Aušinimo skystis atlieka itin svarbų vaidmenį transporto priemonėse, užtikrindamas sklandų variklio veikimą. Reguliari jo patikra ir keitimas yra esminiai veiksniai siekiant išlaikyti automobilio ilgaamžiškumą ir išvengti brangių gedimų.
Aušinimo skysčio svarba ir funkcijos
Aušinimo skystis, kurį sudaro vandens ir radiatoriaus antifrizo mišinys, apsaugo variklį ir aušinimo sistemą nuo užšalimo ir perkaitimo, palaikydamas optimalią darbinę temperatūrą. Jis rūpinasi, kad automobilio variklis neperkaistų, ypač karštais vasaros mėnesiais, ilgai stovint ar lėtai judant sraute. Be to, aušinimo skystis saugo aušinimo sistemą nuo korozijos, nuosėdų ir putojimo. Jis taip pat turi tepimo savybių, kurios sumažina trintį vandens siurblyje ir saugo metalinius komponentus nuo korozijos.
Aušinimo skystis atlieka ir kitas gyvybiškai svarbias funkcijas: jis šildo automobilio saloną, tolygiai šildo variklį pradinėje jo darbo stadijoje, o vėliau palaiko stabilią darbinę temperatūrą. Šiame procese dalyvauja ir visa eilė kitų agregatų bei sistemų, tačiau visas jas apjungia cirkuliuojantis aušinimo skystis. Automobilio varikliui darbinė temperatūra yra svarbus atskaitos taškas siekiant tvarkingo variklio darbo, ekonomiškų sąnaudų, šilumos salone ir variklio darbo traukos bei tarnavimo laiko.
Aušinimo skysčio lygio patikra ir papildymas
Atidarius variklio gaubtą, galima patikrinti kelis svarbius automobilio parametrus, įskaitant aušinimo skysčio lygį. Naujuose automobiliuose aušinimo skysčio rezervuarai turi specialius daviklius. Pajutę, jog skysčio lygis yra per žemas, jie siunčia signalą į saloną, vairuotojui. Užsidegusi aušinimo skysčio lemputė praneš, jog laikas jį papildyti. Visgi, elektroniniai jutikliai taip pat gali gesti, tad norint išvengti rimtų automobilio gedimų, rekomenduojama periodiškai atidaryti variklio dangtį ir patikrinti aušinimo skysčio lygį - jis turi būti tarp minimalios ir maksimalios padalų.
Kaip teisingai papildyti aušinimo skystį:
- Įsitikinkite, kad automobilio variklis užgesintas ir spėjo atvėsti. Atidarydami įkaitusį radiatorių galite nudegti nuo garų ir karšto aušinimo skysčio.
- Suraskite aušinimo skysčio (antifrizo) bakelį. Jūsų automobilyje jis turėtų būti lengvai pasiekiamas, po kapotu. Paprastai tai yra permatomas indas, pažymėtas MIN ir MAX padalomis. Kadangi indas yra permatomas, skysčio lygį galima pamatyti ir vizualiai.
- Lėtai pilkite aušinimo skystį arčiau MAX ribos. Galite naudoti ir piltuvėlį. Neperpilkite.
Visada galima ir patartina vadovautis automobilio savininko vadovu. Jei pastebite, kad aušinimo skysčio lygis krenta dažnai, geriausia to nedaryti pačiam, o kreiptis į servisą. Tai gali būti rimtesnės problemos požymis, pavyzdžiui, sugedęs termostatas, apgadintas radiatorius ar kitos sistemos problemos.
Kada ir kodėl reikia keisti aušinimo skystį?
Aušinimo skysčio keitimas yra vienas iš periodinės techninės automobilio priežiūros darbų, kurį vairuotojai privalo atlikti gamintojo nurodytais intervalais. Laikui bėgant, radiatoriaus antifrizo sudėtyje esantys priedai praranda dalį savo veiksmingumo. Dėl to variklio sistema vėl tampa jautresnė korozijai ir nėra pakankamai apsaugota nuo karščio ar šalčio.
