Nors eismo įvykių numatyti nepavyks, išskyrus tyčinius incidentus, vis dėlto kiekvienas vairuotojas turėtų žinoti, kaip elgtis tokiose situacijose. Teisiškai visi incidentai kelyje vadinami eismo įvykiais, net jei jie dažnai įvardijami kaip „avarijos“. Šiame straipsnyje aptarsime veiksmų seką, kuri padės tinkamai elgtis avarijos metu ir išvengti dar didesnių nemalonumų.
Skubūs veiksmai iškart po eismo įvykio
Net ir patekus į nedidelį eismo įvykį, kai kurie žmonės puola į paniką ir nežino, kaip elgtis tokioje situacijoje. Pirmiausia reikėtų nusiraminti ir įsitikinti, ar vairuotojas ir keleiviai nėra sužeisti ir gali judėti. Šoko būsenoje gali būti sunku orientuotis ir įvertinti, ar žmonės patyrė kokių nors sužalojimų.
- Pirmiausia - saugumas. Imkitės visų įmanomų priemonių pasekmėms sumažinti: jei reikia, suteikite pirmąją medicininę pagalbą, užtikrinkite, kad neišplistų gaisras ir kt. Jei jaučiamas didelis skausmas ar žmogus negali pajudėti, reikėtų nedelsiant skambinti pagalbos numeriu 112 ir žmogaus nejudinti iki atvyks medikai. Visuomet prieš išlipant iš automobilio svarbu įsitikinti, kad tai padaryti yra saugu, kadangi intensyvaus eismo gatvėje žmogų gali sužeisti pro šalį važiuojančios transporto priemonės.
- Pasirūpinkite kitais. Reikėtų nepamiršti ir kito automobilio ekipažo: derėtų patikrinti, ar keleiviai nesužeisti ir, reikalui esant, suteikti jiems pirmąją pagalbą.
- Įjunkite avarinę signalizaciją ir pastatykite avarinio sustojimo ženklą. Įsitikinus, kad nukentėjusių nėra, būtina įspėti kitus eismo dalyvius apie kliūtį kelyje. Šis ženklas užmiestyje statomas už 50 metrų nuo susidūrusių automobilių, o mieste - 25 metrų. Avarijos dalyviai turėtų pasirūpinti ir savo saugumu - vilkėti ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais. Tamsiu paros metu tai leis kitiems vairuotojams iš toli pastebėti sustojusias transporto priemones ir saugiai jas aplenkti.
- Atjunkite akumuliatorių. Tais atvejais, kai automobilis būna stipriai apgadinamas, būtina kuo greičiau atjungti akumuliatorių, kad nekiltų gaisras.
- Nesikarščiuokite ir nepanikuokite. Nekonfliktuokite su kitais eismo įvykio dalyviais.
Kada privaloma kviesti policiją?
Pagal šiuo metu galiojančių Kelių eismo taisyklių nuostatas, policiją privalote kviesti tuomet, jei:
- Žmonių sužalojimai ar žūtys. Eismo įvykio metu žuvo arba buvo sužaloti žmonės.
- Daugiau nei dvi transporto priemonės ir neaiškus kaltininkas. Eismo įvykyje dalyvavo daugiau nei dvi transporto priemonės ir nėra aiškus įvykio kaltininkas.
- Žala trečiųjų asmenų turtui. Įvykio vietoje nėra asmens, kurio turtui padaryta žala (pvz.: stulpas, šviesoforas, tvora ar kita).
- Vienas iš dalyvių apsvaigęs. Bent vienas iš įvykio dalyvių yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.
- Nesutarimai dėl aplinkybių. Nesutariate dėl eismo įvykio aplinkybių, kaltės.
- Negaliojantys dokumentai. Net jei kaltininkas prisiima atsakomybę, tačiau bent vienas iš jo turimų dokumentų (automobilio techninė apžiūra, draudimo polisas ar vairuotojo pažymėjimas) nebegalioja.
