Automobilio erdvė: privati valda ar vieša vieta? Teismai ir praktika

Klausimas, kur statyti automobilį, yra svarbus tiek daugiabučių gyventojams, tiek verslui, nes jis nuolat kelia teisinių ir praktinių ginčų. Šiandien aptarsime, kaip teisinė sistema traktuoja automobilio stovėjimo vietas, ypač daugiabučių kiemuose, ir kokios taisyklės galioja, kai automobilis yra viešoje arba privačioje erdvėje.

Daugiabučių kiemų stovėjimo vietos: privatumas ir teismų sprendimai

Daugiabučių namų, kuriuose yra apie 90 butų, gyventojams buvo pareikšta, kad aikštelė yra privati. Anot advokato, jeigu norima ja naudotis, tai galima daryti tik maža dalimi ir mokamai. „Atsirado du pakeliami užtvarai su numerių nuskaitymo sistemomis ir tikslu apmokestinti“, - teigė G.

Visgi į tokią teismo formuluotę sureagavo ir investicinių nekilnojamojo turto projektų plėtros lyderė. „Tai yra precedentas. Jeigu yra Aukščiausiojo Teismo sprendinys, pagal jį formuojasi praktika. Remiantis šiuo sprendiniu, galima taikyti tokias teisines nuostatas ir visais kitais atvejais.“

Uždaroji akcinė bendrovė, byloje dalyvavusi kaip ieškovas, įregistravo nuosavybės teisę kaip savarankišką daiktą, tarsi aikštelė nebūtų susijusi su namu. „Tų, kurie yra įsigiję konkrečias vietas, jų vietomis kiti naudotis negali“, - pasakojo A.

Kitos pusės advokatės teigimu, galutinis teismo sprendimas nemaloniai nustebino. Teismo pateikti išaiškinimai, bendrovės nuomone, iš esmės prieštarauja Konstituciniam nuosavybės neliečiamumo principui.

Byloje kilo ginčas dėl naudojimosi žemės sklypo dalimi, kurioje yra įrengta automobiliams saugoti skirta kiemo aikštelė, nuosavybės teise priklausanti vienai iš daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių (ieškovei). Bylą išnagrinėję teismai pripažino, kad ieškovei nuosavybės teise priklausanti kiemo aikštelė yra viso daugiabučio gyvenamojo namo priklausinys.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad prie daugiabučio gyvenamojo namo įrengta automobilių stovėjimo aikštelė paprastai yra skirta tarnauti šiam namui (butų ir kitos paskirties patalpų savininkų automobiliams saugoti) ir yra namo priklausinys. Aplinkybė, kad pagrindinis daiktas ir priklausinys nuosavybės teise priklauso skirtingiems asmenims, savaime nepaneigia tokio aikštelės statuso. Tam, kad aikštelę būtų galima pripažinti pagrindiniu daiktu, o ne priklausiniu, būtina nustatyti, kad ji nustojo tarnauti namui.

Kasacinis teismas paaiškino, kad nors šiuo atveju aikštelė nuosavybės teise priklauso tik ieškovei, o ne visiems daugiabučio savininkams, byloje nenustatyta, kad ji nebetarnautų šiam namui. Taigi, aikštelė liko namo priklausiniu, todėl butų ir kitų patalpų savininkai neprarado teisės ja naudotis. Susiklosčius tokiai situacijai, siekiant užtikrinti ieškovės, kaip aikštelės savininkės, ir namo gyventojų interesus, galėtų būti keliamas klausimas dėl butų ir kitų patalpų savininkų teisės naudotis ieškovei priklausančia aikštele įgyvendinimo (teisėto pagrindo parinkimo, naudotinų dalių nustatymo, atlygintinumo už naudojimąsi svetimo daikto dalimi).

Automobilis kaip erdvė: privatumo ir viešumo ribos

Klausimas, ar tikrai automobilis yra privati erdvė, ar vis dėlto priskiriama viešai vietai, neretai kyla įvairiuose teisiniuose, etiniuose ar net socialiniuose kontekstuose - ypač kai kalbama apie privatumą, teisėsaugą ar elgesio normas.

Kas laikoma vieša vieta?

Pagal Lietuvos įstatymus, vieša vieta - tai tokia vieta, kuri yra prieinama visuomenei: gatvės, aikštės, parkai, prekybos centrai, viešasis transportas ir pan. Svarbiausias kriterijus - ar vietoje gali laisvai lankytis žmonės, ar ji skirta bendram naudojimui.

