Viešųjų pirkimų procesas Lietuvoje yra griežtai reglamentuotas siekiant užtikrinti skaidrumą ir efektyvų biudžeto lėšų naudojimą. Vienas iš pirkimų tipų - automobilių veiklos nuoma - kuriai taikomi specifiniai reikalavimai ir sąlygos tiekėjams. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai aspektai, susiję su automobilių įsigijimu (tiek pirkimu, tiek veiklos nuoma) viešųjų pirkimų būdu, įskaitant tiekėjų pašalinimo pagrindus, kvalifikacinius reikalavimus ir kitas svarbias sąlygas.
Automobilio veiklos nuoma - tai paslauga, suteikianti galimybę asmenims ar įmonėms laikinai išsinuomoti transporto priemonę. Ši paslauga tampa vis populiaresnė Lietuvoje, todėl svarbu suprasti konkursų, susijusių su automobilių veiklos nuoma, reikalavimus ir sąlygas.
Pagrindinė informacija apie automobilių pirkimą ir nuomos rūšis
Pagėgių savivaldybės administracija vykdo tarnybinio transporto veiklos nuomos pirkimą (1 vnt.) savo reikmėms. Pagrindiniai pirkimo parametrai:
- Nuomos trukmė: 60 mėn.
- Rida: 40 000 km/m.
- Pirkimo tipas: Atviras konkursas.
- Pasiūlymų vertinimo kriterijai: Kaina/Sąnaudos.
- Pirkimo kategorija: 34110000 (Lengvieji automobiliai).
- Pirkimas vykdomas pagal: Direktyvą 2014/24/ES (Klasikinė).
- Sutarties tipas: Pirkimo sutartis.
Yra įvairių automobilių nuomos rūšių, įskaitant trumpalaikę nuomą, ilgalaikę nuomą ir veiklos nuomą. Trumpalaikė nuoma paprastai trunka keletą dienų ar savaičių. Ilgalaikė nuoma gali trukti kelis mėnesius ar net metus. Veiklos nuoma paprastai yra trumpesnė nei ilgalaikė nuoma ir suteikia daugiau lankstumo renkantis ir prižiūrint transporto priemones.
VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ taip pat vykdo automobilių veiklos nuomos ir techninės priežiūros paslaugų pirkimus, be kitų įvairių pirkimų.
Mišrios pirkimo sutartys: bendrosios nuostatos ir pagrindinio objekto nustatymas
Komentuojamame Viešųjų pirkimų įstatyme (VPĮ) 11 straipsnyje yra įtvirtintos viešųjų pirkimų taisyklės, kurios taikomos, kai sudaromos mišrios sutartys. Mišrios sutartys - sutartys, turinčios kelių rūšių sutarčių elementų (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Kitaip tariant, mišri sutartis nėra atskira pirkimo-pardavimo sutarčių rūšis (kategorija), o tik atskirų pirkimo objekto sudedamųjų dalių, kaip visumos, įsigijimo sandoris.
Pirkimų praktikoje, kai sutartis turi kelių rūšių sutarčių elementų (pavyzdžiui, prekių ir paslaugų, prekių ir darbų, paslaugų ir darbų), turi būti nustatoma, pagal kurio pirkimo objekto įsigijimui taikomas taisykles bus organizuojamas pirkimas. Mišrių sutarčių instituto reglamentavimo poreikis yra objektyvus, kadangi pirkimo procedūrai negali būti taikomos kelios taisyklės vienu metu. VPĮ 11 straipsnio 1 dalis taikytina tiems atvejams, kai visiems pirkimo objekto elementams taikomas VPĮ reguliavimas.
Pagrindinio mišraus pirkimo objekto nustatymas
VPĮ 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos dvi taisyklės, kuriomis vadovaujantis nustatomas pagrindinis mišraus pirkimo objektas:
- Pagrindinio mišrios pirkimo sutarties objekto testas: Nustatant pagrindinį mišrios sutarties objektą, dažniausiai vertinamas pirkimo sutarties tikslas, tada papildomai vertinami kiti nurodyti kriterijai.
- Didesnės numatomos pirkimo vertės taisyklė: VPĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta didesnės numatomos pirkimo vertės taisyklė. Numatomos pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės įtvirtintos VPĮ 5 straipsnyje.
Svarbu, kad perkančiosios organizacijos nustatytų, ar dėl pirkimo objekto galima sudaryti atskiras pirkimo sutartis, ar ne. Kiekvienu atskiru atveju turi būti nustatytos konkrečios, įrodymais pagrįstos priežastys nesudaryti atskirų pirkimo sutarčių. Pačios perkančiosios organizacijos įsitikinimai ar numanomi ketinimai nėra pakankami įrodymai dėl pirkimo skaidymo (arba) neskaidymo į atskiras pirkimo sutartis.
