Individualiuose namuose gyvenantiems elektromobilių savininkams įsirengti nuosavas įkrovimo stoteles jau tampa įprastu dalyku, tačiau daugiabučių kiemuose tokie įrenginiai - vis dar retas vaizdas. Ekspertai teigia, kad įsirengti stotelę tikrai galima net ir kieme, kuriuo dalijamasi su kaimynais, tačiau reikia įvertinti daugiau aplinkybių bei atlikti daugiau namų darbų.
Įkrovimo stotelių plėtra ir valstybės parama
Elektromobilių entuziastas Paulius Žlioba, išsamiai išnagrinėjęs galimybes daugiabučio namo kieme įsirengti įkrovimo stotelę, mano, kad stotelės šalia daugiabučių ilgainiui taps įprastu reiškiniu, tačiau bent iš pradžių daugiausia jų matysime prie naujos statybos namų. Naujuose projektuose iš karto yra ruošiami įvadai, o gyventojai įsirengia stoteles dar statybų metu, kadangi tai sumažina tiek finansines, tiek laiko sąnaudas. P. Žlioba taip pat prognozuoja pastebimą stotelių skaičiaus augimą apynaujuose moderniuose daugiabučiuose, kurie turi gyventojams priklausančias požemines stovėjimo aikšteles, kur stotelių įrengimas yra gana paprastas.
Lietuvoje nuo 2022 metų privaloma numatyti vietas elektromobiliams įkrauti statomų, rekonstruojamų, atnaujinamų (modernizuojamų) ar kapitališkai remontuojamų gyvenamųjų pastatų automobilių aikštelėse. Nuo šių metų spalio 29 d. gyventojai gali teikti paraiškas Lietuvos energetikos agentūrai ir gauti kompensaciją. Valstybės parama stoteles individualiuose namuose įsirengiantiems gyventojams siekia 40 proc., o daugiabučių kiemuose - net 60 proc. išlaidų. Pasinaudoti šia priemone gali tiek stoteles naujai įsirengiantys gyventojai, tiek tie, kurie šiuos įrenginius įsigijo ne seniau kaip 2023 m. balandžio 1 d. Jungtiniu projektu „Privačių elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas“ siekiama tiesiogiai spręsti elektromobilių (EV) privačių įkrovimo stotelių tinklo nepakankamumo problemą, finansuojant įprastos ir vidutinės galios įkrovimo prieigų įrengimą individualiuose namuose ir šalia daugiabučių namų. Įrengtos EV privačios įkrovimo prieigos skatins taršių transporto priemonių pakeitimą į netaršias, prisidedant prie klimato kaitos švelninimo. Fiziniams asmenims, norintiems ją pasistatyti savo būstuose, soduose, daugiabučių namų kiemuose, aikštelėse ar garažuose, paramos lėšomis finansuojama iki 40-60 proc. išlaidų. Net 80 proc. išlaidų gali susigrąžinti daugiabučių bendrijos, įrengusios stoteles daugiabučiuose esančiose automobilių stovėjimo aikštelėse. Juridiniai asmenys gali susigrąžinti 30 proc. investicijų.
Elektromobilių skaičiaus augimas Lietuvoje
Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, šių metų spalio 1 d. Lietuvoje buvo įregistruota 14 750 M1 kategorijos lengvųjų elektromobilių. Per metus nuo 2023 m. spalio 1 d. jų skaičius išaugo 22 procentais. Vien per šių metų rugsėjį Lietuvoje buvo įregistruotas 1001 elektromobilis ir iš tinklo įkraunamas hibridas - tai pirmasis mėnuo per istoriją, kuomet Lietuvos kelius papildė daugiau kaip 1000 tokių transporto priemonių. Tokie plėtros tempai reiškia, kad įkrovimo stoteles šalia daugiabučių matysime vis dažniau. Tai paskatins ir valstybės parama, ir augantis supratimas, jog šis procesas nėra toks sudėtingas.
Aplinkybės, kurias reikia įvertinti įrengiant stotelę daugiabučio kieme
P. Žlioba pažymi, kad senos statybos daugiabučių kiemuose situacija šiandien yra sudėtingesnė, o įkrovimo stotelės panorę tokių namų gyventojai turi atsižvelgti į kur kas daugiau įvairių aplinkybių. Net jei kieme esanti automobilio stovėjimo vieta priklauso gyventojui, tai dar nereiškia, kad stotelę joje įrengti bus labai paprasta, net ir gavus privalomą kaimynų ir namo administratoriaus sutikimą.
