Įvadas: Parkavimo Problemų Aktualumas
Automobilių stovėjimo vietų trūkumas prie daugiabučių namų yra aktuali problema daugelyje Lietuvos miestų. Gyventojai susiduria su sunkumais ieškant vietos automobiliui, o tai dažnai sukelia konfliktus ir nepatogumus. Perpildyti daugiabučių kiemai gali virsti karo lauku, todėl svarbu žinoti teisinius aspektus ir galimus sprendimo būdus.
Automobilių Stovėjimo Aikštelės Nuosavybės Teisiniai Aspektai
Viešosios ir Privačios Stovėjimo Aikštelės
Norint įvertinti veiksmų teisėtumą, pirmiausia svarbu sužinoti, kam priklauso automobilių stovėjimo aikštelė ar atskira parkavimo vieta.
Advokatų kontoros „Marger“ partneris, advokatas Augustinas Vaičiūnas ir teisininkas Dainius Kononovas pranešime žiniasklaidai dalijasi įžvalgomis ir pataria, ką daryti, kad perpildyti daugiabučių kiemai nevirstų karo lauku.
Jei automobilių stovėjimo aikštelės ar stovėjimo vietos yra viešosios nuosavybės objektai, t. y. priklauso valstybei ar savivaldybei, vadinasi, automobilių stovėjimo vietos yra viešos, bendro naudojimo ir jomis gali naudotis visi asmenys, norintys parkuoti automobilius. Tokiomis aikštelėmis žmonės gali naudotis nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena šalia esančiuose pastatuose. Statyti automobilius vairuotojai gali net ir tais atvejais, kai pagal automobilių stovėjimo aikštelės buvimo vietą gali susidaryti nuomonė, kad konkretaus gyvenamojo ar kitos paskirties pastato kiemas skirtas būtent šiuose pastatuose gyvenančių ar dirbančių asmenų transporto priemonių parkavimui.
Tokiais atvejais asmenys negali savintis parkavimo vietų, t. y. statyti fizinių kliūčių, montuoti užtvarų, kabinti grandinių ir pan. Tokie veiksmai gali užtraukti administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą ar neteisėtą užtvarų įrengimą.
Jei automobilių parkavimo vietos ar stovėjimo aikštelė yra privačios nuosavybės objektai, kas paprastai būna tais atvejais, kai aikštelės įrengiamos prie naujos statybos gyvenamųjų namų, tuomet gyventojas, norėdamas automobilį parkuoti privačioje stovėjimo vietoje, turi pastarąją išsipirkti ar išsinuomoti, t. y. įgyti teisę naudotis dalimi stovėjimo aikštelės.
Privačių Stovėjimo Vietų Įsigijimas ir Naudojimas
Perkant būstą naujos statybos name iš nekilnojamojo turto vystytojo ar kitų asmenų kartu su gyvenamąja patalpa paprastai nuosavybėn įgyjama ir atitinkama dalis automobilių stovėjimo aikštelės, t. y. automobilio stovėjimo vieta. Svarbu paminėti, jog, pagal esamą teisinį reglamentavimą, įgyjama nuosavybės teisė būtent į dalį automobilių stovėjimo aikštelės. Atskiros parkavimo vietos išsipirkimas nėra galimas ir įmanomas jos nesuformavus kaip atskiro žemės sklypo ir neatidalinus iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Visgi net ir parkavimo vietos išsipirkimas negarantuoja, kad kiti gyventojai nestatys savo transporto priemonių į vietą, kurią asmuo laiko sava, nes visi bendraturčiai turi vienodas teises naudotis privačia aikštele. Pavyzdžiui, jei aikštelę yra išsipirkę 20 asmenų, bus laikoma, kad kiekvienam iš jų nuosavybės teise priklauso po 1/20 automobilių stovėjimo aikštelės dalį.
