Šaltuoju metų laiku drastiškai padidėja autoįvykių rizika, ypač suintensyvėja masiniai susidūrimai, kurių metu į eismo įvykį patenka daugiau nei dvi transporto priemonės. Sniegas ir ledas drastiškai sumažina padangų sukibimą su keliu, o stabdymo kelias gali pailgėti net dvigubai. Trumpesnės dienos, sniego pūgos ir apledėję langai apsunkina vairuotojų galimybę laiku pastebėti kliūtis. Įtaką dažnesniems autoįvykiams daro ir netinkamas vairuotojų pasirengimas žiemos kelionėms.

Dažniausios avarijos žiemos kelyje ir jų priežastys

Grandininiai susidūrimai: kaltės nustatymas ir prevencija

Viena iš dažniausiai pasitaikančių žiemos situacijų yra susidūrimų grandinė, kuri susidaro, kai nesuspėjęs pristabdyti vairuotojas įrėžia automobilį į priešais važiuojantįjį, kuris pastumtas įsirėžia į prieš jį esantįjį ir taip toliau. Ši grandinė gali nusitęsti per 4 ar netgi daugiau automobilių. Tokios avarijos metu natūraliai kyla nesutarimų dėl kaltininkų bei eismo įvykio deklaracijos pildymo niuansų.

Specialistai pastebi, jog dažniausiai grandininiai susidūrimai įvyksta sankryžose, belaukiant, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas. Kelių eismo taisyklės (KET) apibrėžia, kokio atstumo reikėtų laikytis nuo priekyje esančio automobilio. Šis atstumas turi būti pakankamai ilgas, kad apsaugotų nuo galimo susidūrimo net ir tuo atveju, kai priekyje važiuojanti transporto priemonė pradėtų staigų stabdymą.

Argumentas, jog priekyje važiavęs automobilis per greitai sustojo, nėra pakankamai stiprus, kad padėtų išvengti kaltės įsirėžusiam vairuotojui. Kitaip vertinamos avarijos, kurių metu susidūrimų grandinę sukelia vienas į stovinčius automobilius atsitrenkęs vairuotojas.

Infografika apie saugų atstumą žiemą

Greičio įtaka avarijų pasekmėms

Lietuvos kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas teigia, kad eismo įvykis visada įvyksta dėl ne vienos priežasties, bet greitis dažnai yra viena jų. Įrodyta, kad vos 1 kilometru per valandą sulėtinus eismą, visuose keliuose žūčių sumažėtų net 5 procentais. Tačiau kartais pakanka ir nedidelio greičio (kad ir 50 km/val.), kad smūgis būtų lemtingas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasdien visame pasaulyje žūva po 3,4 tūkst. žmonių, o avarijų metu patirti sužalojimai yra trečia pagal dažnumą neįgalumo priežastis.

Lietuvos statistika taip pat šiurpi: per praėjusius metus mūsų šalies keliuose žuvo 258 žmonės ir dar 4040 buvo sužalota. Dažniausiai pasitaikančios avarijų traumos yra plyšę jungiamieji audiniai, sumušta galva ir nugara, sukrėstos smegenys, lūžęs stuburas ar kaklas, sužaloti vidaus organai, sumušti keliai.

Avarijų tipai ir sužalojimų rizika

  • Atsitrenkus į kliūtį apie 20 km/val. greičiu, paprastai jokių esminių sužalojimų vairuotojas ir keleiviai nepatiria.
  • Esant 50 km/val. greičiui, yra didelė tikimybė, kad automobilyje važiuojantys žmonės bus sužaloti, ypač jeigu važiuojama be saugos diržų ir mašinoje nėra oro pagalvių.
  • Artėjant prie 90 km/val. greičio, įmanoma net žūti.

Smūgio vieta taip pat yra itin svarbi. Nors mieste važiuojant leistinu greičiu ir atsitrenkus automobilio priekiu žmonės gali patirti sužalojimų, ypač jei neprisisegę saugos diržais, smūgis į šoną yra daug pavojingesnis. Jeigu automobilyje nėra šoninių oro pagalvių, rizika smarkiai padidėja, nes durelėse esantys sustiprinimai smūgį sušvelnina tik iš dalies, bet nėra smūgio gesinimo taškų. Priekinė automobilio dalis turi deformacinių zonų ir geriau užgesina smūgį. Šoninio smūgio metu saugos diržai taip pat mažiau apsaugo, nes jie laiko žmogaus liemenį, bet viršutinė kūno dalis laisvai juda į šalis, tad nuo trenksmo dažnai stipriai sužalojama galva, rankos bei pečiai.