Žemės nuosavybės ir leidimų klausimai
Pirmiausia reikėtų pasidomėti, kam priklauso žemė, per kurią numatoma tiesti elektros įvadą, nes reikės gauti leidimą. Jei gyventojas privačios stovėjimo vietos neturi, tuomet stotelės ar kelių stotelių įrengimas galėtų būti inicijuojamas namo bendrijos. Pasak P. Žliobos, žemės nuosavybės teisės šioje situacijoje lemia itin daug. Jei kiemo sklypas priklauso bendrijai, procesai gali būti paprastesni, bet dažniausiai žemės aplink senos statybos daugiabučius savininkė yra valstybė, o tai dažnai netrumpina viso proceso. Stotelės įrengimas nėra neįmanomas, bet reikėtų įsivertinti kaštus ir laiko sąnaudas. Retais atvejais, kai kabelį stotelei tenka montuoti fasadu arba kasti po žeme kieme, gali reikėti sutikimų arba derinimų su institucijomis dėl kertamų tinklų.
UAB „Saulės elektrinių serviso“ Verslo plėtros vadovas Ugnius Jonas Franckevičius teigia, kad krovimo stoteles galima įsirengti iš esmės visais atvejais, svarbiausias kriterijus - nepažeisti kaimynų nuosavybės ribų. Jei kaimynų nuosavybės ribos yra pažeidžiamos, turi būti pasirūpinta raštišku sutikimu įsirengiant stotelę.
Elektros įvado galia ir įrengimo kaštai
Reikėtų pasidomėti ir tuo, kokia maksimali elektros įvado galia konkrečioje vietoje leidžiama ir ar yra galimybė tą galią padidinti, jei to reikia. Žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ privačių klientų segmento vadovas Augustas Junevičius sako, kad pastaruoju metu vis daugiau klientų kreipiasi dėl galimybės daugiabučio kieme įsirengti elektromobilių įkrovimo stotelę. Juos skatina ir pastaruoju metu žymiai sumažėjusios ir nė 1000 eurų nebesiekiančios stotelių kainos. Privatiems asmenims dažniausiai siūlomos 11 arba 22 kW galios stotelės, tačiau reikia išsiaiškinti įvado galią, ar ji tokioms stotelėms yra pakankama. Įrengimo kaina priklauso ir nuo to, kur yra automobilio stovėjimo vieta, paprastai sakant, ar daug laidų reikia ištempti.
Lengviausiai paskaičiuojama pačios stotelės kaina, tačiau galutines išlaidas labai nulems tai, kokiu atstumu nuo elektros skaitiklio stotelė bus įrengiama - nuo to priklausys išlaidos kabelio pravedimui. Įvairūs leidimai, sutikimai, tikėtinas įvado galios didinimas taip pat gali lemti papildomas išlaidas. AC stotelių kaina svyruoja nuo 500 iki 1500 eurų. Standartiniai įrengimo darbai privačiame name kainuoja nuo 670 Eur, daugiabutyje - nuo 1090 Eur. Tačiau kiekvienas objektas individualus ir kaina priklauso nuo darbų sudėtingumo, reikalingos elektros instaliacijos.
Nuo ko pradėti?
Panorus daugiabučio namo kieme įsirengti elektromobilio įkrovimo stotelę, visų pirma reikia pasirūpinti dokumentu, įrodančiu, jog nuosavybės teise valdote automobilio stovėjimo vietą antžeminėje ar požeminėje namo aikštelėje. Jei tokios vietos neturite, galite tartis, kad stotelės įrengimą inicijuotų gyventojų bendrija. Jei turite nuosavybės teise priklausančią automobilio stovėjimo vietą, tuomet apie savo ketinimus joje įsirengti stotelę informuokite namo gyventojų bendrijos pirmininką arba administratorių ir gaukite jų sutikimą.
Toliau belieka kreiptis į kvalifikuotą stotelių pardavimo ir įrengimo paslaugas teikiančią įmonę, kurios specialistai pasiūlys tiek poreikius geriausiai atitinkantį įrenginį, tiek optimaliausią jo prijungimo būdą. „Enefit“ specialistai stotelės įrengimo galimybes neretai įvertina tiesiog iš brėžinių ar gyventojų atsiunčiamų nuotraukų bei vaizdo įrašų, tačiau kartais tenka ir vykti į vietą ir viską apžiūrėti gyvai. Klientams pageidaujant, bendrovė padeda susitvarkyti ir visų reikalingų leidimų bei dokumentų klausimus.
Įkrovimo stotelės pasirinkimas ir montavimas
Pirmiausia reikėtų pasirinkti: įkrovimo lizdai ar integruotas kabelis. Jei planuojate krauti tik savo elektromobilį, tuomet pasirinkę stotelę su integruotu kabeliu sutaupysite laiko, o įkrovimas bus patogus. Instaliuojant stotelę viešoje vietoje, universalesnė stotelė bus su įkrovimo lizdais. Išmanios elektromobilių įkrovimo stotelės leidžia gauti papildomas pajamas, efektyviai naudoti energiją bei sulaukti techninės pagalbos nuotoliniu būdu.
