mokestį. Jų efektyvumas yra didžiausias.

Elektromobiliai

100 proc. elektriniai automobiliai (EV) yra visiškai atleisti nuo taršos mokesčio, nes jie neišmeta CO2 ar kitų teršalų. Skirtingai nei hibridiniai modeliai, kurie vis dar turi vidaus degimo variklius, elektriniai varikliai turi nulinę emisiją. Elektromobilius vairuotojai renkasi ir dėl pigesnės priežiūros - nereikia keisti alyvos, prižiūrėti išmetimo sistemos ar sankabos, o elektros kaina yra mažesnė nei benzino ar dyzelino. Elektromobiliai tiesiogiai išmetamo CO2 neturi, todėl jiems taršos mokestis netaikomas.

Vis dėlto skaičiuojant automobilio išmetamą CO2 reikėtų atsižvelgti ne tik į eksploatacijos metu variklio išmetamas dujas, bet ir tas, kurios susidaro automobilius gaminant ir šalinant. Elektrinių automobilių gamyba ir šalinimas kol kas teršia aplinką labiau nei automobilių su vidaus degimo varikliu gamyba ir utilizavimas. Elektra varomų automobilių generuojamo CO2 kiekis taip pat priklauso nuo to, iš kokių šaltinių pagaminta jų naudojama elektra. Tačiau atsižvelgiant į vidutinį ES energijos šaltinių derinį, elektriniai automobiliai teršia mažiau nei benzininiai.

Nauji Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai nuo 2025 m.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja nauji Pelno mokesčio įstatymo (toliau - PMĮ) apribojimai, susiję su lengvųjų automobilių, naudojamų įmonės ekonominėje veikloje, įsigijimo ir nuomos išlaidų atskaitymais. Šie pakeitimai bus taikomi apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 m. bei vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį.

Nauji apribojimai lengvųjų automobilių išlaidų atskaitymui

Nuo 2025 m. pradžios, lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidų atskaitymai bus ribojami, atsižvelgiant į automobilio išmetamą CO2 kiekį. Šis pakeitimas taikomas tik nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigytiems ar išsinuomotiems automobiliams. Jei automobilis buvo įsigytas ar išnuomotas iki šios datos, jokie pakeitimai neįsigalios.

Apskaitos ypatumai

Nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo visos turto vertės. Iš pajamų PMĮ 18 straipsnyje nustatyta tvarka atskaitoma lengvojo automobilio, kuris laikomas vieneto turtu, įsigijimo kainos dalis, neviršijanti nustatytos PMĮ 30-2 straipsnyje. Neatskaitoma įsigijimo kainos dalis priskiriama neleidžiamiems atskaitymams. PMĮ 30-2 straipsnyje nustatytą ribojimą viršijanti įsigyto turto vertės dalis, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, nelaikoma pajamomis.

Šis pakeitimas numato, kad lengvojo automobilio, kuris nelaikomas įmonės turtu, mėnesio nuomos sąnaudos iš pajamų bus atskaitomos neviršijant nustatytos ribos ir taikant nusidėvėjimo normatyvą, padalytą iš 12. Pavyzdžiui, jei įsigijimo kainos atskaitymui nustatyta riba - 25 000 eurų, o normatyvas - 6 metai, leidžiama mėnesio nuomos suma bus 347 eurai (25 000 : 6 : 12).

Išimtys ir išaiškinimai

• N1 klasės automobiliai: po 2025 m. sausio 1 d. įsigytiems N1 klasės automobiliams, kurie priskiriami lengviesiems krovininiams automobiliams, netaikomas PMĮ 30-2 straipsnyje nustatytas nusidėvėjimo skaičiavimo ribojimas.
• Nuomos veikla: nustatyti apribojimai, siejami su išmetamo anglies dioksido (CO₂) kiekiu, netaikomi lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidoms, kai šie automobiliai naudojami tik nuomos veiklai vykdyti, vairavimo mokymo paslaugoms ar transporto paslaugoms teikti. Tai galioja tiek trumpalaikės, tiek ilgalaikės nuomos paslaugoms.
• Mišri veikla: jeigu lengvasis automobilis faktiškai yra naudojamas keliose vykdomose veiklose, pavyzdžiui automobilių nuomai ir konsultacinių paslaugų teikimui, tokiu atveju bus taikomi PMĮ 30-2 straipsnyje nustatyti šio lengvojo automobilio įsigijimo ar nuomos išlaidų apribojimai.
• Nuomos sutarčių pratęsimas: jei ilgalaikės nuomos sutartys po 2025 m. sausio 1 d. bus pratęsiamos, nuomininkams bus taikomi nuomos išlaidų atskaitymo ribojimai. Jeigu sutartys galios toliau be pratęsimo, ribojimai nebus taikomi.
• PVM atskaita: iš pajamų galima atskaityti tik tas prekių (paslaugų) pirkimo ir importo PVM sumas, kurios yra neatskaitomos pagal PVM įstatymo nuostatas bei šios sumos apskaičiuotos nuo PMĮ nustatytų leidžiamų (įskaitant ribojamų dydžių) atskaitymų. Pirkimo ir importo PVM sumos, kurios apskaičiuotos nuo PMĮ 31 straipsnyje nustatytų neleidžiamų atskaitymų, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš pajamų neatskaitomos.
• Automobilio įsigijimo kaina: PMĮ 30-2 straipsnio 1 dalyje nustatytas automobilio įsigijimo kainos ribojimas yra taikomas bendrai visai apskaičiuotai automobilio įsigijimo kainai, įskaitant su pirkimu susijusias išlaidas, tokias kaip transportavimas, montavimas, patikrinimas ar remontas iki naudojimo pradžios.

Pelno mokesčio tarifai nuo 2025 m.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. taikomas 16 proc. pelno mokesčio tarifas. Įmonėms, kurių vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, apmokestinamajam pelnui taikomas 6 procentų lengvatinis pelno mokesčio tarifas. Nuostata dėl pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno apmokestinimo taikant 0 procentų mokesčio tarifą, nepakeista. Deklaracijų formos ir jų užpildymo tvarkos keičiamos nebus.

Europos Sąjungos išmetamųjų teršalų standartai ir jų evoliucija

Vis daugiau automobilių ir didėjantis jų išmetamų teršalų kiekis daro pastebimą poveikį aplinkai. Siekiant tai kontroliuoti, jau devintajame dešimtmetyje buvo įvestas R49 reglamentas, o nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios Europos Sąjungoje ir EEE galioja EURO standartai. Pastaraisiais metais šie standartai nuolat tobulinami - nuo „Euro 4“ iki naujausio „Euro 7“.

EURO standartų chronologija ir poveikis

• EURO 4: patvirtintas 2005 m. pradžioje ir taikomas nuo 2006 m. pagamintiems automobiliams. Jis privertė gamintojus perpus sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Dyzeliniams automobiliams buvo sumažintas anglies monoksido kiekis, o azoto oksidų ir kietųjų dalelių kiekis sumažėjo labiau, dėl ko dyzeliniuose automobiliuose pradėtas montuoti kietųjų dalelių filtras (DPF arba FAP).
• EURO 5a: patvirtintas 2009 m. rugsėjį, įsigaliojęs 2011 m. sausį.
• EURO IV (motociklams): nuo 2017 m. motociklai ir visos kitos dviratės ar triratės transporto priemonės turi atitikti šį standartą.
• EURO 7: nuo 2026 m. lapkričio įsigaliosiantis „Euro 7“ standartas įves griežtesnius realaus važiavimo sąlygų bandymus, ribas padangų ir stabdžių dulkėms bei naujus patvarumo reikalavimus. Automobiliai turės išlaikyti mažą taršą iki 200 000 km arba 10 metų.

EURO standartai - tai Europos Sąjungos reglamentų rinkinys, skirtas apriboti vidaus degimo variklių išskiriamų kenksmingų dujų kiekį. Tobulėjančios technologijos ir didėjantis aplinkosauginis sąmoningumas lemia vis griežtesnių standartų taikymą, siekiant tvarios ir aplinkai draugiškos kelių transporto ateities.

Kaip nustatyti automobilio EURO standartą?

• Techniniai pasai: naujausių automobilių techniniuose pasuose EURO standartas nurodomas (V.9 eilutėje transporto priemonių, kurių registracijos liudijimai išduoti po 2017 m. spalio 20 d.).
• Gamybos metai: transporto priemonių, kurių registracijos liudijimai išduoti iki minėtos datos, išmetamų teršalų lygį galima sužinoti pagal transporto priemonės pagaminimo metus ir tuo metu galiojusį EURO standartą.
• Atitikties sertifikatas: kiekvienas vairuotojas gali sužinoti automobilio EURO standartą, peržiūrėdamas automobilio atitikties sertifikatą, jei jį išsaugojo.

