Eismo įvykis - stresas ne tik psichologiškai, bet ir praktiškai. Net ir nedidelė avarija gali sukelti daug klausimų: ką daryti su automobiliu, kiek kainuos remontas, ar verta taisyti, ar geriau parduoti? Šiame straipsnyje pateikiami aiškūs atsakymai ir veiksmai, ką daryti iškart po įvykio, kokias turite galimybes su pažeistu automobiliu ir kada verta kreiptis į supirkėjus, taip pat išsami informacija apie teisinius aspektus ir draudimo išmokas.

Teminis paveikslėlis: sutrenktas automobilis kelyje, vairuotojas ir keleiviai laukia pagalbos

Eismo įvykis: pirminis stresas ir veiksmai

Pirmieji žingsniai įvykio vietoje

Pats svarbiausias aspektas po eismo įvykio yra saugumas - jūsų ir aplinkinių. Išlikite ramūs ir įsitikinkite, ar vairuotojas ir keleiviai nėra sužeisti ir gali judėti. Šoko būsenoje gali būti sunku orientuotis ir įvertinti sužalojimus. Jei jaučiamas didelis skausmas ar žmogus negali pajudėti, reikėtų nedelsiant skambinti pagalbos numeriu 112 ir žmogaus nejudinti, kol atvyks medikai. Visuomet prieš išlipant iš automobilio svarbu įsitikinti, kad tai padaryti yra saugu, ypač intensyvaus eismo gatvėje.

  • Nedelsiant sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka: įjunkite avarinius žibintus ir pastatykite avarinį ženklą. Užmiestyje ženklas statomas už 50 metrų nuo susidūrusių automobilių, mieste - 25 metrų.
  • Avarijos dalyviai turėtų pasirūpinti ir savo saugumu - vilkėti ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais.
  • Jei automobilis stipriai apgadinamas, būtina kuo greičiau atjungti akumuliatorių, kad nekiltų gaisras.
  • Nekonfliktuokite su kitais eismo įvykio dalyviais ir nepanikuokite.
  • Imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, jei jie buvo sužaloti eismo įvykio metu.
  • Po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų.

Kai būtina kviesti policiją

Policijos pareigūnus privaloma kviesti, jei:

  • įvykio metu yra nukentėjusių ar žuvusių;
  • nepavyksta susitarti dėl kaltės;
  • sugadinta trečiųjų asmenų (valstybės arba privatus) nuosavybė (pvz., stulpas, tvora, namo fasadas);
  • įvykio kaltininkas neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos;
  • įtariama, kad eismo įvykio dalyvis yra neblaivus ar apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų;
  • kaltininkas teikia įtartiną informaciją dėl transporto priemonės registracijos, teisės valdyti transporto priemonę;
  • atsisakoma pildyti eismo įvykio deklaraciją;
  • bent vienas iš vairuotojų dokumentų (automobilio techninė apžiūra, draudimo polisas ar vairuotojo pažymėjimas) nebegalioja;
  • vairuotojas laiku nepasikeitė vasarinių padangų į žiemines ir sukėlė eismo įvykį (tokiu atveju avarija bus laikoma nedraudimine);
  • nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra ir su nukentėjusiu neįmanoma susisiekti ir pranešti jam apie sugadintą turtą;
  • vairuotojas atsisako pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba galiojantį vairuotojo pažymėjimą, informaciją, būtiną transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo įmonei nustatyti;
  • transporto priemonė yra be valstybinio numerio ženklų.

Eismo įvykio dokumentavimas

Pasirūpinus eismo įvykio dalyvių saugumu, galima pradėti aiškintis avarijos aplinkybes. Čia svarbiausia neskubėti ir nepasiduoti kitos pusės spaudimui prisiimti kaltę.

