Reguliarus aušinimo skysčio (antifrizo) tikrinimas yra gyvybiškai svarbus jūsų automobilio variklio veikimui. Šis skystis atlieka labai svarbų vaidmenį, užtikrinant optimalią variklio temperatūrą, apsaugant jį nuo perkaitimo vasarą ir užšalimo žiemą. Antifrizas taip pat saugo aušinimo sistemoje esančius metalus nuo korozijos pažeidimų. Nors visada geriausia kreiptis į specialistus, jei įtariate problemą, patys galite atlikti kelis paprastus patikrinimus.
Kodėl svarbu reguliariai tikrinti aušinimo skystį?
Nepakankamas aušinimo skysčio kiekis arba pasenęs skystis gali sukelti rimtą pavojų jūsų automobiliui. Jei nėra tinkamo antifrizo kiekio arba jis praradęs savo savybes, jūsų variklis gali perkaisti vasarą arba užšalti žiemą. Tai gali lemti brangius remonto darbus, įskaitant variklio galvutės deformaciją, tarpinių perdegimą ar net variklio užkalimą.
Aušinimo skystis laikui bėgant praranda savo technines savybes. Senas antifrizas gali tapti rūgštinis, pradėti ardyti vidines variklio dalis ir prarasti tepimo savybes, o tai neigiamai veikia vandens pompą. Dėl korozijos gali sugesti radiatorius, vandens siurblys ar termostatas. Nors dauguma automobilių turi indikaciją prietaisų skydelyje apie aušinimo skysčio trūkumą, svarbu nepamiršti, kad tokios indikacijos kartais gali nesuveikti. Todėl reguliari patikra, ypač prieš žiemos sezoną, prailgina variklio tarnavimo laiką ir mažina remonto išlaidas.
Kaip pastebėti aušinimo skysčio trūkumą ar nuotėkį?
Akivaizdžiausias aušinimo skysčio nutekėjimo simptomas yra pastebėta antifrizo bala po automobiliu. Tačiau tai nėra vienintelis skystis, kuris gali nutekėti iš jūsų variklio, todėl svarbu žinoti, ko ieškoti, kad būtų galima nustatyti, kokio tipo skystis tai yra.
Vizualiniai ir jutiminiai požymiai
- Bala po automobiliu: Aušinimo skystis paprastai būna ryškiai žalios, oranžinės, rausvos arba melsvai žalios spalvos, o jo kvapas gali būti saldokas. Jei pastebėjote tokią balą, svarbu greitai ją išvalyti, nes aušinimo skystis yra toksiškas žmonėms, gyvūnams ir aplinkai.
- Variklio temperatūros daviklis: Kitas gana paprastas būdas pastebėti, kad trūksta aušinimo skysčio, yra stebėti variklio temperatūros daviklį prietaisų skydelyje. Jei variklis pradeda kaisti, tai gali signalizuoti apie nepakankamą aušinimo skysčio kiekį.
- Salstelėjęs kvapas salone ar išorėje: Jei automobilio salone jaučiate salstelėjusį kvapą, tai taip pat gali reikšti aušinimo sistemos problemą. Šis kvapas atsiranda dėl etileno glikolio, kuris yra saldžiai kvepiantis aušinimo skysčio komponentas. Toks kvapas po važiavimo, sklindantis iš automobilio išorės, taip pat rodo galimą antifrizo nuotėkį.
- Balti dūmai: Jei iš po variklio dangčio kyla balti dūmai, tai gali reikšti, kad sistemoje per mažai aušinimo skysčio arba sistema kažkur prakiuro. Tokiu atveju reikia skubiai gesinti variklį. Aušinimo skystis, patekęs į degimo kamerą, yra deginamas kartu su degalais ir išgaruoja per išmetimo sistemą, palikdamas saldų kvapą.
Ką daryti pastebėjus nuotėkį?
Rekomenduojama kuo greičiau sutvarkyti aušinimo sistemos problemas, nes jos savaime neišnyksta ir gali greitai pablogėti. Jei turite nedidelį (lėtą) aušinimo skysčio nuotėkį ir yra vasara, galite važiuoti kelias dienas, papildydami aušinimo sistemą vandeniu, kai tik jo pritrūksta. Tačiau visada geriausia aušinimo sistemą papildyti tinkamu antifrizo ir vandens mišiniu santykiu 50/50, ypač žiemą.