Pavyzdys: Perkančioji organizacija siekia įsigyti mišrų pirkimo objektą, kurį sudaro darbai (pagrindinis pirkimo objektas) ir paslaugos, skirtos tinkamai pabaigti darbus. Darbų vertė yra 4 000 000 EUR (neviršija tarptautinės vertės ribų darbų pirkimams), paslaugų vertė - 250 000 EUR (viršija tarptautinės vertės ribas paslaugų pirkimams). Nepaisant to, kad paslaugų pirkimas atskirai turėtų būti vykdomas pagal tarptautinės vertės pirkimams skirtą reguliavimą, tačiau, kadangi tokiai mišriai sutarčiai taikomas darbų pirkimų reguliavimas, o darbų vertė neviršija tarptautinės vertės ribų, bendras mišrus pirkimas vykdytinas pagal supaprastintų pirkimų taisykles.
Jeigu objektyviai gali būti sudaromos atskiros pirkimo sutartys dėl pirkimo objekto, kurio daliai taikomos šio įstatymo nuostatos, o kitai daliai - kitų teisės aktų nuostatos, perkančioji organizacija gali sudaryti vieną pirkimo sutartį dėl viso pirkimo objekto arba sudaryti sutartis dėl kiekvienos pirkimo objekto dalies atskirai.
Kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams ir pašalinimo pagrindai
Tiekėjai, norintys dalyvauti automobilių veiklos nuomos ar pirkimo viešuosiuose pirkimuose, turi atitikti tam tikrus kvalifikacinius reikalavimus. Šie reikalavimai skirti užtikrinti, kad tiekėjai būtų patikimi ir pajėgūs įvykdyti sutartinius įsipareigojimus.
Pagrindiniai kvalifikaciniai reikalavimai
- Teisė verstis veikla: TIEKĖJAS turi teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Tai patvirtinama pateikiant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo kopiją ar kitus dokumentus.
- Teistumas: TIEKĖJAS, kuris yra fizinis asmuo, arba juridinio asmens vadovas ar ūkinės bendrijos narys, neturi turėti neišnykusio ar nepanaikinto teistumo už tam tikrus nusikaltimus.
- Nusikalstamas bankrotas: TIEKĖJAS, kuris yra fizinis asmuo, arba juridinio asmens dalyvis, turintis balsų daugumą, neturi turėti neišnykusio ar nepanaikinto teistumo už nusikalstamą bankrotą.
- Mokesčių ir socialinio draudimo įmokos: TIEKĖJAS turi būti įvykdęs įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu. Jei neįvykdytų įsipareigojimų suma yra mažesnė kaip 50 eurų, tiekėjas laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus.
- Patalpos paslaugų teikimui (aktualu nuomai): TIEKĖJAS privalo turėti PASLAUGOS teikimui reikalingas patalpas (autoservisą), pateikdamas tai pagrindžiančius dokumentus (pvz., nekilnojamojo turto išrašą ar nuomos sutartis).
Tiekėjų pašalinimo pagrindai
Viešųjų pirkimų įstatymas (VPĮ) numato aiškius tiekėjų pašalinimo pagrindus, kurie užtikrina sąžiningą konkurenciją ir patikimumą. Tiekėjai gali būti pašalinti iš pirkimo proceso, jei jie atitinka bent vieną iš šių kriterijų, nurodytų VPĮ 46 straipsnio 1 dalyje, 3 dalyje, ir 4 dalies 1-6 punktuose.
Pirkimo vykdytojas reikalauja, kad tiekėjai pateiktų Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą (EBVPD) - aktualią deklaraciją, pakeičiančią kompetentingų institucijų išduodamus dokumentus ir preliminariai patvirtinančią, kad nėra tiekėjo pašalinimo pagrindų. EBVPD parengiamas pagal standartinę formą, patvirtintą Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/7. Norintieji pildyti EBVPD elektroniniu būdu, naudojasi Europos Komisijos sukurta elektronine forma.
Jeigu tiekėjas pasiūlyme nurodė, kad numato pasitelkti ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi, jis privalo pateikti ir šių subjektų (išskyrus kvazisubtiekėjus) EBVPD, patvirtinančius, kad nėra pagrindo jų pašalinti iš pirkimo.
Nacionalinio saugumo aspektai viešuosiuose pirkimuose
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) 45 straipsnio 2-1 dalyje yra aiškiai numatyti konkretūs mechanizmai, leidžiantys atmesti tiekėjų paraiškas ar pasiūlymus dėl nacionalinio saugumo priežasčių. Šie pagrindai suteikia perkančiajai organizacijai diskreciją, t. y., teisę pasirinkti, ar juos taikyti konkrečiame pirkime. Tačiau, kai šie pagrindai įtraukiami į pirkimo sąlygas, įstatyme įtvirtinta galimybė virsta pareiga.
VPĮ 45 straipsnio 2-1 dalyje įtvirtinti tiekėjų atmetimo pagrindai apima kur kas platesnį vertinimą - visą tiekėjo veiklos ir ryšių „ekosistemą“, įskaitant ir tai, ar tiekėjas faktiškai vykdo veiklą rizikingose Rytų valstybėse. Jie skirstomi į dvi pagrindines grupes:
- Tiekėjo, susijusių subjektų ar prekių/paslaugų ryšys su rizikos valstybėmis (VPĮ 45 str. 2-1 d. 1-3 p.): Tai apima tiekėjo registraciją rizikingose valstybėse, fizinių asmenų (pvz., akcininkų ar vadovų) pilietybę ar nuolatinę gyvenamąją vietą, taip pat prekių ar paslaugų kilmę. Šių kriterijų taikymas grindžiamas Vyriausybės patvirtintu sąrašu, į kurį patenka, be kita ko, Baltarusija, Rusija ir tam tikros jų kontroliuojamos ar okupuotos teritorijos.
- Kompetentingų institucijų sprendimų įgyvendinimas (VPĮ 45 str. 2-1 d. 4 ir 5 p.): Šiais atvejais perkančioji organizacija privalo vadovautis jau priimtais išoriniais vertinimais. Sprendimą priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba remiamasi kompetentingų institucijų, tokių kaip Valstybės saugumo departamentas, pateikta informacija apie galimą grėsmę.
VPĮ 45 straipsnio 2-1 dalies 6 punktas apima situacijas, kai tiekėjas ar su juo susiję asmenys vykdo veiklą rizikos valstybėse. Veiklos vykdymo sąvoka praktikoje suprantama plačiai ir apima bet kokį realų ekonominį dalyvavimą tokiose rinkose. Lietuvos apeliacinis teismas savo sprendime akcentuoja, kad ši nuostata yra specialus nacionalinio saugumo instrumentas, skirtas užkirsti kelią situacijoms, kai per viešuosius pirkimus būtų netiesiogiai finansuojami režimai, dalyvaujantys karo veiksmuose. Jeigu perkančioji organizacija pirkimo sąlygose įtvirtina šį punktą ir nustatoma, kad jo sąlygos egzistuoja, ji nebeturi diskrecijos šio pagrindo netaikyti.
Perkančiosios organizacijos negali pačios nustatyti, kurios valstybės laikytinos rizikingomis - šis klausimas yra išspręstas valstybės lygmeniu, remiantis Vyriausybės patvirtintais sąrašais. Tačiau, įtraukus šiuos pagrindus į pirkimo sąlygas, jos turi pareigą jų laikytis.
Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimo išvados ir dažni pažeidimai
Viešųjų pirkimų tarnyba (Tarnyba) atlieka viešųjų pirkimų vertinimus, siekdama užtikrinti įstatymų laikymąsi. Vienas iš tokių vertinimų buvo atliktas dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atviro konkurso „Lengvųjų keleivinių automobilių nuomos pirkimas“, skelbto 2020 m. sausio 15 d.
Nustatyti pažeidimai ir jų esmė
Tarnyba konstatavo, kad pirkimo techninės specifikacijos reikalavimais buvo dirbtinai apribota konkurencija ir diskriminuoti tiekėjai, pažeidžiant VPĮ 37 straipsnio 3 dalį bei VPĮ 17 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo bei nediskriminavimo principus. Pagrindinės problemos apėmė:
- Pertekliniai ir konkrečiam modeliui pritaikyti reikalavimai: Nors techninėje specifikacijoje nebuvo nurodytas konkretus prekės ženklas ar modelis, reikalavimų visuma (pvz., bendras ilgis „nuo 485 cm“, ratų bazė „nuo 280 cm“, variklio galia „ne mažiau kaip 130 kW“, „visų ratų pavara 4x4“, „bagažinės dangtis atidaromas ir uždaromas elektros variklių pagalba“, „BI-Xenon“/LED dienos šviesos žibintai, audiosistema „ne mažiau 8 garsiakalbiai“, „2 zonų oro kondicionierius“) buvo pritaikyta vieno gamintojo konkrečiam automobilio modeliui (pvz., Škoda Superb 4x4 ar Škoda Superb).
- Nepagrįstų reikalavimų nustatymas: Perkančioji organizacija nepateikė pagrindimo dėl tokių reikalavimų kaip automobilio pagaminimo metai (ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius), žibintai, audiosistema, salono šildymas ir vėdinimas.
- Konkurencijos ribojimas: Įvertinus pateiktus paaiškinimus, Tarnyba pastebėjo, kad iš kelių skirtingų gamintojų modelių nė vienas neatitiko visų reikalavimų visumos, išskyrus vieną konkretų modelį, o pasiūlymą pateikė tik vienas tiekėjas.
Tarnyba pabrėžė, kad perkančioji organizacija techninėje specifikacijoje turėtų nustatyti tik pačius būtiniausius (minimalius) reikalavimus, o kitas savybes vertinti ir ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrinkti pagal kainos ir (ar) sąnaudų ir kokybės santykį.
Kiti nustatyti pažeidimai
- Klaidingos kainos apskaičiavimo formulės: Pasiūlymo formoje buvo nurodytas klaidingas kainos apskaičiavimas.
- Skirtingos techninės specifikacijos: Pirkimo sąlygų prieduose buvo pateiktos skirtingos lengvųjų automobilių nuomos techninės specifikacijos, kuriose kai kurie reikalavimai skyrėsi (pvz., varikliui ne mažiau kaip 4 cilindrų ir ne mažiau kaip 110 kW viename, kai kitame - ne mažiau kaip 130 kW).
- Nenuoseklūs nuomos terminai: Skirtinguose dokumentuose buvo nurodyti skirtingi nuomos laikotarpiai (pvz., 36 mėnesiai vienur, 40 mėnesių kitur).
Pavyzdys: Naudoto gaisrinio automobilio pirkimas
Vilniaus rajono savivaldybės administracija planuoja pirkti naudotą vidutinės klasės gaisrinį automobilį. Šis pirkimas taip pat turi specifines sąlygas:
- Pirkimo objektas: Vienas naudotas, pilnai sukomplektuotas vidutinės klasės gaisrinis automobilis.
- Pristatymo terminas: 30 dienų nuo sutarties pasirašymo.
- Reikalavimai pasiūlymui: Tiekėjas privalo pateikti ne mažiau kaip 4 siūlomo automobilio nuotraukas (įskaitant kabinos vidaus, antstato šoninio skyriaus, gaisrinio siurblio skyriaus).
- Apžiūros galimybė: Tiekėjas turi suteikti galimybę perkančiosios organizacijos atstovams apžiūrėti automobilį Lietuvos Respublikos teritorijoje ir įvertinti jo atitiktį techninės specifikacijos reikalavimams per 5 darbo dienas nuo prašymo išsiuntimo.
- Techninis aptarnavimas: Prieš perduodant automobilį, tiekėjas privalo atlikti techninį aptarnavimą, pakeisti variklio alyvą, diržus, alyvos, kuro ir oro filtrus.
- Pirkimas vykdomas: CVP IS priemonėmis, o tiekėjai nedalyvauja Komisijos posėdžiuose.
Reikalavimai tiekėjams ir sankcijos už sutarties pažeidimus
Pirkėjas, siekdamas užtikrinti sutartinių įsipareigojimų vykdymą, numato konkrečias sankcijas už pažeidimus.
Pristatymo terminų pažeidimai
Tiekėjui pažeidus nuomojamų automobilių Sutartyje nustatytus perdavimo terminus, Pirkėjas taiko 25,00 Eur baudą už kiekvieną pavėluotą dieną už kiekvieną nepristatytą automobilį.
Jei tiekėjas dėl savo kaltės nepristato prekių nustatytu terminu, Pirkėjas turi teisę skaičiuoti 0,02 % dydžio delspinigius nuo laiku nepristatytų prekių už kiekvieną termino praleidimo dieną. Jei apskaičiuoti delspinigiai viršija 2 % bendros Sutarties kainos, Pirkėjas gali:
- Pritaipyti 5 % baudą nuo pirkimo sutarties vertės be PVM;
- Nutraukti Sutartį, pritaikant 5 % baudą nuo pirkimo sutarties vertės be PVM.
Kiti įsipareigojimų nevykdymai
Tiekėjui nevykdant arba netinkamai vykdant sutartyje nustatytus įsipareigojimus (išskyrus perdavimo terminus), Pirkėjas nemoka nuomos mokesčio už laikotarpį, kuriuo nevykdomi arba netinkamai vykdomi įsipareigojimai, ir taiko Tiekėjui 300,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną sutartinių įsipareigojimų nevykdymą arba netinkamą vykdymą ir atlygina dėl netinkamo vykdymo Pirkėjo patirtus nuostolius.
Atsiskaitymo sąlygos
Pirkėjas už prekę sumoka Pardavėjui per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos-faktūros ir prekės perdavimo-priėmimo akto pateikimo Pirkėjui dienos. PVM sąskaitos faktūros turi būti teikiamos naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis.
tags: #automobilio #pirkimo #salygos #konkurso #budu