  • Užfiksuokite įvykį: fotografuokite ar nufilmuokite automobilių padėtį, pažeidimus, stabdžių žymes, kelio ženklus, bendrą vaizdą iš visų pusių. Nuotraukose turėtų matytis transporto priemonių sugadinimai ir valstybiniai registracijos numeriai.
  • Užsirašykite avarijos liudytojų kontaktus, jei tokių yra.
  • Prieš atvykstant policijai, nejudinkite automobilių, išskyrus atvejus, kai tai būtina saugumui užtikrinti.
  • Atvykus policijai, būkite aktyvus ir įsitikinkite, kad visa žala, įskaitant galimą paslėptą žalą (pvz., po kapotu ar po automobiliu), yra užfiksuota protokole.
  • Užsirašykite informaciją apie priešingą pusę (vardas, pavardė, adresas, įmonės pavadinimas).
  • Gaukite policijos avarijos analizės pažymėjimą.

Eismo įvykio deklaracijos pildymas

Jei tai nedidelė avarija, susidūrus tik dviem transporto priemonėms, ir abi pusės sutinka dėl kaltės, abu automobiliai yra apdrausti, nė vienas vairuotojas nebuvo išgėręs ir nėra sužalotų žmonių, policijos kviesti nebūtina - pakaks tinkamai užpildytos deklaracijos.

  • Popierinė eismo įvykio deklaracija: pildoma nubraižant eismo įvykio schemą, aprašant aplinkybes ir užpildant kitus laukus. Visi eismo įvykio dalyviai pasirašo deklaraciją. Atkreiptinas dėmesys, kad 14 laukelyje pasirašo tik eismo įvykio kaltininkas.
  • Elektroninė eismo įvykio deklaracija: galima pildyti per programėlę draudimoivykiniai.lt ar mobiliosiose programėlėse (pvz., „carOne“). Tai gali būti patogesnis būdas, siekiant, kad visi reikiami laukai būtų užpildyti ir nieko nepraleista.
  • Jei neturite popierinės deklaracijos ir negalite užpildyti elektroniniu būdu, aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, nurodant visą reikiamą informaciją apie dalyvius, transporto priemones ir sugadintą turtą.

Net jeigu susidūrimas nėra didelis ir atrodo, kad padaryta žala yra minimali, labai rekomenduotina užfiksuoti incidento vietą, automobilių numerius, vairuotoją ir apie tai, jog buvo nedidelis kontaktas, bet nėra nei rimtų pažeidimų, nei sužalojimų, informuoti policiją. To nepadarius ir, esą, sutarus dėl avarijos, vėliau galima sulaukti nemalonumų, įskaitant kaltinimus pasišalinimu iš eismo įvykio vietos, už ką gresia bauda, transporto priemonės konfiskavimas arba teisės vairuoti atėmimas.

Ką daryti, jei automobilis apgadintas?

Automobilio būklės įvertinimas

Po įvykio automobilis gali būti įvairios būklės:

  • Eksploatuojamas (važiuojantis) - su nežymiais pažeidimais.
  • Neeksploatuojamas, bet tinkamas remontui.
  • Draudikų laikomas „ekonomine žala“, kai remontas kainuotų daugiau nei likutinė vertė (75% turto rinkos vertės iki įvykio).
  • Visiška autolaužo būsena.

Draudimo bendrovė dažnai pasiūlys išmoką arba padės organizuoti automobilio pardavimą kaip likutinės vertės turtą. Tačiau tai nereiškia, kad jūs negalite patys pasirinkti, kam parduoti.

Infografika: Automobilio būklės įvertinimo schema po avarijos

Sprendimas: remontuoti ar parduoti?

Šis sprendimas priklauso nuo kelių veiksnių:

Klausimas Jei TAIP → Jei NE →
Ar automobilis naujas? Gal verta taisyti Svarstykite pardavimą
Ar pažeidimai nežymūs? Galima remontuoti Pardavimas pigiau
Ar turite kasko draudimą? Draudimas padengs Gali būti nuostolinga
Ar remontas brangesnis už vertę? Neapsimoka taisyti Parduokite supirkėjui

Jeigu nežinote tikslios vertės - kreipkitės į automobilių supirkimo įmones. Jos dažnai pateikia pasiūlymą greitai, kas padeda apsispręsti.

