Automobilinio Benzino Sprogimo Savybės ir Pavojai

Automobilinis benzinas yra viena iš plačiausiai naudojamų degalų rūšių, varanti apie 40% automobilių Lietuvoje. Tai sudėtingas angliavandenilių mišinys, pasižymintis specifinėmis fizikinėmis ir cheminėmis savybėmis, kurios lemia jo naudojimo efektyvumą ir keliamus pavojus. Šiame straipsnyje aptarsime benzino savybes, sprogimo riziką, saugaus laikymo ir naudojimo reikalavimus, taip pat susijusius sveikatos ir aplinkosaugos aspektus.

Benzino Sudėtis ir Savybės

Fizikinės ir Cheminės Charakteristikos

Benzinas yra labai lakiųjų skystų junginių mišinys, susidedantis iš įvairios sudėties ir struktūros lengvųjų angliavandenilių. Jo sudėtyje yra normalių ir šakotos grandinės alkanų, cikloalkanų, alkenų ir aromatinių junginių. Benzinas yra lengvoji naftos distiliavimo frakcija, bespalvis, lengvai garuojantis ir nesunkiai užsiliepsnojantis skystis.

Įprasto benzino masę sudaro homogeninis mažų, palyginti lengvų angliavandenilių mišinys, turintis nuo 4 iki 12 anglies atomų vienoje molekulėje. Skystame benzine paprastai yra alkanų, aromatinių medžiagų ir alkenų. Benzinas susideda iš 3-10% arenų, 12-30% naftenų, 60-80% alkanų, 1-2% alkenų, iki 2% sieros.

Viena svarbiausių benzino savybių yra jo virimo temperatūra, kuri svyruoja nuo 35 iki 195ºC. Jo stingimo temperatūra yra žemesnė nei -60ºC, o pliūpsnio temperatūra - žemesnė nei 0ºC. Benzino tankis yra 700-780 kg/m³, o šilumingumas Qž = 49,3-44,8 MJ/kg. Į degalus taip pat įmaišoma iki 1% antidetonatorių, kurie padidina oktaninį skaičių 15-20 vienetų. Taip pat benzine gali būti dervų, rūgščių, mechaninių priemaišų ir vandens.

Pagrindinės benzino fizikinės ir cheminės savybės

• Fizinė būklė: Bespalvis, lengvai garuojantis skystis.
• Virimo temperatūra: 35-195ºC.
• Stingimo temperatūra: < -60ºC.
• Pliūpsnio temperatūra: < 0ºC.
• Tankis: 700-780 kg/m³.
• Šilumingumas: 49,3-44,8 MJ/kg.
• Sudėtis: Angliavandenių mišinys (alkanai, alkenai, cikloalkanai, arenai), sieros junginiai.
• Nuodingumas: Benzinas, ypač etiliuotas, yra nuodingas. Leistina garų koncentracija ore iki 300 mg/m³.

Oktaninis Skaičius

Svarbiausias rodiklis, nusakantis benzino antidetonacines savybes, yra oktaninis skaičius. Jis parodo, kiek izooktano (kurio oktaninis skaičius lygus 100) yra izooktano ir n-heptano (kurio oktaninis skaičius yra 0) mišinyje, kurio detonacinės savybės yra tokios pat kaip ir benzino. Kuo didesnis oktaninis skaičius, tuo geriau benzinas atlaiko suspaudimą variklio cilindre be detonacijos. Dažniausiai naudojamas 92, 95 ir 98 oktaninio skaičiaus benzinas.