Tais atvejais, kai nuo kelio nulėkęs automobilis verčiasi, saugos diržai yra didžiausi gelbėtojai. Neprisisegę vairuotojai ir keleiviai nukenčia itin stipriai, nes virstant automobiliui atsitrenkia į jo salono vidaus elementus arba būna išsviedžiami iš automobilio ir susižaloja galvą. Būna, kad transporto priemonė užrieda ant iškritusio žmogaus ir mirtinai jį prispaudžia.

Apsivertimo simuliatorius su saugos diržu ir be jo

Pavojingiausios avarijos įvyksta, kai transporto priemonės susiduria kaktomuša, nes abiejų automobilių greitis smūgio metu iš esmės sumuojamas. Pavyzdžiui, 70 km/val. greitis atrodo nedidelis, bet jei susiduria du tokiu greičiu važiuojantys automobiliai, smūgis prilygsta trenksmui 140 km/val. greičiu į stovinčią kliūtį. Tuomet tikimybė, kad avarija baigsis mirtimi, labai didelė.

Avarijų pasekmes lemia ir paskutiniai vairuotojo veiksmai - ar jis stipriai stabdo, ar smūgis tenka tiesiai į tą vietą, kurioje sėdi žmonės, o gal prieš susidūrimą automobilis ima slysti. Slystant greitis mažėja ir smūgis tampa mažiau pavojingas, tačiau po jo mašina paprastai nuvažiuoja nuo kelio, trenkiasi dar kartą arba apvirsta. Dėl tokių priežasčių žmonės gali patirti daugiau, tačiau lengvesnių sužalojimų nei po tiesioginio smūgio.

Automobilio paruošimas žiemai: svarbiausi patarimai

Vairavimas žiemą Lietuvoje reikalauja daugiau atsargumo, nes kelių danga tampa slidi, matomumas suprastėja, o temperatūrų pokyčiai kelia papildomų iššūkių kiekvienam vairuotojui. Lietuvos žiemos gali būti nenuspėjamos - vieną dieną keliai šlapi, kitą ryte jie jau pasidengę ledu ar storu sniego sluoksniu.

Pagrindinės žiemos rizikos ir jų prevencija

  • Sniegas: dengia kelią ir formuoja pusnis.
  • Ledas: dažnai rytais keliai pasidengia plonu juodojo ledo sluoksniu, kuris plika akimi sunkiai pastebimas, tačiau slydimo pavojus išauga kelis kartus.
  • Žema temperatūra: veikia automobilio sistemas ir padangų savybes.
  • Blogas matomumas: sukelia sniego pūgos ir apledėję langai.
Teminis automobilis padengtas sniegu ir ledu

Privalomieji automobilio paruošimo veiksmai

  1. Žieminės padangos: Pirmas ir būtinas darbas - laiku pakeisti vasarines padangas į žiemines. KET numato, kad žiemines padangas privaloma naudoti nuo lapkričio 10 iki balandžio 1 dienos. Tik žieminės padangos užtikrina pakankamą sukibimą ant sniego ir ledo, net jei kelias atrodo vizualiai švarus. Šaltuoju metu vasarinės padangos tampa kietos ir praranda efektyvumą.
  2. Stiklų valytuvai ir skystis: Būtina pasirūpinti langų valytuvais ir žieminiu plovimo skysčiu. Kokybiški, nenusidėvėję valytuvai, pagaminti iš tvirtos gumos, yra patikimesni ir tarnauja ilgiau. Prieš kelionę reikia nusivalyti visą stiklą, o ne tik nedidelį langelį vairuotojo pusėje.
  3. Akumuliatorius: Žiemą jo galia sumažėja. Verta patikrinti akumuliatoriaus būklę, įtampą bei kontaktus, kad ryte automobilis sėkmingai užsivestų.
  4. Techninė apžiūra: Prieš prasidedant šalčiams pravartu atlikti bendrą techninę apžiūrą: patikrinti stabdžių sistemą, apšvietimą, pakabos detales, skysčių lygius.
  5. Aušinimo ir stabdžių skysčiai: „Vilnius Tech“ Transporto inžinerijos docentas dr. Saugirdas Pukalskas atkreipia vairuotojų dėmesį į stabdžių ir variklio aušinimo skysčius. Jei stabdžių skystis seniai tikrintas ar keistas, jis gali būti absorbavęs drėgmę, kuri, susikaupusi stabdžių vamzdeliuose vandens pavidalu, gali užšalti. Tuo tarpu pablogėjus variklio aušinimo skysčio sudėčiai, jis gali užšalti arba virsti „drebučiais“. Užšalimo atveju galima pasekmė - įtrūkęs automobilio variklio blokas, o antruoju atveju gresia variklio perkaitimas dėl nepakankamo aušinimo.