Pardavimas ar ardymas dalimis?

Automobilių supirkėjai perka:

  • Po avarijos likusius automobilius, net jei jie nevažiuoja.
  • Automobilius be techninės apžiūros ar draudimo.
  • Transportą su rimtais kėbulo ar važiuoklės pažeidimais.

Supirkėjai dažnai siūlo nemokamą transportavimą ir greitą atsiskaitymą grynaisiais arba pavedimu. Ardyti automobilį patiems apsimoka tik jei turite pakankamai žinių, laiko ir erdvės, kitu atveju tai gali užtrukti, o kai kurios detalės gali likti neparduotos.

Supirkėjai - saugus pasirinkimas?

Daug žmonių abejoja, ar verta kreiptis į supirkėjus. Štai ką reikia žinoti:

  • Galite gauti pasiūlymą iš kelių įmonių ir palyginti kainas.
  • Rimtos įmonės pasirašo pirkimo-pardavimo sutartį.
  • Išregistravimas VĮ „Regitra“ dažnai įtraukiamas į paslaugą.
  • Nereikia investuoti laiko į remontą ar skelbimų rašymą.

Svarbu rinktis patikimą supirkėją, kuris siūlo sąžiningas kainas ir greitą aptarnavimą.

Dažniausiai užduodami klausimai apie pardavimą po avarijos

  • Ar galiu parduoti automobilį po avarijos be techninės apžiūros? Taip. Supirkėjams techninė apžiūra nebūtina - jie vertina tik automobilio būklę.
  • Kiek galiu gauti už pažeistą automobilį? Priklauso nuo markės, modelio, metų ir pažeidimų masto.
  • Ar reikia vežti automobilį supirkėjui? Ne. Dauguma supirkėjų atvažiuoja patys ir atsiskaito vietoje.

Teisinės ir draudimo aplinkybės po eismo įvykio

Vairuotojo pareigos ir atsakomybė

Kiekvienam vairuotojui reikėtų prisiminti pagrindinius veiksmus patekus į eismo įvykį. Pirmiausia, turi būti laikomasi įstatyme nurodytų pareigų, apie kurias jau buvo kalbėta.

  • Pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie jį pranešti policijai, išskyrus atvejus, kai to daryti nebūtina (kai dėl kaltės sutariama ir nėra nukentėjusiųjų ar didelės žalos).
  • Eismo įvykio dalyviai turi apsikeisti informacija, būtina civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui nustatyti.
  • Visi eismo įvykio dalyviai turi imtis jiems prieinamų, protingų priemonių galimai žalai sumažinti, pagal galimybes apsaugoti nukentėjusių asmenų turtą.
  • Jei eismo įvykio kaltininkas draustas, dėl žalos atlyginimo nukentėjęs asmuo gali kreiptis į kaltininką apdraudusią draudimo bendrovę.
  • Tuo atveju, jei kaltininkas nedraustas, tokia žala atlyginama LR transporto priemonių draudikų biuro vardu - nukentėjęs asmuo dėl žalos atlyginimo gali kreiptis į jį apdraudusią draudimo bendrovę ar kitą savo nuožiūra pasirinktą draudimo bendrovę, kuri žalas administruoja Biuro vardu.
  • Sugadinto automobilio transportavimu iš eismo įvykio vietos įprastai pasirūpina pats eismo įvykio dalyvis. Tačiau, jei dėl objektyvių priežasčių jis to negali padaryti (sužalotas, išgabentas į ligoninę ir pan.), policija tokį automobilį išgabena į saugojimo aikštelę. Nukentėjęs asmuo, patyręs išlaidas dėl transporto priemonės transportavimo, dėl šių išlaidų atlyginimo gali kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę arba į Biurą, jei kaltininkas nedraustas.

Jei eismo įvykio metu sužalojamas eismo įvykio dalyvis, policija registruoja tokį įvykį ir eismo įvykio fiksavimo, protokolavimo veiksmus atlieka policijos pareigūnai.