Ar automobilis patenka į šią kategoriją?

Trumpas atsakymas: priklauso nuo konteksto. Automobilis pats savaime nėra vieša vieta, tačiau jis gali būti laikomas tokia, priklausomai nuo to, kur stovi, kokia veikla jame vyksta ir kokie įstatymai taikomi konkrečioje situacijoje.

1. Privatumo požiūriu. Jei automobilis stovi viešoje vietoje (pvz., aikštelėje, gatvėje), jame esantys asmenys neturi tokio paties privatumo lūkesčio kaip savo namuose. Tai reiškia, kad teisėsauga tam tikrais atvejais (pvz., įtarus nusikaltimą) gali turėti teisę jį apžiūrėti ar tikrinti be orderio, jei automobilis yra viešoje vietoje.
2. Alkoholio vartojimo atveju. Pagal Lietuvos įstatymus, automobilyje vartoti alkoholį draudžiama, jei automobilis stovi viešoje vietoje. Net jei automobilis nevažiuoja, bet yra lengvai pasiekiamas vairuotojui, galima laikyti, kad asmuo pasirengęs važiuoti, o tai - pažeidimas.
3. Viešosios tvarkos pažeidimai. Jei žmogus automobilyje elgiasi netinkamai (pvz., garsiai leidžia muziką, triukšmauja, atlieka netinkamus veiksmus), tai gali būti laikoma viešosios tvarkos pažeidimu, jei automobilis stovi viešoje vietoje.
4. Rūkymas automobilyje su vaikais. Pagal įstatymus rūkyti automobilyje draudžiama, jei jame yra nepilnamečių. Tai susiję su visuomenės sveikata, tad automobilis šiuo atveju laikomas dalinai vieša erdve.

Apibendrinimas

Išvada: Automobilis nėra absoliučiai privati erdvė. Jei jis yra viešoje vietoje, tuomet ir jame taikomos tam tikros viešosios tvarkos, privatumo ir saugumo taisyklės.

Problematiškas parkavimas privačiose vietose: vairuotojų atsakomybė ir savininkų teisės

Parkavimas nėra tik Kauno problema. „Skundų netrūksta, vairuotojų kultūra nepasikeitė: kaip jie norėjo privažiuoti prie durų, taip ir tebenori“, - tikino Vilniaus viešosios tvarkos grupės vyr. Policija gali padėti tik tiek: „Tai yra jūsų privati vieta, tai jūs savo turtu ir rūpinatės.“ Policija pažymi, jog privati stovėjimo vieta privalo būti tinkamai pažymėta. „Iš kiemų nenutempinėjame, nes nėra sąlygos, kad trukdo eismui“, - aiškino G.

Netikėtos baudos ir painiava dėl privačių aikštelių

Pasirodo, gyventojai gali būti nubausti už tai, kad užstatė savo parkavimo vietą. Būtent su tokia situacija susidūrė vienas gyventojas, kuris, radęs savo vietoje svetimą automobilį, nusprendė jį užstatyti. Visgi netrukus sulaukė ne tik skambučio iš policijos, bet ir baudos.

Štai vienas vyriškis socialiniuose tinkluose pasidalijo, kaip jam buvo skirta bauda už tai, kad užstatė jam priklausančią automobilio vietą. „Užstatėme automobilį, kuris buvo pastatytas mūsų išsinuomotoje vietoje. Viskas vyko požeminiame garaže, kadangi tik savininkai gali patekti, jokie ženklai, kad tai yra privati valda, automatiškai nebuvo dedami. Atėjusi moteris mus iškoneveikė, kad tik trumpam pasistatė ir kaip mes drįstam užstatyti jos automobilį“, - pasakojo jis. Anot vyro, moteris nepaaiškino, nei kodėl pastatė savo automobilį jai nepriklausančioje vietoje, nei kaip pateko į privatų garažą. „Pasiklausus kodėl pastatė į mūsų vietą paminėjo, kad ji buvo laisva ir nepažymėta kaip privati valda (nė viena stovėjimo vieta tokio žymėjimo neturi, nes galimas patekimas tik su pulteliu). O paklausus kaip įvažiavo, paminėjo, kad turi vietą, pasiteiravus, kuri vieta ir kodėl ten nepastatė, pasiuntė mus ir atrėžė, kad neprivalo aiškintis“, - dalijosi vyriškis. Jis pasakojo, kad savo automobilį taip ir paliko, o netrukus sulaukė skambučio iš policijos su įspėjimu, kad automobilis turi būti patrauktas. Vyras dalijasi, kad kitą dieną sulaukė ir baudos. „Kaip elgtis šioje situacijoje? Nenorim leisti užlipti ant galvos“, - teiravosi vyriškis.