Stiklų priežiūra žiemos metu

Geras matomumas vairuojant yra reikalingas visais metų laikais, tačiau žiemą sąlygas blogina žema temperatūra, dėl kurios langai rasoja ir šąla. Tinkamai jų nenuvalius ir neatitirpinus didėja eismo įvykių tikimybė. Be to, verta vežiotis langų apiplovimo skysčio atsargų ir rinktis nebraižantį stiklo grandiklį, pagamintą iš kokybiškos plastmasės.

Dyzelinu varomų automobilių priežiūra žiemą

Dyzelinu varomų automobilių vairuotojams automobilio užvedimas rytais gali tapti nemenku iššūkiu. Dyzelinių variklių kuro filtrai turėtų būti pakeisti būtent prieš žiemą, kad nekiltų problemų užvedant variklį paspaudus šaltukui. Variklio alyva ir filtras prieš šaltąjį metų laiką taip pat turėtų būti pakeisti, jei nuo praeito keitimo praėjo ar baigia praeiti 10 tūkst. km.

Vairavimo ypatumai ir dažniausios klaidos žiemą

Saugus vairavimas slidžiame kelyje

Žiemą būtina važiuoti lėčiau, išlaikyti didesnį atstumą, vengti staigių manevrų ir visada įvertinti kelio būklę. Stabdymas žiemą reikalauja daugiau atsargumo. Automobiliai su ABS leidžia stabdyti stipriai iš karto, nes sistema pulsuoja ir neleidžia ratams užsiblokuoti. Be ABS reikia stabdyti impulsais, kad ratai neužsiblokuotų - pirmiausia atleiskite akceleratorių ir nespauskite staigaus stabdžio. Lenkimai ir posūkiai žiemą reikalauja didesnio atsargumo ir iš anksto suplanuotų veiksmų. Į posūkį įvažiuokite be stabdymo. Jeigu pajuntate, kad automobilio galas slysta, švelniai sumažinkite greitį ir laikykite vairą pastovioje padėtyje. Stebėkite kitus eismo dalyvius: jei jie važiuoja lėčiau, dažniausiai tam yra priežastis.

Dažniausios vairuotojų klaidos žiemą

  1. Staigus greičio keitimas slidžiame kelyje: Viena pavojingiausių situacijų.
  2. Netinkamos padangos: Naudojant vasarines arba susidėvėjusias žiemines padangas, net ir modernus automobilis tampa sunkiai valdomas.
  3. Skubėjimas ir nekantrumas: Nesilaikant saugaus atstumo ar bandant lenkti bet kokiomis sąlygomis, avarijos rizika išauga kelis kartus.
  4. Ignoruojamos oro sąlygos: Prieš išvykdami visada patikrinkite orų prognozę ir kelio būklę.

Apsivertimo simuliatorius su saugos diržu ir be jo

Ką daryti įvykus eismo įvykiui žiemą?

Kai avarijoje dalyvauja daug vairuotojų, labai tikėtina, jog atsiras įvairių nesutarimų ir skirtingų avarijos interpretacijų. Tokiu atveju specialistas pataria kviesti policijos pareigūnus, kurie padės nustatyti eismo įvykio aplinkybes. Draudikams besiaiškinant eismo įvykio aplinkybes neretai pagelbėja ir vaizdo registratoriai, kuriuos taip pat patariama visada naudoti. Šie prietaisai padeda išvengti nesusipratimų bei nustatyti įvykio kaltininkus.

Pirmieji veiksmai įvykus eismo įvykiui

Kiekvienam vairuotojui reikėtų prisiminti pagrindinius veiksmus patekus į eismo įvykį:

  1. Nedelsiant sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka.
  2. Pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie jį pranešti policijai, išskyrus atvejus, kai to daryti nebūtina.
  3. Imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, jei jie buvo sužaloti.
  4. Informuoti atsakingas institucijas bendruoju pagalbos numeriu 112, pranešant apie eismo įvykį, iškviesti medicinos pagalbą ir policiją.
  5. Po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų.