Paprastas vanduo, esantis variklyje šaltą žiemos naktį, virsta ledu ir plečiasi, dėl ko gali lengvai sprogti radiatorius, suskaidyti aušinimo sistemos žarnos ir net įtrūkti variklio blokas ar cilindro galvutė. Antifrizas sumažina aušinimo skysčio užšalimo temperatūrą iki maždaug -2°C, kad nebūtų padaryta žala.
Vizualus patikrinimas: pirmas ir greitas žingsnis
Prieš imantis instrumentų, pradėkite nuo paprasto vizualinio patikrinimo. Tai greita ir gali atskleisti akivaizdžias problemas. Atminkite: automobilio variklio dangtis arba aušinimo skysčio bako dangtelis gali būti karštas. Niekada neatidarykite bako dangtelio, kol variklis karštas - galite būti apipiltas karštu skysčiu arba garais.
Veiksmai vizualiam patikrinimui
- Patikrinkite aušinimo skysčio lygį: Atvėsusiam varikliui patikrinkite aušinimo skysčio lygį aušinimo bake arba ekspansinėje talpoje. Skystis turėtų būti tarp žymų "min" ir "max" arba ties "max". Aušinimo skysčio lygio indikatorius yra permatomo plastikinio bako šone. Jei lygis žemas, papildykite ir stebėkite - nuolatinis lygio kritimas rodo nuotėkį. Jei bako lygis yra žemiau minimalios žymos arba jis yra sausas, greičiausiai turite problemų ir laikas pasikonsultuoti su ekspertu techniku.
- Įvertinkite spalvą ir skaidrumą: Įsitikinkite, kad automobilis yra vėsus, tada po išleidimo vožtuvu padėkite švarų indą. Atidarykite vožtuvą ir leiskite nedideliam kiekiui aušinimo skysčio nutekėti į talpyklą, kad pamatytumėte spalvą. Daugelis antifrizų yra žalsvi, raudoni arba mėlyni, tačiau skystis neturėtų būti drumstas ar pilkas. Drumstumas, naftos priemaišos arba metalinės nuosėdos signalizuoja apie problemą. Jei aušinimo skystis atrodo, kad jame yra rūdžių arba jis yra rudos, o ne žalios ar oranžinės spalvos, tuomet jį reikėtų pakeisti.
- Ieškokite plūduriuojančių dalelių: Smulkios nuosėdos ar rūdžių gabalėliai reiškia, kad sistema užteršta ir reikia plovimo (flush).
- Patikrinkite išorinius požymius: Kai automobilis stovės 15 minučių, pažiūrėkite, ar po juo nėra šviežios antifrizo spalvos skysčio balos. Jei nėra balos, bet užuodžiate saldų antifrizo aromatą, atsigulkite ir apžiūrėkite automobilio apačią, ar nematote nieko šlapio ar padengto lašeliais. Jei po automobiliu susidaro nedidelė bala ar aušinimo skysčio dėmė, pakelkite variklio dangtį ir pradėkite dairytis į variklio skyrių. Ieškokite aušinimo skysčio nuotėkio požymių - šviesios spalvos likučių ar dėmių - aplink radiatoriaus dangtelį, ant visų variklio skyriaus žarnų ir ant paties radiatoriaus (patikrinkite galus, kur jie yra prispausti prie kitų komponentų). Jei atrodo, kad šalia spaustuko teka žarna, pabandykite priveržti spaustuką atsuktuvu.
- Kvapas salone ir šildytuvas: Jei jūsų automobilio viduje kvapas stipresnis nei išorėje, problema gali būti šildytuvo viduje. Šildytuvai naudoja nedidelę į radiatorių panašią „šerdį“, kad šildytų salono orą. Jei kilimas drėgnas arba atrodo, kad langai lengvai rasoja, gali tekėti šildytuvo šerdis. Šildytuvo šerdies nuotėkį sunku aptikti ir dar sunkiau pašalinti, nes šildytuvas yra oro kondicionavimo sistemos dalis, kuri yra už prietaisų skydelio.