Benzino Gavimo Būdai

Benzinas gaminamas iš naftos, rečiau - iš dujų, kieto kuro (akmens anglių, degiųjų skalūnų, durpių, medienos) arba sintezės būdu. Pagrindiniai benzino gavimo būdai yra:

• Naftos tiesioginė distiliacija: Tai pirminis naftos perdirbimo būdas, kurio metu atskiriamos įvairios frakcijos pagal virimo temperatūrą.
• Terminis ir katalizinis krekingas: Antrinis naftos ir jos produktų perdirbimas, kurio metu didelės molekulinės masės angliavandeniliai skyla į mažesnes molekules, susidarant benzinui. Katalizinis krekingas leidžia gauti benziną su aukštesniu oktaniniu skaičiumi.
• Destrukcinis hidrinimas: Žemarūšio kuro (akmens anglių, skalūnų, mazuto) perdirbimas, prisotinant jį vandenilio.
• Riformingas: Benzininių ir ligroininių naftos frakcijų perdirbimo būdas, pagrįstas aliciklinių junginių dehidrinimu (aromatizacija). Šiuo būdu gaunama daugiausia aukštaoktanio benzino.

Benzino partijos cheminė sudėtis yra unikali dėl kintamos naftos pradinių medžiagų sudėties ir specifinių perdirbimo metodų. Lakiosios benzino frakcijos patenka į atmosferą pildant benzinu varomus automobilius, visuose produkto formavimo, transportavimo ir rinkodaros grandinės etapuose.

Benzino Rūšys ir Žymėjimas

Benzinas būna dviejų rūšių: automobilinis ir aviacinis. Automobilinis benzinas būna įvairių markių, žymimas raidėmis (K, E), skaičiais (92, 95, 98) ir žodžiais, kurie rodo benzino paskirtį, oktaninį skaičių ir priedus. Taip pat benzinas skirstomas į vasarinį ir žieminį, kurie skiriasi garumo laipsniu. Jis gali būti etiliuotas (su švino priedais) ir neetiliuotas.

Šiuolaikinis degalų žymėjimas apima informaciją apie priedus, sezoniškumą ir atitiktį standartams. Pavyzdžiui, 95K ir 92K rūšies benzinas turi švino pakaitalo ir kalio priedų, skirtas senesnio modelio automobiliams. Žymėjimas raide E (95E, 98E) nurodo, kad kuras skirtas automobiliams su katalizatoriais. Taip pat gali būti žymimas biologinis kuras (BD) arba nurodomi standartai (LST, EN, GOST).

Benzino Naudojimas

Benzinas naudojamas ne tik kaip degalai vidaus degimo varikliams, bet ir kaip tirpiklis lakams, dažams ir dervoms, eterinių aliejų ekstrahentas. Juo valomi drabužiai ir plaunamos detalės.

Degimo ir Sprogimo Mechanizmai

Degimo Sąlygos ir Procesai

Degimas - tai elementų cheminė reakcija, kurios metu išsiskiria šiluma ir/arba šviesa. Tam, kad vyktų degimas, būtinos tam tikros sąlygos: pakankamas deguonies kiekis (daugiau kaip 15%), uždegimo impulsas arba šaltinis (cheminės reakcijos, temperatūra, trintis) bei degi medžiaga tam tikroje būsenoje, pavyzdžiui, įkaitusi iki tam tikros temperatūros. Degios medžiagos gamtoje yra vandenilis (H2), anglis (C) ir siera. Kiekviena medžiaga turi savo užsiliepsnojimo temperatūrą. Pavyzdžiui, dyzelinio kuro užsiliepsnojimo temperatūra yra 350-400 laipsnių Celsijaus, o popieriaus - apie 250 laipsnių Celsijaus.

Savaiminis užsiliepsnojimas įvyksta, kai medžiaga užsidega savaime, pakilus jos temperatūrai, be papildomo uždegimo šaltinio. Tai gali nutikti dėl vidinių cheminių, fizikinių ar biologinių procesų, sąveikos su oru (pvz., durpės, augalinės medžiagos, akmens anglis), sąveikos su vandeniu (pvz., šarminiai metalai Na, K) arba dėl cheminių reakcijų tarp skirtingų medžiagų.

Degių skysčių ar degių dujų ir oro mišinio užsidegimas nuo atviros liepsnos šaltinio, kuris trunka ne ilgiau kaip 5 sekundes, vadinamas pliūpsniu. Pliūpsnio temperatūra yra pati žemiausia temperatūra, kuri charakterizuoja degių medžiagų pavojingumą gaisro požiūriu. Tai vadinamieji lengvai užsiliepsnojantys skysčiai, kurių pliūpsnio temperatūra yra žemesnė nei 27°C.

