„Kia“ išplatino intriguojančias nuotraukas, anonsuojančias visiškai naują visureigį „Seltos“. Šio modelio pasaulinė premjera numatyta vėliau šių metų gruodį. Praėjus šešeriems metams po originalaus „Seltos“ debiuto 2019 m., dabar jis atgimsta kaip iš pagrindų atnaujintas subkompaktinis visureigis, sustiprinantis „Kia“ pozicijas sparčiai augančioje B segmento SUV klasės pasaulinėje rinkoje.
Perėmęs vieno sėkmingiausių pasaulyje „Kia“ modelių palikimą, naujos kartos „Seltos“ įkūnija autentišką visureigio dizainą, kartu išreikšdamas į ateitį orientuotą, aukštųjų technologijų charakterį. Dizainas jungia tvirtą ankstesnių vidaus degimo variklius turėjusių visureigių paveldą su švariomis, aerodinaminėmis formomis, būdingomis naujausiems Pietų Korėjos gamintojo elektromobiliams.
Dizaino Filozofija ir Estetika
Vadovaujantis „Kia“ dizaino filosofija „Suvienytos priešybės“ (angl. Opposites United), eksterjere dominuoja galingos proporcijos, ryškūs plastikiniai apvadai ir techniški paviršiai, kurie kuria užtikrintumo ir vikrumo įspūdį. Priekinę dalį išskiria firminiai gamintojo „Žvaigždžių žemėlapio“ (Star Map) dienos šviesos žibintai, o gale naudojami derantys horizontalūs ir vertikalūs žibintų raštai, sukuriantys vientisą ir stabilų vizualinį identitetą, atpažįstamą žvelgiant iš bet kurio kampo.
Įleistos durų rankenėlės pagerina aerodinaminį efektyvumą ir suteikia papildomą modernaus rafinuotumo sluoksnį, pabrėždamos modelio stiliaus ir praktiškumo dermę.
Individualumo Išraiška
Gamintojui atskleidžiant didesnes pasaulines šio modelio ambicijas, naujasis „Seltos“ pasižymės platesne išorės spalvų palete. Taip pat bus siūlomos išskirtinės X-Line ir GT-Line komplektacijos, suteiksiančios vairuotojams daugiau laisvės drąsiai išreikšti savo individualumą.
„Kia“ Modelio Vystymosi Evoliucja
Pastarąjį dešimtmetį Lietuvos keliuose vis dažniau matomos šeimos, pasirinkusios C segmento SUV tipo automobilius. Ši klasė, kurioje Lietuvoje dominuoja tokie modeliai kaip „Kia Sportage“, „Nissan Qashqai“ ar „Toyota RAV4“, siūlo universalumą, erdvę ir komfortą tiek kasdienėse, tiek ilgesnėse kelionėse. Tačiau tobulėjant automobiliams, išaugo ir jų savininkų lūkesčiai. Tad kokius reikalavimus turi atitikti šiuolaikinis šeimos automobilis?
Erdvė ir Pagalba Vairuotojui
Erdvė bagažinėje vis dar išlieka vienu svarbiausių kriterijų. „Dataforce“ 2024 m. automobilių pirkėjų apklausa rodo, kad 67 proc. respondentų svarbiausia laiko vidinę erdvę ir bagažinės talpą, o 61 proc. pabrėžia saugumo technologijų svarbą. Šiuo atžvilgiu C segmento SUV modeliai nenuvilia. Pavyzdžiui, „Kia Sportage“ bagažinė talpina 591 litrą daiktų, o nuleidus sėdynes - net iki 1 780 litrų. Per 500 litrų perkopia ir daugiau modelių: „Toyota RAV4“ bagažo talpa - nuo 547 iki 1 735 litrų, o šiek tiek trumpesnio „Qashqai“ - nuo 501 iki 1 441 litro.