Pasitaiko, kad tik nutikus eismo nelaimei vairuotojai prisimena, jog baigėsi jų draudimas. Jei nukentėjęs asmuo eismo įvykio metu buvo nedraustas, jis vis tiek turi teisę kreiptis dėl patirtos žalos atlyginimo į kaltininką apdraudusią draudimo bendrovę ir nukentėjusio asmens patirta žala atlyginama. Tuo atveju, jei yra nedraustas tiek nukentėjęs asmuo, tiek kaltininkas, žala atlyginama Biuro vardu. Vėliau Biuras dėl išlaidų atlyginimo regreso tvarka kreipiasi į asmenį atsakingą už žalos padarymą ir į asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį.

Pakaitinio automobilio nuoma

Siekdami padėti išvengti nesusipratimų ar papildomų išlaidų, pateikiame svarbiausią informaciją, norint išsinuomoti pakaitinį automobilį po eismo įvykio. Ši informacija taikoma klientams, kurie nukentėjo nuo eismo įvykio kaltininko, apdrausto privalomuoju draudimu.

  • Kam atlyginama pakaitinio automobilio nuoma? Jei transporto priemonė remontuojama remonto įmonėje ar remontas netikslingas dėl didelių sugadinimų ir neturite kitos nuosavos transporto priemonės, o be pakaitinės transporto priemonės patirsite didelius nepatogumus, mobilumo apribojimus ar papildomas išlaidas.
  • Kokia yra paros kaina ir kokią transporto priemonę galite nuomotis? Atlyginamos vidutinės rinkoje esančios paros nuomos išlaidos. Palyginimui, vidutinės klasės lengvosios transporto priemonės nuomos paros kaina yra 25-30 EUR su PVM. Nuomojantis aukštesnės klasės, bet ne aukštesnės nei analogišką sugadintajam (pagal markę, modelį, pagaminimo metus) automobilį, nuomos paros kaina privalo atitikti rinkoje esančias kainas.
  • Nuomos laikotarpio apskaičiavimas: Pakaitinio automobilio nuomos laikotarpis apskaičiuojamas pagal būtinąjį transporto priemonės remonto laiką, atsižvelgiant į remonto įmonės sudarytą remonto darbų sąmatą. Pailgėjęs nuomos laikotarpis dėl remonto įmonės kaltės nėra kompensuojamas ar kompensuojamas dalinai. Pavyzdžiui, jei sugadinta iki trijų dalių, remonto trukmė iki 3-5 d. d.; iki 5 dalių - iki 5-8 d. d.; daugiau nei 5 dalys - virš 8 d.
  • Jei remontas netikslingas? Jei transporto priemonė sugadinta nepataisomai, nuomotis galite iš karto tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir atliekant faktinį remontą remonto įmonėje. Apie nuomos pradžią prašoma informuoti draudimo bendrovę.
  • Ar galima pasinaudoti alternatyvomis pakaitiniam automobiliui? Jei neturite galimybės išsinuomoti patys, susisiekite su draudimo bendrove.

Draudimo bendrovių pareigos ir žalos atlyginimas

Kaltininko draudimo bendrovės pareiga - įvykus draudžiamajam įvykiui, atlyginti nukentėjusio asmens patirtą žalą.

Kai žala padaryta automobiliui, nukentėjęs asmuo privalo išsaugoti sugadintą ar sunaikintą automobilį (ar kitą turtą) tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, tol, kol jį apžiūrės atsakingos draudimo bendrovės specialistai ar kiti įgalioti asmenys. Apžiūra gali būti vykdoma ir nuotoliniu būdu pagal pateiktus dokumentus, nuotraukas, vaizdo įrašus.

