Šiandien automobiliai užima svarbią vietą mūsų gyvenime, o spartus gyvenimo tempas didina autoįvykių ar Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų riziką, dėl ko automobilis gali būti priverstinai nuvežamas ir saugomas. Neretai šios automobilio išlaidos viršija paties automobilio vertę, o pats saugojimas tampa didele našta jo savininkui.
Priverstinis transporto priemonių nuvežimas ir saugojimas
Priežastys ir teisinis pagrindas
Priverstinai automobilis gali būti nuvežamas į ūkio subjekto, turinčio teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės vairuotojas, naudodamas transporto priemonę, kelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra pasisakęs, kad priverstinai nuvežamas automobilis dažniausiai yra saugomas pasaugos sutarties tarp policijos komisariato ir saugotojo pagrindu. Šios pasaugos sutarties ypatybė ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai, o automobilio savininkui ir valdytojui. Pavyzdžiui, jei 15 metų asmuo neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, policijos pareigūnai pagrįstai nugabeno automobilį į saugomą stovėjimo aikštelę. Tokiu atveju nepilnametis asmuo, vairavęs transporto priemonę, būtų laikomas jos valdytoju, ir įstatymas numato, kad saugojimo išlaidų galima reikalauti iš jo.
Išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos iki transporto priemonės paėmimo iš stovėjimo aikštelės. Solidari atsakomybė reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek skolininkai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.
Įkainių nustatymas ir atsiėmimo tvarka
Teisingo saugojimo paslaugų teikėjo ir automobilio savininko ir (ar) vairuotojo interesus atitinkančios paslaugų kainos nustatymo kriterijumi galėtų būti duomenys apie analogiškų paslaugų įkainius toje pačioje ar panašioje vietovėje tuo pačiu ar panašiu laikotarpiu. Jei nėra galimybių nustatyti tokių duomenų, turėtų būti įvertinti panašių paslaugų įkainiai, atsižvelgiant į priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugoms teikti būtinas papildomas išlaidas, patiriamas užtikrinant su transporto priemonių saugojimu susijusių specialių reikalavimų, jei tokie buvo nustatyti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartyje, įgyvendinimą.
Priverstinio nuvežimo įkainis gali keistis viešojo konkurso būdu atrinkus naują paslaugas teiksiančią įmonę, atitikusią keliamus reikalavimus ir pasiūliusią mažiausią nuvežimo kainą. Šiuos kaštus transporto priemonių savininkai (valdytojai) turės padengti atsiimdami priverstinai nuvežtą automobilį iš saugojimo aikštelės.
Priverstinis nuvežimas yra priemonė, padedanti užtikrinti sklandų ir saugų eismą, gerinti mieste teikiamų komunalinių paslaugų kokybę, užtikrinti asmenų teises. Nuvežami ne visi pažeidžiant KET pastatyti automobiliai, o tik tie, kurie kelia grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui (užstoja matomumą), pažeidžia kitų eismo dalyvių judėjimo galimybę (važiuoti dviračių taku, eiti šaligatviu), trukdo šiukšliavežėms privažiuoti prie atliekų konteinerių, apsunkina avarinių tarnybų darbą, pažeidžia neįgaliųjų asmenų teises ir panašiai.
Neradus savo automobilio ir įtarus, kad jis galėjo būti priverstinai nuvežtas dėl padaryto KET pažeidimo, reikia skambinti Bendrojo pagalbos centro telefonu 112. Centro specialistai patikrins, ar automobilis iš tikrųjų buvo nuvežtas ir suteiks kitą reikalingą informaciją dėl tolimesnių veiksmų, norint automobilį atsiimti. Apie pastebėtus parkavimo tvarkos pažeidimus gyventojai gali pranešti Viešosios tvarkos skyriaus budėtojų telefonu 8 5 219 7948.
