Pirmadienį, spalio 20 d., simbolinio renginio metu oficialiai pažymėtas „Via Baltica“ kelio tarp Lietuvos ir Lenkijos sujungimas. Šis įvykis simboliškai sutapo su 234-osiomis Abiejų Tautų Respublikos tarpusavio įžado paskelbimo metinėmis, pabrėžiančiomis Lietuvos ir Lenkijos istorinę draugystę bei vienybę. „Via Baltica“ yra viena svarbiausių Šiaurės-Pietų krypties transporto arterijų Europoje, jungianti Varšuvą ir Taliną (europinis kelio numeris E67), kurios bendras ilgis siekia 970 km, iš jų 269 km driekiasi per Lietuvą.
Strateginė reikšmė ir svarba
Lietuvos ir Lenkijos vadovai pabrėžė automagistralės „Via Baltica“ svarbą. Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad „Via Baltica - daugiau nei kelias. Tai jungtis tarp šalių ir žmonių, kuri sustiprina mūsų bendrystę su kaimynais ir viso regiono saugumą.“ Anot jo, šis kelias jau iki šiol buvo itin reikšmingas Lietuvai ir jos gyventojams, simbolizuodamas laisvę, klestėjimą ir saugumą. Jis atlieka nepaprastai reikšmingą ekonominį, prekybinį ir logistinį vaidmenį, sujungdamas Lietuvą ir Baltijos šalis su likusia Europos rinka.
Renginyje taip pat dalyvavęs Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis patvirtino, kad „Via Baltica“ yra ne tik svarbus logistikos koridorius, bet ir esminė saugumą užtikrinanti priemonė. Jis pabrėžė, kad tai yra dvejopos paskirties kelias: „jis padės mūsų ekonomikai ir taip pat stiprins mūsų regiono gynybos pajėgumus.“ K. Nawrockis ir G. Nausėda yra įsitikinę, kad rekonstruota automagistralė yra dviejų šalių glaudaus bendradarbiavimo simbolis, kuriant pagrindą ateičiai ir abipusei pagalbai.
Automagistralės modernizacija ir saugumo didinimas
Modernizuojant visą 40 km „Via Baltica“ ruožą nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos valstybių sienos, įgyvendinta išskirtinės apimties kelių infrastruktūros modernizacija. „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas paminėjo, kad tai vienas didžiausių ir techniškai sudėtingiausių kelių infrastruktūros projektų nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Ilgus metus „Via Baltica“ važiuoti buvo pavojinga, šiame kelyje įvykdavo daugybė tragiškų avarijų, dėl ko jis buvo vadinamas „mirties keliu“.
Per 2001-2017 m. laikotarpį šiame ruože įvyko 256 eismo įvykiai, kurių metu buvo sužeisti 332 žmonės, o 79 žuvo. Tai sudaro beveik 20 proc. visų žuvusiųjų „Via Baltica“ kelyje per minėtą laikotarpį. Po modernizacijos kelionės tapo gerokai saugesnės, o eismą abejomis kryptimis dviem juostomis atkarpoje nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos valstybių sienos jau galima vykdyti padidintu leistinu greičiu iki 130 km/val.
Infrastruktūros sprendimai ir aplinkosauga
A5 kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai atkarpoje, ypač ruože nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos valstybių sienos (12 kilometrų atkarpa nuo 85 iki 97,06 kilometro), įrengti šiuolaikiniai infrastruktūros elementai:
- 3 viadukai
- 11 žiedinių sankryžų
- 2 tuneliniai pravažiavimai
- Moderni stovėjimo aikštelė su elektromobilių įkrovimo vietomis, sanitariniais mazgais ir poilsio zonomis
Visame 40 km ruože nuo Marijampolės iki pasienio papildomai pastatyti 6 nauji tiltai, 2 tiltai rekonstruoti, įrengti 9 viadukai, 7 tuneliniai pravažiavimai ir 25 žiedinės sankryžos. Nutiesta 90,5 km jungiamųjų kelių, įrengtos 18,9 km akustinės sienos bei dvi moderniausios Lietuvoje poilsio aikštelės.
Taip pat įgyvendinti reikšmingi aplinkosaugos sprendimai, siekiant suderinti infrastruktūros plėtrą ir gamtos apsaugą:
- Trys tuneliniai praėjimai gyvūnams
- Žaliasis tiltas gyvūnų migracijai (pirmieji tokie Lietuvoje)
Svarbiausi vykdyti kelių infrastruktūros projektai 2025 m. - nuo „Via Baltica“ iki regionų
Projekto finansavimas ir rangos darbai
Šio paskutiniojo ruožo darbų vertė siekia 187 mln. eurų su PVM. Darbus atliko viešąjį konkursą laimėjusi AB „Kauno tiltai“. Projektas finansuojamas iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP), Lietuvos Respublikos biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Planuojama, kad darbai bus visiškai baigti ir visa automagistralė atidaryta iki 2025 m.
„Kelių direkcija tvirtai laikosi nuostatos, kad rengiama automagistralė „Via Baltica“ turi atitikti tarptautinius saugumo standartus ir užtikrinti vienodas sąlygas visiems jos naudotojams. Įvažiavimai į degalines ar kitus infrastruktūros objektus yra užtikrinti per jungiamuosius kelius, o pagrindiniame kelyje įrengtos visos reikalingos nuorodos, informuojančios apie degalinių vietą ir atstumus.
Ateities perspektyvos ir regioninė integracija
Automagistralės „Via Baltica“ reikšmė toliau tik augs. Prezidentas G. Nausėda pabrėžė, kad tai yra vienas iš prioritetinių Trijų jūrų iniciatyvos projektų, jungiančių Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų šalis. „Via Baltica“ jau tapo įkvėpimo šaltiniu kitai didžiulei transporto arterijai „Via Carpatia“, kuri sujungs regiono šalis nuo Lietuvos iki Graikijos, toliau stiprindama šiaurės ir pietų jungtis Europoje.
Lietuvos ir Baltijos šalių integracija į Europos infrastruktūros sistemą turi tęstis. „Remdamiesi dujotiekių ir istorinės Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos sėkme, privalome toliau investuoti į strateginius junglumo projektus. Turime tęsti „Via Baltica“ magistralės plėtrą link Latvijos ir Estijos, pastatyti geležinkelį „Rail Baltica“, pabaigti projektą „Harmony Link“ ir užtikrinti kritinės infrastruktūros apsaugą“, - tvirtino G. Nausėda. Tai atneš naudos ne tik pavienėms šalims ar regionui, bet ir visai Europai, užtikrinant glaudesnę integraciją į bendrą Europos kelių tinklą.
tags: #automagistrale #via #baltica