Daugiabučių namų savininkai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir turėdami teisėtą poreikį naudotis kieme esančia parkavimo aikštele, net jei ji priklauso kitam savininkui, gali reikalauti nustatyti tokiai aikštelei naudojimosi tvarką ir mokėtiną kompensaciją. Tai 2025 metų gegužės 6 d. paskelbtoje nutartyje konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teisinis ginčas kilo dėl teisės naudotis žemės sklypo dalimi, kurioje įrengta kiemo automobilių stovėjimo aikštelė. Pasak Aukščiausiojo Teismo, automobilių stovėjimo aikštelė prie daugiabučio namo paprastai yra skirta pastato gyventojų, įskaitant butų ir komercinių patalpų savininkus, poreikiams tenkinti. Teismas pabrėžė, kad tai, jog pagrindinis pastatas ir jo priklausinys (šiuo atveju automobilių stovėjimo aikštelė) priklauso skirtingiems savininkams, automatiškai nepanaikina automobilių stovėjimo aikštelės priklausinio statuso. Todėl automobilių stovėjimo aikštelė ir toliau išlieka daugiabučio namo priklausiniu, suteikiant teisę ja naudotis visiems gyventojams.
Pasak advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokato Eimanto Čepo, šis kasacinio teismo sprendimas yra svarbus signalas tiek gyventojams, tiek NT vystytojams. Jis pabrėžia pusiausvyrą tarp nuosavybės teisių ir bendro naudojimo poreikių bendrose gyvenamosiose erdvėse. Šis sprendimas yra svarbus daugeliui daugiabučių namų bendrijų, kuriose automobilių stovėjimo aikštelės gali būti privatizuotos arba į jas gali pretenduoti vienas savininkas. Nors gyventojai išlaiko teisę naudotis automobilių stovėjimo aikštele, sprendimas palieka galimybę tolesnėms diskusijoms dėl to, kaip ši teisė įgyvendinama.
Daugiabučių Bendrijų Sprendimai ir Jų Ribos
Daugiabutis namas suformavęs sklypą ir norintis atlikti kiemo rekonstrukciją bei įrengti parkavimo vietas susiduria su iššūkiais. Kadangi butų plotai nėra vienodi, iš kaupiamųjų lėšų atlikti tokius darbus, įrengiant visiems butams po vieną vietą, nėra teisinga, nes vieni butai mokėtų dvigubai daugiau nei kiti. O jei parkavimo vietų neužtenka, kažkam mokėti pinigus ir neturėti vietos irgi nėra teisinga.
Reikia galvoti apie bendrojo naudojimo objektų aprašą, kurį reikia turėti ir pasikeitus aplinkybėms pasitvirtinti atnaujintą. Jeigu apraše nurodyta, kad automobilių stovėjimo aikštelė priskiriama visų butų savininkams (visi gali naudotis, net jeigu trūksta vietų, tai užims tas, kuris pirmas, galės pastatyti ir automobilio neturinčio savininko svečias), tai padidina visų savininkų gyvenimo kokybę ir jų butų vertę. Pirkdamas butą naujas savininkas žino, kad ir jis galės statyti savo automobilį bendroje aikštelėje.
Galima įsivaizduoti, kad dauguma savininkų sutinka ir leidžia tik kai kurių butų savininkams naudotis tam tikra sklypo dalimi, savo lėšomis ten įsirengiant automobilių aikšteles (tik tų butų savininkai turėtų teisę ten laikyti automobilius, galbūt, pavyzdžiui, paliekant vietą žmonėms su negalia ir vietą svečiams, gal reikėtų ir naudojimosi aikštele tvarkos taisykles pasitvirtinti). Tokiu atveju bendrojo naudojimo objektų apraše būtų įrašyta, kad aikštelė priskiriama tik tiems butams.
Bet nereikia pamiršti labai svarbios Civilinio kodekso 4.85 str. 6 dalyje nurodytos nuostatos apie savininkų sprendimus: "Sprendimai negali apriboti butų ir kitų patalpų savininkų bei trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, išskyrus šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytus atvejus.". Taigi, net daugumai sutikus, jeigu kuris savininkas įrodytų, kad sprendimas pažeidžia jo teisėtus interesus, sprendimas gali būti atmestas teismo keliu. Apsaugant investicijas gal būtų galima nuspręsti, kad ta aikštele konkrečių butų savininkai naudosis tam tikrą protingą laiką (pavyzdžiui keletą metų). Apsidraudimui nuo ginčų gal būtų galima surinkti 100 proc. savininkų pritariančių balsų, bet naujas savininkas vėl galėtų ginčyti tai. Bendrus reikalus tenka spręsti bendrai ir derinantis.