Be erdvės, vis dažniau akcentuojamos ir pagalbos vairuotojui bei saugumo sistemos. Per pastarąjį dešimtmetį aktyviojo saugumo technologijos iš prabangių papildomų pasirinkimų virto kasdieniu standartu daugelyje modelių. Laidos „Autopilotas“ automobilių apžvalgininkas Vytenis Kudarauskas, kalbėdamas apie vairavimą šaltuoju metų laiku, išskiria autonominio stabdymo bei aklosios zonos stebėjimo sistemas. Anot jo, šios technologijos labai praverčia prastesnio matomumo sąlygomis - sutemus, esant prieblandai ar krituliams. „Sudėtingomis sąlygomis jos gali padėti išvengti nemalonių situacijų. Gali būti puikus, dėmesingas vairuotojas, tačiau blogas matomumas trukdo visiems. Pavyzdžiui, autonominio stabdymo sistema itin naudinga mieste, kur pilna atspindžių, įvairiomis kryptimis krentančios šviesos, o lietus ar sniegas naktį dar labiau mažina matomumą“, - sako pašnekovas. Jo teigimu, net ir dieną, kai saulė šviečia žemai ir akinamai, šios sistemos gali padėti išvengti nelaimių, kai aplinką sunku įvertinti fiziškai. „Žinoma, svarbiausi išlieka dėmesingumas, susikaupimas ir atsakingumas, bet šios papildomos priemonės taip pat gali būti labai naudingos“, - pabrėžia V. Kudarauskas.
Saugumo Viršūnėse
Laimei, autonominės avarinio stabdymo sistemos (angl. Autonomous Emergency Braking, AEB) Europos Sąjungoje nuo 2024 m. liepos 7 d. tapo privalomos visiems naujai registruojamiems automobiliams. Aklosios zonos stebėjimo technologijos taip pat dažnai sutinkamos šiuolaikiniuose modeliuose - jos įdiegtos ir „Sportage“, „Qashqai“ bei RAV4 automobiliuose. Automobilių žurnalistas Aivaras Grigelevičius pabrėžia aklosios zonos stebėjimo ir važiavimo atbulomis įspėjimo sistemų naudą. Eksperto teigimu, abi sistemos atlieka panašias funkcijas - praneša apie kliūtis už automobilio, tačiau pasitarnauja skirtingose situacijose. „Pavyzdžiui, žiemą, kai automobilis labiau primena didžiulį purvo maišą, važiuoti atbulomis reikia kur kas daugiau atidumo. Gali vadovautis veidrodėliais, milijoną kartų nuplauti galinį langą ar galinio vaizdo kamerą, įsitikinti, kad niekas neatvažiuoja, tačiau šlapdriba, stiprus snygis ar lietus smarkiai apriboja matomumą. Tokiais atvejais net menkiausias įspėjimas, jog iš kairės ar dešinės kažkas artėja, padeda saugiau išvažiuoti iš stovėjimo vietos“, - akcentuoja A. Grigelevičius.
Ši technologija gamintojams nėra privaloma, tačiau šeimyniniuose modeliuose ji aptinkama dažnai. Ji taip pat siūloma ir „Qashqai“, RAV4 bei „Sportage“ modeliuose. Pastarasis gali pasigirti plačiu aktyviųjų ir pasyviųjų saugumo technologijų paketu: 360 laipsnių vaizdo kamerų sistema, matriciniais automatiniais LED žibintais, leidžiančiais naudoti tolimąsias šviesas neakinant priešpriešinio eismo dalyvių, bei automatine važiavimo greitkeliu sistema, kuri visapusiškai savarankiškai pritaiko automobilį prie situacijos judant dideliu greičiu kelyje su daugiau nei viena eismo juosta.
„Nissan“ modelis išsiskiria atskirai pėsčiuosius ir dviratininkus atpažįstančia avarinio stabdymo sistema bei judėjimo spūstyse pagalbos technologija. Tuo metu RAV4 kūrėjai akcentuoja apsaugos nuo susidūrimo sankryžose ir avarinio vairo valdymo sistemas. Visi šie sprendimai liudija, kad modernūs C segmento krosoveriai išties stebina saugumo lygiu. Pavyzdžiui, „Sportage“, „Qashqai“ ir RAV4 yra pelnę maksimalų penkių žvaigždučių nepriklausomos saugumo vertinimo organizacijos „Euro NCAP“ įvertinimą, su nuo 87 iki 93 proc. siekiančiais suaugusiųjų ir nuo 86 iki 91 proc. vaikų saugumo balais. „Euro NCAP“ 2024 m. ataskaitoje pažymima, kad net 93 proc. naujų C-SUV modelių pelno aukščiausius penkių žvaigždučių įvertinimus.
Praktiški Sprendimai
Populiaraus portalo „Carbuyer“ 2024 metų vartotojų apklausa atskleidė, kad net 78 proc. šeimų C-SUV modelius renkasi dėl erdvės galinėje sėdynių eilėje - tai ypač svarbu, kai keliaujama su keliais vaikais ar reikia montuoti vaikiškas kėdutes. Nors kai kurie modeliai, pavyzdžiui, „Qashqai“, pasižymi kiek mažesne bagažine, jie tai kompensuoja sumaniais salono sprendimais: slankiojančiomis sėdynėmis ar papildomomis daiktadėžėmis. O „Sportage“ kūrėjai pasirūpino funkcijomis, itin aktualiomis mūsų klimato sąlygoms - net bazinėje įrangoje galima rasti ne tik šildomą vairą bei priekines, bet ir šildomas galines sėdynes. Visa tai rodo, kad šiandien šeimyninio SUV praktiškumas matuojamas ne vien litrais ar milimetrais - ne mažiau svarbūs tampa išmanūs kasdienybę palengvinantys sprendimai.
New Kia Seltos 2025 Luxury SUV Review
Universalų Grįžimas ir Tvarumas
Nors pardavimo salonuose ir gatvėse dabar dominuoja įvairūs SUV modeliai, racionaliausia reiklių šeimų lūkesčių išpildymo dalimi išlieka universalai. „Vieno automobilio viskam“ titulą pelnę modeliai šį vardą vis dar pagrindžia ypatingu praktiškumu, tačiau ar ilgam gamintojams pakaks kantrybės juo rungtis su mados vėjais?
Poreikis Išlikęs
Panašu, kad bent kol kas gamintojų entuziazmas rinkai siūlyti net ir visiškai naujus universalus neišblėsta. Štai į Baltijos šalis netrukus atkeliaus visiškai naujas „Kia“ kūrinys - „K4 Sportswagon“, pakeisiantis anksčiau populiarų „Ceed“ universalą. Mūsų regione vis dar galima įsigyti ir daugiau C segmento modelių universalio kėbulu. Tai - ir „Škoda Octavia“, ir „Peugeot 308 SW“, ir „Opel Astra Sports Tourer“ ar BMW 3 serijos universalas. Tad pasirinkimo yra įvairiems skoniams ir įvairiam piniginių storiui.
Automobilių apžvalgininkas Egidijus Babelis sako, kad šio segmento perspektyva neišblėsta iš esmės dėl keleto pagrindinių savybių. „Būtent kompaktiško dydžio universalai yra vertinami tiek vidutinio dydžio šeimų, tiek ir įmonių parkuose. Tiems, kam reikia nebūtinai madingo, tačiau būtinai praktiško ir taupaus automobilio, tikrai pro akis neprasprūsta universalai, o kompaktinio segmento modeliai dar ir pasižymi geru kainos, važiavimo komforto bei modernių technologijų santykiu“, - paaiškina ekspertas. Anot jo, šios savybės lemia, kad nepaisant įvairių paklausos svyravimų, populiarumas išlieka pakankamas, jog motyvuotų gamintojus ne tik tęsti jau turimų universalų gamybą, bet ir pristatyti visiškai naujus modelius. Štai minėtas „Kia K4 Sportswagon“, gamintojų teigimu, bus natūralus europiečių poreikius atitinkančios gamos formavimo tęsinys. Tai reiškia, kad Pietų Korėjos bendrovė mato tokių modelių poreikį Senajame žemyne. Pavyzdžiui, Lietuvoje universalai išlaiko stabilią, netgi augančią paklausą. „Data Center“ duomenimis, 2025 m. universalų dalis tarp naujų lengvųjų automobilių sudarė 18,7 proc., palyginti su 16,9 proc. 2022 m.
„Tiek Lietuva, tiek visa Europa jau ne vienerius metus gyvena SUV bumo ritmu - iš esmės kas antras parduodamas naujas automobilis yra krosoverio tipo. Tai ir gamintojų rinkodaros, ir vairuotojų įpročių bei mados mišinys: aukštesnė sėdėsena kuria saugumo įspūdį, lengviau įkelti vaiką į kėdutę, drąsiau galima ant kokio kupsto užvažiuoti ir t. t. Tačiau universalai turi nepalenkiamų argumentų, kurie remiasi ne emocijomis“, - dėsto E. Babelis.
Patogumo Skaičiai
Žemesnis universalo kėbulas paprastai reiškia patogesnį daiktų pakrovimą į bagažinę, mažesnį automobilio siūbavimą greitkelyje ir mažesnes degalų sąnaudas, nes tokio tipo modeliams reikia įveikti mažesnį oro pasipriešinimą nei aukštesniems SUV. Tai ypač juntama ilgesniuose maršrutuose - kai važiuojama ne iki artimiausio prekybos centro, o į pajūrį, į sodybą ar į kitas valstybes. Gamintojai taip pat reaguoja į vairuotojų poreikius. Praėjo laikai, kai universalas turėjo būti „darbinis arkliukas“, nes dabartiniai modeliai kuriami vadovaujantis kitokia samprata - tai turi būti stilingi, technologiškai pažangūs ir emociškai patrauklūs šeimų automobiliai. Tą nesunku suprasti įvertinus tokių modelių kaip „Peugeot 308 SW“ ar „Kia K4 Sportswagon“ dizainą. Pavyzdžiui, pastarasis modelis sukurtas taikant šiuolaikinę gamintojo „Opposites United“ (Suvienytų priešingybių) dizaino filosofiją ir pridėjus dar keletą apgalvotų „gudrybių“. 4 695 mm ilgio universalo kėbulas turi 2 720 mm ratų bazę, kuri leidžia jam atsidurti arčiau vidurio tarp C ir D segmentų. O tai reiškia daugiau erdvės keleivių galvoms ir kojoms. Skaičiai, kurie šeimoms svarbiausi, čia taip pat skamba įtikinamai: bagažinėje telpa 604 litrai daiktų, o nuleidus galines sėdynes talpa išauga iki 1 439 litrų. Dar vienas praktiškas akcentas - elektra atidaromas ir uždaromas bagažinės dangtis: kai rankose - pirkinių maišai ar vaikų daiktai, tokia smulkmena tampa vertingu kasdieniu patogumu. Erdviomis bagažinėmis pasižymi ir daugiau universalų: „Toyota Corolla Touring Sports“, priklausomai nuo versijos, telpa iki 581-596 l, „Peugeot 308 SW“ - iki 608 l, o BMW 3 serijos universalo bagažinėje - iki 500 litrų.
„Vaikus vežiojančioms šeimoms svarbu, kaip greitai ir patogiai bus galima įkelti vežimėlį, o universalo pakrovimo slenkstis kaskart mažiau vers aukštai kelti sunkius daiktus, palyginti su atitinkamu SUV modeliu. Universalo bagažinė paprastai taip pat pasižymi lygiu grindų plotu, o tai praverčia ilgose kelionėse kraunant didesnius lagaminus“, - paaiškina E. Babelis.
Technologijomis Nenusileidžia SUV
Technologiškai šiuolaikiniai universalai taip pat nenusileidžia SUV modeliams, nes yra kuriami naudojant tas pačias platformas. Automatinis avarinis stabdymas, adaptyvi kruizo kontrolė, išmanusis parkavimo asistentas, o interjere - naujos kartos skaitmeninė panoraminė vaizdo platforma, naujausios kartos informacijos ir pramogų sistema, palaikanti nuotolinius atnaujinimus ir belaidę telefono integraciją, taip pat skaitmeninis raktas. Visa tai siūlys naujasis „Kia K4 Sportswagon“ modelis. Variklių pasiūla taip pat pritaikyta būtent europietiškam naudojimui: daugiausia laiko mieste praleidžiantys vairuotojai ar įmonių parkų valdytojai galetų rinktis 1,0 litro benzininį 115 AG galios agregatą su mechanine pavarų dėže, o norintiems daugiau galios ilgesnėse kelionėse siūlomos 1,6 litro turbobenzininio variklio 150 arba 180 AG galios versijos su 7 laipsnių dviejų sankabų automatine transmisija.