Automobilio pagaminimo metai nebūtinai atspindi jo atitiktį standartams - pavyzdžiui, 2000 m. GDI varikliai buvo patobulinti, kad atitiktų EURO4 reikalavimus, nors pats modelis baigtas gaminti 2004 m.

Žaliosios transporto zonos ir jų reikšmė

Žaliosios transporto zonos (ŽTZ) ir su jomis susiję žalieji lipdukai tampa vis dažnesniu reiškiniu. Jų kūrimas miestų centruose yra būtinas dėl prastėjančios oro kokybės, o tai kelia sunkumų senesnių transporto priemonių pirkėjams. Automobiliams, neatitikusiems tam tikroje vietoje ir laiku reikalaujamų standartų, gali būti uždrausta įvažiuoti į ŽTZ.

Eismo ribojimas yra viena iš priemonių oro kokybei gerinti, kartu su griežtesne techninės būklės patikra (pvz., kietųjų dalelių filtro, EGR vožtuvo, katalizatoriaus buvimas) ir diferencijuotais mokesčiais už naudojimąsi keliais. Net ir vadinamosiose švaraus transporto zonose iki 2025 m. bus leidžiama eksploatuoti automobilius, atitinkančius EURO 4 išmetamųjų teršalų standartą. Vėliau jų galimybės naudotis šiomis zonomis bus ribojamos.

Transporto priemonių išmetamų teršalų poveikis aplinkai ir ES tikslai

Transportas yra vienas didžiausių aplinkos teršėjų. Per pastaruosius tris dešimtmečius transporto sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis išaugo net 33,5 %. Nors iki 2050 m. prognozuojamas tik 22 % sumažėjimas, ES deda pastangas mažinti taršą.

Kelių transporto priemonės išmeta didelius teršalų kiekius, o lengvieji automobiliai sudaro 61 % viso ES kelių transporto išmetamo CO2 kiekio. Tai skatina sparčiai augančius elektrinių transporto priemonių pardavimus. ES siekia, kad iki 2050 m. transporto priemonių išmetamų CO2 kiekis būtų sumažintas 90 %, lyginant su 1990 m., taip siekiant klimato neutralumo.

Teršalų emisijos vertinimas

Teršalų emisijos vertinamos atsižvelgiant į visą transporto priemonės eksploatavimo laikotarpį, įskaitant gamybos, degalų gamybos ir degalų deginimo metu išmetamus teršalus. Gamybos metu išmetamų teršalų kiekis gali skirtis priklausomai nuo dalių kilmės, o degalų gamybos procesas priklauso nuo naudojamo kuro ar elektros energijos šaltinio. Vidaus degimo variklių gamybai ir surinkimui reikia daugiau detalių nei elektrinėms transporto priemonėms, todėl skirtingo tipo transporto priemonėms pagaminti tenka nevienodas išteklių kiekis.

Automobilis užtikrina mūsų judėjimo poreikius. Vis dėlto kiek už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą tenka teršalų mūsų plaučiams ir atmosferai, lemia konkretaus modelio pasirinkimas. Neekonomiški automobiliai sukuria perteklinę taršą, už kurią sumokame kaip visuomenė gydydami oro teršalų sukeltas plaučių, kraujotakos, onkologines ligas, o netekę darbingumo prarandame pajamas ir šalies ekonominę vertę.

Lietuvos įsipareigojimai ir tikslai

Nuo 2021 m. Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė, yra įsipareigojusi mažinti poveikį klimato kaitai. Iki 2030 m. transporto srityje suvartojamų degalų kiekį turime sumažinti 42 proc. lyginant su dabartiniu. Nuo 2021 metų kiekvienas Lietuvoje sudegintas litras degalų įskaičiuojamas į kasmet mažėjančias nacionalines kvotas, kurias viršijus Lietuvai gresia apie 0,5 mlrd. EUR sankcijos. Viršytas kvotas turės padengti visi mokesčių mokėtojai iš valstybės biudžeto.

Automobilio mokestis yra plačiai taikoma priemonė transporto sukeliamai taršai mažinti, nes skatina vairuotojus atidžiau įvertinti automobilių techninius taršos parametrus, tačiau neriboja gyventojų judėjimo, keliavimo laisvės ir galimybių. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, didžiausias teršėjas Lietuvoje yra transporto sektorius: jis sukuria 31 proc. taršos šiltnamio dujomis - tai beveik dvigubai daugiau nei pramonė (16,7 proc.). Daugiau kaip pusę transporto taršos sukuria lengvieji keleiviniai automobiliai - 54 proc. Be to, tik transporto sektoriuje tarša nuo 2005 m. augo ypač stipriai - 50 proc.