Aušinimo skysčio keitimo intervalai yra nurodyti kiekvieno automobilių gamintojo individualiai ir priklauso nuo transporto priemonės bei naudojamo radiatoriaus antifrizo. Paprastai tai būna nurodymas keisti aušinimo skystį kas dvejus, trejus ar penkerius metus. Kai kurie modeliai leidžia su gamykliškai supiltu aušinimo skysčiu važiuoti net ir 120 mėnesių (10 metų) arba apie 200 000 km. Tačiau, jei turite dėvėtą automobilį, kurį neseniai pirkote ir nesate tikri, ar aušinimo skystis buvo keistas, patartina jį pakeisti kuo skubiau, ypač prieš šalčius ir žiemą, kad išvengtumėte variklio pažeidimų.
Eksploatuojant variklius, kuriuose naudojami nekokybiški aušinimo skysčiai arba tokie, kurių galiojimas pasibaigęs, dėl nuosėdų ant vidinių aušinimo sistemos paviršių susidaro sutrikimai, keičiantys temperatūrinį variklio darbo režimą. Esant aušinimo sistemos sutrikimams ir cilindro sienelės darbinės temperatūros padidėjimui, sumažėja alyvos klampumas ir suprastėja alyvos plėvelės ant cilindro paviršiaus adsorbcinės savybės. Tai gali sukelti rimtus variklio gedimus.
Tinkamo aušinimo skysčio pasirinkimas
Tinkamo aušinimo skysčio pasirinkimas nėra sudėtingas procesas, tereikia perskaityti automobilio instrukciją. Svarbiausias dalykas renkantis radiatoriaus antifrizą yra gamintojo specifikacija. Tik ši specifikacija ir (arba) gairės užtikrina optimalų aušinimo skysčio veikimą. Kokio prekės ženklo aušinimo skystį ir kiek jo pilti įprastai nurodo automobilio gamintojas savo rekomendacijose.
Aušinimo skysčio tipai ir spalvos
Antifrizas gali būti įvairių spalvų: dažniausiai jis būna žalias, mėlynas ir raudonas (rožinis), geltonas, violetinis. Spalva paprastai parodo aušinimo skysčio tipą ir jame esančius priedus. Pavyzdžiui, oranžinės arba rožinės spalvos antifrizo sudėtyje paprastai yra organinių rūgščių technologijos (OAT), kuri labiau suderinama su šiuolaikiniais varikliais. Volkswagen (VAG) grupės automobiliuose, pavyzdžiui, buvo naudojami žali G11 skysčiai senesniuose modeliuose, o naujesniuose - kiek raudonesni G12. Taip pat egzistuoja G12+, G12++ ir G13 tipai.
Nors prireikus - pavyzdžiui, jeigu neturite galimybės įsigyti tokio paties aušinimo skysčio - galite jį maišyti ir skirtingų spalvų. Tačiau, apskritai, **reikėtų elgtis atsargiai ir stengtis nemaišyti skirtingų spalvų aušinimo skysčių**. Daug informacijos rodo, kad skirtingos spalvos priverčia aušinimo skysčius reaguoti tarpusavyje, susitraukti arba prarasti tepimo ir antikorozines savybes. Griežtai visi gamintojai nepataria skysčių maišyti, nes tai gali sumažinti jų veiksmingumą.
Aušinimo skysčio sudėtis ir vandens naudojimas
Aušinimo skysčiai gaminami iš monoetilenglikolio arba propilenglikolio, į kurį įmaišoma nuo korozijos apsaugančių ir putojimą stabdančių priedų. Priedų nuo korozijos gamybos technologija - sudėtingas procesas, tai komercinė paslaptis. Skysčio skiedimui, jei jis yra koncentratas, griežtai nerekomenduojama pilti į automobilio variklio aušinimo sistemą paprasto vandens ar net filtruoto vandens. Tinkamas yra tik distiliuotas vanduo, nes jame nėra mineralų, kurie galėtų sukelti nuosėdas ir koroziją. Pavyzdžiui, įprastinius aušinimo skysčius (pvz., G11, G12) sudaro etilenglikolio ir vandens mišinys (dažnai santykiu 1:1), o G13 yra vandens ir propilenglikolio mišinys.