- Atsisakymas bendradarbiauti. Vienas iš vairuotojų atsisako pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, galiojantį vairuotojo pažymėjimą, informaciją, būtiną transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo įmonei nustatyti.
- Transporto priemonė be valstybinių numerių.
- Pasišalinęs kaltininkas. Jeigu kaltininko eismo įvykio vietoje nėra, t. y. jis galimai pasišalino iš eismo įvykio vietos, būtina pranešti policijai.
- Susidūrimas su pėsčiuoju ar dviratininku. Įvykus tokiam susidūrimui, nepaisant to, kas, atrodytų, yra kaltas, būtina kviesti policijos pareigūnus ir, priklausomai nuo situacijos, greitosios pagalbos medikus.
- Susidūrimas su stambiu gyvūnu. Susidūrus su stirna, šernu ar briedžiu rekomenduotina informuoti apie susidūrimą telefonu 112.
- Įtarimas dėl tyčinės avarijos/sukčiavimo. Pajutus, kad kitas vairuotojas ragina greičiau prisiimti kaltę ar reikalauja pinigų už automobilio apgadinimus, patariama kviesti policijos pareigūnus ir aplinkybes aiškintis su jais.
Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra ir su nukentėjusiu neįmanoma susisiekti ir pranešti jam apie sugadintą turtą, taip pat būtina kviesti policiją.
Kaip teisingai užpildyti eismo įvykio deklaraciją?
Kada policijos galima nekviesti ir pildyti eismo įvykio deklaraciją?
Eismo įvykis, kai susiduria du automobiliai, savininkai sutaria dėl kaltės, abi transporto priemonės yra draustos, nė vienas vairuotojas nebuvo išgėręs ir nėra sužalotų žmonių, gali būti išspręstas nekviečiant policijos pareigūnų. Tokiu atveju užtenka savarankiškai užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir tęsti kelionę.
Net ir tokiu atveju, kai kontaktas buvo silpnas, pažeidimų nėra ir abu dalyviai dėl to sutaria, būtina užfiksuoti kontaktą ir rekomenduotina telefonu 112 informuoti apie buvusį incidentą. To nepadarius ir, esą, sutarus dėl avarijos, vėliau galima sulaukti kaltinimų pasišalinimu iš eismo įvykio vietos.
Eismo įvykio deklaracijos pildymas
Pildymo būdai ir formatai
Siekiant, kad patirta žala būtų atlyginta kuo greičiau, svarbu tiksliai ir aiškiai užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Vairuotojai neretai praleidžia tuos laukelius, kuriuose turi būti nurodoma avarijos dalyvių kontaktinė informacija. Visgi, pateikti šiuos duomenis itin svarbu, jei vėliau reikėtų patikslinti eismo įvykio aplinkybes.
- Elektroninė deklaracija. Pildymui rinkitės oficialią elektroninę eismo įvykio deklaraciją draudimoįvykiai.lt. Ją taip pat galima užpildyti ir mobiliosiose programėlėse, kurios padeda nepraleisti nė vieno reikiamo laukelio.
- Popierinė deklaracija. Popierinės eismo įvykio deklaracijos komplektą sudaro du vienodi save kopijuojantys blankai. Pildant deklaraciją nebūtina pildyti abiejų blankų atskirai, užtenka pirmąjį deklaracijos blanką užpildyti abiem eismo įvykio dalyviams - kiekvienam savąją dalį.
- Jei neturite deklaracijos blanko. Kai nė vienas eismo įvykio dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, galima naudoti paprasto švaraus popieriaus lapą. Jame turi būti nurodoma eismo įvykio data, laikas, vieta, eismo įvykio dalyviai bei jų transporto priemonių duomenys, eismo įvykio dalyvių transporto priemonėms padaryti sugadinimai, nupiešiama eismo įvykio schema, pateikiama informacija apie eismo įvykio dalyvių civilinę atsakomybę apdraudusias draudimo bendroves, turimus draudimo dokumentus, patvirtinant aprašytas eismo įvykio aplinkybes visų eismo įvykio dalyvių parašais.