Vilniaus mieste priverstinai nuvežti automobiliai laikinai saugomi aikštelėje, esančioje adresu Minsko pl. 21. Trumpuoju numeriu 19988 teikiama informacija apie nuvežtų automobilių saugojimo vietą, atsiėmimo tvarką ir nuvežimo įkainius.
Automobilių statymo taisyklės daugiabučių kiemuose
Automobilių statymas daugiabučių kiemuose yra dažna problema, su kuria susiduria tiek vairuotojai, tiek pėstieji. Nors daugeliui atrodo, kad kiemai nėra griežtai reguliuojama teritorija, iš tiesų čia galioja tam tikros taisyklės, kurias reikia žinoti kiekvienam vairuotojui.
Bendrosios taisyklės ir draudimai
Automobilių statymas kiemuose turi aiškias taisykles. Daugiabučių kiemuose galioja Kelių eismo taisyklės (KET) bei vietinės savivaldybės nustatyti reikalavimai.
- Ant šaligatvių ir vejų: Vairuotojai, neradę vietos, neretai palieka automobilius ant šaligatvių ar net žaliosios vejos. Tai ne tik pažeidžia KET, bet ir gali baigtis bauda.
- Prie įėjimų į laiptines: Automobilių statymas prie daugiabučio durų trukdo kitiems gyventojams bei pažeidžia priešgaisrinius reikalavimus.
- Prie šiukšlių konteinerių: Šiukšlių konteinerių užstatymas trukdo komunalinių tarnybų darbui.
- Rezervuotos vietos: Kai kurios parkavimo vietos gali būti rezervuotos, o tai reiškia, kad jose gali statyti tik konkretūs asmenys. Net jei vieta yra laisva, be leidimo joje palikti automobilį negalima.
Jei pastebėjote pažeidimą, pirmiausia pabandykite išsiaiškinti, kam priklauso automobilis. Jei problema kartojasi, galite kreiptis į kiemo administratorių ar policiją.
Kelių eismo taisyklės (KET) kiemuose
Daugiabučių kiemuose galioja tam tikros KET, kurių nesilaikymas gali užtraukti baudą ar net sukelti pavojų eismo dalyviams.
- Maksimalus greitis kiemuose yra 20 km/h, siekiant užtikrinti pėsčiųjų, ypač vaikų, saugumą.
- Atsargumas dėl vaikų: Dėl vaikų, žaidžiančių kiemuose, reikia būti itin atsargiems.
- Dešinės pusės taisyklė: Jei kiemas neturi specialių ženklų, galioja dešinės pusės taisyklė, t. y. pirmenybę turi transporto priemonė, atvažiuojanti iš dešinės.
- Pėstieji visada turi pirmumą: Kadangi kiemai yra gyvenamoji zona, vairuotojai privalo praleisti pėsčiuosius, net jei nėra perėjų.
- Išvažiavimas į pagrindinį kelią: Išvažiuojant iš kiemo į pagrindinį kelią, reikia praleisti visą eismą.
Neįgaliesiems skirtos vietos
Neįgaliesiems skirtos parkavimo vietos daugiabučių kiemuose yra saugomos pagal įstatymą, todėl jų naudojimas be leidimo gali užtraukti dideles baudas.
Kaip atpažinti neįgaliesiems skirtą vietą:
- Specialūs ženklai: Paprastai žymimos aiškiais kelio ženklais su neįgaliojo simboliu.
- Paženklinta danga: Dažniausiai vieta būna paženklinta specialiu baltu arba mėlynu ženklinimu ant asfalto.
- Platesnis parkavimo plotas.
Baudos už pažeidimus:
- Neturint teisės parkuotis neįgaliesiems skirtoje vietoje, galima gauti baudą nuo 100 iki 300 eurų.
- Automobilis gali būti nutemptas.
- Naudojimasis suklastotu neįgaliojo leidimu taip pat yra baudžiamas.
Teisiniai parkavimo kiemuose aspektai ir sprendimo būdai
Automobilių statymas daugiabučių kiemuose dažnai tampa konflikto priežastimi tarp gyventojų. Pagrindinės problemos - per didelis automobilių kiekis, netvarkingai pastatyti automobiliai ir užstatyti įvažiavimai. Kyla ginčai, nepatogumai ir netgi baudos.