Kovodama su klimato krize, Lietuva yra nusibrėžusi nacionalinius tikslus ir įsipareigojusi Europos Sąjungai iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas sumažinti bent 30 proc. Valstybės tikslas iki 2030 m. - neviršyti 120 mln. tonų CO2 emisijų. Pagal dabartinį ES reguliavimą, nesumažinus dėl iškastinio kuro naudojimo didėjančių šiltnamio dujų emisijų, ateityje mūsų šaliai šių dujų metinių kvotų trūkumą tektų padengti iš valstybės biudžeto rinkoje įsigyjant trūkstamą kvotų kiekį. Šis trūkumas gali sudaryti net 8,9 mln. t CO2 ekvivalento kvotos vienetų, o preliminariai skaičiuojant, šiam kiekiui padengti per ateinančius 8 metus tiesiai iš valstybės biudžeto reikėtų skirti 444,25 mln. eurų - tai 2,5 proc. BVP.

Akcizų efektyvumas

Praktika rodo, kad vien akcizas, kaip signalas visuomenei paskatinti tvaresnį pasirinkimą, neveikia. Nors 2005-2020 m. dyzelino akcizas išaugo 28 proc. (nuo 290 iki 372 EUR), benzino - 22 proc. (nuo 382 iki 466 EUR), per šiuos 15 metų transporto kuro vartojimas, kaip ir CO2 emisijos, išaugo 1,5 karto ir tebeauga po 5 proc. Be to, dyzelinių automobilių dalis Lietuvos automobilių parke šiuo metu siekia net 69 proc. ir yra didžiausia lyginant su kitomis ES šalimis. Visoje Europos Sąjungoje tik viena valstybė netaiko jokio automobilių mokesčio, - tai Estija. Transporto tarša Estijoje kasmet tik auga.

ES naujos CO2 emisijų normos automobiliams ir furgonams

Europos Parlamentas ir Taryba sutarė sugriežtinti išmetamo CO2 kiekio normas naujiems lengviesiems automobiliams ir furgonams, siekiant iki 2030 m. sumažinti CO2 kiekį atitinkamai 37,5 % ir 31 %, palyginti su 2021 m. lygiu. Nuo 2035 m. siekiama 100 % sumažinti naujų lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamą CO2 kiekį.

Šios taisyklės skatina gamintojus keisti gamybos metodus ir didinti elektra varomų bei hibridinių transporto priemonių pardavimus. Gamintojams, tenkinantiems tam tikrus lyginamuosius rodiklius, bus taikomos ne tokios griežtos išmetamo CO2 kiekio normos. Buvo susitarta dėl palankesnio koeficiento mažataršėms transporto priemonėms (0,7) ir dauginamojo koeficiento (1,85) gamintojams, parduodantiems netaršias ir mažataršes transporto priemones rinkose, kuriose tokių transporto priemonių parduodama nedaug.

Nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. atliekami netaršaus transporto priemonių pirkimai, palyginti su bendru parko skaičiumi, turi sudaryti ne mažiau kaip 60 proc. viešojo sektoriaus perkančiosioms organizacijoms, vadovaujantis Alternatyvių degalų įstatymu.

Socialinė parama ir lengvatos

Aplinkos ministerija siūlo apmokestinti automobilius, kurie į orą išmeta 130 g/km anglies dvideginio ir daugiau. Siekdama paskatinti gyventojus rinktis mažiau taršias transporto priemones, Aplinkos ministerija siūlo įvairias paramos priemones ir lengvatas:

• Kompensacijos socialinę paramą gaunantiems: 2 tūkst. eurų kompensacijos už sunaikintą seną ir įsigytą mažataršį automobilį.
• Kitiems gyventojams: 1 tūkst. eurų kompensacija.
• Lengvatos senjorams ir neįgaliesiems: senjorams ir neįgaliesiems taikoma 50 proc. nuolaida automobilių taršos mokesčiui. Lietuvos senjorai mokės mažesnį vidutinį taršos mokestį nei kiti gyventojai: 2023 m. jis sudarys 115 EUR per metus (su lengvata senjorams) - tai yra 20 proc. mažiau. Lietuvos automobilių parko struktūros duomenys rodo, kad senjorai vairuoja šiek tiek senesnius, tačiau taupesnius automobilius, jie taip pat dažniau renkasi benzininį, o ne dyzelinį automobilį.
• Piniginės socialinės paramos gavėjams: 50 proc. nuolaida.
• Lengvatų sumavimas: lengvatos tarpusavyje nesisumuoja ir yra taikomos tik vienam gyventojo valdomam automobiliui (išskyrus iki 2024 m. gruodžio 31 d. visiems valdytojams taikomą lengvatą).
• Automobilio pakeitimas: gyventojai taršius automobilius gali rinktis iš vis gausesnės ekonomiškesnių naudotų ir nebrangių automobilių pasiūlos. Jiems mokestis nebūtų taikomas.

Planuojama, kad mokestis įsigalios 2023 m. sausio 1 d., už pirmuosius metus jį sumokėti reikės iki 2024 m. sausio 1 d. Iki 2027 m. planuojama:

1. pirmą kartą Lietuvoje registruojamų dyzelinių automobilių dalį sumažinti nuo 55 proc. iki 20 proc.;
2. nulinės CO2 taršos lengvųjų automobilių dalį išauginti iki 10 proc.;
3. vidutinį automobilių parko amžių sumažinti iki 12 metų (dabar 15,5 m.), o 80 proc. visų registruotų automobilių atitiktų ne mažesnį kaip EURO 5 standartą;
4. 2026 m. metinį transporto sektoriuje išmetamą CO2 kiekį sustabdyti ties 4864 kilotonų CO2 riba, kartu 30 proc. sumažinant azoto oksidų ir 70 proc. kietųjų dalelių kiekį.

Vertinant pagal 2021 m. automobilių parko sudėtį, didžiausia tikimybė, kad automobilio savininko išlaidos šiam mokesčiui nesieks nė 8 EUR per mėnesį. Didesnį mokestį mokės daugiau nei vidutiniškai taršių automobilių savininkai, kuriuos valstybė skatina dar iki mokesčio įsigaliojimo dienos pakeisti savo transporto priemonę mažiau taršia, kaip tai padarė didesnė pusė Lietuvos vairuotojų. Didžiausius metinius mokesčius - daugiau nei 200 EUR - mokės vos 10,4 proc. taršiausių automobilių savininkų, iš jų tik 3 proc. sumokės daugiau nei 300 EUR.

Darnaus judumo fondas ir viešasis transportas

Visos automobilių taršos mokesčio įplaukos bus pervedamos į Darnaus judumo fondą, kuris finansuos viešojo transporto plėtrą. Viešasis transportas privalo tapti praktiškai patogia susisiekimo alternatyva, kad kiekviena šeima galėtų patogiai gyventi turėdama vieną automobilį. Aplinkos ministerija siūlo:

• Pakviesti vairuotojus rinktis bent trečdaliu taupesnius automobilius. Toks individualus pasirinkimas ne tik sumažintų taršą - jis sumažintų ir namų ūkių išlaidas transportui.
• Užtikrinti pakankamą finansavimą viešojo transporto plėtrai tiek miestuose, tiek regionuose.
• Užtikrinti geresnę oro kokybę bei mažinti visuomenės sveikatos sąnaudas dėl oro taršos.

Kol į kelius ir gatves išvažiuoja 1,6 mln. automobilių, viešasis transportas tarp miestų lieka pustuštis, todėl šias paslaugas savivaldybėms sunku išlaikyti patogias ir efektyvias. Automobilizacijos lygiui išliekant tokiam aukštam, valstybė iš taršos mokesčio kasmet surinks daugiau kaip 100 mln. eurų.

Aplinkos ministerija su kitomis institucijomis išsamiai apsvarstė galimybes taikyti mokestį pagal nuvažiuotus kilometrus. Vis dėlto automobilį naudojant sezoniškai arba tam tikromis progomis, paliekama galimybė jų savininkams taršos mokesčio mokėti tik už tą metų dalį, kai transporto priemonė dalyvauja eisme. Dalyvavimas eisme reiškia, kad transporto priemonė turi galiojančią techninės apžiūros rezultatų kortelę ir privalomąjį vairuotojo civilinės atsakomybės (automobilio) draudimą. Vadinasi, automobilis be techninės apžiūros ir/arba be draudimo atleidžiamas ir nuo taršos mokesčio.

tags: #automobiliu #co2 #ismetami #dydziai

Populiarūs įrašai:

• kurį Toyota Avensis variklį rinktis: 110 kW ar 130 kW?
• Vairavimo mokyklos Žirmūnų g. 143 paslaugos
• Alano Chošnau avarija
• „Peugeot 306“ avarijos
• Automobilių parko valdymas