Dažnos klaidos pildant deklaraciją
Kad išvengtumėte problemų, atkreipkite dėmesį į šias dažnas klaidas:
- Nukentėjęs asmuo pasirašo dviejose vietose (14 ir 15 laukeliuose), nors turi pasirašyti tik 15 laukelyje.
- Eismo įvykio dalyviai visai nepasirašo deklaracijos.
- Neužpildoma įvykio aplinkybių skiltis (12 laukelis).
- Užpildžius 12 skilties 1 arba 2 langelius, būtina išbraukti nereikalingą aplinkybę (pvz., *stovint / sustabdžius).
- Abu dalyviai nenurodo savo elektroninio pašto, kartais net ir telefono - tai ypač svarbi informacija norint operatyviai susisiekti dėl išmokos mokėjimo.
- Vienas eismo įvykio dalyvis pasiima abi deklaracijos kopijas.
Kas toliau su užpildyta deklaracija?
Jeigu užpildote deklaraciją pats, vieną deklaracijos kopiją pasilikite sau, o kitą atiduokite kitam eismo įvykio dalyviui.
- Jei esate eismo įvykio kaltininkas, per 3 dienas turite pateikti ją draudimo bendrovei.
- Jei esate nukentėjusysis eismo įvykio metu, turite kreiptis į savo draudimo bendrovę arba į draudimo įmonę, kurioje apdraustas įvykio kaltininkas.
Konkretūs eismo įvykių scenarijai
Susidūrimas su pėsčiuoju, dviratininku ar paspirtukininku
Šiai kategorijai priskiriamas užvažiavimas ant pėsčiojo, susidūrimas su dviratininku ar paspirtuko vairuotoju. Dviračiai ir paspirtukai neturi nei saugos pagalvių, nei saugos diržų, todėl toks susidūrimas yra potencialiai pavojingesnis ir gali baigtis liūdniau, kadangi net, atrodytų, nedidelis automobilio ir pėsčiojo (dviratininko, paspirtuko vairuotojo) kontaktas pastarajam gali turėti ypatingai liūdnų pasekmių.
Įvykus tokiam susidūrimui, nepaisant to, kas, atrodytų, yra kaltas, būtina kviesti policijos pareigūnus ir, priklausomai nuo situacijos, greitosios pagalbos medikus. Reikalas tas, kad po susidūrimo pėsčiasis gali patirti vizualiai, plika akimi nematomų, tačiau sunkių pasekmių vėliau galinčių turėti sužalojimų.
- Nejudinkite nukentėjusiojo. Jeigu žmogus guli nukritęs, jokiu būdu negalima jo judinti, mėginti pakelti, pakeisti jo kūno padėtį. Bet koks nekvalifikuotas bandymas teikti pagalbą avarijoje nukentėjusiam žmogui gali pastarojo būklę tik dar labiau pabloginti.
- Padėkite sušalusiam. Viskas, kuo galima padėti gulinčiajam, jį apkloti, kad nesušaltų ir laukti medikų.
- Kalbėkite su nukentėjusiuoju. Laukiant medikų būtina su žmogumi šnekėtis ir neleisti jam prarasti sąmonės.
- Stabdykite kraujavimą. Jeigu incidento metu kažkas lūžo ir bėga kraujas, kraujavimą, minimaliai judinant nukentėjusįjį, būtina sustabdyti.
- Atsargumas tankiai gyvenamose vietose. Jeigu tenka judėti per tankiai gyvenamą zoną, daryti tai reikėtų kaip galima mažesniu greičiu, atidžiai stebint aplinką, ypač dėl netikėtai išbėgančių vaikų.
- Piktavaliai "pakišėjai". Kita galima susidūrimo priežastis - pakiša, tik čia piktavaliai pakiša ne automobilį, o patys save ar savo bendrininką. Tokiu atveju labai praverčia vaizdo registratorius arba automobilyje sėdinčių keleivių parodymai. Jeigu situacija panaši į pakišą, kviesti policijos pareigūnus.
- Lengvas susidūrimas. Net jei susidūrimas buvo lengvas - žmogus neparkrito, niekas nelūžo, kraujo taip pat nėra - vairuotojui vis tiek vertėtų sustoti, išlipti ir pasikalbėti su nukentėjusiuoju, pasiteirauti, kaip jaučiasi. Tikslinga nufotografuoti incidento vietą, asmenį, o apie patį susidūrimą informuoti policiją.
Susidūrimas su gyvūnu
Ypač pavasarį ir rudenį aktuali problema - susidūrimas su gyvūnu. Nors keliuose statomi atitvarai ir tvoros, visos šios priemonės gelbsti ne visada. Susidūrimų su gyvūnais būna įvairių. Pervažiavus ežiuką ar partrenkus kačiuką, didesnių sunkumų, išskyrus sielos graužatį, transporto priemonės vairuotojas nepatirs. Tačiau visai kitaip situacija atrodys susidūrus su stirna, šernu ar briedžiu. Tokiu atveju susidūrimo pasekmės gali būti ne tik jaučiamos, bet ir tragiškos.
- Važiuokite atsargiai. Gyvūnų migracijos laikotarpiu važiuojant miškingomis vietovėmis, reikėtų judėti mažesniu greičiu, atidžiai stebėti aplinką ir būti pasiruošusiems įvairiems netikėtumams. Jeigu briedžiai, paprastai, vaikšto po vieną, tai stirnos ar šernai keliauja grupėmis ir pastebėjus per kelią bėgant vieną tokį gyvūną, labai rekomenduotina būtų sustoti ir palaukti, kol prabėgs visi.
- Kada geriau susidurti. Atskirais atvejais, važiuojant vietoje, kur didelis automobilių eismas, per tiltą, sankasą ar panašų inžinerinį objektą, kilus pasirinkimui - pradėti manevruoti ar susidurti su gyvūnu, turėtų būti pasirenkamas susidūrimo variantas. Reikalas tas, kad pradėjus manevruoti slidžiame ar pašalusiame kelyje, automobilis gali greitai tapti nevaldomas, nulėkti į griovį ar, išlėkęs į priešpriešinę eismo juostą, susidurti su kitomis transporto priemonėmis. Tokiu atveju pasekmės būtų dar liūdnesnės, negu susidūrimo su stirna ar tuo pačiu šernu atveju.
- Kviesti policiją ir aplinkosaugininkus. Jeigu susidūrimo išvengti nepavyks, rekomenduotina neskubėti pasišalinti iš įvykio vietos, o informuoti apie susidūrimą telefonu 112. Jie jau pasirūpins, kad į įvykio vietą atvyktų policijos pareigūnai ir Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai, nes, dažniausiai, jei gyvūnas po susidūrimo ir lieka gyvas, jis būna sunkiai sužalotas, tad vienintele išeitimi būna jį užmigdyti.
- Draudimas paimti žuvusį gyvūną. Vairuotojams formaliai draudžiama pasiimti žuvusį gyvūną. Blogiausia, kas gali būti padaryta - po susidūrimo palikti sužeistą gyvūną, taip pasmerkiant jį lėtai ir skausmingai mirčiai.
Atsitrenkimas į atitvarą, stulpą, kelio ženklą ar kitą objektą
Nors susidūrimų su stulpais, stotelėmis ar atitvarais mūsų krašte netrūksta, dažnas vairuotojas į tokias avarijas linkęs žiūrėti „pro pirštus“. Deja, toks požiūris ne tik neteisingas, bet ir gali turėti neigiamų pasekmių. Stotelės, stulpai, atitvarai, kelio ženklai ir pan. yra kažkieno nuosavybė. Juos sugadinus, sulaužius ar kitaip jiems pakenkus, savininkas patirs nuostolių, kuriuos kažkas turės kompensuoti.