Draudikai atlygina:

  • Ekonomiškai tikslingą remontą: jei turto remonto išlaidos yra mažesnės nei 75 procentai turto rinkos vertės iki įvykio, žala atlyginama pagal sudarytą remonto sąmatą arba pateiktą sąskaitą faktūrą. Jei sugadintas automobilis remontuojamas ne draudimo bendrovės rekomenduotoje įmonėje, nukentėjusysis apie tai turi pranešti draudimo bendrovei.
  • Likutinės vertės metodas: jei nustatoma, kad sugadinto automobilio remontas yra ekonomiškai netikslingas, žalos dydis nustatomas taikant likutinės vertės metodą.
  • Pakaitinio automobilio nuomos išlaidas sugadinto automobilio remonto laikotarpiu.
  • Transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitas išlaidas.
  • Nukentėjusio asmens negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų sugadintas automobilis, kai automobilis naudojamas pajamoms gauti.
  • Sugadinto automobilio prekinės vertės netekimą (skaičiuojamas automobiliams ne senesniems kaip 60 mėn. nuo pirmos registracijos dienos).

Kaltininko draudimo bendrovė privalo išmokėti išmoką per 30 dienų nuo nukentėjusio asmens pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos. Jei per 30 dienų neįmanoma ištirti aplinkybių, išmoka mokama per 14 dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai šias aplinkybes būtų įmanoma baigti tirti. Bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo dienos.

Specifiniai eismo įvykių scenarijai

Susidūrimas su pėsčiuoju, dviratininku ar paspirtukininku

Nors dviračiai ir paspirtukai formaliai yra transporto priemonės, jie neturi saugos pagalvių ar diržų, todėl susidūrimas yra potencialiai pavojingesnis ir gali baigtis liūdniau. Net nedidelis automobilio ir pėsčiojo (dviratininko, paspirtukininko) kontaktas pastarajam gali turėti ypatingai liūdnų pasekmių.

Įvykus tokiam susidūrimui, nepaisant to, kas, atrodytų, yra kaltas, būtina kviesti policijos pareigūnus ir, priklausomai nuo situacijos, greitosios pagalbos medikus. Po susidūrimo pėsčiasis gali patirti vizualiai nematomų, tačiau sunkių pasekmių vėliau galinčių turėti sužalojimų.

  • Jei žmogus guli nukritęs, jokiu būdu negalima žmogaus judinti, mėginti pakelti ar keisti jo kūno padėtį.
  • Viskas, kuo galima padėti gulinčiajam, jį apkloti, kad nesušaltų, ir laukti medikų.
  • Laukiant medikų būtina su žmogumi šnekėtis ir neleisti jam prarasti sąmonės.
  • Jeigu incidento metu kažkas lūžo ir bėga kraujas, kraujavimą, minimaliai judinant nukentėjusįjį, būtina sustabdyti (žgutas aukščiau kraujavimo vietos, medžiagos prispaudimas).
  • Būkite atidūs dėl galimų apgaulingų „pakišų“, kai piktavaliai patys save ar savo bendrininką meta po ratais, siekdami pasipelnyti. Tokiu atveju labai praverčia vaizdo registratorius. Jei situacija panaši į pakišą, kviesti policijos pareigūnus.
  • Net lengvo kontakto atveju: sustokite, patikrinkite, kaip jaučiasi žmogus, nufotografuokite incidento vietą, informuokite policiją. Išvykus incidentas gali būti įvertintas kaip pasišalinimas iš įvykio vietos.

Susidūrimas su gyvūnu

Susidūrimai su gyvūnais taip pat būna įvairūs. Nors susidūrus su smulkiais gyvūnais (ežiuku, kačiuku) didelių problemų vairuotojas nepatirs, visai kitaip situacija atrodys susidūrus su stirna, šernu ar briedžiu - tokiu atveju pasekmės gali būti ir tragiškos.