Eismo įvykio deklaracijos pildymas

Jei eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, sugadinto turto savininkas privalo likti įvykio vietoje, kol visi dalyviai sutaria dėl įvykio aplinkybių bei kaltės. Tuo metu gali būti pildoma eismo įvykio deklaracija, o policija į eismo įvykio vietą nekviečiama. Kitais atvejais būtina kviesti policiją (pvz., sužalotas žmogus, kaltininkas pasišalino, įtariama, kad dalyvis neblaivus, kaltininkas teikia įtartiną informaciją ar atsisako pildyti deklaraciją).

Pildant deklaraciją savarankiškai, svarbu kuo aiškiau pateikti visas įvykio aplinkybes, taisyklingai nubraižyti eismo įvykio schemą, konkrečiai įvardyti avarijos dalyvius ir jų vairuotus automobilius, o užpildžius - tinkamai pasirašyti. Šioje situacijoje būtų naudingas ir rašytinis paaiškinimas, nurodantis jos eigą, smūgių skaičių bei kitus patikslinimus.

Eismo įvykio vietoje popierinė eismo įvykio deklaracijos forma pildoma nubraižant schemą, aprašant aplinkybes ir visiems eismo įvykio dalyviams pasirašant deklaraciją. Atkreiptinas dėmesys, kad popierinės eismo įvykio deklaracijos 14 laukelyje pasirašo tik eismo įvykio kaltininkas (pagrindinė klaida, kai šį laukelį pasirašo abu eismo įvykio dalyviai arba nepasirašo nei vienas).

Jei nei vienas eismo įvykio dalyvis neturi popierinės eismo įvykio deklaracijos formos ir nėra galimybės užpildyti elektroninės deklaracijos (per programėlę draudimoivykiai.lt), įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame taip pat nurodomi eismo įvykio dalyvių vardai, pavardės, gimimo datos (arba asmens kodas neregistruotai transporto priemonei), vairuotojų pažymėjimų numeriai, transporto priemonių markės, modeliai ir valstybiniai numerio ženklai, apgadintas turtas, eismo įvykio liudininkai.

Papildomi veiksmai ir įrodymai

Visi eismo įvykio dalyviai turi imtis jiems prieinamų, protingų priemonių galimai žalai sumažinti, pagal galimybes apsaugoti nukentėjusių asmenų turtą. Taip pat rekomenduojama nufotografuoti ar nufilmuoti eismo įvykio vietą, transporto priemones ar kitą sugadintą turtą. Nuotraukose turėtų matytis tiek transporto priemonių sugadinimai, tiek valstybiniai registracijos numeriai.

Eismo įvykio dalyviai turi apsikeisti informacija, būtina civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui nustatyti.

Draudimas ir atsakomybė avarijos atveju

Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas (TPVCA) ir KASKO

Du pagrindiniai automobilio draudimo tipai yra privalomasis civilinės atsakomybės draudimas (TPVCA) ir KASKO.

  • Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas (TPVCA) yra privalomas visiems eismo dalyviams. Šis draudimas dengia žalą, padarytą tretiesiems asmenims, jų transporto priemonėms, turtui ar sveikatai, tačiau nedengia žalos Jūsų automobiliui. Jis galioja visoje Europos Sąjungoje.
  • KASKO, tuo tarpu, yra savanoriškas ir visapusiškas automobilio draudimas, kuris dengia autoįvykius tiek dėl Jūsų, tiek dėl kitų kaltės, taip pat vagystę, vandalizmo atvejus, gamtos stichijų bei gyvūnų padarytą žalą.

Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas būtinas kiekvienam vairuotojui, nes be jo dalyvauti eisme negalima. KASKO verta rinktis, jei norite papildomos apsaugos nuo įvairių netikėtumų - ypač jei vairuojate naują, brangų ar dažnai naudojamą automobilį. Jis suteikia ramybę ir finansinę apsaugą nuo nuostolių, atsirandančių ne tik dėl avarijų, bet ir dėl gamtos stichijų, vagysčių ar kitų rizikų.