Susidūrimas su kelio ženklu ar atitvaru bei policijos neiškvietimas vėliau gali būti traktuojamas kaip pasišalinimas iš įvykio vietos, už kurį laukia rimtos sankcijos. Jeigu kur nors laukuose atsitrenkus į stulpą dar galima tikėtis išvengti atsakomybės, miestuose, kur apstu vaizdo stebėjimo kamerų bei beveik visada pasitaiko praeivių, toks bandymas tikrai baigsis liūdnai ir su nemaloniomis pasekmėmis.
Asmuo, sėkmingai „nunešęs“ viešojo transporto stotelę ir išvažiavęs ar palikęs automobilį bei pabėgęs, gali būti įtartas automobilio vagyste, alkoholio arba narkotikų vartojimu ar teisės vairuoti automobilį neturėjimu. Ne patys smagiausi įtarimai, bet praktika rodo, kad būtent tokie asmenys, dažniausiai, linkę slėpti savo padaryta nusižengimą. Todėl visais atvejais, įvykus tokiam incidentui, būtina pranešti policijai.
Eismo įvykis stovėjimo aikštelėje, kai vairuotojo nėra
Dažnai pasitaikanti situacija - eismo įvykis stovėjimo aikštelėje, kai statant automobilį į stovėjimo vietą (ar išvažiuojant iš jos), užkliudoma kita transporto priemonė, o jos vairuotojo nėra.
- Identifikuokite ir laukite. Jei galite identifikuoti automobilio vairuotoją (pavyzdžiui, matote įmonės logotipą ar telefono numerį ant durelių) arba turite laiko palaukti prie automobilio, kol vairuotojas ateis - tuomet kartu su kito automobilio vairuotoju užpildykite eismo įvykio deklaraciją. Ją užpildžius, privaloma eismo įvykį užregistruoti draudimo bendrovėje per 3 kalendorines dienas.
- Nesulaukus - kviesti policiją. Jei automobilio vairuotojo nesulaukiate - praneškite apie eismo įvykį policijai trumpuoju pagalbos telefonu 112 (KET 222 p.). Policija imsis veiksmų surasti automobilio savininką, su kuriuo užpildysite eismo įvykio deklaraciją. Jei savininko nepavyks rasti - užregistruos eismo įvykį.
- Niekada nepalikite raštelio. Ko daryti nevertėtų? Palikti raštelio apgadinto automobilio savininkui. Lapelį gali nupūsti vėjas ar savininkas jo nepastebės ir kreipsis į policiją, ir tai jau bus vertinama kaip pasišalinimas iš įvykio vietos, kaltininkui grės bauda.
Ką daryti, jei įtariate tyčinę avariją (sukčiavimas)?
Prieš didžiąsias metų šventes, miestuose suintensyvėjus eismui, keliuose padaugėja pagal iš anksto apgalvotas schemas veikiančių ir tyčines avarijas sukeliančių asmenų. Jie gali specialiai sukelti avarines situacijas staigiai stabdydami arba agresyviai manevruodami, kad kitas vairuotojas, nespėjęs sureaguoti, apgadintų jų automobilį. Policijos pareigūnai išskiria kelis pagrindinius elgesio požymius, kurie gali padėti identifikuoti, kad vairuotojas pateko į sukčių pinkles:
- Elgesys avarijos metu. Vairuotojas tyčiniais veiksmais siekia susidūrimo, nesistengia stabdyti ar kitaip išvengti susidūrimo, staigiai stabdo be jokios priežasties priešais iš paskos važiuojantį automobilį.
- Spaudimas ir pinigų reikalavimas. Aiškinantis įvykio aplinkybes, sukčiai savo aukai daro spaudimą ir bando įtikinti prisiimti atsakomybę už eismo įvykio sukėlimą, arba gali siūlyti nepildyti eismo įvykio deklaracijos, o atsiskaityti grynais pinigais, sakydami, kad užpildžius deklaracijas kaltininkui ateityje gerokai pabrangs draudimas.