Svarbu: Pastato atnaujinimui sukauptomis lėšomis nereikėtų įrenginėti aikštelės, nes ne tam tos lėšos kaupiamos (jos skiriamos bendrojo naudojimo objektų atnaujinimui (defektų šalinimui) pagal privalomuosius jų priežiūros reikalavimus).
Kaip Spręsti Parkavimo Ginčus Privačiose Aikštelėse?
Taikus Susitarimas ir Komunikacija
Kylant ginčams, pavyzdžiui, tais atvejais, kai stovėjimo vietų kiekis yra nedidelis, o kitas asmuo parkuoja du ar tris automobilius, taip atimdamas kitų galimybę parkuoti savo transporto priemones, visi bendraturčiai turėtų mėginti taikiai susitarti dėl aikštelės naudojimo tvarkos.
Neretai gyvenamojo pastato gyventojai būna sukūrę grupes socialiniuose tinkluose, skirtas įvairių klausimų ir problemų, susijusių su gyvenamuoju pastatu, jo remontu ar automobilių stovėjimo vietomis aptarimui, kurios gali tapti efektyviu įrankiu spręsti tarpusavio nesutarimus ir dėl parkavimo vietų.
Jeigu konflikto vis dėlto nepavyksta išspręsti taikiai, visi bendraturčiai gali paprasta rašytine sutartimi susitarti dėl automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos. Tačiau tokią sutartį patvirtinus notariškai ir ją įregistravus Registrų centre, ji ir ateityje bus privaloma visiems asmenims, kurie pastate įsigis nuosavybę kartu su dalimi automobilių stovėjimo aikštelės ar stovėjimo aikštelės dalį atskirai.
Fizinių Kliūčių ir Atitvarų Įrengimas
Tad fizinių kliūčių statyti automobilius įrengimas konkrečiose automobilių stovėjimo vietose teisėtai įmanomas tik automobilių stovėjimo aikštelių bendraturčiams susitarus dėl konkrečios automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos arba pastarąją nustačius teismui.
Siekiant, kad kiti asmenys, nesantys konkretaus pastato gyventojai ir / ar nesusiję su konkrečiu pastatu kitais pagrindais, nestatytų savo automobilių privačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, gali būti įrengiami atitvarai. Tačiau jų įrengimas privalo būti suderintas su atitinkamomis vietos savivaldos institucijomis ar jų įgaliota institucija. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo ketinamo įrengti užtvaro matmenų, būtina gauti ir statybą leidžiantį dokumentą.
Svarbu žinoti, kad policija techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo nebederina.
Kreipimasis į Teismą
Nepavykus susitarti taikiai, asmenims, kurių teisės pažeidžiamos, belieka galimybė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi automobilių stovėjimo aikštele tvarkos nustatymo.
Ką Daryti, Kai Jūsų Automobilis Užstatytas Privačioje Vietoje ar Kieme?
Radus užstatytą savo automobilį, ekspertas pataria nesiimti jokių savavališkų veiksmų ir elgtis civilizuotai - kviesti policiją.
Pirminiai Veiksmai
- Patikrinkite - Gal Yra Kontaktinis Numeris: Vis daugiau sąmoningų vairuotojų palieka telefono numerį už priekinio stiklo. Tai - greičiausias būdas išspręsti situaciją. Jei yra numeris - paskambinkite, pasakykite situaciją ramiai ir prašykite patraukti automobilį.
- Pasidarykite Nuotraukas: Jei numerio nėra arba niekas neatsiliepia - nufotografuokite situaciją: užfiksuokite stovinčio automobilio numerius, savo automobilį (kad matytųsi, jog išvažiuoti negalite), artimiausias žymas (pvz., gatvės pavadinimą, stovėjimo ženklus). Tai gali praversti, jei situacija progresuos į teisines ar draudimines pasekmes.