Trijų svarbiausių aušinimo skysčio savybių patikra
Geras aušinimo skystis turi pasižymėti bent jau trimis svarbiomis savybėmis: neužvirti, neužšalti ir apsaugoti aušinimo sistemoje esančius metalus nuo korozijos pažeidimų. Pirmosios dvi savybės, virimo ir užšalimo temperatūros, yra tiesiogiai susijusios su skysčio tankiu ir koncentracija. Trečioji savybė - apsauga nuo korozijos ir kavitacijos - priklauso nuo sudėtyje esančių priedų.
1. Virimo temperatūra
Lengviausiai išmatuojamas parametras - virimo temperatūra, ji turi būti ne mažesnė nei 107°C. Tačiau nerekomenduojama virimo temperatūrą tikrinti namų sąlygomis, nes aušinimo skysčio garai yra nuodingi.
2. Kristalizacijos arba užšalimo temperatūra
Antroji svarbi savybė - kristalizacijos arba užšalimo temperatūra, kuri turi būti ne aukštesnė nei -35°C. Šį rodiklį daug sudėtingiau tiksliai išmatuoti ne laboratorijos sąlygomis. Servisuose dažniausiai naudojami įrenginiai, pagrįsti tankio rodmenimis (aerometras) arba šviesos lūžio rodikliu (refraktometras). Abu įrenginiai sukalibruoti pagal etilenglikolio ir vandens mišinio parametrus, tačiau, jeigu skysčio sudėtyje yra kitų priemaišų (pvz., glicerino), rezultatai gali būti netikslūs. Vienintelis tikslus būdas išmatuoti aušinimo skysčio užšalimo temperatūrą yra laboratorijos sąlygomis, kai jis yra šaldomas ir stebima, kurioje temperatūroje pradeda formuotis ledo kristalai.
3. Apsauga nuo korozijos ir kavitacijos
Trečia svarbi savybė - tai apsauga nuo korozijos ir kavitacijos. Korozija - tai metalų irimas dėl fizikinės ir cheminės sąveikos su aplinka. Kavitacija - tai garų ar burbuliukų susidarymas skystyje, burbuliukams sproginėjant iš metalo išplėšomos mažiausios medžiagos dalelės. Taigi, norint išvengti aušinimo sistemos pažeidimų, nemažiau svarbu yra antikorozinių priedų, kitaip vadinamų korozijos inhibitoriais, kiekis ir kokybė aušinimo skystyje. Tačiau šias aušinimo skysčių savybes galima patikrinti tik laboratorijose.
Instrumentai: ką naudoti ir ko vengti
Yra keli įrankiai, skirti aušinimo skysčio būklei įvertinti. Kiekvienas turi savo privalumų ir trūkumų. Svarbu pasirinkti tinkamą prietaisą, nes kai kurie itin pigūs testavimo prietaisai buvo sukurti matuoti lengvai garuojančių alkoholio (etanolio) koncentracijas, bet jie netinka aušinimo skysčiams, kuriuose yra glikolių. Tokie testeriai gali parodyti neteisingus rezultatus.
- Hidrometras (specific gravity tester): Hidrometras matuoja tankį, pagal kurį galima nustatyti koncentraciją. Tai pigus įrankis, tačiau reikia žinoti, kokio tipo glikolį matuojate (etileną ar propileną), nes lentelės skiriasi.
- Refraktometras: Refraktometras matuoja šviesos lūžio rodiklį - tai tikslus būdas nustatyti glikolio koncentraciją ir pagal tai apskaičiuoti užšalimo bei virimo temperatūras. Profesionalams tai dažniausiai patikimesnis instrumentas nei paprastas hidrometras.
- Skysčio testeris (pipetė su indikatoriumi): Tai paprastas įrankis: paimamas mėginys, indikatorius parodo užšalimo apsaugos lygį. Šie testeriai patogūs greitam patikrinimui ir leidžia matyti skysčio spalvą aiškiai. Taip pat yra testerių juostelių, kurios vertina pH ir inhibitorių būklę.
Sodos testas: kaip patikrinti antifrizo kokybę
Parduotuvėse dažnai pasitaiko klastočių, ir net gerai žinomas prekės ženklas ne visada garantuoja kokybę. Būtent todėl patyrę vairuotojai naudoja seną, patikrintą būdą - į skystį įpila paprastos valgomosios sodos.