- Nurodomi didesni apgadinimai. Gali būti mėginama įtikinti, kad padaryti didesni apgadinimai, nurodant su konkrečiu įvykiu nesusijusius sugadinimus, atsiradusius anksčiau.
- Automobilio būklė. Paprastai tokie vairuotojai naudoja netvarkingus, apdaužytus automobilius, nes „patirtos žalos kompensavimu“ nesiekiama suremontuoti automobilio.
Pajutus, kad kitas vairuotojas ragina greičiau prisiimti kaltę ar reikalauja pinigų už automobilio apgadinimus, patariama kviesti policijos pareigūnus ir aplinkybes aiškintis su jais. Norint sumažinti riziką patekti į tokias situacijas, reikėtų kelyje laikytis saugaus atstumo nuo kitų transporto priemonių, ypač šaltuoju metų laiku.
Tolimesni žingsniai po įvykio ir draudimo išmokos
Žalos registravimas ir dokumentų pateikimas
Pasirūpinus eismo įvykio dalyvių saugumu, galima pradėti aiškintis avarijos aplinkybes. Čia svarbiausia neskubėti ir nepasiduoti kitos pusės spaudimui prisiimti kaltę. Pirmiausia reikėtų telefonu užfiksuoti eismo įvykio vietą ir automobilių apgadinimus iš visų pusių, kad būtų matomas bendras vaizdas. Čia svarbi kiekviena detalė, todėl nuotraukų per daug nebus.
Prieš atvykstant policijai, jei bus galimybė, užrašykite visą padarytą žalą ant popieriaus lapo ir paprašykite liudininkus jį pasirašyti. Vėliau jį galite pridėti prie protokolo. Užrašykite avarijos liudytojų kontaktus.
Atvykus policijai, būkite aktyvūs ir nepalikite inspektoriaus vieno su kaltininku. Nedvejodami liepkite inspektoriui pasižiūrėti po kapotu ar po automobiliu, kad užfiksuotų padarytą žalą, tačiau elkitės kiek įmanoma mandagiau. Sudarydami protokolą įsitikinkite, kad visa žala yra užfiksuota. Jei inspektorius neatsako į jūsų pastabas ir neužfiksavo ne visą žalą, perspėkite jį ir surašykite savo nuomonę apie tai protokole. Patartina, kad inspektorius užfiksuotų ir galimą paslėptą žalą. Užsirašykite informaciją apie priešingą pusę (vardas, adresas, įmonės pavadinimas) ir gaukite policijos avarijos analizės pažymėjimą.
Per 3 darbo dienas informuokite Jus aptarnavusį brokerį ir užregistruokite įvykį. Pranešti apie įvykį galite ir tiesiogiai draudimo kompaniją. Užpildžius dokumentus, ne vėliau kaip per 3 dienas kreipkitės į savo draudiką ir informuokite apie eismo įvykį. Tolimesnius veiksmus, atsižvelgiant į Jūsų draudimo rūšį ir patirtą žalą, Jums nurodys Jūsų draudimo kompanija.
Draudimo išmokos ir automobilio remontas
Draudimo išmoka per kelias dienas išmokama klientui, kai gaunami visi dokumentai, kurie reikalingi žalai sureguliuoti. Remontas autoservise gali trukti ilgiau, nes tai priklauso nuo to, ar reikia užsakyti detales, koks jų tiekimo terminas ir pan.
Žalą klientas gali paskaičiuoti pats savitarnoje arba tai padaro draudimo įmonė, vadovaudamasi pateikta informacija apie eismo įvykį. Galima išmoką gauti grynais pinigais arba važiuoti į rekomenduojamą autoservisą atlikti transporto priemonės remontą.