Kvietimas Pagalbai
- Kreipkitės į Policiją (Esant Būtinybei): Jei automobilis stovi ilgesnį laiką ir trukdo eismui - skambinkite 112. Tai leidžiama, kai užstatytas gyvenamojo namo kiemo išvažiavimas, trukdoma patekti į privatų kiemą, garažą ar įvažiavimą, pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimai (pvz., sustojimas draudžiamoje vietoje). Policija gali patikrinti, kam priklauso automobilis, susisiekti su savininku, o esant reikalui - iškviesti tralo tarnybą ir nutempti transporto priemonę. Pažeidėjas ne tik turės atsiimti savo transporto priemonę iš saugojimo aikštelės, bet ir susimokėti už šią paslaugą bei gresia piniginė bauda. Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė sakė, kad gyventojai dėl ne vietoje palikto automobilio, kai jis realiai trukdo eismui, gali skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112, kadangi tai yra Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimas. Tačiau, jeigu įvykis nėra skubus ir transporto priemonė netrukdo eismo dalyviams, tačiau yra pastebimas KET pažeidimas, tokiu atveju gyventojai policiją gali pranešti, naudojantis internetiniu portalu ePolicija.
- Jei Užstatyta Privačioje Teritorijoje - Kontaktuokite Administatorių: Daugelyje daugiabučių kiemų yra bendrijos pirmininkas, pastato administratorius ar apsaugos tarnyba (jei teritorija uždara). Šie asmenys dažnai žino, kam priklauso transporto priemonės ar net gali padėti susisiekti su kaimynu.
Teisinis Įspėjimas: Nesiimkite Savavaliavimo
Viena moteris liko šokiruota, kai po išvykos grįžusi namo rado nepažįstamą automobilį savo privačioje stovėjimo vietoje, už kurią ji moka kiekvieną mėnesį, o vieta - aiškiai sunumeruota ir priklauso jos butui. Nenorėdama švaistyti daugiau pinigų už gatvės parkavimą, ji pastatė savo automobilį taip, kad užblokuotų pažeidėją. Ji taip pat paliko raštelį ant svetimo automobilio bei parašė žinutę kvartalo grupiniame pokalbyje, tačiau jokio atsakymo nesulaukė.
Moteris pripažino, kad situacija ją neramina. Kadangi tai civilinis ginčas, policijos ji kviesti negali, tačiau užblokuoto automobilio savininkas teoriškai galėtų iškviesti policiją dėl kliudymo išvykti. Užtverti kelią kitam automobiliui ir trukdyti eismui yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas, užtraukiantis baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.
Net jei užstatymas atrodo įžūlus - vengti konflikto visada geriausias sprendimas. Nesivelkite į barnį, nebandykite „nubausti“ kito vairuotojo (pvz., subraižyti automobilį, nuleisti padangas - tai baudžiama).
Jei Netyčia Užstatėte Kitą
- Palikite kontaktinį numerį.
- Skubėkite patraukti automobilį vos tik paskambina.
- Atsiprašykite - tai padeda išvengti konflikto.
Miesto Savivaldybės ir Gyventojų Iniciatyvos Parkavimo Problemoms Spręsti
Kiemų Rekonstrukcija ir Naujų Vietų Įrengimas
Eismo organizavimo tvarkos namo kieme pakeitimui turėtų pritarti dauguma gyventojų, o inicijuoti pakeitimą turėtų bendrojo objekto valdytojas. Yra ir dar viena galimybė: gyventojai gali kreiptis į miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyrių su prašymu įvertinti automobilių stovėjimo vietų įrengimo galimybę, panaudojant eco medžiagas (betonines trinkeles, kurios pritaikytos lengvojo transporto apkrovoms, be to, nereikia įrengti lietaus nuotekų tinklų). Gyventojai informuojami, kad jei toje vietoje, kur jie siūlo įrengti automobilių parkavimo vietas, yra inžineriniai tinklai, tada būtina parengti projektą. Abiem atvejais reikalinga, kad tokiai iniciatyvai pritartų dauguma butų savininkų.
Karas dėl automobilių stovėjimo vietų kiemuose turi baigtis. Nors perprojektuoti, rekonstruoti kiemus ar aikšteles kainuoja daug pinigų ir laiko, šis procesas vyksta nepertraukiamai. Planuojami nauji sprendimai tuose miesto mikrorajonuose, kur parkavimo vietų ypač trūksta.