Stotelės galingumą reikėtų rinktis atsižvelgiant į tris pagrindinius aspektus:
- Į automobilio vidinio kroviklio fazių skaičių ir galią (vienfazis 16A = 3.6kW, vienfazis 32A = 7.4kW, trifazis 16A = 11kW, trifazis 32A = 22kW).
- Į turimo elektros įvado galią ir fazių skaičių. Jeigu turite tik vienos fazės įvadą, logiška, kad net jeigu pasirinksite trifazę stotelę, galėsite panaudoti tik vieną jos fazę.
- Turite atsižvelgti į stotelės galią - svarbiausia užtikrinti, kad stotelės vienos atskiros fazės galia netaptų apribojimu tuo atveju, kai automobilis turi galimybę priimti aukštesnės galios krovimą; taip pat, kad įvadas yra pakankamas, o pasirinktos stotelės atskiros fazės galia yra mažesnė nei automobilio vidinio kroviklio ar įvado.
Dažniausiai stotelės montuojamos ant sienos pastato viduje arba išorėje, ant stovo, ant kolonų (pvz. požeminiame parkinge). Galimas montavimas ant stovo tvirtinant prie lubų. Mechaniškai sumontuoti įkrovimo stotelę (pritvirtinti prie sienos) galite ir patys, tačiau norint prijungti stotelę prie elektros tinklo, darbus reikėtų patikėti atestuotam specialistui, kuris gali užtikrinti, jog instaliacija bus atlikta pagal elektros įrenginių įrengimo reikalavimus ir galiojančius saugos standartus. Taip pat specialistas turėtų suteikti montavimo darbų garantiją.
Stotelių skaičius bei nekilnojamo turto objektų skaičius, kuriuose siekiama įrengti stotelę (-es), nėra ribojamas. Paraišką galima teikti dar neįsirengus elektromobilių įkrovimo stotelės. Išlaidos finansuojamos jas patyrus nuo 2023 m. balandžio 1 d.
Krovimo lizdų tipai
Elektromobilio įkrovimo kabeliai yra skirstomi priklausomai nuo įkrovimo tipo - AC arba DC. Pagrindiniai įkrovimo lizdų tipai yra šie:
- Type 1 (SAE J1772) - dažniausiai naudojama JAV ir Kanadoje.
- Type 2 (IEC 62196-2) - Europos standartas, plačiai paplitęs Europoje.
- CCS (Combined Charging System) - jungtis, derinanti Type 2 su dviejų papildomų kontaktų bloku greitajam įkrovimui. Skirta įkrauti BMW, Jaguar, VW, Audi, Porsche, Ford ir kitus elektromobilių modelius.
- CHAdeMO - Japonijoje sukurtas standartas greitajam įkrovimui, dažnai naudojamas Japonijos gamintojų, kaip Nissan, Toyota, Mitsubishi, Subaru.
- Tesla Supercharger - specifinė Tesla automobilių jungtis, skirta tik Tesla modeliams.
Kai kurie elektromobilių savininkai naudoja adapterį, kuris leidžia pakeisti jungties standartą, tačiau specialistai rekomenduoja to nedaryti, kadangi tai ne tik gali sukelti stotelės gedimą, bet ir kelia pavojų Jūsų saugumui.
Galios valdymas ir efektyvumas
Reikiamas elektros įvado galingumas nusakomas pagal elektromobilio ir stotelės parametrus. Pirmiausia, patikrinkite elektromobilio maksimalų AC įkrovimo galingumą (Charge Power), kurį jis gali priimti. Kai kurie elektromobiliai gali krautis maksimaliai 7,4 kW galia (vienfazė), kiti - 11 kW ar 22 kW galia (trifazė). Pagal elektromobilio parametrus parenkama įkrovimo stotelė. Jei reikalinga 22 kW įkrovimo stotelė, o jūsų namų elektros įvadas yra 10 kW, jums reikės padidinti įvado galingumą, kad galėtumėte pilnai išnaudoti įkrovimo stotelės galimybes.
Daugiabučiuose dažnai susiduriama su laisvos elektros galios trūkumu ir įkrovimo stotelių prijungimas tampa problematišku. Dinaminio galios valdymo (DLM) sprendimas yra pats efektyviausias, norint maksimaliai išnaudoti turimą elektros įvado galią. Tam reikalingas papildomas išmanus skaitiklis, kuris veikia kaip referencinis taškas įkrovimo stotelei, pagal kurį stotelė reguliuoja imamą galingumą iš tinklo. Jei prioritetinėje srityje einamuoju momentu naudojama daugiau elektros prietaisų, stotelės galingumas sumažėja automatiškai ir elektromobilis kraunasi lėčiau, o atsiradus laisvos galios, stotelė automatiškai padidina įkrovimo galią. Tai leidžia išvengti elektros dingimo ir sutaupyti kaštų įvado galingumo didinimui.
Saugumo aspektai
Viena iš svarbiausių įkrovimo stotelės instaliacijoje būtinų apsaugų yra skirtuminės srovės apsaugos įrenginys (nuotekio relė). Jos funkcija yra apsaugoti žmogų ir įrangą nuo elektros šoko. Priklausomai nuo stotelės, ši nuotekio relė turi būti A tipo arba B tipo. A tipo išorinės nuotekio apsaugos (kaina ~55 eur) užtenka, kai stotelė turi integruotą savyje 6mA DC (nuolatinės srovės) aptikimo įrenginį. B tipo išorinė nuotekio apsauga (kaina ~320 eur) reikalinga, jeigu 6mA DC (nuolatinės srovės) apsauga nėra įdiegta į stotelę. Kita apsauga būtina elektros instaliacijoje yra automatinis jungiklis.
Krauti elektromobilį daugiabutyje iš buitinio lizdo yra ne tik lėčiausias, bet ir nesaugus būdas. Buitinis kištukinis lizdas (rozetė) nėra pritaikytas ilgesniam krovimo procesui. Jis gali būti neapsaugotas nuo skirtuminės srovės nutekėjimo ar neatlaikyti apkrovos ir būti pažeistas - gali išsilydyti, užsiliepsnoti, sukelti gedimus elektros tinkle. Jeigu neturite kitos galimybės įkrauti elektromobilį, tuomet automobilio nustatymuose arba nešiojamame įkroviklyje pakeiskite maksimalią srovę į 10 A (2,3 kW). Dar saugiau - 6 A (1,4 kW) arba 8 A (1,85 kW).
Iškylančios problemos ir sprendimai
Daugiabučiuose dažnai susiduriama su elektros laisvos galios trūkumu ir įkrovimo stotelių prijungimas tampa problematišku: dėl elektros tinklų rekonstrukcijos gyventojams ženkliai išauga elektros prijungimo kaina, kuri gali siekti dešimtis tūkstančių eurų bei ženkliai pailgėja prijungimo laikas. Elektromobilio įkrovimo ir infrastruktūros temos kelia daugiausiai nerimo svarstantiems įsigyti elektromobilį.
P. Žliobos manymu, elektromobilių ir jiems skirtų įkrovimo stotelių įsigijimą skatinanti valstybė dar geresnių rezultatų šioje srityje galėtų pasiekti, jei lanksčiau pažiūrėtų ir į kai kuriuos biurokratinius reikalavimus. Ženklus pokytis būtų palengvinus valstybinės žemės naudojimą elektros įvadui tiesti daugiabučių kiemuose. Padėtų ir greitesnis bei efektyvesnis įrengimo procesų administravimas, skirtingų institucijų glaudesnis bendradarbiavimas. Šiandien dažnas daugiabutyje gyvenantis elektromobilio savininkas baiminasi ne tiek stotelės ir jos įrengimo kainos, kiek nežinomybės ir tikimybės įstrigti biurokratiniuose klausimuose.
Anot Ugniaus Jono Franckevičiaus, dauguma žmonių yra linkę samdytis elektrikus patys, o dauguma jų neturi kvalifikacijos įrengiant įkrovimo stoteles, dėl šios priežasties stotelės būna įrengtos ne pagal gamintojų reikalavimus, todėl neatitikus šio reikalavimo - paramos gyventojai negauna, o įrangos garantija negalioja. Rekomenduojama stotelės įrengimo darbus patikėti kvalifikuotiems specialistams, kurie galėtų atlikti rangos darbus ir suteiktų garantiją.
Išvada: įsirengti verta
Elektromobilių įkrovimas namuose yra patogus ir ekonomiškas sprendimas, tačiau jis reikalauja tinkamos infrastruktūros. Įsirengiant įkrovimo stotelę, būtina įvertinti elektros tinklo pajėgumą, pasirinkti tinkamą įkrovimo įrangą ir užtikrinti saugumą. Nors elektromobilio kaina šiek tiek didesnė už įprasto automobilio, tačiau elektromobilio naudojimas galiausiai atsiperka. Pavyzdžiui, jei įkrovimo stotelė su įrengimu kainuoja apie 2000 eurų, o naudojant namų stotelę vietoj viešųjų įkrovimo stotelių sutaupoma apie 10 centų už kilovatvalandę, per metus galima sutaupyti kelis šimtus eurų (priklausomai, kiek naudojate elektromobilį). Tarkime, jei per metus sutaupote 500 eurų, stotelė gali atsipirkti per 4 metus.
tags: #auto #krovimo #lizdai #kiemuose