  • Gyvūnų migracijos laikotarpiu važiuojant miškingomis vietovėmis, reikėtų judėti mažesniu greičiu, atidžiai stebėti aplinką ir būti pasiruošusiems netikėtumams.
  • Jeigu matote, kad per kelią bėga vienas gyvūnas, rekomenduotina sustoti ir palaukti, kol prabėgs visi (pvz., stirnos ar šernai keliauja grupėmis).
  • Esant pasirinkimui - manevruoti ar susidurti su gyvūnu (ypač ant tilto, sankasos, slidžiame kelyje), dažnai saugiau yra rinktis susidūrimą. Manevruojant automobilis gali tapti nevaldomas ir pasekmės gali būti dar liūdnesnės.
  • Jeigu susidūrimo išvengti nepavyks, rekomenduotina neskubėti pasišalinti iš įvykio vietos, o informuoti apie susidūrimą telefonu 112. Jie pasirūpins, kad atvyktų policijos pareigūnai ir Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai.
  • Vairuotojams formaliai draudžiama pasiimti žuvusį gyvūną.
  • Niekada nepalikite sužeisto gyvūno pasmerkto lėtai ir skausmingai mirčiai.

Atsitrenkimas į stacionarius objektus (stulpas, atitvaras ir kt.)

Stotelės, stulpai, atitvarai, kelio ženklai ir pan. yra kažkieno nuosavybė. Juos sugadinus ar sulaužius, savininkas patirs nuostolių. Po susidūrimo su tokiais objektais negali būti tiesiog tyliai pasišalinama, nes tai bus traktuojama kaip pasišalinimas iš įvykio vietos, už ką gresia rimtos sankcijos.

Jeigu tokia avarija įvyksta:

  • Būtina iškviesti policijos pareigūnus.
  • Reikia atsižvelgti į paties vairuotojo atsakomybę - jei jis neturi teisės vairuoti ar yra neblaivus, bandymas pasislėpti tik pablogins situaciją.
  • Miestuose, kur apstu vaizdo stebėjimo kamerų ir praeivių, bandymas paslėpti nusižengimą tikrai baigsis nemaloniomis pasekmėmis.

Dažniausios klaidos ir patarimai

Klaidos po eismo įvykio

  • Daugelio automobilių savininkų klaida yra bandymas „išspręsti problemą vietoje“ nesikreipiant į policiją ir draudimo tarnybas. Kartais žala automobiliui gali būti daug didesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
  • Atidėliojimas kreiptis į specialistus: jeigu po eismo įvykio nesikreipėte į servisą, o automobilis pažeistose vietose ėmė rūdyti, arba dėl sugadintų elektros įrenginių iš rikiuotės išėjo kiti prietaisai, šios žalos draudimas jau nebeatlygins.
  • Stresas: streso būsenoje žmonėms sunkiau įvertinti situaciją, apgalvoti visas galimas rizikas ir tinkamai užpildyti informaciją deklaracijoje, kas užtrunka eismo įvykio nagrinėjimą ir žalos atlyginimą.

Patarimai ir prevencija

  • Kelyje laikykitės saugaus atstumo nuo kitų transporto priemonių, ypač šaltuoju metų laiku, kai kelio danga būna padengta sniegu ar ledu. Tai sumažins riziką patekti į eismo įvykį, įskaitant tyčines avarijas.
  • Atpažinkite sukčių veiksmus: tyčiniai veiksmai siekiant susidūrimo (staigus stabdymas be priežasties), siūlymas neskambinti policijai ir atsiskaityti grynaisiais, nurodymas didesnių, su įvykiu nesusijusių apgadinimų, naudojant netvarkingus, apdaužytus automobilius.
  • Jei žinosite savo turimo draudimo sąlygas, eismo įvykio atveju būsite tikri dėl jums priklausančios pagalbos. Daugelis draudimo bendrovių siūlo platų spektrą pagalbos kelyje priemonių, tarp jų ir nemokamą transportavimą po eismo įvykio.
  • „Regitros“ svetainėje galima pasitikrinti, ar galioja automobilio draudimas ir techninė apžiūra.
  • Jeigu automobilis apgadintas, ir sunku įvertinti, ar juo saugu važiuoti, rekomenduojama pasikonsultuoti su servisu arba techninę pagalbą teikiančia bendrove.

tags: #audi #uzvedimas #po #avarijos

Populiarūs įrašai: