Automobiliui pasibaigus kurui - situacija, su kuria susiduria ne vienas vairuotojas. Nors šiuolaikiniai automobiliai dažnai gana tiksliai apskaičiuoja likusį atstumą, tai visada yra prognozė, paremta ankstesnio važiavimo vidurkiu, ir ji gali smarkiai keistis pasikeitus vairavimo sąlygoms. Degalai gali baigtis dėl daugybės priežasčių: nuo klaidingai apskaičiuoto maršruto iki neapdairumo ir pamiršimo laiku papildyti baką. Svarbu žinoti, kaip elgtis tokioje situacijoje, kad išvengtumėte didelių remonto išlaidų ir pavojingų situacijų kelyje.
Kodėl kuras gali netikėtai pasibaigti?
Dažniausiai kuras baigiasi žmogui natūraliai pamiršus laiku jo pasipildyti. Užsidegus kuro lemputei, vairuotojai vis tiek tikisi, kad pavyks pasiekti kelionės tikslą, nors tai pavyksta ne visada. Be to, kuras gali netikėtai pasibaigti ir esant automobilio gedimui. Automobilis gali klaidingai rodyti, kiek kuro likę bake, arba visai to nerodyti. Jei priežastis yra gedimas, jį būtina spręsti, nes važiavimas su paskutiniais kuro lašais yra pavojingas. Kuro bako dugne būna įvairių nuosėdų, kartais ir vandens, o visa tai įtraukus į variklį, automobilis yra gadinamas. Tokių problemų sprendimas vėliau kainuoja šimtus eurų.
Specialistai rekomenduoja bake nuolat turėti bent ketvirtadalį jo talpos degalų. Tai užtikrina stabilų kuro siurblio darbą, sumažina nuosėdų patekimo riziką ir suteikia laiko saugiai pasiekti degalinę net pasikeitus sąnaudoms. Degalinė neturėtų būti paskutinės minutės tikslas - sustojimas turėtų būti planuojamas iš anksto, ypač ilgesnių savaitgalių metu, kai keliuose intensyvėja srautai ir kelionė netikėtai gali prailgti.
Grėsmės važiuojant su minimaliu degalų kiekiu
Važiuojant su tuštesniu baku, kuro siurblys dirba sunkiau, yra mažiau aušinamas ir tepamas, todėl kyla rizika, kad jis perkais ir greitai susidėvės. Be to, važiuojant „ant nulio“ padidėja oro patekimo į degalų sistemą pavojus - oro burbuliukai gali sutrikdyti degalų tiekimą, sukelti variklio trūkčiojimą ar net visišką sustojimą.
Kai degalų lygis labai žemas, siurblys ima siurbti nuosėdas, jos gali užkimšti filtrus ir pažeisti purkštukus bei ypač jautrią aukšto slėgio sistemą dyzeliniuose varikliuose. Dėl apnašų gali užsikimšti degalų įpurškimo sistema, tuomet į variklį nepateks optimalus degalų kiekis. Bake palaikyti didesnį degalų likutį ypač svarbu esant dideliam temperatūros svyravimui, ypač kai ji svyruoja ties nulio riba. Dyzeliniai varikliai jautresni mažam degalų kiekiui ir priemaišoms, nes jų degalų siurbimo sistemos veikia aukštesniu slėgiu ir reikalauja geresnio tepimo.
Jeigu leidžiate degalams visiškai išsekti, galite patirti didelių remonto išlaidų. Mat trūkstant degalų gali sutrikti įpurškimo sistemos veikla ir neįvykti degalų mišinio uždegimas. Kai nesudegę degalai patenka į išmetimo sistemą, gali būti pažeisti suodžių filtrai, katalizatorius, kitos kuro sistemos dalys - šios automobilio detalės yra brangios. Po kelionės „tuščiu baku“ degalų tiekimo sistemos gedimai gali pasireikšti iš karto arba tik po kurio laiko. Taigi, įprotis važinėti su paskutiniais degalų likučiais gali smarkiai sutrumpinti degalų tiekimo sistemos tarnavimo trukmę.
Be to, netikėtai sustojęs automobilis greitkelyje ar sankryžoje kelia rimtą pavojų tiek jums, tiek kitiems eismo dalyviams. Važiuojant su degalų likučiais, sustojus varikliui gali sutrikti vairo stiprintuvo, stabdžių stiprintuvo darbas, o tokiomis sąlygomis suvaldyti automobilį net patyrusiam vairuotojui tampa sudėtinga - kelyje gali susidaryti labai pavojinga situacija.