Į šią istoriją sureagavo ir nemažai komentatorių. Daugelis iš jų pabrėžė, kad vyriškis yra pats kaltas, nes nepažymėjo savo parkavimo vietos. Anot jos, jei vieta nepažymėta, joje automobilį gali statyti visi. „Nors žmonės išsipirkę vietas, realiai, jei nėra jokio oficialaus ženklinimo, visi kas nori gali statyti ir jokio nebus pažeidimo. Pažeidimas tik tas, kad jūs užstatėt auto. Įdomesnis variantas tik būtų, jei ji turėtų pasiaiškinti, kaip pakliuvo į privačią teritoriją (jei jai tikrai nepriklausė ten būti)“ - rašė viena komentatorė.

Į tokią situaciją pakliuvo LRT radijo laidų vedėjas Arvydas Urba, kuris už stovėjimą vienoje Vilniaus miesto aikštelėje susimokėjo, naudodamas mobiliąją programėlę „m. Parking“. „Valandą praleidau tvarkydamas savo reikalus, išėjęs ant automobilio priekinio stiklo radau uždėtą kvitą. Man gresia 13 eurų bauda už tai, kad, pasirodo, nesusimokėjau.“ Anot jo, šalia aikštelės buvo įrengtas stovėjimo aikštelę žymintis ženklas - raidė „P“ mėlyname fone - bei užrašas, kad už stovėjimą reikia mokėti monetomis ir instrukcija, parašyta smulkiomis raidėmis. A. Urbos teigimu, vėliau paaiškėjo, jog būtent instrukcijoje nurodyta, kad aikštelė privati.

Tokių aikštelių, esančių privačiose teritorijose, yra apie dešimt. Jas administruojančios įmonės turi nusistačiusios atskirą tvarką su įkainiais. Šios aikštelės nuo tų stovėjimo vietų, kuriose renkama savivaldybės nustatyta rinkliava, skiriasi tuo, kad, kaip minėta, jose yra instrukcija. Savivaldybės rinkliava renkama visose stovėjimo vietose šalia gatvių bei kai kuriose centrinėje sostinės dalyje esančiose automobilių stovėjimo aikštelėse. „Tose aikštelėse yra standartinis kelio ženklas - balta „P“ raidė mėlyname fone. Prie šių ženklų neseniai pradėjome įrenginėti naują ženklinimą - žymėti geltoną, raudoną, mėlyną ir žalią zonas, kad vairuotojai žinotų, už kurią stovėjimo zoną turėtų susimokėti.“ Privačios aikštelės atsiranda todėl, kad jos įrengiamos privačioje valdoje. Sklypo savininkas turi teisę nuspręsti, kaip panaudoti turimą žemę. „Informacija turi būti pateikiama taip, kad nekiltų klausimų. Kai kurios aikštelės po kelio ženklu, žyminčiu stovėjimo aikštelę, yra nurodžiusios, kad tai - privati valda. Galima kalbėti ir reikalauti iš bendrovių, kad informacija būtų pateikiama aiškiau. Tokia situacija nėra maloni ir mums, kaip savivaldybės įmonei, administruojančiai visas kitas automobilių stovėjimo vietas.“

Parkavimas ne savo vietoje - pažeidimas?

Advokatas Evaldas Klimas pažymi, kad automobilio parkavimas nepažymėtoje vietoje taip pat gali būti laikomas pažeidimu. Visgi jis pastebi, kad kiekviena situacija yra skirtinga. „Nuosavybės teisė suteikia savininkui ar teisėtam valdytojui (šiuo atveju - nuomininkui) išimtinę teisę naudotis jam priklausančiu turtu ir reikalauti, kad tretieji asmenys nesikėsintų į šią teisę. Tai reiškia, kad asmuo, pastatęs automobilį išsinuomotoje vietoje be leidimo, faktiškai neteisėtai naudojasi svetimu turtu - nepaisant to, ar ta vieta buvo pažymėta, ar ne“, - nurodė teisininkas.

Komentuodamas skaitytojo nurodytą situaciją, jis pažymėjo, kad argumentas dėl nepažymėtos vietos šiuo atveju yra silpnas. „Tai, kad garažas yra uždaro tipo (su pulteliu), yra svarbus argumentas - asmuo, jau turintis leidimą patekti į garažą, turėjo suprasti, kad kiekviena vieta yra paskirstyta konkrečiam naudotojui. Todėl teigimas, kad „vieta nebuvo pažymėta", yra silpnas gynybos argumentas“, - aiškino teisininkas. Jis pažymi, kad būtinai reikia atskirti du aspektus.