Nesusikalbėjimas poroje ir konfliktai. Kaip spręsti
Kodėl kiemuose trūksta vietų?
Daugelis daugiabučių buvo pastatyti laikais, kai žmonės turėjo gerokai mažiau automobilių. Tačiau, kai kuriose savivaldybėse, pavyzdžiui, Kėdainių rajone, teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjas D. Ramonas patikino, kad griežtų taisyklių, kaip turi būti statomi automobiliai daugiabučių namų kiemuose, nėra, išskyrus draudimą statyti ant žalios vejos ar šaligatvio, trukdant pėstiesiems. Tokios situacijos verčia gyventojus ieškoti sprendimų.
Galimi sprendimai ir bendruomenės iniciatyva
Dalis problemų gali būti išspręstos, jeigu daugiau iniciatyvos imtųsi namų bendrijų pirmininkai. Keletas bendrijų jau kreipėsi dėl automobilių statymo kiemuose problemos, ruošiami sprendimo būdai, kaip užtikrinti neužstatytus įvažiavimus ir išvažiavimus. Sėkmingų pavyzdžių yra, kai namų bendrijos pasididino aikšteles ir susitvarkė infrastruktūrą.
Stovėjimo vietų trūkumu susiduriantys gyventojai turi ir daugiau išeičių. Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė, norintiems susitvarkyti savo kiemą, skiria finansavimą - nuo 10 iki 15 eurų už 1 kv. metrą atnaujinamos teritorijos tiems, kurie atsinaujins iki 2002 m. pastatytų daugiabučių namų kiemus. Tam projektui savivaldybė numačiusi apie 100 mln. eurų. Atnaujinant aikšteles taip pat bus remontuojamos susidėvėjusios asfalto ir šaligatvių dangos bei bortai. Betoninių trinkelių korinės aikštelės yra tvarus būdas pritaikyti senus daugiabučių kiemus pasikeitusiems gyventojų poreikiams. Planuojama įrengti 66 korines aikšteles - apie 40 tūkst. kv. m.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad neretai daugiabučių kiemuose automobilius palieka ir ten negyvenantys vairuotojai, tad vietos nebelieka vietos gyventojams. Gyventojai, kurie susiduria su pašalinio transporto statymu daugiabučių namų vidinėje teritorijoje, kurioje nėra suformuoto žemės sklypo, gali nustatyta tvarka steigti daugiabučių namų savininkų bendrijas ir formuoti žemės sklypus. Suformuotame ir bendrijai priskirtame žemės sklype galima nustatyti automobilių stovėjimo tvarką, plėsti automobilių stovėjimo aikšteles, želdynus, vejas, įsirengti norimas technines eismo reguliavimo priemones ar užsitverti įvažiavimo kelią į sklypą užtvaru.
Teisininkų įžvalgos dėl parkavimo vietų paskirstymo
Advokatų kontoros „Marger“ partneris, advokatas Augustinas Vaičiūnas ir teisininkas Dainius Kononovas teigia, kad norint įvertinti veiksmų teisėtumą, pirmiausia svarbu sužinoti, kam priklauso automobilių stovėjimo aikštelė ar atskira parkavimo vieta.
Viešosios nuosavybės aikštelės:
Jei automobilių stovėjimo aikštelės ar vietos yra viešosios nuosavybės objektai (priklauso valstybei ar savivaldybei), jomis gali naudotis visi asmenys, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena šalia esančiuose pastatuose. Tokiais atvejais asmenys negali savintis parkavimo vietų, t. y. statyti fizinių kliūčių, montuoti užtvarų, kabinti grandinių ir pan. Tokie veiksmai gali užtraukti administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą ar neteisėtą užtvarų įrengimą.
Privačios nuosavybės aikštelės:
Jei automobilių parkavimo vietos ar stovėjimo aikštelė yra privačios nuosavybės objektai (kas būna prie naujos statybos namų), tuomet gyventojas, norėdamas automobilį parkuoti, turi ją išsipirkti ar išsinuomoti. Svarbu paminėti, jog įgyjama nuosavybės teisė būtent į dalį automobilių stovėjimo aikštelės, ne į atskirą žemės sklypą, nebent jis suformuotas ir atidalintas. Net ir išsipirkimas negarantuoja, kad kiti gyventojai nestatys savo transporto priemonių į vietą, kurią asmuo laiko sava, nes visi bendraturčiai turi vienodas teises naudotis privačia aikštele.
Kylant ginčams, bendraturčiai turėtų mėginti taikiai susitarti dėl aikštelės naudojimo tvarkos (pvz., per socialinius tinklus ar rašytine sutartimi). Notariškai patvirtinus tokią sutartį ir įregistravus Registrų centre, ji bus privaloma visiems ateities savininkams. Nepavykus susitarti taikiai, galima kreiptis į teismą dėl naudojimosi automobilių stovėjimo aikštele tvarkos nustatymo. Fizinių kliūčių statyti automobilius įrengimas teisėtai įmanomas tik bendraturčiams susitarus arba teismui nustačius naudojimosi tvarką.
Siekiant, kad pašaliniai asmenys nestatytų savo automobilių privačioje aikštelėje, gali būti įrengiami atitvarai. Jų įrengimas privalo būti suderintas su vietos savivaldos institucijomis, o kartais reikia gauti ir statybą leidžiantį dokumentą.
Parkavimo taisyklės ir įkainiai komercinėse aikštelėse bei požeminiuose garažuose
Komercinių stovėjimo aikštelių taisyklės ir įkainiai (pvz., „ParkavimasMieste“)
Prieš įvažiuodami į automobilių stovėjimo aikštelę (toliau - Aikštelė), privalote susipažinti su naudojimosi Aikštele informacija, pateikiama informaciniuose stenduose, įrengtuose prie įvažiavimų ir Aikštelės viduje. Jei konkrečios Aikštelės naudojimosi taisyklės jums yra neaiškios ar nepriimtinos, jūs turite teisę ja nesinaudoti.
Pastatydami transporto priemonę Aikštelėje, jūs savo konkliudentiniais veiksmais sudarote sandorį dėl atlygintinų paslaugų teikimo su ūkio subjektu (pvz., UAB „DK investicijos“), kuris vykdo parkavimo kontrolę. Sandoris sudaromas remiantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.71 str.
Įvažiavimo ir atsiskaitymo tvarka:
- Jei kontrolė vykdoma automatinių užtvarų pagalba, prieš įvažiuodami privalote sustabdyti automobilį ir laukti, kol bus nuskaitomas numeris ir užtvaras pakils.
- Jei kontrolė vykdoma bebarjeriu principu (be automatinių užtvarų), sustoti prie įvažiavimo nėra būtina, automobilio valstybiniai numeriai nuskaitomi pravažiuojant.
- Įvažiavus automobilį galima statyti bet kurioje laisvoje vietoje, jei kitaip nenurodyta informaciniame stende ar kelio ženkluose/ženklinime.
Įkainiai nurodyti informaciniame stende. Kiekvienoje Aikštelėje gali būti taikomi skirtingi įkainiai. Aikštelių sąrašas ir įkainiai skelbiami tinklapyje www.parkavimasmieste.lt. Stovėjimo laikas apvalinamas iki didesnio laiko apskaitos vieneto. Už naudojimąsi Aikštele galite atsiskaityti būdais, nurodytais informaciniame stende.
Bebarjerėse aikštelėse, viršijus nemokamo parkavimo laiką (jei taikomas), galioja „dviejų tarifų“ sistema:
- Valandinis tarifas: Jeigu už paslaugas atsiskaitote prieš išvažiuodami iš aikštelės arba per 72 valandas nuo išvažiavimo, taikomas valandinis tarifas (mokate pagal nustatytą valandinį įkainį, padaugintą iš faktiškai stovėto laiko, viršijusio nemokamą laiką).
- Fiksuotas tarifas: Jei atsiskaitoma vėliau nei per 72 valandas po išvažiavimo, formuojamas „Mokėjimo pranešimas“ su fiksuoto tarifo paslaugų mokesčiu. Pranešimas siunčiamas transporto priemonės valdytojui ar savininkui pagal kontaktinę informaciją.
Taisyklių laikymasis Aikštelėje kontroliuojamas pasitelkiant vaizdo stebėjimo kameras, kurios nuskaito transporto priemonės valstybinį numerį bei fiksuoja įvažiavimo/išvažiavimo faktą ir laiką. Statydami transporto priemonę privalote laikytis Aikštelės ženklinimo ir kelių eismo taisyklių, elgtis taip, kad nesukeltumėte žalos Aikštelėje esančiam turtui ar asmenims. Svarbu atminti, kad Aikštelė nėra saugoma.
Jums naudojantis Aikštele yra tvarkomi Jūsų asmens duomenys. Kilus klausimų ar nusiskundimų, prašome kreiptis į „ParkavimasMieste“ el. paštu. Taip pat turite teisę pateikti skundą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.
„ParkavimasMieste“ turi teisę tikslinti, naujinti ar keisti šias Taisykles, jeigu yra keičiama veikla, susijusi su mokamų stovėjimo aikštelių administravimu ir tokie pakeitimai turi įtakos Taisyklėms. Apie esminių sąlygų pakeitimus bus informuojama pakeičiant informacinius stendus konkrečiose Aikštelėse.
Pavyzdžiui, leidimas statyti transporto priemonę daugiaaukštėje automobilių saugykloje Donelaičio g. kainuoja 340 € (metams). Su šiuo leidimu galima stovėti tik tam tikros zonos konkrečioje aikštelėje, kuri gali būti apibrėžta tam tikrų gatvių ribomis.
Kelių eismo taisyklės požeminėse stovėjimo aikštelėse
Vis dažniau susiduriame su požeminėmis stovėjimo aikštelėmis prekybos centruose, miesto centruose, prie gydymo įstaigų ar net naujos statybos daugiabučiuose. Važiuojant požeminėse stovėjimo aikštelėse, daug incidentų kyla dėl pamirštų KET. Ypač sunku susigaudyti, kai nėra jokių pirmumą nurodančių ženklų.
Svarbūs KET aspektai požeminėse aikštelėse:
- Pagal KET 115 ir 155 p., dešinės pusės taisyklė negalioja pajudant iš stovėjimo vietos.
- Dešinės pusės taisyklė taip pat negalioja esant kelio ženklams ir kelio dangos ženklinimui.
- Jei požeminėse stovėjimo aikštelėse ant kelio dangos iš baltų trikampių sudaryta linija, būtina prie jos sustoti. Išvažiavus iš šalutinio kelio priešais pirmumą turinčią transporto priemonę, pastarosios vairuotojas gali nespėti laiku sureaguoti, o kaltininku pripažįstamas pirmumo nepaisęs eismo dalyvis.
- Netvarkingai pastatyti automobiliai: Užvažiavus ant stovėjimo vietą žyminčių linijų, galima atsidurti pernelyg arti kitų transporto priemonių, trukdyti įlipti šalia esančios transporto priemonės vairuotojui.
Eismo įvykiu yra laikomas ne tik dviejų transporto priemonių susidūrimas ar tada, kai nukenčia žmonės, bet ir tada, kai yra apgadinamas turtas (pvz., apibraižomi automobilio bamperiai, veidrodėliai). Už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, jei padaryta mažesnė nei 750 eurų žala, numatyta nuo 600 eurų siekianti bauda. Jei žala didesnė, bauda gali siekti ir pusantro tūkstančio eurų.
tags: #automobilio #saugojimos #komisariato #kieme