Sprogimo Koncentracijos Ribos

Sprogimas yra degimo rūšis, kai degimo greitis smarkiai padidėja ir išsiskiria didelis kiekis besiplečiančių dujų. Degti arba sprogti gali degių dulkių, degių dujų, degių skysčių garų ar oro mišiniai. Tai, ar mišinys degs, ar sprogs, priklauso nuo degiojo komponento ir oro koncentracijos. Kiekviena medžiaga turi tam tikras koncentracijos ribas, kuriose mišinys yra sprogus. Šios ribos apibrėžiamos žemutine ribine koncentracija (ŽRK) ir aukštutine arba viršutine ribine koncentracija (ARK/VRK).

Benzino garų ir oro mišiniui sprogiosios ribos yra nuo 0,8% iki 5,5%. Tai reiškia, kad tik esant tokiai koncentracijai benzino garų ore mišinys gali sprogti. Pavojingiausios dujos, pavyzdžiui, acetilenas (C2H2), turi žemutinę koncentracijos ribą 2,5% ir viršutinę 80%. Propano (C3H8) ribos yra 2,1% - 9,5%.

Nurodoma, kad LEL/UEL (Lower Explosive Limit / Upper Explosive Limit) vertės gali skirtis priklausomai nuo bandymo metodo ir sąlygų. Daugelyje informacinių lentelių aiškiai nurodoma, kad sprogstamumo ribos galioja tik tomis sąlygomis, kuriomis jos buvo nustatytos, ir kad degumo diapazonas dažnai plečiasi. Tikrose svetainėse dažnai yra mišiniai, pavyzdžiui, metano, propano ir tirpiklio garų mišiniai, kurie gali turėti skirtingas sprogumo ribas.

Degiųjų dujų sprogumo ribos ore

Naftos angliavandenilių kvapą žmogus pradeda justi, kai jų koncentracija ore pasiekia 0,3 mg/m³. Jei koncentracija viršija 30 000 mg/m³, gali įvykti sprogimas nuo bet kokio ugnies šaltinio - nuorūkos, kibirkšties ar trumpo elektros jungimo. Gaisro ir sprogimo požiūriu pavojingiausias yra benzinas, jis labai lakus.

Benzino Laikymo ir Transportavimo Saugumo Reikalavimai

Bendrai Apie Pavojus

Pagrindinės gaisrų priežastys dažnai susijusios su žmogaus netinkamu požiūriu ir elgesiu, netinkamu elektros įrenginių naudojimu, šildymo prietaisų ar krosnių eksploatavimu, neatsargiu rūkymu ar elgesiu su ugnimi. Netinkamai laikomas benzinas garaže kelia rimtą gaisro, sprogimo ir sveikatos pavojų. Benzinas yra itin degi ir garuojanti medžiaga, kurios garai kaupiasi žemai ir gali užsidegti nuo menkiausios kibirkšties.

„Palikus benziną plastikiniame butelyje, ypač karštyje ar saulėje, kyla rizika, kad indo sienelės neatlaikys spaudimo. Tai gali lemti deformacijas, išsiliejimą, turto sugadinimą ar net gaisrą“, - įspėjama specialistų.

Svarbu užtikrinti optimalią benzino laikymo temperatūrą.

Benzino Laikymas Garaže

Benzino laikymas garaže, nors ir atrodo patogus, reikalauja ypatingo dėmesio. Ne visi indai tinka benzino saugojimui. Saugiausia vieta yra atskiras, gerai vėdinamas sandėliukas ar garažas, nesujungtas su gyvenamosiomis patalpomis. Lietuvoje leidžiama laikyti iki 40 litrų degalų nešiojamuosiuose, sertifikuotuose kanistruose. Degalus būtina laikyti ir transportuoti tik tam specialiai skirtose, sertifikuotose talpose - kanistruose, specialiose talpyklose ar bakuose. Talpyklos turi būti laikomos vertikaliai ir gabenamos tik bagažinėje, jokiu būdu ne keleivių salone. Vežamos bagažinėje talpyklos turėtų būti pritvirtintos, kad nesivartytų.