Vilniaus savivaldybė tiems, kurie atsinaujins senesnius kaip 15 metų daugiabučių namų kiemus ir teritoriją, iš Kaimynijų programos lėšų skiria finansavimą - po 10 eurų už 1 kv. m. atnaujinamos teritorijos. Pagal šią programą taip pat finansuojamas ir automobilių stovėjimo vietų kieme įrengimas, kaimynijos teritorijoje suformuotų sklypų įteisinimas. Šiuo metu turime vieną suderintą projektinį pasiūlymą Konarskio g. 10-22 kaimynijoje, kurioje numatyta 134 parkavimo vietos (18 iš jų pritaikytos neįgaliesiems).
Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo Daliaus Vadlugos teigimu, pagal praėjusiais metais pateiktus prašymus šiemet planuojama rekonstruoti 7 automobilių stovėjimo aikšteles prie daugiabučių namų. Pagal galiojančią Savivaldybės tarybos patvirtintą tvarką tokių objektų projektavimas ir rekonstravimo darbai 70 proc. finansuojami miesto biudžeto lėšomis ir 30 proc. prisidedant patiems gyventojams.
Klaipėdos savivaldybė sulaukė daug prašymų iš norinčiųjų įsirengti parkavimo vietas su ažūrine danga, todėl darbai bus atliekami sulaukus eilės. Naujos parkavimo vietos buvo sukurtos minimaliais resursais, tam išnaudojant neracionaliai suplanuotus šaligatvius. Planuojama įrengti beveik tūkstantį parkavimo vietų Kauno gatvės mikrorajone, tam skiriama apie 5,5 mln. eurų. Naujos vietos automobiliams atsiras ir dalyje kiemų Taikos prospekte, J. Janonio g. ir kitur. Savivaldybės trejų metų strateginiame veiklos plane iš viso numatyta skirti bemaž 9 mln. eurų.
Vis dėlto, Kauno gatvės pavyzdys Klaipėdoje parodė, kad planavimo procesai gali būti sudėtingi ir sukelti gyventojų nepasitenkinimą. Pradiniai pažadai dėl vietų skaičiaus gali keistis dėl papildomų įvertinimų ir techninių sprendinių korekcijų, pavyzdžiui, dėl medžių šalinimo poreikio, siekiant padidinti vietų skaičių.
Kūrėjų (Vystytojų) Atsakomybė ir Finansiniai Aspektai
Statybų techniniame reglamente numatyta, kad statant gyvenamosios paskirties daugiabutį automobilių statymo vietų skaičius turi atitikti butų skaičių. Ši nuostata netaikoma statant svečių namus, kadangi viešbučiai ir svečių namai nebus užimti visą laiką, todėl tokio automobilių aikštelės poreikio kaip daugiabučių atveju tiesiog nebus. Pavyzdžiui, AB „Hanner“ 2013 metais, įsigijusi 5 sklypus, vieną iš jų komercinės paskirties, kol sklypo paskirtis nebuvo pakeista, pastatą buvo nurodę kaip svečių namus.
Parkavimo vietų trūkumo problemą pastebi ir nekilnojamojo turto (NT) rinkos specialistai. Šiai dienai konkurencija rinkoje labai didelė. Statytojai suinteresuoti pasirūpinti visomis smulkmenomis, tačiau ne visada jiems tai pavyksta. Dažnai naujai pastatytų namų gyventojams siūloma įsigyti vietą ne tik požeminėje aikštelėje, bet ir kieme, po atviru dangumi.
Žemė miestuose brangi, todėl nemokamos automobilių aikštelės statytojams smarkiai kerta per kišenę. Įrengti pakankamai vietų požeminėse aikštelėse pavyksta ne visada, o ir ne visada jas lengva parduoti. Už neįrengtą automobilių stovėjimo vietą statytojas miestui turi kompensuoti 15000 Lt. Kompensacijos dydis už vieną automobilių stovėjimo vietą indeksuojamas kartą per metus atsižvelgiant į metinį statybos sąnaudų kainų indeksą.
Automobilio stovėjimo vieta požeminėje aikštelėje kainuoja nuo 5-6 tūkst. eurų gyvenamuosiuose rajonuose iki 13-15 tūkst. eurų miesto centre. Parkingo vietų kaina labai priklauso nuo vietos mieste ir gali skirtis kelis kartus. Vidutinė aikštelės įrengimo kaina (pagal statinių statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijas ir apimanti buvusio asfalto nuėmimą, naujo patiesimą, stogines, pritaikymą neįgaliesiems ir t.t.) yra apie 700 eurų už vieną vietą. Ši kaina yra maksimaliai leistina, o ne faktinė, kuri paaiškės po techninio darbo projekto parengimo ir rangos darbų pirkimo.
Privačių Parkavimo Paslaugų Ypatumai
Vilniaus centre parkavimo vietos yra suskirstytos į keturias zonas. Visa kita Vilniaus miesto teritorija yra neapmokestinama. Tačiau pastačius automobilį aikštelėje, kurią valdo privati įmonė ir nesumokėjus už stovėjimą, galima sulaukti reikalavimų sumokėti ne tik už stovėjimą, bet ir papildomą mokestį (pvz., 50 Lt).
Pastačius automobilį vietoje, kuri pažymėta kelio ženklais - „Stovėjimo vieta“ su papildoma lentele „Mokamos paslaugos“ („P“ raidė mėlyname fone kartu su žemiau esančioje lentelėje pavaizduotomis monetomis), aikštelėje pastatytas stendas su taisyklėmis ir mokėjimo aparatas su nurodytomis stovėjimo kainomis, jūs sudarote sutartį dėl atlygintinių automobilio stovėjimo paslaugų. Tokiu atveju privati įmonė įsipareigoja teikti jums automobilio stovėjimo paslaugas, o jūs įsipareigojate už suteiktas paslaugas sumokėti nustatytą mokestį.
Svarbu paminėti, kad privačios įmonės, pavyzdžiui vienos iš parkavimo paslaugas teikiančių įmonių stovėjimo aikštelės taisyklėse nurodomas 50 Lt „papildomas mokestis“, kurį pagal savo prigimtį galima vertinti ne kaip papildomą mokestį, o kaip civilinės atsakomybės formą - netesybas (baudą). Panašios pozicijos laikosi ir Vartotojų teisių tarnyba, kuri nurodė, kad taisyklių sąlyga, numatanti, jog pažeidęs transporto priemonės stovėjimo aikštelėje taisykles, transporto priemonės savininkas privalo sumokėti 50 litų kompensaciją už kiekvienas paskesnes 24 valandas, kad atlygintų privačios įmonės išlaidas, susijusias su Taisyklių pažeidimo kontrole, yra nesąžininga sąlyga. Advokatų profesinės bendrijos TAILORS siūlo sumokėti mokestį už stovėjimą, o 50 Lt baudos mokesčio privačiai įmonei nemokėti.
Apie privačių ir savivaldybės aikštelių painiavą pasakojo LRT radijo laidų vedėjas Arvydas Urba, kuris už stovėjimą vienoje Vilniaus miesto aikštelėje susimokėjo, naudodamas mobiliąją programėlę „m. Parking“, bet vis tiek gavo baudą. Paaiškėjo, jog aikštelė buvo privati, o informacija apie tai nurodyta smulkiomis raidėmis instrukcijoje. Privačios aikštelės atsiranda todėl, kad jos įrengiamos privačioje valdoje, ir sklypo savininkas turi teisę nuspręsti, kaip panaudoti turimą žemę. Informacija apie tai turi būti pateikiama aiškiau.
Vairuotojų Kultūra ir Kelių Eismo Taisyklės
Vairuotojo Elgesys Aikštelėje
Automobilio statymas nėra vien tik vairuotojo ir jo automobilio reikalas - netinkamai pastatytas automobilis dažnai sukelia problemų kitiems: vienais atvejais jūs negalite išvažiuoti iš savo vietos ar kiemo, kitais atvejais jums sunku patekti į savo automobilį, dar kitais - neįmanoma praeiti šaligatviu, tenka eiti važiuojamąja dalimi ir pan.
Bendra automobilio statymo taisyklė yra ta pati kaip ir kultūringo vairavimo taisyklė: nedaryti kitiems to, ko nenoriu, kad kiti man darytų. Elementari vairavimo kultūra, paprastų tvarkingo automobilio statymo taisyklių laikymasis jūsų ir kiekvieno kito vairuotojo gyvenimą padaro daug patogesnį ir malonesnį.
Yra vairuotojų linkusių taip sureikšminti savo reikalus, kad kitų teisėti poreikiai jiems visiškai nerūpi. Tokia tendencija ne tik egoistiška, bet ir pavojinga, o jos „variklis“ banalus - statoma ten, kur patogiausia, nepaisant to, kad tai sukuria pavojingas situacijas ir problemas kitiems eismo dalyviams.
Psichologai teigia, kad vairuotoją atpažinsi iš to, kaip jis parkuojasi, t.y. automobilio statymas daug pasako apie mūsų vidinę ir vairavimo kultūrą. Kultūringas vairuotojas negalvoja vien apie save ir apie atstumą, skiriantį jo automobilį nuo tikslo. Jis įvertina, kad ne tik kelyje, bet ir aikštelėje yra ne vienas, kad visi nori pastatyti automobilį, visi eina ten pat, be to dar yra ir pėstieji norintys praeiti jiems skirtu šaligatviu. Neužtverkime kelio, įvažiavimo, išvažiavimo ar saugaus praėjimo. Neverskime kitų laukti minutes ar net valandas vien dėl to, kad atstumas nuo automobilio durų iki kitų durų būtų kuo trumpesnis.
Kur Draudžiama Statyti Automobilį?
Kelių eismo taisyklės sako: draudžiama palikti automobilį ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia kelio ženklai), draudžiama palikti automobilį transporto priemonių eismui neskirtose teritorijose, palikti ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės kelio ženklinimo linijos arba bortelio, o kai jo nėra, - važiuojamosios dalies krašto mažesnis kaip 3 m atstumas.
Jei atidžiai perskaitėte, turbūt supratote, kad daugiabučių kiemuose labai daug automobilių pastatyti pažeidžiant taisykles: ant vejos, ant šaligatvių, dažnai taip, kad pėsčiasis norėdamas praeiti, turi apeiti automobilį važiuojama dalimi, nes šaligatvyje jam vietos nepalikta. Beveik kiekviename neuždarame daugiabučio kieme už netinkamą automobilio statymą Kelių policijos tarnyba galėtų išrašyti dešimtis baudų. Jei būtų laikomasi taisyklėse paminėto 3 metrų atstumo, kai kuriose siaurose senamiesčių ar individualių namų kvartalų gatvelėse stovinčių automobilių apskritai neturėtų būti.
Teoriškai, gyvenamoji zona yra erdvė, kurioje pėstieji turi absoliučią pirmenybę prieš transporto priemones ir kurioje transporto priemones galima statyti tik tam skirtose vietose. Praktiškai, ypač senesniuose daugiabučių kvartaluose, - tai zona kurioje „apsigyvena“ automobiliai ir kurioje pėstiesiems dar leidžiama kažkaip praeiti.
Savivaliavimas ir Kelio Ženklai. Jeigu kažkoks užrašas, kurį pastatęs asmuo įsivaizduoja, kad yra kelio ženklas, nesuderintas su policija, toks ženklas traktuojamas kaip šūkis, reklaminis skydas, ar tiesiog žinutė, kuri negali būti arčiau kaip 150 metrų nuo važiuojamosios dalies, priešingu atveju už tokią savivalę laukia atsakomybė. Taip pat įmonės, kurios nori rezervuoti vietą savo klientams, turi atitinkamai paženklinti rezervuojamą vietą - neužtenka susimeistrauti metalinę plokštelę su P raide. Dažnai savivaliaujantys žmonės netgi įsigudrina žymėti šaligatvio bordiūrą geltona spalva, nors legaliai žymimų bordiūrų geltonai dažytina vieta yra tik viršus, o ne visas bordiūras.
tags: #automobilis #privacioje #aiksteleje