„Pavyzdžiui, pagal civilinę teisę, svetimo turto naudojimas be leidimo yra savininko (ar nuomininko, kaip asmens, kuriam perduota naudojimo teisė) pažeidimas nepriklausomai nuo žymėjimo. Tuo metu pagal Kelių eismo taisykles, administracinė atsakomybė dažniau kyla dėl transporto priemonių statymo viešosiose ar viešai prieinamose vietose. Privačių aikštelių savininkai sureguliuoja neteisėtą statymą savo aikštelėse nusistatydami naudojimosi tvarkas, nustatydami atsakomybę už neteisėtą naudojimą ir pan.“ - paaiškino E. Klimas.

Paprastai tariant, automobilio statymas išsinuomotoje vietoje be savininko ar nuomininko sutikimo yra neteisėtas nepriklausomai nuo žymėjimo, nes pati nuosavybės ar nuomos teisė suteikia išimtinę teisę naudotis tuo objektu. Visgi policija už tokį pažeidimą baudos gali ir neskirti.

Žymėjimas svarbus, bet neprivalomas

Visgi advokatas pažymi, kad parkavimo vietos žymėjimas yra svarbus įrodinėjimo priemonės požiūriu, tačiau nėra absoliuti sąlyga teisių gynimui.

• Argumentai, kad žymėjimas nėra būtinas: Nuosavybės ar nuomos teisę pagrindžia sutartis arba registro įrašas, o ne fizinis žymėjimas. Jei patekimas į garažą yra ribojamas (tik su pulteliu), tai savaime rodo, kad erdvė yra privati. Teismai vertina faktines aplinkybes, o ne tik ženklus.

Bet visuomet yra vertinamas ir aiškumas - ar buvo pažymėta, nurodyta, kad atitinkamas daiktas yra privatus, ar yra ribotas naudotojų ratas, ar yra nustatytos tokio daikto naudojimosi tvarka ir pan.“ - aiškino specialistas.

Tačiau jis pridėjo, kad yra nemažai argumentų, rodančių, kad žymėjimas yra praktiškai svarbus. Pavyzdžiui, žymėjimas padeda įrodyti, kad asmuo žinojo arba turėjo žinoti, kad vieta yra privati ir jam nepriklauso. Anot teisininko, be žymėjimo kita šalis gali teigti, kad nežinojo apie vietos priklausymą konkrečiam asmeniui, ir tai gali būti kaltės švelninanti aplinkybė.

Kaip tinkamai žymėti privačias parkavimo vietas?

Advokatas paaiškino, kad teisės normos nenustato vieno privalomo standarto. Svarbu - aiškumas, atpažįstamumas, suprantamumas. Pasak E. Klimo, praktiškai rekomenduojami šie žymėjimo būdai:

• Numerio ženklas: ant žemės arba ant sienos pažymėti vietos numerį, kuris atitinka buto/patalpos numerį arba sutarties numerį.
• Užrašas „Privati vieta“ arba „Rezervuota“: ant žemės ar šalia esančios sienos.
• Kelio ženklas Nr. 528 (privati valdos teritorija) arba analogiški ženklai pagal KET - jei vieta turi išorinį įvažiavimą.
• Horizontalus žymėjimas: ryški vietos žymėjimo linija su numeriu ant asfalto/betono.
• Informacinis stendas garažo įėjime, nurodantis, kad visos vietos yra paskirstytos ir statyti be leidimo draudžiama.

„Kuo aiškesnis ir matomas žymėjimas, tuo lengviau įrodyti, kad pažeidėjas žinojo apie draudimą, pagrįsti automobilio užstatymo ar kito poveikio priemonės taikymą, reikalauti baudos ar žalos atlyginimo“, - pridėjo jis.

Veiksmai pastebėjus svetimą automobilį savo vietoje

E. Klimas paaiškino, kokių veiksmų gali imtis gyventojas, sau priklausančioje parkavimo vietoje pastebėjęs svetimą automobilį:

1. Užstatymas. Pirmiausia tokioje situacijoje gyventojas gali užstatyti nepageidaujamą automobilį. Pasak teisininko, t. y. teisėta savigynos priemonė. „Automobilio užstatymas (bet ne jo gadinimas) paprastai laikomas proporcinga priemone, nes neleidžia pažeidėjui toliau neteisėtai naudotis svetima vieta. Tačiau užstatytas automobilis neturėtų blokuoti kitų asmenų transporto ar avarinių išvažiavimų. Rekomenduojama palikti kontaktinį numerį ant užstačiusio automobilio.“
2. Kreipimasis į policiją. „Galima pranešti apie neteisėtą transporto priemonės pastatymą privačioje valdoje. Policija gali surašyti protokolą ir skirti baudą pažeidėjui. Svarbu turėti įrodymus (nuotraukos, nuomos sutartis)“, - pridėjo advokatas.
3. Kreipimasis į daugiabučio administratorių ar namų bendriją. „Jei garažas yra daugiabučio dalis, administratorius ar bendrija gali imtis priemonių - įspėti pažeidėją, taikyti vidaus tvarkos taisykles ir pan.“, - nurodė E. Klimas.

Privačių ir viešųjų parkavimo vietų kontrolės skirtumai

Automobilių statymas privačioje nuosavybėje yra nuolatinis galvos skausmas Lietuvos kiemų, komercinių sklypų savininkams ir namų savininkų bendrijoms. Pagrindiniai klausimai paprasti: ką savininkas gali daryti teisėtai, kas yra draudžiama ir kuo tai skiriasi nuo savivaldybių (viešųjų) parkavimo kontrolės?

Viešosiose (savivaldybių) erdvėse kontrolė ir baudos skiriamos pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK) ir vietos taisykles, pvz., vietinių rinkliavų nesumokėjimas, sustojimo / stovėjimo pažeidimai, kuriuos tvarko įgalioti savivaldybės pareigūnai. Priešingai, visiškai privačioms automobilių stovėjimo vietoms (įregistruotai vietai, privačiam sklypui, aptvertam kiemui) tie patys savivaldybių bilietų mechanizmai automatiškai netaikomi.

Ką privačių vietų savininkai gali daryti?

• Pakabinti aiškius ženklus ir taisykles: „Privati teritorija“, „Tik su leidimu“, „Rezervuota“.
• Surinkti įrodymus: nufotografuoti transporto priemonę (numerio ženklus, laiko žymas, blokavimą) ir vesti žurnalą.
• Civilinės teisių gynimo priemonės: išsiųsti rašytinį reikalavimą pašalinti transporto priemonę; nuolatiniams pažeidėjams pateikti civilinį ieškinį (pvz., žalos atlyginimas už neteisėtą naudojimą, prašymas teismo sankcionuotam pašalinimui).
• NAM (bendrijos) valdymas: balsuojant priimamos namo taisyklės (leidimai, svečių taisyklės, baudos pagal įstatus) ir įdiegiama prieigos kontrolė.

Ko privačių vietų savininkai daryti negali?

• Draudžiama vilkti savo iniciatyva: svetimo automobilio vilkimas iš privačios žemės reikalauja teisinio pagrindo (policijos / teismo / įgaliotos procedūros).

Atminkite, kad savivaldybių zonose (mokamose automobilių stovėjimo aikštelėse, zonose, skaitikliuose) pažeidimus nagrinėja įgalioti pareigūnai, o pranešimai ir mokėjimai siunčiami per miesto sistemas (pvz., Vilnijos JUDU).

Teisinės iniciatyvos ir ateities perspektyvos

2024 m. birželį Seimas po komitetų diskusijų iš esmės pritarė įstatymo projektui, numatančiam baudas už neteisėtą privačių stovėjimo vietų užėmimą ir leidžiančiam priverstinį nutempimą. Tačiau vėlesni balsavimai neįstūmė šių priemonių įstatyme.

Šiandien nėra konkretaus, nacionalinio masto administracinio nusižengimo, skirto tik „automobilio stovėjimui privačioje vietoje be leidimo“ - savininkai vis dar remiasi civilinės teisės ir prevencinėmis priemonėmis.

Kokia jūsų nuomonė? Ar Lietuva turėtų priimti vieningą nacionalinę taisyklę, pagal kurią būtų skiriamos baudos ir nutempti automobiliai, kurie be leidimo užima privačias stovėjimo vietas?

tags: #automobilio #erdve #yra #privati #eteismai

Populiarūs įrašai:

• Naujausi drifto įvykiai
• „Volvo“ sėdynių galvos atlošų išėmimas
• Atsakomybė už klaidinančią reklamą
• Išsami apžvalga apie automobilio salono cheminį valymą
• Kaip pakeisti generatoriaus dirželį BMW E46 330