„Universalai su didesne bagažine ir lanksčiomis salono pritaikymo galimybėmis išlieka svarbia alternatyva SUV modeliams, kurie dažnai brangesni tiek įsigijimo, tiek eksploatacijos atžvilgiu. Todėl šeimos, kurios vertina universalų patikimumą, ekonomiškumą bei galimybę lengvai pritaikyti automobilį įvairioms situacijoms, ir toliau turės iš ko rinktis“, - apibendrina E. Babelis.
Automobilių Rinkos Tendencijos ir Ekspertų Vertinimai
Vokietijos automobilių asociacija ADAC (Allgemeiner Deutscher Automobil-Club) surinko duomenis ir nustatė, kokie modeliai šiais metais buvo geriausi atsižvelgiant į kainos ir kokybės santykį. O amerikiečiai išskyrė geriausias markes. Vokiečiai atrinko 76 modelius, atskirai įvertino jų kokybę ir kainą bei išlaikymo kaštus, o vėliau išvedė galutinį kainos ir kokybės santykio vertinimą. Modeliai vertinti skalėje nuo 0,6 iki 5,5. Kuo mažesnis šis rodiklis, tuo automobilis yra kokybiškesnis.
Kaip tyrimo ataskaitoje pabrėžė ADAC, tik 29 iš 76 modelių kainos ir kokybės santykis įvertintas gerai. Tokio dalyko kaip pasiektas įvertinimas „labai gerai“ apskritai nėra. Pagal bendrą automobilio įvertinimą, šiais metais pirmauja du elektriniai „Volkswagen“ modeliai, „ID.7 Pro“ ir „ID.7 Tourer GTX“, kurie net patenka į „labai gero“ įvertinimo rėmus, surinkę po 1,5 balo. Vėliau seka taip pat elektromobiliai - „Škoda Enyaq 85x“, „BMW i5 eDrive40“ ir „Porsche Taycan“. Šie modeliai surinko po 1,6 balo. Nepaisant geros jų kokybės, elektromobilių kaina ir išlaikymas vis dar yra labai brangus. Šie modeliai vos tilpo į „patenkinamo“ įvertinimo ribą, o „Porsche“ su 5,5 balo liko prie nepatenkinamo slenksčio ribos. Tai turėjo didelės įtakos galutiniam kainos ir kokybės santykio vertinimui ir nustūmė juos į lentelės vidurį.
Pigiausi variantai irgi nėra tinkamiausias pasirinkimas. Mažiausiai iš vertintų automobilių kainavo „Kia Picanto 1.0“, tačiau jo kokybė įvertinta vos patenkinamai. Taip pat buvo įvertinti ir kiti pigūs modeliai - „Renault Clio“, „Suzuki Swift“ ir „Hyundai i10“. O „Dacia Duster“, nors ir yra antras pigiausias automobilis, tačiau jo kokybė priskirta prie „pakankamų“, kas yra vos vienas žingsnis iki nepatenkinamo lygio. Prastesnė kokybė buvo mažesnis kirtis per bendrą kainos ir kokybės reitingą. Įvertinta, kad geriausią šių rodiklių santykį turi „Renault Clio“ su vidaus degimo varikliu, „Kia Picanto“, hibridinis „Renault Clio“, „Škoda Kamiq“ ir „Volkswagen Golf“, rodo ADAC tyrimas.
Savo ruožtu amerikiečiai iš „Consumer Reports“ susumavo visų savo metinių reitingų rezultatus ir paskelbė geriausias ir patikimiausias automobilių markes. Tyrimo autorių teigimu, automobiliai reitinguoti pagal jų bandymų keliuose ir saugumo testų rezultatus. Be to, atsižvelgta į prognozuojamą patikimumą ir savininkų pasitenkinimą turimais automobiliais. Skelbiama, kad šiemet pirmą vietą šiame reitinge užėmė „Subaru“, kuris vos vienu tašku aplenkė praėjusių metų lyderį BMW. Nors vokiečių gaminys bandymuose kelyje pasirodė geriau ir yra palankiau vertinamas automobilių savininkų, tačiau specialistai nustatė, jog japonų „Subaru“ gali būti šiek tiek patikimesnis. Trečioje lentelės vietoje įsitaisė „Lexus“, kuris šiemet pakilo per dvi pozicijas. Ketvirtoje liko „Porsche“, o penketuką uždaro „Honda“. Vokiečių „Audi“ šiemet šovė šešiomis pozicijomis į viršų ir užima šeštą vietą reitinge. Septintoje liko „Kia“, likusios trys dešimtuke - „Hyundai“, „Toyota“ ir „Infiniti“.
Automobilių Pramonės Pokyčiai
Tai lėmė, kad dalis kriterijų šiandien jau tapo savaime suprantamu standartu, kurį ne tik įsivaizduoti, bet ir įgyvendinti 2000-aisiais būtų buvę vargiai įmanoma. Vienu didžiausių kokybinių šuolių tapo automobilių saugumas. O kokie kiti svarbiausi pokyčiai?
Iš Kompaktų - į SUV
Jau beveik tris dešimtmečius „Lietuvos metų automobilio“ rinkimų komisijos nario pareigas einantis bendrovės „Transeksta“ komunikacijos vadovas Renaldas Gabartas sako, kad, žvelgiant supaprastintai, gamintojai tiek anuomet, tiek dabar sprendė ir tebesprendžia iš esmės vieną ir tą patį uždavinį: maksimaliai pigiai sukurti tokį modelį, kurio norėtų kaip įmanoma didesnė potencialių pirkėjų auditorija. Kadangi ir „gero automobilio“ samprata, ir objektyvios aplinkybės - technologinis progresas, kelių ir gatvių infrastruktūra, parkavimo galimybės, įstatyminės transporto parko reguliavimo priemonės - kinta, skirtingais technikos evoliucijos laikotarpiais dominuoja skirtingi modeliai. „2000-2010 metais vidutinei statistinei šeimai svajonių automobilis turėjo būti praktiškas, su funkcionaliu kėbulu, ekonomiškas ir nebrangus. Kompaktinės klasės hečbekai ir universalai su dyzeliniais varikliais, kaip antai „Volkswagen Golf“, „Ford Focus“, „Opel Astra“, „Škoda Octavia“ ir panašūs, buvo laikomi tinkamiausiais kasdieniams logistikos uždaviniams spręsti“, - prisimena patyręs specialistas. Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, 2000-aisiais net 36 proc. europiečių šeimų rinkosi kompaktinės arba vidutinės klasės universalius, o tik 6 proc. - SUV tipo modelius. Greta ekonomiškumo, nemenkų bagažinių ir komforto ilgesnėse kelionėse vairuotojai ypač vertino palankias eksploatacijos sąnaudas net ir didesnėms šeimoms, o mechaniką - dėl paprastumo ir patikimumo.
2010-aisiais rinkos tendencijos ėmė keistis. Į gatves vis drąsiau išriedėjo pirmieji tikrai populiarūs SUV modeliai, tokie kaip „Nissan Qashqai“ ar „Kia Sportage“. Šie automobiliai pasižymėjo aukštesne sėdėsena, didesniu universalumu ir turėjo saugių, patikimų modelių įvaizdį. Anot R. Gabarto, didėjusį tikrąjį šeimyninių automobilių saugumą lėmė ir reguliacinė aplinka. Štai elektroninė stabilumo kontrolės sistema tapo privaloma visiems naujiems automobiliams nuo 2011-ųjų lapkričio. Rinkos tyrėjai „JATO Dynamics“ skaičiuoja, kad universalai tuomet ir toliau buvo dažnas pasirinkimas, tačiau SUV segmentas jau sudarė 15 proc. Europoje parduodamų naujų automobilių.
Dominavimo Era
Šiandien šeimyninių automobilių vėliavą neabejotinai perėmė C-SUV segmentas - tokie modeliai kaip „Kia Sportage“, „Toyota RAV4“, „Honda CR-V“ ar „Volkswagen Tiguan“. 2023 m. C-SUV segmentas Europoje sudarė daugiau nei 40 proc. visų naujų automobilių pardavimo, universalų dalis jau nebesiekė nė dešimtadalio, o pernai bendra SUV dalis pasiekė 54 proc. rinkos. Ši tendencija neaplenkė ir Lietuvos. „Autoplius.lt“ ir „Regitros“ skaičiavimu, 2025 metų trečiąjį ketvirtį populiariausių naujų automobilių penketuke rikiavosi trys šeimyniniai krosoveriai: „Toyota RAV4“, „Volkswagen Tayron“ ir „Kia Sportage“. Pastarojo modelio populiarumą itin padidina gamintojo sprendimas mūsų šalies rinkai siūlyti plačiausią pavaros gamą: galima rinktis modelį su tradiciniu hibridiniu, įkraunamuoju hibridiniu ar dyzeliniu varikliu.
Kodėl šeimos renkasi būtent šiuos automobilius? Pirmiausia tai lemia niekur nedingęs erdvės ir universalumo poreikis. Hibridinio „Toyota RAV4“ modelio bagažinėje telpa nuo 547 litrų daiktų, „Honda CR-V“ - nuo 579, „Kia Sportage“ - nuo 587 litrų. Saugumas šeimyniniuose automobiliuose taip pat tapo standartu, o ne prabanga. R. Gabartas pastebi, kad jei 2010-aisiais bazinės komplektacijos automobiliai dažnai teturėdavo 2-4 oro pagalves ir stabdžių antiblokavimo sistemą (ABS), tai naujuose modeliuose nieko nebestebina 6-9 oro pagalvės, aktyvioji pastovaus greičio palaikymo sistema, privaloma tapusi automatinio pagalbos iškvietimo sistema „eCall“, padangų slėgio davikliai, montuojami adaptyvūs žibintai, diegiamos vairuotojo dėmesio stebėjimo technologijos. Nepriklausoma bandymų organizacija „Euro NCAP“ tokiems modeliams, kaip minėti „Kia Sportage“ ar „Toyota RAV4“, skyrė maksimalų penkių žvaigždučių saugumo įvertinimą.
„Kameros skenuoja svarbiausius kelio ženklus ir rodo juos prietaisų skydelyje, perspėja apie kintančias eismo sąlygas, o iš paskos pernelyg arti judančiam mirktelima stabdžių žibintais. Išskirtinės prabangos atributu nebelaikoma net automobiliams pritaikyta naktinio matymo įranga, padedanti identifikuoti žmonių ir gyvūnų figūras tada, kai to pastebėti plika akimi neįmanoma“, - evoliucijos pavyzdžius žeria pašnekovas.
Technologijos Išsprendė Trūkumus
Anot eksperto, galima ginčytis, kiek racionalu rinktis krosoverį, tačiau akivaizdu, kad technologinis automobilių progresas sėkmingai užglaisto ir madingų formų kėbulų nulemtus trūkumus - didesnę masę, aukštesnį svorio centrą, prastesnes valdymo savybes ir pan. Vidaus degimo variklių efektyvumas ir degalų sąnaudos dabartinės kartos automobiliuose taip pat akivaizdžiai geresnės. „Didžiausią įtaką tam turi hibridinės technologijos, kai automobilis startuoja naudodamas elektros energiją ir kreiserinį greitį pasiekia nedegindamas naftos produktų. Be to, elektroniniai vairuotojo asistentai itin efektyviai talkina tiek važiuojant sudėtingomis sąlygomis, tiek minimizuojant žmogiškų klaidų riziką: automatiškai stabdo prieš kliūtis, jei vairuotojas vėluoja reaguoti ar dėl kokių nors priežasčių praranda kontrolę, padeda išlikti savoje eismo juostoje, stebi akląsias zonas ir t. t.“, - vardija R. Gabartas. Pavyzdžiui, hibridinio, visais ratais varomo „Honda CR-V“ vidutinės degalų sąnaudos siekia nuo 6,6 litro benzino, o analogiškos pavaros šiemet atnaujintas „Kia Sportage“ pasitenkina ir nuo 6,1 litro siekiančiomis sąnaudomis. Pasirinkus šių automobilių versijas su viena varančiąja ašimi, apetitas degalams dar labiau mažėja - iki atitinkamai 5,9 ir 5,5 litro.
tags: #delfi #keviso #automobiliai