Pareigos ir atsakomybė nedraustiems vairuotojams

Žinoma, geriausia būtų, kad eismo įvykio dalyviai būtų pasirūpinę galiojančiu draudimu. Jei nutinka, kad nukentėjęs asmuo eismo įvykio metu buvo nedraustas, jis vis tiek turi teisę kreiptis dėl patirtos žalos atlyginimo į kaltininką apdraudusią draudimo bendrovę ir nukentėjusio asmens patirta žala atlyginama. Tuo atveju, jei yra nedraustas tiek nukentėjęs asmuo, tiek kaltininkas, žala atlyginama LR Transporto priemonių draudikų biuro vardu. Vėliau Biuras dėl išlaidų atlyginimo regreso tvarka kreipiasi į asmenį, atsakingą už žalos padarymą, ir į asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį. Nukentėjusio asmens eismo įvykio metu patirta žala atlyginama visais atvejais, tik atsižvelgiama į paties nukentėjusio asmens kaltės laipsnį dėl sukelto eismo įvykio, pateiktus įrodymus dėl patirtos žalos.

Žalos atlyginimas ir draudikų pareigos

Kaltininko draudimo bendrovės pareiga - įvykus draudžiamajam įvykiui, atlyginti nukentėjusio asmens patirtą žalą. Kai žala padaryta automobiliui, nukentėjęs asmuo privalo išsaugoti sugadintą ar sunaikintą automobilį tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, tol, kol jį apžiūrės atsakingos draudimo bendrovės specialistai ar kiti įgalioti asmenys. Apžiūros procedūra gali būti vykdoma ir nuotoliniu būdu pagal pateiktus dokumentus, nuotraukas, vaizdo įrašus.

Draudikai atlygina:

  • Žalą už sugadintą automobilį pagal remonto sąmatą arba sąskaitą faktūrą (jei remontas ekonomiškai tikslingas - remonto išlaidos mažesnės nei 75% turto rinkos vertės).
  • Pakaitinio automobilio nuomos išlaidas sugadinto automobilio remonto laikotarpiu.
  • Transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitas susijusias išlaidas.
  • Nukentėjusio asmens negautas pajamas, jei automobilis buvo naudojamas pajamoms gauti.
  • Sugadinto automobilio prekinės vertės netekimą (skaičiuojama automobiliams ne senesniems kaip 60 mėn.).

Teisės aktų nustatyta tvarka kaltininko draudimo bendrovė privalo išmokėti išmoką per 30 dienų nuo nukentėjusio asmens pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos. Tačiau, jei per 30 dienų terminą neįmanoma ištirti aplinkybių, išmoka mokama per 14 dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai šias aplinkybes būtų įmanoma baigti tirti dedant reikiamas pastangas, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo dienos.

Sugadintų automobilių rinka ir istorijos patikrinimas

Informacijos apie autoįvykius prieinamumas

Nuo 2024 m. lengvai ir nemokamai galima pasitikrinti, ar konkreti transporto priemonė nebuvo patekusi į eismo įvykį. Tam tereikia turėti vadinamąjį VIN kodą. Tikimasi, kad ši naujovė pagelbės, pavyzdžiui, planuojant įsigyti naudotą automobilį. Transporto priemonių draudikų biuro interneto svetainėje jau yra galimybė pasitikrinti informaciją apie konkrečios transporto priemonės draudiminius eismo įvykius, kuriuose ji dalyvavo. Prieinama informacija apima transporto priemonės pastarųjų 5-erių metų avarijų istoriją, nurodant, kiek fiksuota draudiminių eismo įvykių.

Visgi, naujai tvarkai negailima ir kritikos, mat viešai prieinama informacija yra gana skurdi. Nėra aišku, kokie apgadinimai padaryti, kokia žalos suma ir t. t. Automobilių rinkos ekspertai teigia, kad ši informacija yra pernelyg riboto gylio ir visiškai nepadeda vertinti transporto priemonės būklės. Trūksta bent jau datų, kada tie eismo įvykiai nutiko, ir išsamesnės informacijos apie įvykio aplinkybes, apgadintas automobilio vietas. Taip pat nėra informacijos apie KASKO žalas. Tokie duomenys arba nėra žinomi/kaupiami, arba neteikiami vengiant per plačiai interpretuoti įstatymo nuostatas, atitikti Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimus ir vengiant perteklinės prieigos prie asmens duomenų. Svarbu, kad šie duomenys neliečia importuotų automobilių.

VIN kodo patikros ekrano nuotrauka

Avarinių automobilių pirkimas ir vertinimas

Skelbimuose vis dažniau pasirodo neremontuotų avarinių automobilių. Sugadinti automobiliai taip pat gali būti parduodami aukcionuose. Didėjančios darbo sąnaudos apsunkina daug išgyvenusio automobilio tobulinimą, o sąžiningas pardavėjas vis tiek turės deklaruoti, kad automobilis yra po avarijos, o tai automatiškai sumažins susidomėjimą juo. Norint nustatyti, ar apgadintas automobilis iš tiesų yra naudingas, reikia vizualiai apžiūrėti transporto priemonę. Vertinti remiantis vien nuotraukomis yra labai sunku. Kartais pardavėjai gudriai nuslepia didelius automobilio apgadinimus - pasitaiko, kad net įrengiamas mažiau apgadintas sparnas, siekiant suklaidinti pirkėjo budrumą.

Pasiūlymai parduoti apgadintus automobilius dažniausiai būna susiję su po avarijos importuotais arba vietiniais automobiliais, kurių nuostoliai visiškai padengti. Nors tai skamba pavojingai, verta prisiminti, kad, turint palankias draudimo sąlygas, visiška žala gali būti ir sudaužyti žibintai, sulaužyti bamperiai ar kruša. Tokį automobilį vis dar galima atkurti iki visiškai tinkamos eksploatacijos būklės.

Apgadintas automobilis, ypač senesnis, diskvalifikuojamas dėl konstrukcinių elementų, t. y. rėmo, grindų, statramsčių ar stogo statramsčių, pažeidimų. Kai kurie apgadinimai gali atrodyti smarkūs, tačiau iš tikrųjų nukentėjo tik gana lengvai pakeičiami kėbulo komponentai (pvz., priekinis sparnas, žibintas, durys, bamperiai, kuriuos galima pakeisti varžtais).

Sudėtingesnė užduotis yra galinis sparnas, kurį reikia išpjauti, įstatyti naują arba naudotą ir tada nudažyti kėbulo dalį. Jei nustatoma, kad už bamperio yra pažeistos grindys, būtina atlikti nuodugnią apžiūrą.

Jei durys atsidaro ir užsidaro laisvai, o tarpai tarp komponentų išlieka lygūs, gali pakakti paieškoti „į spalvą“ komponento ir jį sumontuoti. Slenkstį galima ištiesinti arba išpjauti įlenktą dalį ir suvirinti remontą. Bet kuriuo atveju slenkstį reikės perdažyti.

Jei avarijos metu išsiskleidė oro pagalvės, buvo sugadintas prietaisų skydelis ir diržų įtempikliai. Nors naują prietaisų skydelį su oro pagalvėmis ir diržų įtempikliais galima rasti, tačiau taisyklės neleidžia permontuoti naudotų oro pagalvių, įtempiklių ar valdymo modulių, net jei juos galima legaliai įsigyti.

Kai automobilio stogas apgadinamas (pvz., dėl užkritusio objekto ar krušos), stiklą galima lengvai ir palyginti pigiai pakeisti. Pakeisti stogo dangą yra sudėtingiau, bet įmanoma. Įlenkimus taip pat galima sutvarkyti - kartais ir nedažant, jei dažai nebuvo įtrūkę ar subraižyti.

Automobilis, kuris atrodo smarkiai apgadintas ir gali atbaidyti daugelį pirkėjų, priešingai nei tikėtasi, gali pasirodyti geras pasirinkimas, jei pažeisti tik lengvai keičiami kėbulo komponentai, o mechanika veikia nepriekaištingai, neišsiskleidė nė viena oro pagalvė, kėbulas nesideformavo ir neprarado geometrijos, ir automobilis važiuoja savo jėgomis.

Tačiau, jei automobilis gavo smūgį į priekį ir jo kėbulas visiškai prarado geometriją (sulinkęs stogas, susukta priekinė ir galinė pakaba), arba jei smūgis buvo į automobilio šoną ir deformavosi pertvaros sienelė, statramsčiai, stogas ir grindys, remontas dažnai nėra prasmingas net ir kelerių metų senumo populiarių automobilių atveju.

Perkant automobilį po avarijos, svarbu atkreipti dėmesį į žalos lygį ir mastą, sužinoti, kiek kainuos reikalingos dalys, ir apskaičiuoti, ar visa tai pasiteisins. Idealiu atveju automobiliui turėtų reikėti pakeisti tik lengvai keičiamas dalis.

tags: #automobilio #avarijos #ziema

Populiarūs įrašai: