Dakaro lenktynės, automobilių sporto mylėtojams yra bene laukiamiausias įvykis metuose, pritraukiantis daugiau nei tūkstantį vairuotojų ir pusę tiek transporto priemonių iš 63 šalių. Šiose varžybose didelis dėmesys skiriamas ne tik rezultatams, bet ir aplinkosaugai bei techniniams sprendimams. Viena iš svarbių temų - automobilių atliekų tvarkymas ir transporto priemonių svoris bei techninės charakteristikos.
Automobilių atliekos ir aplinkosauga Dakare
Kaip kasdienybėje, taip ir Dakaro ralyje, pagrindinės automobilių dalys-teršėjos yra greitai dylančios padangos - jų šiemet surinkta net 20 vienetų. Antroje vietoje - ratlankiai, kurių A. Juknevičiaus komanda surinko 10 vienetų, trečioje - 8 stabdžių diskai. Pasak jo, kiekiai iš pirmo žvilgsnio ne tokie ir dideli, tačiau sudėjus visas atliekas ant svarstyklių, paaiškėjo, kad bendras jų svoris siekia toną ir sudaro daugiau nei pusę vieno automobilio svorio.
„Susirinkti ir tinkamai sutvarkyti lenktynių metu susidariusias automobilines atliekas - būtina, kadangi jos yra taršios, ilgai neyrančios gamtoje ir dažniausiai labai toksiškos. Profesionalus automobilių sportas neišvengiamai palieka savo pėdsaką, tačiau šiais laikais turime nemažai galimybių poveikį gamtai sumažinti“, - sako R. „Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad mūsų „Žalvariui“ atgabenta tona auto-atliekų, lyginant su Dakaro ralio mastais - santykinai nedidelis kiekis. „Kreda“ nėra didelė komanda, o ir turimus resursus norime išnaudoti maksimaliai racionaliai, jų nešvaistydami.
Bivakuose tarp greičio ruožų gamyklinės komandos keičia transporto priemonių dalis faktiškai kasdien, net jei tai ir nėra būtina. Dažniausiai tai daro dėl viso pikto, nes turint didelius resursus, galvojama apie tai, kas geriausia transporto priemonei, nors tai ir nėra geriausias sprendimas aplinkos taršos prasme“, - sako A. Juknevičius.
Pasak lenktynininko, Dakaro ralio organizatoriai jau kurį laiką kalba apie aplinkosaugą, ragina komandas ieškoti sprendimų, darančių mažesnį poveikį gamtai ir šiemet jau išvydome pirmąjį sėkmingai debiutavusį Audi RS-Q e-tron elektromobilį. Tiesa, automobilis yra iš dalies elektrinis, o visiškai elektrinio Dakare dar teks palaukti.
„Kiekvieno greičio ruožo pabaigoje, panaudotas dalis ir kitas atliekas didžiausios komandos priduoda į jų surinkimo punktą, mūsų dydžio komandos jas vežasi su savimi ir priduoda vienintelę poilsio dieną, įpusėjus lenktynėms. Dakare sudarytos sąlygos priduoti skysčius, padangas, bet kiek kebliau yra su tomis dalimis, kurios „palieka“ automobilio kėbulą dėl avarijos, ar nusidėvėjimo. Čia organizatoriai negailestingi - reikalauja grįžti su pilnos komplektacijos automobiliu. Pavyzdžiui, už kiekvieną pamestą padangą skiriama 2 tūkst. eurų bauda. Tačiau bendrai vertinant, dabar lenktynės kur kas švaresnės lyginant su tuo, kokios jos buvo prieš dešimtmetį, kuomet alyvą buvo normalu pilti tiesiog į smėlį, o pavojingąsias atliekas palikti šalia greičio ruožų“, - sako A. Juknevičius.
Pasak jo, Dakare buvo organizuojami ekologiškiausios komandos rinkimai „Eco Label“, kur vertinami ne tik lenktynių automobiliams pritaikyti tvarūs sprendimai, bet ne mažiau svarbus yra bendras komandos požiūris į aplinkosaugą, atsinaujinančios energijos vartojimą komandą aptarnaujančioje serviso grandyje.
Antano Juknevičiaus automobilio technika ir svorio balansas
Antanas Juknevičius nuolat siekia tobulinti savo techniką, kad galėtų konkuruoti su pasaulinio lygio sportininkais. Prieš kelis metus jis pardavė savo automobilį ir siekė įsigyti modernesnę techniką, leidžiančią važiuoti greičiau ir patikimiau. Jo taikinyje - „IRS“ kartos „Overdrive Hilux“, pasižymintis pažangesniu varikliu, didesniu sukimo momentu ir naujesne greičių dėže.
„Vien svorio skirtumas - apie 300 kg, yra milžiniškas pranašumas automobilių sporte“, - teigia lenktynininkas, pabrėždamas, kad automobilių sporte metai inovacijų ir milijonai investuojami į tai, kad būtų sukurtas visapusiškai geresnis ir greitesnis automobilis.
Naujos kartos „Overdrive Hilux“ modeliai, kaip pasakoja Antanas, turi naujesnius „Lexus“ variklius, tačiau jo komanda kartais renkasi ir senesnius, bet patikimus agregatus, jei juos pavyksta įsigyti.
„Overdrive Hilux“ modelių palyginimas
Antano Juknevičiaus automobilis „Lapė“ yra 2011 m. laidos OTB modelis, vėliau patobulintas sumontuojant nepriklausomą galinę pakabą (IRS). Kiti automobiliai, tokie kaip „General Financing team Pitlane“ automobilis, turi specialiai pagamintą ir bolidui pritaikytą pakabą.
Skiriasi ir varikliai: A. Juknevičiaus ir V. Žalos modeliuose montuojamas „Toyota IS F“, 5 litrų, 8 cilindrų (V formos) variklis, išvystantis 360 AG ir 560 Nm sukimo momentą. B. Vanago - „Lexus RC F“, 5 litrų, 8 cilindrų (V formos) variklis, išvystantis 380 AG ir 590 Nm sukimo momentą.
D. Biesevičius, automobilių pasaulyje žinomas kaip Biesas, teigia, kad B. Vanago mašina yra naujausia ir greičiausia, tačiau skirtumas nėra toks didelis, kaip galvoja daugelis. Jis vertina, kad naujausias modelis yra 10 proc. greitesnis už V. Žalos, o A. Juknevičiaus technika nuo B. Vanago atsilieka apie 5 proc. Restriktoriai, kurie suvienodina motorų galimybes, sumažina šį skirtumą.
Kalbant apie svorį, naujesnis „Hilux“ turi geresnį svorio balansą ir yra lengvesnis. Senesnės kartos mašinos yra kur kas sunkesnės, ir minimalų leidžiamą svorį (1850 kg) išgauti yra labai sudėtinga. V. Žalos automobilis vis tiek turės papildomų 100-150 kg, panašiai bus ir su A. Juknevičiaus automobiliu. B. Vanago mašina greičiausiai atitinka minimalų svorį, nes yra naudojamos lengvesnės detalės.
Kainų palyginimas ir techninės detalės
A. Juknevičiaus „Overdrive Toyota Hilux IRS“ modelis su „rebild“ (atstatymu) kainuoja 220 tūkst. Eur, be jo - 200 tūkst. Eur. Panašių metų OTB modeliai kainuoja iki 180 tūkst. Eur. B. Vanago naujesnės kartos „Toyota Hilux“ kainavo apie 450 tūkst. Eur.
Vienas Dakaro raliui paruošto A. Juknevičiaus „Toyota Hilux Overdrive“ bolido pusašis kainuoja 4-5 tūkst. eurų. Ratai su ratlankiais - apie 600 eurų už vienetą, taigi rinkinys - daugiau nei 19 tūkst. eurų. Amortizatorių komplektas kainuoja apie 16-18 tūkst. eurų, o naujos pavarų dėžės kaina siekia 25 tūkst. eurų. Visų šių detalių suma sudaro apie 300 tūkst. eurų už visą automobilį.
Dakaro ralio evoliucija ir Antano Juknevičiaus patirtis
Antanas Juknevičius vadina Dakarą „didžiausiu įmanomu žmogaus jėgų išbandymu ir vertybių, kuriomis vadovaujiesi gyvenime, inventorizavimu“. Jis yra tris kartus pagerinęs Baltijos šalims priklausantį geriausią rezultatą automobilių kategorijoje.
Pirmasis Dakaras buvo kupinas avantiūrų ir netikėtumų. Be palaikymo komandos, su senu „Toyota“ automobiliu, įsigytu už 5000 JAV dolerių, lietuviai susidūrė su techninėmis problemomis ir iššūkiais. Kartą teko naudoti net Antrojo pasaulinio karo laikų sunkvežimio lingę.
„Mes lietuviai turime bruožą - finansų trūkumą kompensuoti išradingumu“, - sako lenktynininkas, pabrėždamas komandinį darbą ir gebėjimą spręsti problemas lauko sąlygomis.
Istorinis Dakaro kelias ir pokyčiai
Kai A. Juknevičius 2003 metais išvyko į pirmąjį savo Dakarą, šios lenktynės dar vyko Afrikoje. Ilgus metus Dakaro ralis buvo vadinamas sunkiausiomis pasaulio lenktynėmis, mat Afrikos smėlynuose sunkiausia kova dažniausiai vykdavo su pačiu savimi. Tai buvo ištvermės sporto šaka, kur reikėjo ne „gaudyti“ sekundes, o kovoti su gamtos iššūkiais: biriu smėliu, pelkėmis, purvu, akmenimis, uolomis.
Po 2008 m., kai Mauritanijoje buvo nužudyta prancūzų šeima, lenktynės persikėlė į Pietų Ameriką, o vėliau, 2020 m., į Artimuosius Rytus - Saudo Arabiją. Saudo Arabijoje Dakaras tapo kitoks - greitas ir beveik neprobleminis.
„Dabar jau nesu tikras, ar Dakarą galima vadinti bekelių lenktynėmis, nes kokia čia bekelė, jei važiuoji žvyrkeliu? Lietuvos klasikinio ralio etapai vyksta tokiose trasose, kur įsėdai į automobilį ir pūti. Bet kuris automobilis, jei klaidos nepadaro vairuotojas, Dakare važiuoja ir važiuoja. Lenktynės tapo tokios greitos, kad net antrojo ir trečiojo dešimtuko vairuotojai nuo lyderio atsilieka palyginti nedaug“, - aiškino A. Juknevičius.
Palyginus ankstesnių metų rezultatus, matyti akivaizdus atsilikimo mažėjimas tarp lyderių ir likusios ekipų. Jei anksčiau skirtumas tarp pirmosios ir dešimtosios vietos galėjo siekti daugiau nei 10 valandų, dabar jis sumažėjo iki mažiau nei 4 valandų.
„Prieš kelerius metus 20 proc. atsilikdamas nuo lyderio dar galėjai svajoti apie penkioliktuką. Dakar jau vargiai ir į dvidešimtuką pateksi, nes nebeliko tikrosios bekelės ir visi važiuoja greitai. Vienintelė problema - prakirstas ratas. Tos dvi trys minutės keičiantis ratą kainuoja brangiai - prieš tave įlenda penki automobiliai. Prakirtai du ratus - jau visi dešimt. Jei keitiesi tris ratus, prasileidai 15 varžovų“, - aiškino A. Juknevičius.
Kopų ir trasų pokyčiai
Saudo Arabijoje beveik neliko kopų, kurios būdavo vienas esminių Dakaro akcentų. Trasos tapo akmenuotos ir siauros, primenančios „kanalą“. Anksčiau kelių šimtų metrų nuokrypis į vieną ar kitą šoną buvo įprastas, leidžiantis plačiai važiuoti ir aplenkti varžovus. Dabar lenktynininkai priversti važiuoti siauroje trasoje, kur aplenkti lėtesnį varžovą yra iššūkis, o nukrypimas į šoną gali reikšti prakirstą ratą.
„Dakaras tapo visiškai komerciniu renginiu, kur skaičiuojamas kiekvienas centas ir ieškoma, kaip dar surinkti pinigų - net dalyviams tenka mokėti už kiekvieną smulkmeną, nepaisant to, kad prieš tai sumokėjai tūkstančius eurų už dalyvio ar žiniasklaidos atstovo licenciją“, - sako A. Juknevičius, paminėdamas mokesčius už sekimo sistemą ir video licencijas.
DAKARO RALIS | LEGENDOS IR ISTORIJOS
Tvarumas ir automobilių sporto ateitis
Antanas Juknevičius yra automobilių sporto asas, siekiantis prisidėti prie jo elektrifikavimo ir tvarumo plėtros. Jo komanda aktyviai naudoja saulės energiją savo poreikiams tenkinti, o nuo 2018 m. ant komandos sunkvežimio stogo įrengta saulės elektrinė patikimai atlaiko ekstremalias sąlygas.
„Mes visi suprantam, kad reikia judėti į tą pusę ir atsisakyti kuo daugiau naftos produktų suvartojimo, CO2 išmetimo - kuo ankščiau į tą pusę judėsim, tuo greičiau ateisim“, - sako lenktynininkas.
Nuo 2022 m. Dakaro ralis tapo pagrindiniu FIA pasaulio „Cross-Country Rally“ čempionato etapu, o naujai įvesta T1+ klasė, leidžianti konkuruoti su bagiais, keičia automobilių sporto strategijas.
Asmeninis gyvenimas ir šeima
Antanas Juknevičius pripažįsta, kad jo hobis, tapęs darbu, turėjo įtakos šeimai. „Žinoma, šeima visą laiką kentėjo dėl mano hobio, kuris ilgainiui virto darbu“, - atvirauja lenktynininkas. Nors jis myli ir gerbia savo žmoną Audrą, pripažįsta, kad šeimai teko gyventi kukliau, nei būtų galėję, jei ne autosportas.
Nepaisant sunkumų, Antanas Juknevičius išlieka pozityvus ir siekia įgyvendinti savo svajones, dalindamasis patirtimi ir įkvėpimu su kitais.
Jo moto „No eat, no sleep - only Dakar“ atspindi ne tik aistrą automobilių sportui, bet ir bekompromisį siekį nugalėti.
Antanas Juknevičius yra ne tik lenktynininkas, bet ir verslininkas, Dubajuje įsteigęs vairavimo smėlio jūroje mokyklą. Tai būtų įvykę dar anksčiau - jau prieš metus, tačiau pasaulinė COVID-19 pandemija sujaukė šiuos planus.
Pasiekimai ir tarptautinė patirtis
Antano Juknevičiaus karjera pažymėta įspūdingais pasiekimais įvairiose tarptautinėse varžybose:
- 2005 m. UAE Dubai Rally (9 vieta absoliučioje įskaitoje)
- 2006 m. Optic Tunis (8 vieta absoliučioje įskaitoje)
- 2006 m. Pharaons Rally Egypt (7 vieta absoliučioje įskaitoje)
- 2006 m. 24 Heures de France (4 vieta absoliučioje įskaitoje)
- 2006 m. Oman Desert Challenge (2 vieta absoliučioje įskaitoje)
- 2006 m. Baja BY (1 vieta absoliučioje įskaitoje)
- 2007 m. Baja LV (2 vieta absoliučioje įskaitoje)
- 2007 m. Baja LT (1 vieta absoliučioje įskaitoje)
- 2008 m. Libya Desert Challenge (1 vieta absoliučioje įskaitoje)
- 2009 m. Silk Way Rally (10 vieta absoliučioje įskaitoje)
Jis taip pat yra vienintelis lenktynininkas iš Baltijos šalių, dalyvavęs visuose pasaulio „FIA Cup for Cross Country Rallies“ čempionato etapuose.
Dakaro - iššūkių viršūnė
Antanas Juknevičius Dakarą vadina „didžiausiu įmanomu žmogaus jėgų išbandymu ir vertybių, kuriomis vadovaujiesi gyvenime, inventorizavimu“. Jis yra tris kartus pagerinęs Baltijos šalims priklausantį geriausią rezultatą automobilių kategorijoje.
Antanas Juknevičius (g. 1974 m. birželio 13 d.) - Lietuvos bekelės, ralio reidų ir ralio maratonų lenktynininkas, Dakaro ralių dalyvis. 2018 m. A. Juknevičius su Dariumi Vaičiuliu užėmė 23-iąją vietą. Jis tris kartus pagerino Baltijos šalims priklausantį geriausią rezultatą automobilių kategorijoje. Taip pat A. Juknevičius 5 kartus Dakaro ralyje vadovavo tarptautinėms komandoms. A. Juknevičius buvo Kazachstano komandos „Astana“ vadovas.
tags: #kiek #sveria #lenktynininko #antanas #juknevicius #vairuojamas