Ką daryti, kai baigiasi kuras?
Geriausia priemonė nuo tuščio bako - pilnas bakas. Bet jeigu vis dėlto kuras baigėsi, štai keletas patarimų:
Ekonomiškas vairavimas
- Sumažinkite automobilio greitį iki 50-60 km/val. ir stenkitės išlaikyti tolygų automobilio važiavimo greitį, venkite staigios akceleracijos.
- Nuokalnėse tiesiog riedėkite žemyn.
- Atsižvelkite į variklio sūkius. Tachometro rodyklę rekomenduojama palaikyti ties 1 500 aps./min. padala.
- Važiuokite iš inercijos (atleidus gazo pedalą, bet neišjungus pavaros).
Kiek galima nuvažiuoti degant kuro lemputei?
Atsakyti į šį klausimą nėra labai lengva, nes tai priklauso nuo daugelio veiksnių: važiavimo greičio, automobilio svorio, variklio apetito degalams. Įprastai, automobilių gamintojai nurodo, jog degalų lemputė užsidega, kai degalų bake lieka 5-10 litrų degalų. Šiuolaikiniuose automobiliuose atsarginė lemputė užsidega, kai kompiuteris rodo, kad degalų atsargos rida yra kelios dešimtys kilometrų, tačiau iš tikrųjų automobilis gali nuvažiuoti iki 150 kilometrų, kol degalai visiškai sudega.
Daug kas priklauso nuo važiavimo greičio, kelio tipo ir vairuotojo vairavimo stiliaus. Blogiausias atvejis, kai važiuojant greitkeliu ilgai dega atsargų lemputė. Greitkeliuose, ypač neseniai atidarytuose, atstumai tarp artimiausių degalinių siekia net keliasdešimt kilometrų. Praleidę patogią progą įsipilti degalų, galite nespėti nuvažiuoti iki kitos degalinės. Todėl pravartu manyti, kad be streso ir saugiai į atsargą važiuojančio automobilio rida yra apie 50 km.
Vidutinis atstumas, kurį galite įveikti su Lietuvoje populiariais automobiliais, degant degalų lemputei:
- Opel Astra - 69 kilometrai
- Toyota Yaris - 64 kilometrai
- Honda Civic - 69 kilometrai
- Ford Mondeo - 74 kilometrai
- Volkswagen Passat - 79 kilometrai
- Opel Zafira - 58 kilometrai
- Mazda 2 - 63 kilometrai
- Audi A6 - 66 kilometrai
- Fiat Panda - 48 kilometrai
- Audi TT - 48 kilometrai
- Volvo S70 - 40 kilometrų
- Škoda Fabia - 76 kilometrai
- Citroen C4 - 87 kilometrai
Ką daryti, jeigu nerodo galimo nuvažiuojamo atstumo?
Beveik kiekvienas modernesnis automobilis turi indikatorių, kuris nurodo, kokį atstumą galite nuvažiuoti su turimu degalų kiekiu. Vis dėlto, nemažai automobilių tiesiog nustoja rodyti šią informaciją. Įprastai, ridos indikatorius nustoja rodyti, kai degalų likutis būna tinkamas nuvažiuoti ne daugiau nei 50 kilometrų.
Kai automobilis sustoja dėl kuro trūkumo
Jei automobilis tikrai miršta dėl degalų trūkumo, leiskite jam „pasiekti“, jei įmanoma, saugią vietą sustoti. Jeigu iki degalinės liko 2 ar 3 kilometrai ir automobilis gali bet kada sustoti - sustokite šalikelėje patys. Šią nedidelę atkarpą galite nueiti pėsčiomis. Neleiskite varikliui užgesti pačiam, nes vėliau galite susidurti su sunkumais jį užvedant.
Universalus piltuvėlis ne visada „nugali“ gamintojo apsaugos priemones, neleidžiančias įpilti netinkamų degalų. Šiuolaikiniuose automobiliuose įrengtos įvairios apsaugos priemonės, skirtos išvengti netinkamos rūšies degalų pylimo. Kai kuriuose automobiliuose įrengtas tam tikras „adapteris“ (mažas piltuvėlis) spynai atrakinti. Tik juo pasinaudojus galima įdėti įprastą piltuvėlį. Jei automobilyje šio „adapterio“ nėra, instrukcijose rekomenduojama degalus pilti labai lėtai tiesiai per angą. Avarinis sprendimas taip pat yra atsukti anteną ir ja pakelti užrakto sklendę.
Prieš pilant degalus į kanistrą, verta žinoti, kiek litrų pakaks, kad automobilis vėl pradėtų važiuoti. Paprastai degalų kiekio iš mažiausio kanistro (5 litrų) jau pakanka degalų sistemai pripildyti ir automobiliui užvesti. Automobilio bake yra siurblys, kuris „įsiurbia“ degalus ir tiekia juos į sistemą, todėl, jei viskas veikia, automobilis turėtų iš karto užsivesti. Jei, nepaisant to, transporto priemonė neužsiveda, galite padėti pasiruošti avariniam užvedimui purkšdami į plastikinį vamzdį, kuriuo į variklį tiekiamas oras. Tada variklis turėtų užsivesti. Avarinio užvedimo preparato (ar net kabinos valymo priemonės) naudojimas yra paskutinis dalykas, kurį vairuotojas gali padaryti „lauko“ sąlygomis, norėdamas užvesti variklį.
Pagalbos galimybės
Patogiausias ir pigiausias sprendimas - kreiptis pagalbos į artimuosius, galinčius atvežti kuro. Tačiau kuras gali baigtis ir tokioje vietoje, į kurią artimiems žmonėms nebūtų patogu atvykti.
Apsidraudusiems vairuotojams techninės pagalbos tarnyba nemokamai pristato iki 10 litrų benzino arba dyzelino - klientui tereikia apmokėti sąskaitą už atvežtą kurą. Techninės pagalbos tarnyba mieste įsipareigoja atvykti ne vėliau kaip per 60 minučių, įvykiui atsitikus magistralėse ir greitkeliuose, respublikinės ir rajoninės reikšmės keliuose su asfalto danga - 90 minučių, kituose keliuose - per 180 minučių.
Kitos automobilio neužsivedimo priežastys
Automobilio nesivedimas gali būti nulemtas ir kitų priežasčių, kurias svarbu identifikuoti:
Išsikrovęs akumuliatorius
Tai neabejotinai pirma mintis, visiems šaunanti į galvą neužsivedant transporto priemonei. Priežasčių akumuliatoriaus nusėdimui gali būti daug. Pirma, dėl vairuotojo neapdairumo - palikus įjungtą vidaus ar žibintų apšvietimą, garso sistemą ar kitą elektros sistemos dalį. Antra, dėl per silpno ar nepakankamai įsikrovusio prietaiso. Paskatinti jo išsikrovimą tokiais atvejais gali šalti orai arba per trumpi važiavimo atstumai, neleidžiantys akumuliatoriui pakankamai įsikrauti. Pirmuoju ir antruoju atveju sprendimas galėtų būti akumuliatoriaus įkrovimas gnybtų ar įkroviklio pagalba.
Starterio gedimas
Starterio pagalba mes inicijuojame automobilio vidaus variklio užkūrimą. Šios automobilio dalies gedimą gali signalizuoti atsiradę ausiai neįprasti džeržgimo garsai, iš automobilio sklindantys dūmai arba bėganti alyva. Pastebėjus bent vieną iš požymių, būtina kreiptis į automobilių servisą kuo greičiau.
Kuro siurblio gedimas
Kuro siurblys atsakingas už reikiamą kuro kiekio padavimą į variklį. Šiai daliai veikiant netinkamai, nustatytas kuro kiekis nebus paduotas ir automobilio nepavyks užkurti. Jei kurdami automobilį, girdite, kad starteris sukasi, tačiau jo užkurti vis tiek nepavyksta, viena iš priežasčių gali būti kuro siurblio gedimas.
Problemos su dyzelinu žiemą
Dyzelinio kuro padavimas gali sustoti net neprasidėjęs ir abi galimos to priežastys automobilius aplanko žiemos metu. Pirma, nors pastačius automobilį atrodo, jog kuro bake yra dar pakankamai, esant dideliems šalčiams, jo kiekio užvedimui gali tiesiog nepakakti. Tiesa ir tai, kad net ir užvedus automobilį su mažu dyzelio kiekiu bake, daroma žala visai kuro sistemai. Antroji problema, neleidžianti užsivesti automobiliui žiemą, yra kuro bake užšalęs dyzelinas. Susidūrus su šia problema, vienintelė išeitis - kurą atšildyti.
Užsiteršusios žvakės
Variklis neužsives ir tuomet, jei žvakės neduos nenutrūkstamos kibirkšties. Nesusidaryti kibirkštis gali dėl užsiteršusių, apdegusių arba drėgnų žvakių galiukų. Pastebėjus žvakių neveiksnumą, rekomenduojama jas išimti, nuvalyti ir nusausinti.
Užsikimšęs kuro filtras
Kuro filtrą rekomenduojama keisti kas 20-30 tūkst. kilometrų. Tačiau šie skaičiai gali kisti nuo į automobilį pilamo kuro kokybės. Metams bėgant, degalų bako dugne nusėda įvairios liekanos, tačiau jos didžiulės grėsmės nekelia, jeigu nepiktnaudžiaujate ir degalų baką kiekvieną kartą pripildote bent jau iki pusės. Elgiantis atvirkščiai, siekiant sutaupyti vieną ar kitą dešimtinę ir degalų bake palaikant minimalų kuro kiekį, anksčiau ar vėliau visi nešvarumai pateks į kuro padavimo sistemą. Iš pradžių užkimšite kuro filtrą, o vėliau ir likusią kuro padavimo sistemą.
Kuro purkštukų gedimas
Dar viena automobilio detalė, dėl kurios gedimo gali sutrikti automobilio kūrimasis, yra kuro purkštukai.
Ką daryti, jeigu supylėte netinkamų degalų?
Šiuolaikinių automobilių degalų įpylimo angos yra skirtingos: vieno diametro - benzinui, kito - dyzelinui, todėl sumaišyti degalus sudėtinga. Visgi plačiai naudojami ir senesni automobiliai, kurių degalų įpylimo angos - universalios. Skubėjimas ir išsiblaškymas kartais sukuria situacijas, kai vairuotojai į degalų baką įsipila ne tos rūšies degalų.
Įpylus netinkamos rūšies degalų, automobilis užsives ir važiuos tol, kol variklio sistemos mazgai užsipildys netinkamais degalais. Paprastai tai įvyksta pakankamai greitai. Ar automobilio variklis dirbs, ar užges, priklauso nuo to, kiek ne tų degalų jūs įpylėte ir kokiu santykiu atsiskiedė bake buvę degalai. Jei į baką įpilamas per didelis kiekis netinkamų degalų, variklis užges ir neužsives.
Užvedus automobilio variklį, netinkami degalai pasklinda po visą degalų sistemą - nuo bako iki purkštukų. Benzinas dyzeliniame variklyje panaikina tepimo savybes, o dyzelinas benzininiame sutrikdo degimo procesą - variklis gali pradėti „dusti“ ir net visiškai užgesti. Dėl naudojamų netinkamų degalų, stipriai dyla įvairūs variklio mazgai: siurblys, purkštukai. Šių agregatų dalys yra gaminamos labai tikslios, todėl dėl netinkamų degalų gali atsirasti klibėjimas, pašaliniai garsai, variklio darbo netolygumas. Dažnu atveju šie variklio mazgai tampa neberemontuojami, juos tenka keisti.
Pastebėjus sumaišytus degalus svarbiausia net nebandyti užvesti automobilio, o iš karto kviesti pagalbą. Nuo to, kada vairuotojas pastebėjo savo klaidą ir kaip elgėsi, toliau priklauso ir remonto sudėtingumas bei kaina. Jei įpylus netinkamų degalų automobilis nebus užvestas, servise pakaks išvalyti degalų baką už kelias dešimtis eurų. Tačiau jei variklis buvo užvestas ir automobilis važiavo, už pažeistų detalių remontą ar keitimą gali tekti sumokėti ir kelis šimtus, ir net tūkstančius eurų.
Privalomosios civilinės atsakomybės draudimą pasirinkusiems tokiu atveju būtų suteikta techninė pagalba. Automobilis su sumaišytais degalais būtų nugabenamas į artimiausią autoservisą, kur būtų išvalyta kuro sistema. Klientui gabenimas yra nemokamas, tačiau už remontą teks susimokėti. Tokie atvejai pasitaiko po kelis kartus per mėnesį. Vidutinė transportavimo sumaišius degalus į artimiausią autoservisą kaina yra 112 eurų, o turint privalomąjį draudimą ši paslauga, kaip ir dar 9 kitos techninės pagalbos paslaugos, yra nemokama.
tags: #automobili #pasibaige #kuras