Kaip veikia sodos testas? Jei antifrize yra rūgšties, soda iškart sukelia putojimą. Tai aiškus signalas, kad prieš jus - klastotė. Tokia priemonė gali pažeisti aliuminio aušinimo sistemos elementus ir greitai sugadinti vandens pompą. Tikras antifrizas liks nepakitęs - jokio putojimo, tik švarus paviršius. Cheminiu požiūriu viskas gana paprasta: pigiame ar suklastotame antifrize dažnai yra rūgščių priemaišų, kurios reaguodamos su soda greitai neutralizuojasi ir sudaro burbuliukus. Tuo tarpu kokybiškų sudėčių pagrindas yra spiritas arba glikolis, kurie su soda nereaguoja. Toks patikrinimas trunka vos kelias sekundes, nereikalauja jokios specialios įrangos ir leidžia lengvai atskirti tikrą produktą nuo suklastoto.
Aušinimo skysčio bandymas naudojant refraktometrą
Patarimai vairuotojams:
- Nepirkite antifrizo „išpilstyto“ be etiketės.
- Visada patikrinkite spalvą ir kvapą - aštrus acto aromatas rodo rūgšties buvimą.
- Prieš pildami aušinimo skystį į sistemą, atlikite sodos testą.
- Išsaugokite pakuotę, jei reikėtų įrodyti pardavėjui klastotę.
Žingsnis po žingsnio: kaip patikrinti aušinimo skystį namuose
Šis skyrius pateikia tvarkingą procedūrą nuo saugumo iki rezultatų interpretacijos. Dar kartą - viską atlikite tik kai variklis visiškai atvėsęs.
- Palaukite, kol variklis atvės. Atidarius karštą sistemą galima susižeisti.
- Patikrinkite išorinius požymius: ar nėra skysčio dėmių po automobiliu, ar radiatoriaus ir žarnų sujungimai sausose vietose.
- Atidarykite aušinimo indo arba ekspansinės talpos dangtelį - tik kai sistema šalta.
- Paimkite mėginį su pipete arba testeriu. Jei naudojate refraktometrą, ant optinio paviršiaus užlašinkite kelis lašus ir uždarykite dangtelį pagal gamintojo instrukcijas.
- Užpildykite testerį, uždarykite baką ir apsaugokite nuo nešvarumų.
- Patikrinkite indikatorių: kas rodo užšalimo apsaugą (pvz. -20 °C, -37 °C)? Jei rodiklis prastesnis nei rekomenduojama, planuokite keitimą.
- Įvertinkite skysčio išvaizdą: drumstumas, nuosėdos, naftos priemaišos ar putos reiškia, kad reikia naujo skysčio ir sistemos plovimo.
- Jei nematote aiškių požymių, bet nuolatos tenka papildyti baką - tai signalas, kad reikia atlikti detalesnę diagnostiką arba slėgio testą, kad būtų surastas nuotėkis.
Ką daryti radus problemą: sprendimai ir prioritetai
Toliau - dažniausiai pasitaikančios problemos ir rekomenduojamos priemonės.
1. Lygis nukrito
Jei aušinimo skysčio lygis mažėja, užpildykite sistemą iki eilinio lygio ir fotografuokite arba pažymėkite datą. Stebėkite 3-7 dienas. Jei lygis vėl krenta - greičiausiai yra nuotėkis. Dažniausios vietos: radiatorius, žarnos, vandens siurblys arba galimai perdegusi galvutė (kai mišinys patenka į variklio tepalą).
2. Skystis užterštas, bet apsauga išlikusi
Jei indikatorius rodo pakankamą apsaugą, tačiau skystis drumstas arba pilnas nuosėdų - verta atlikti aušinimo sistemos plovimą (flush) ir užpildyti nauju, tinkamos rūšies antifrizu. Valikliai, skirti šiam procesui, efektyviau išplauna nuosėdas nei vien vanduo.
3. Temperatūrinė apsauga prastėja
Jei testeris rodo prastą užšalimo arba virimo apsaugą, nebepasikliaukite: pakeiskite skystį. Ypač svarbu tai atlikti prieš žiemą, kai rizika varikliui užšalti išauga.
Dažniausios aušinimo skysčio nuotėkio priežastys
Automobilio aušinimo sistemoje yra daug dalių, kurios gali tapti nuotėkio priežastimi:
- Korozija radiatoriuje: Vamzdeliams senstant ir prarandant atsparumą, viduje gali atsirasti nuosėdų, kurios sukelia nuotėkį.
- Sugadintos žarnos: Žarnos, sujungtos su radiatoriumi, laikui bėgant tampa kietos ir trapios, praranda elastines savybes, atsiranda įtrūkimų dėl variklio vibracijų.
- Radiatoriaus dangtelis: Jo tarpinė gali susidėvėti arba spyruoklė gali prarasti reikiamą amortizaciją, leisdama aušinimo skysčiui po truputį ištekėti.
- Vandens siurblys: Paprastai tai natūralus susidėvėjimas. Siurblio gedimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių.
- Išsiplėtimo bakas: Laikui bėgant ir veikiant temperatūros pokyčiams, plastikas gali susilpnėti, bakelis gali įtrūkti arba atsirasti bakelio dangtelio nesandarumas.
- EGR aušinimo sistema: Jei atsiranda nuotėkis, skystis gali patekti į išmetamąsias dujas ir sudegti, praktiškai be jokių simptomų, išskyrus nuolatinį aušinimo skysčio praradimą.
Variklio galvos tarpinės gedimas
Variklio galvos tarpinė sudaro sandariklį tarp variklio bloko ir cilindrų galvutės. Ji turi sandarinti tiek labai karštas ir aukšto slėgio degimo dujas, tiek variklio aušinimo skystį. Dėl temperatūros svyravimų ir gana didelio ploto, kurį dengia tarpinė, laikui bėgant tarpiklis praranda sandarinimo efektyvumą ir įtrūksta.
Kadangi variklio galvos tarpinė yra sunkiai pasiekiama, vizualiai įvertinti jos būklę gali būti sudėtinga, todėl svarbu žinoti gedimo požymius ir būdus, kaip patikrinti:
- Išorinis aušinimo skysčio nuotėkis: Priklausomai nuo variklio dizaino, gali atsirasti po oro įsiurbimo arba išmetimo kolektoriumi, kai variklis jau yra pasiekęs darbinę temperatūrą. Nuotėkį gali padėti rasti ultravioletinė lempa ir jos šviesoje šviečiantys dažai, įpilti į aušinimo skystį.
- Vidinis nuotėkis (aušinimo skysčio degimas): Aušinimo skystis patenka į degimo kamerą, yra deginamas ir išgaruoja per išmetimo sistemą, palikdamas saldų kvapą. Aušinimo skystis degimo kameroje maišosi su išmetamosiomis dujomis, dėl to radiatoriuje arba aušinimo skysčio rezervuare atsiranda burbuliukų ir aušinimo skystis atrodo lyg būtų užviręs, net kai yra šaltas. Matomi burbuliukai yra išmetamosios dujos.
- Cheminis testas: Atlikti cheminį testą naudojant specialų mėginį ir mėlynos spalvos skystį. Jeigu mėlyna skysčio spalva pavirsta geltona, vadinasi, aušinimo skystyje yra išmetamųjų dujų, ir tai patvirtina tarpinės defektą. (Pavojinga! Neatidarinėkite kamščio, kai variklis yra karštas).
- Variklio perkaitimas: Dėl blogos variklio tarpinės variklis įprastai perkaista po ilgiau trunkančio važiavimo dėl aušinimo skysčio trūkumo, perteklinės šilumos ar nešvaraus aušinimo skysčio.
- Aušinimo skysčio maišymasis su alyva: Aušinimo skystis, patekęs į degimo kamerą, prasiskverbia pro stūmoklio žiedus ir susimaišo su variklio alyva. Susidaro balta masė, kurią galima pamatyti ištraukus tepalo lygio matuoklį arba atidarius alyvos užpylimo kamštį, kai variklis yra dar šaltas (esant šaltesniems orams ir važiuojant trumpais atstumais, dėl susidariusio kondensato pamatyti baltą masę ant alyvos užpylimo kamščio yra normalu). Tai pažeidžia tepimo savybes ir sukelia detalių dėvėjimąsi.
- Slėgio kritimas aušinimo sistemoje: Sistemoje sukėlus slėgį, jo kritimas žemiau normos gali būti blogos tarpinės požymis, nors tai gali reikšti ir kitus nuotėkius.
- Nuosėdos ant uždegimo žvakės: Deginamas aušinimo skystis palieka baltos spalvos nuosėdas ant uždegimo žvakės, kurias galima pamatyti išsukus žvakę iš variklio.
- Aušinimo skysčio skverbimasis pro žvakių lizdus: Atlikus testą, kai oras suslegiamas į aušinimo sistemą, o variklis sukamas, pro išsuktų žvakių lizdus galima pamatyti besiskverbiantį aušinimo skystį.
Jeigu pastebimi keletas variklio galvos tarpinės gedimo požymių, važinėti reikėtų kaip įmanoma mažiau ir kreiptis į specialistus.
Slėgio testas: kada jis reikalingas ir kaip jį atlikti saugiai
Jei neatrasite išorinio nuotėkio, bet lygis nuolat mažėja arba pastebite šilumos sumažėjimą, slėgio testas leidžia saugiai patikrinti sistemą be variklio įjungimo. Tai imituoja darbinius slėgio sąlygas ir padaro nuotėkį lengviau pastebimą.
Ką daro slėgio testeris?
Įrenginys prijungiamas prie ekspansinės talpos kaklelio ir paduoda orą, sukeldamas sistemos slėgį iki gamintojo nurodytos vertės. Tokiu būdu galima stebėti, ar spaudimas laikosi, ir kurioje vietoje matomas skysčio lašėjimas ar garų burbuliavimas.
Žingsniai slėgio testui
- Įsitikinkite, kad variklis visiškai atvėsęs.
- Nuimkite ekspansinės talpos dangtelį ir saugiai pritvirtinkite testerio antgalį pagal instrukcijas.
- Nustatykite reikiamą PSI. Daugelio automobilių sistemos eksploatacinis slėgis yra apie 15 PSI (apie 1,1 bar), tačiau tikslą rasite ant dangtelio ar gamintojo žinyne.
- Įjungus prietaisą, palaikykite slėgį 3-5 minutes ir apžiūrėkite visą variklio skyrių su stipria lempa. Ieškokite lašų, putų ar girdimo oro šnarėjimo.
- Jei slėgis krenta, bet išorinių nuotėkių nematyti - greičiausiai vidinis nuotėkis (pvz., galvutės tarpinė). Tokiu atveju reikalinga giluminė diagnostika ir meistro patikra.
- Atlikę testą, atsargiai sumažinkite slėgį ir nuimkite prietaisą pagal instrukcijas.
Svarbu: Nepersistenkite su spaudimu - negalima viršyti talpos dangtyje nurodyto saugaus slėgio. Per didelis slėgis gali pažeisti žarnas ar radiatorių.
Aušinimo skysčių sudėtis ir klasifikacija
Aušinimo skysčiai gaminami iš monoetilenglikolio, į kurį įmaišoma nuo korozijos apsaugančių ir putojimą stabdančių priedų, dažų ir specialiai apdoroto vandens. Pastarojo kokybė labai svarbi norint išsaugoti kuo ilgiau aktyvius korozijos inhibitorius, apsaugoti sistemą nuo apnašų ir nuosėdų. Tad koncentruotą antifrizą būtinai skiesti tik distiliuotu vandeniu.
Gamintojai kartais, norėdami sumažinti gamybos kaštus, naudoja gliceriną. Glicerinas - tai pigesnė ir netoksiška medžiaga, kurios gamintojas neprivalo nurodyti ant pakuotės. Tačiau glicerinas turi vieną problemą: krentant temperatūrai jo klampa ženkliai padidėja. Klampus skystis užkrauna didelę apkrovą vandens pompai, skysčio cirkuliacija sulėtėja. Visgi gliceriną naudoti galima, tačiau labai svarbi jo švara ir kokybė, nes žaliavoje esančios priemaišos reaguoja su korozijos inhibitoriais.
Antifrizų klasifikacija pagal „Volkswageno AG TL774“ standartą
Aušinimo skysčiai dažniausiai klasifikuojami pagal „Volkswageno AG TL774“ standartą. G11, G12, G12++, G13 atspindi aušinimo skysčio tipą ir jam keliamus reikalavimus. Taip pat rinkoje galima rasti G48, G30, G40, GG40, pavadintus pagal vokiečių gamintojo Basf Glysantin sistemą. Patartina nemaišyti skirtingų spalvų ar gamintojų antifrizo. Geriausia pakeisti visą aušinimo skystį, kad skirtingi korozijos inhibitoriai nesureaguotų tarpusavyje.
Svarbu: Antifrizo spalva absoliučiai nieko nereiškia - gamintojai skirtingomis spalvomis atskiria savo produkcijos rūšis. Ne visada reikia pasitikėti tuo, ką perskaitote ant etiketės. Rinkoje yra gamintojų, kurie nesilaiko standartų, priskiria savo aušinimo skystį vienai ar kitai kategorijai, taip klaidindami vartotoją.
- Pigiausias (žalias) aušinimo skystis: Dažniausiai gaminamas glicerino pagrindu. Nėra klasifikuojamas.
- G11 (geltonas) aušinimo skystis: Skirtas senesniems automobiliams (pagamintiems iki 1997 m.), kurių aušinimo sistemoje yra daugiau aliuminio detalių. Gaminamas etilenglikolio pagrindu. Rekomenduojama keisti kas 3 metus.
- G12, G12+ (raudonos spalvos): Skirtas automobiliams, pagamintiems nuo 1996 metų. Šie skysčiai priskiriami prailginto veikimo (long-life) aušinimo skysčių kategorijai ir yra keičiami kas 5 metus.
- G12++ (violetinis): Skirtas automobiliams nuo 2005 metų. Keičiami kas 5 metus.
- G13 (violetinis): Skirtas automobiliams nuo 2008 m. Nors šis aušinimo skystis pasižymi tomis pačiomis savybėmis kaip ir G12++, tačiau jo sudėtyje yra nedidelis kiekis glicerino, kuris draugiškesnis gamtai. Šios kategorijos skysčiuose naudojamas labai gerai išvalytas glicerinas, tinkamas naudoti ir kosmetikos gaminiams, todėl jis žymiai brangesnis. G13 aušinimo skysčiai pasižymi sustiprinta aliuminio apsauga nuo korozijos.
Praktiniai patarimai: kokį antifrizą rinktis ir kaip dažnai keisti
Koks aušinimo skystis ir kaip dažnai jį reikia keisti, geriausiai nurodo automobilio gamintojas. Taip pat reikia paminėti, kad negalima pilti bet kokio pasitaikiusio aušinimo skysčio. Antifrizas, kaip ir tepalas, turi atitikti tam tikrus parametrus konkrečiam varikliui. Jei nežinote, kokį pilti, pirmiausia išsiaiškinkite, koks tinkamas (dažnai būna parašyta ant paties aušinimo skysčio bakelio).
Renkantis aušinimo skystį atkreipkite dėmesį į gamintojo rekomendacijas. Yra keli pagrindiniai tipai: tradicinis IAT, OAT (organiniai inhibitoriai), HOAT (mišrio veikimo tipo). Kiekvienas turi savo privalumų ir suderinamumo reikalavimų. Neteisingas skysčio maišymas gali sumažinti apsaugą.
Dauguma modernių „extended life“ antifrizų užtikrina apsaugą nuo 5 iki 10 metų (arba iki 150-300 tūkst. km), tačiau realus tarnavimo laikas priklauso nuo automobilio ir eksploatacinių sąlygų. Jei nežinote, kada paskutinį kartą keistas skystis - patikrinkite jį arba tiesiog pakeiskite prieš žiemą.
Eksperto nuomonė
„Reguliarus aušinimo skysčio tikrinimas - tai ne tik sezoninė procedūra, tai elementari variklio priežiūros dalis. Net ir nedidelė apsaugos praradimo dalis gali reikšmingai padidinti korozijos greitį arba sumažinti šilumos atidavimo efektyvumą,“ - sako dr. Aistė Petrauskaitė, automobilių termo-inžinerijos specialistė. „Paprasti testai, tokie kaip refraktometro arba kokybiško testerio panaudojimas, suteikia greitą vaizdą apie sistemą ir leidžia sutaupyti didelių remonto sąnaudų ateityje.“
tags: #auto #po #kapotu #antifriza #kaip #patikrint