Gryno etilenglikolio ar propilenglikolio naudoti negalima dėl užšalimo pavojaus. Pavyzdžiui, grynas etilenglikolis kristalizuojasi ties -13°C, tačiau pridėjus vandens, jo užšalimo temperatūra krinta. Optimaliausias mišinys dažnai būna 1:1 su vandeniu. Propilenglikolis atsparesnis šalčiui - krintant temperatūrai, jis darosi klampus, bet į kietą masę pavirsta maždaug ties -65°C.
Profesionalus aušinimo skysčio keitimas ir sistemos priežiūra
Aušinimo skystį būtinai turėtų pakeisti specialistas! Tam kartais reikia specialios įrangos ir žinių. Priešingu atveju rizikuojate, kad sistema nebus tinkamai išvalyta ir dėl to aušinimo sistema negalės tinkamai veikti. Paprastai tvarkingi vairuotojai nusipirkę automobilį atlieka tokius darbus kaip tepalų ir filtrų keitimas, variklio paskirstymo diržo keitimas kartu su vandens siurbliu, ir, žinoma, tuomet supilamas naujas aušinimo skystis. Jei jūsų variklį suka grandinė, skystį tikrai patariame pasikeisti iki šaltų orų.
Aušinimo sistemos sandarikliai (hermetikai)
Vairuotojų ypač mėgstami įvairūs aušinimo sistemos sandarikliai ilgainiui gali turėti neigiamų pasekmių. Nors jie greitai sustabdo aušinimo sistemos nuotėkį, cirkuliuodami su aušinimo skysčiu, jie gali sumažinti salono šildytuvo efektyvumą, užkimšti aušinimo latakus ir sumažinti šilumos atidavimą. Tai dažnai būna tik laikinas problemos sprendimas, todėl geriausia tokias problemas spręsti iš esmės.
Aušinimo skysčio utilizavimas ir svarbūs įspėjimai
Aušinimo skysčio utilizavimas yra būtinas, kadangi senas aušinimo skystis kenkia gamtai, gruntiniams vandenims. Todėl, jei jau nusprendėte patys keisti aušinimo skystį, nepamirškite pagrindinės taisyklės: nei dapilinėti didelių kiekių, nei supilti naujo šalto aušinimo skysčio negalima esant šiltam varikliui. Taip rizikuojate sukraipyti variklio tarpinę ir turėti rimtų problemų.
Bevandenis aušinimo skystis: mitai ir realybė
Pastaruoju metu rinkoje pasirodo ir bevandenis aušinimo skystis. Kas tai per daiktas? Tai etilenglikolio ir propilenglikolio mišinys, kurio sudėtyje yra ne daugiau kaip 1 procentas vandens. Bevandenį aušinimo skystį sudaro ne mažiau kaip 70 procentų etilenglikolio, propilenglikolis, keli procentai antikorozinių priedų ir gali būti keletas procentų kitokių alkoholių, kad pagerintų savybes prie žemų temperatūrų.
Bevandenio aušinimo skysčio savybės ir iššūkiai
- Virimo temperatūra: Bevandenio aušinimo skysčio virimo temperatūra yra apie +180 laipsnių Celsijaus, o tai yra žymiai aukščiau nei įprastinio (kurio virimo temperatūra yra apie 103°C, o uždaroje sistemoje pakyla iki maždaug 125°C).
- Užšalimo temperatūra: Nors užšalimo temperatūra nedeklaruojama, deklaruojamas terminas yra LTOL (Low Temperature Operating Limit), kuris bevandeniam aušinimo skysčiui yra minus 40 laipsnių Celsijaus. Prie tokios temperatūros jis nesustingsta į kietą kūną, bet tampa ypatingai klampus. Jo kinematinė klampa prie minus 40°C yra apie 1700 mm²/s, kai tuo tarpu įprasto aušinimo skysčio klampa prie minus 35°C yra tik 73 mm²/s.
- Toksiškumas: Griaunamas mitas, kad bevandenis aušinimo skystis yra netoksiškas, nes jo sudėtyje yra 70 procentų nuodingo etilenglikolio.
- Galiojimo laikas: Nėra pakankamai įrodymų, kad bevandenis aušinimo skystis galėtų galioti 20 metų, nors tokie teiginiai pasitaiko. Įprastinių aušinimo skysčių galiojimo laikas paprastai yra 5 metai.
- Šilumos laidumas: Bevandenis aušinimo skystis turi patį mažiausią šilumos laidumą iš visų galimų pasirinkimų. Tai reiškia, kad bus pats blogiausias variklio aušinimas. Skaičiai: bevandenio aušinimo skysčio šilumos laidumas 0.27 W/m·K, įprastas aušinimo skystis - 0,40 W/m·K, o vanduo - 0,58 W/m·K. Tai reiškia, kad vanduo yra geriausias aušinimo skystis pagal šilumos laidumą.
- Kaina: Bevandenio aušinimo skysčio kaina yra žymiai didesnė. Penkių litrų savikaina yra apie 10 eurų, o rinkoje tokio kiekio kaina gali siekti 80 eurų.
Perėjimas prie bevandenio aušinimo skysčio
Jei visgi nusprendėte įprastą skystį pakeisti į bevandenį, tai nėra lengva užduotis. Bevandenio aušinimo skystyje negali būti daugiau kaip 3 procentai vandens. Jei, tarkim, jūsų automobilio aušinimo sistemoje yra 10 litrų įprasto aušinimo skysčio, keičiant skysčius, sistemoje negali likti daugiau kaip 0,6 litro vandens. Jei liks daugiau, užpiltas bevandenis skystis taps skysčiu su vandeniu, kurio savybės jau nebus tokios, kokios deklaruojamos.
Kavitacijos mitas ir variklio temperatūra
Legenda apie kavitaciją, sukeliantį katastrofiškus variklio gedimus, yra perdėta. Jei variklis ir aušinimo sistema dirba tvarkingai, jokie katastrofiški gedimai dėl aušinimo skysčio kavitacijos negresia. Be to, kai kurie bevandenių aušinimo skysčių gamintojai deklaruoja, kad su jų skysčiu variklio darbinė temperatūra pakyla 3-10 laipsnių, o kai kurie bandymai rodo, kad gali pakilti net 15-17 laipsnių. Tačiau, aukštesnė variklio temperatūra, naudojant įprastinį aušinimo skystį, dažnai siejama su detonacija, perkaitimu ir katastrofiškais gedimais, todėl ši teorija kelia klausimų. Geriau vengti garų susidarymo ir lokalizuoto perkaitimo, kas yra būdinga vandens pagrindo aušinimo skysčiams esant tam tikroms sąlygoms.
Apibendrinimas ir patarimai
Tinkama ir reguliari automobilio priežiūra, įskaitant aušinimo skysčio patikrą ir keitimą, yra raktas siekiant išvengti netikėtų transporto priemonės gedimų bei išlaikyti transporto priemonės ilgaamžiškumą. Visada vadovaukitės automobilio gamintojo instrukcijomis ir rekomendacijomis, o kilus abejonėms, kreipkitės į automobilių remonto specialistus. Nepamirškite, kad automobilių gedimai dažnai atsiranda dėl netinkamos jų priežiūros ar nekokybiškų remonto sprendimų.
tags: #ausinimo #skystis #galiojimas