Jei gyventojas turi KASKO draudimą, reikėtų kreiptis į savo draudimo bendrovę. Jei ne - į kaltininko automobilį privalomuoju transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu (TPVCA) apdraudusią bendrovę. Visais atvejais, kilus neaiškumų, galima kreiptis į klientų aptarnavimo centrą pasitikslinti informacijos dėl proceso, reikalingų dokumentų ir kt.
Jūs galite pasinaudoti techninės pagalbos paslauga, jeigu turite KASKO draudimą, ar pagalbos kelyje draudimą, prie privalomojo draudimo.
Pakaitinio automobilio nuoma
Pakaitinio automobilio nuoma atlyginama, jei transporto priemonė remontuojama remonto įmonėje ar remontas netikslingas dėl didelių sugadinimų ir neturite kitos nuosavos transporto priemonės, o be pakaitinės transporto priemonės patirsite didelius nepatogumus, mobilumo apribojimus greitai nuvykti į reikiamą vietą ar papildomas išlaidas.
Atlyginamos vidutinės rinkoje esančios paros nuomos išlaidos. Palyginimui, vidutinės klasės lengvosios transporto priemonės nuomos paros kaina yra 25 - 30 EUR su PVM. Nuomojantis aukštesnės klasės nei vidutinė, tačiau ne aukštesnės klasės nei analogišką sugadintajam pagal markę, modelį, pagaminimo metus automobilį, nuomos paros kaina privalo atitikti rinkoje esančias kainas.
Pakaitinio automobilio nuomos laikotarpis apskaičiuojamas pagal būtinąjį transporto priemonės remonto laiką, atsižvelgiant į remonto įmonės sudarytą remonto darbų sąmatą pagal joje nurodytą faktiškai reikalingą remontui atlikti remonto darbų trukmę. Pailgėjęs nuomos laikotarpis, kuris nėra pagrįstas ir nebūtų atsiradęs, jei remonto įmonė būtų dėjusi visas pastangas remontą atlikti laiku, nėra kompensuojamas ar kompensuojamas dalinai.
Jei remontas netikslingas (transporto priemonė sugadinta nepataisomai), nuomotis galite iš karto tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir atliekant faktinį remontą remonto įmonėje. Apie nuomos pradžią prašome informuoti draudimo įmonę el. paštu. Jei turite abejonių, ar bus atlygintinos pakaitinio automobilio nuomos išlaidos, arba turite kitų klausimų, susijusių su nuomos sąlygomis, galite kreiptis el. paštu.
Svarbu atsiminti
Kiekvienas automobilis anksčiau ar vėliau patenka į eismo įvykį. Atsižvelgiant į dabartinę eismo situaciją, nepatyrusių ir tiesiog neatsargių vairuotojų skaičius daugėja, todėl visuomet svarbu žinoti, kaip elgtis.
- Nepasikeitusios padangos. Laiku nepasikeitus vasarinių padangų į žiemines ir sukėlus eismo įvykį, jis bus laikomas nedraudiminiu ir vairuotojas žalą kitam asmeniui turės atlyginti iš savo kišenės. Draudimas nukentėjusiam asmeniui išmokės žalos išmoką ar apmokės remontą, o vėliau ta suma bus išieškota iš avariją sukėlusio žmogaus.
- Niekada nepalikite įvykio vietos. Nepranešus apie eismo įvykį ir išvažiavus, viskas gali būti įvertinta kaip pasišalinimas iš įvykio vietos. Už tokį veiksmą gali būti skiriama bauda, transporto priemonės konfiskavimas arba teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas. Tad išvykus visuomet teisus bus tas vairuotojas, kuris liko avarijos vietoje ir sulaukė pareigūnų.
- Pasitikrinkite dokumentų galiojimą. Pasitikrinti, ar galioja automobilio draudimas ir Techninė apžiūra, transporto priemonės savininkas arba automobilio dokumentus turintis asmuo gali VĮ „Regitros“ svetainėje. Automobilio dokumentų neturint, to padaryti neišeis.
tags: #atsitrenkus #i #automobili #kokiu #numeriu #policijai