Degalus būtina laikyti pavėsyje, gerai vėdinamoje, vaikams ir gyvūnams nepasiekiamoje vietoje. Talpyklos neturi būti laikomos šalia šilumos šaltinių ar atviros ugnies. Net ir laikomas tinkamai, benzinas turi ribotą galiojimo laiką. Optimaliai laikomas kanistre, apsaugotame nuo šviesos ir šilumos, jis tinkamas naudoti iki 12 mėnesių. Sugedusio benzino naudoti nepatartina - jis gali sugadinti variklį, sukelti detonacijas ar uždegimo problemas.

Draudžiama garažuose sandėliuoti degias medžiagas ir degių dujų balionus. Draudžiama atliekant remonto ir kitus darbus pasišviesti atvirais ugnies šaltiniais, šildyti variklius atvira ugnimi. Garažų elektros instaliacija turi būti saugi gaisro ir sprogimo atžvilgiu.

„Kai prireikia nedidelio kiekio degalų, pavyzdžiui, vejapjovei, žmonės dažnai pila į plastikinius butelius. Vis dėlto net ir gerai išskalautuose buteliuose gali likti ankstesnio skysčio likučių, kurie blogina degalų kokybę. Net nedidelis priemaišų kiekis gali paveikti variklio veikimą ir baigtis brangiu remontu“, - patariama vengti. Reguliarus degalų tikrinimas yra gyvybiškai svarbus, nes taip užtikrinama, kad tiekiamas ir naudojamas kuras yra tinkamas pagal paskirtį.

Sveikatos ir Aplinkosaugos Pavojai

Apsinuodijimo Rizika

Žmogus gali apsinuodyti tiek nurijęs naftos produktų, tiek kvėpuodamas jų garais, kurie yra degūs, sunkesni už orą, todėl linkę kauptis žemesnėse vietose - rūsiuose, tuneliuose, duobėse. Naftos produktų garai dirgina gleivinę, sukelia gerklės perštėjimą, galvos svaigimą, girtumo pojūtį, akių vokų paraudimą.

Benzine ir mazute yra toksiškų, antros kategorijos kancerogeninių medžiagų, kurios, patekusios į žmogaus organizmą, gali kauptis ir ilgainiui sukelti vėžines ligas. Todėl svarbu vengti šių medžiagų įkvėpimo, o pajutus bet kokius negalavimus - nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

Dėl šių priežasčių, ypač pramoninėse patalpose, kur naudojamos ar laikomos degios medžiagos, būtina naudoti specialius dujų jutiklius ir laikytis griežtų saugos reikalavimų.

Automobilių Priežiūros Priemonių Laikymas ir Utilizavimas

Garažas - tai puiki vieta laikyti visokias praverčiančias smulkmenas. Tačiau neretai po kelių metų pamatome, kad visos lentynos jau pilnos. Kai taip nutinka, vadinasi, atėjo metas pradėti daryti tvarką. Tada kyla natūralus klausimas: su kuo jau atsisveikinti, o kas dar gali praversti?

Daugiausiai abejonių paprastai kelia kelerius metus laikomos variklio alyvos būklė. Daugelis nuogąstauja, kad sena alyva gali pakenkti varikliui. Viskas priklauso nuo laikymo trukmės ir sąlygų, bet galima teigti, kad tepimo priemonės yra gana patvarūs produktai, ypač jei laikomos uždarytose originaliose pakuotėse. Blogiau, jei alyvos laikomos atidarytose arba neoriginaliose pakuotėse - dauguma automobilių chemijos produktų sensta nuo sąlyčio su oru.

Jei peržiūrėjus garažą paaiškės, kad kai kurie produktai jau netinkami naudoti, jų negalima išmesti kartu su kitomis buitinėmis atliekomis. Darydami tvarką garaže, nekenkime aplinkai.

Automobilių priežiūros priemonių tinkamumo laikas

Automobiliai su Dujine Įranga ir Jų Saugumas

SND Pavojai

Prevencijos organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas, Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM atstovas Aurimas Gudžiauskas teigia, kad automobilių su dujų įranga (kalbame apie suskystintas naftos dujas - SND, angl. - LPG) pavojingumas gaisro ar sprogimo požiūriu yra didesnis todėl, kad SND normaliomis aplinkos sąlygomis yra dujinėje būsenoje, nematomos ir sunkiai užuodžiamos.

LPG, sudarytos iš propano ir butano, yra greitai užsiliepsnojančios. Jų garai ore gali sudaryti sunkiai pastebimus užsiliepsnojančius mišinius. Skysčio fazėje LPG sukuria charakteringą, greitai užsiliepsnojantį "rūką", kuris nusėda ant žemės. Dėl šių priežasčių labai svarbu nenaudoti LPG šalia atviros ugnies arba labai įkaitusių daiktų.

LPG garų įkvėpti nepatartina dėl jų anestezinių savybių, nors jos nėra tiesiogiai nuodingos. Dėl to, kad LPG dujų fazėje turi didesnį tankį negu oras, bet koks nutekėjimas kaupsis žemiausiose vietose, o tai didina sprogimo riziką.

Reglamentavimas ir Baudos

Automobilių saugyklų projektavimą ir joms taikytinus gaisrinės saugos reikalavimus reglamentuojančios „Automobilių saugyklų gaisrinės saugos taisyklės” draudžia automobilių su dujine įranga saugojimo patalpas įrengti automobilių saugyklose, kurios yra įgilintos daugiau kaip 3 m. t. y. automobilių saugyklos žemiausio aukšto altitudė yra žemiau kaip minus 3 m.

Prie uždarų požeminių aikštelių yra nurodomi ženklai, draudžiantys parkuoti automobilius su dujine įranga. Advokatas Albertas Buta iš advokato Mindaugo Šimkūno kontoros primena, kad šie ženklai įrengiami dėl priešgaisrinių ir saugos reikalavimų. Automobilius su dujine įranga draudžiama laikyti požeminiuose garažuose.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato, jog priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų nesilaikantys arba jų nevykdantys asmenys gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn (ATPK 192 str.). Už tokį pažeidimą yra numatyta bauda nuo 20 iki 70 eurų asmenims, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 60 iki 580 eurų.

Tačiau, kaip jau minėta, nei Bendrosios gaisrinės saugos taisyklėse, nei kituose norminiuose teisės aktuose nenustačius konkrečių pareigų transporto priemonių su dujine įranga valdytojams, ignoruojantys aptariamus informacinius ženklus vairuotojai negalėtų būti laikomi pažeidę kokias nors priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų normas. Atitinkamai tokiu atveju nekyla ir administracinė atsakomybė.

Pažymėtina, kad į kelių eismo taisykles aptariami ženklai, draudžiantys į požemines aikšteles įvažiuoti automobiliams su dujine įranga, taip pat nėra įtraukti, todėl vairuotojas tokiu atveju negalėtų būti baudžiamas ir už kelių eismo taisyklių pažeidimą - kelių ženklų ar ženklinimo nesilaikymą.

Kita vertus, reikėtų nepamiršti, kad be administracinės atsakomybės egzistuoja ir civilinė atsakomybė, t.y. nelaimės atveju žalą padaręs asmuo yra atsakingas už kilusių nuostolių atlyginimą. Atminkite, kad įsiplieskęs gaisras garažų bendrijos Jūsų garaže gali sunaikinti ne tik Jūsų turtą, bet ir kaimyninius garažus, todėl nuostoliai gali būti labai dideli, o juos atlyginti privalės garažo, kuriame įsiplieskė gaisras, savininkas.

Dujų Įrangos Atsipirkimas Lietuvoje

Kylančios degalų kainos verčia daugelį vairuotojų ieškoti pigesnių alternatyvų. Vienas dažniausių pasirinkimų Lietuvoje - automobilio pritaikymas važiuoti dujomis (LPG). Dujų įrangos montavimas nėra pigus. 4 cilindrų varikliui antros kartos įranga kainuoja nuo maždaug 250 €, o modernesnės ketvirtos kartos sistemos - nuo 400 iki 900 €. Prie šių išlaidų būtina pridėti automobilio sertifikavimą (apie 100 €) ir registracijos pakeitimą „Regitroje“ (apie 30 €).

Šiuo metu Lietuvoje litrą dujų galima įsigyti už maždaug 0,80 €, kai benzinas kainuoja apie 1,40 €. Vis dėlto, dujų sąnaudos didesnės - naudojamas koeficientas 1,2. Skaičiuojant pagal šį koeficientą, reali dujų kaina tampa apie 0,96 €/l. Jei vairuotojas nuvažiuoja 500 km per mėnesį, sutaupoma apie 22 €. Tokiu atveju 500 € investicija atsipirktų per maždaug 23 mėnesius. Tačiau skaičiavimai galioja tik esant stabilioms kainoms.

Automobilių konsultantas Darius Jankauskas aiškina: „Dujos Lietuvoje vis dar pigesnės už benziną, tačiau skirtumas mažėja. Pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai daugėja elektromobilių, ypač pigesnių modelių iš Kinijos. Įkrauti elektromobilį namuose, ypač naudojant dviejų tarifų elektros skaitiklį, yra pigiausias variantas. Vairuotojams Lietuvoje automobilio pervedimas į dujas gali atsipirkti, tačiau tik tada, jei važiuojama pakankamai daug, o dujų ir benzino kainų skirtumas išlieka stabilus.“

Garažų Bendrijos ir Papildomi Pavojai

Kieto Kuro Krosnys ir Kiti Draudimai

Ugniagesiai neapsieina be anoniminių pranešimų apie garažų bendrijų garažuose rūkstančius dūmtraukius. Taip garažų savininkai išreiškia susirūpinimą dėl neteisėtai įrengtų ir eksploatuojamų kieto kuro krosnių, baimindamiesi galimo gaisro, kurio metu gali nukentėti keli ar net keliolika garažų. Siekdami spręsti šią opią „buržuikių“ problemą, Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pasvalio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai vykdo patikrinimus garažų bendrijose. Patikrinimų tikslas - užkirsti kelią gaisrams, kurie gali kilti dėl gaisrinės saugos taisyklių pažeidimų.

Garažų savininkams žinotina, kad garažų paskirties patalpas šildyti atviro tipo šildymo prietaisais draudžiama, liaudiškai kalbant, „buržuikių“ garažuose negali būti. Individualiame garaže galima laikyti ne daugiau kaip 40 l automobilių kuro ir ne daugiau kaip 10 l tepalų. Transporto priemones su netvarkingomis kuro ir elektros sistemomis garažuose laikyti draudžiama. Draudžiama garažuose įkrauti akumuliatorius. Panaudoti akumuliatoriai turi būti laikomi uždarose rūgštims ir korozijai atspariuose induose. Draudžiama garažuose sandėliuoti degias medžiagas ir degių dujų balionus. Draudžiama atliekant remonto ir kitus darbus pasišviesti atvirais ugnies šaltiniais, šildyti variklius atvira ugnimi. Garažuose, kuriuose yra apžiūrų nevėdinamos duobės ar rūsiai, draudžiama laikyti automobilius su dujine įranga. Garažai turi būti naudojami pagal paskirtį. Draudžiama savavališkai ardyti pastato konstrukcijas sujungiant atskirus garažus. Draudžiama garažuose dirbti terminio apdirbimo, kalvystės, suvirinimo, dažymo, medienos apdirbimo darbus, taip pat plauti detales ypač degias, labai degiais skysčiais. Ugniagesiai įspėja, kad nesilaikant elementariausių gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų, gali įvykti ypač skaudžios nelaimės.

tags: #automobilinis #benzinas #yra #sprogi

Populiarūs įrašai:

• Išsami informacija apie transporto priemonių eksploatavimo draudimus
• Apie „Victron Orion-Tr Smart“ įkroviklį
• BMW E60 saugiklių schema
• Apie BMW automobilius
• Apie Audi A4 klimato sistemos ypatumus