Šiuolaikiniame mieste automobilio stovėjimo apmokėjimas yra neatsiejama vairavimo dalis. Nors vis labiau populiarėja skaitmeniniai atsiskaitymo būdai, mokėjimas grynaisiais išlieka viena iš galimybių. Tačiau, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymus, atsiskaitymams grynaisiais yra taikomi tam tikri ribojimai, kuriuos svarbu žinoti tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims.
Atsiskaitymas grynaisiais už automobilių stovėjimą
Vairuotojai už laikiną automobilių stovėjimą apmokestintose miesto vietose gali atsiskaityti grynais pinigais, specialiomis elektroninėmis kortelėmis, telefonu arba įsigydami nutrinamus parkavimo bilietus.
Kai kuriose konkrečiose stovėjimo aikštelėse, pavyzdžiui, prie PC CUP pastato pagrindinio įėjimo iš Upės g., 1 aukšto automobilių stovėjimo aikštelė yra mokama I-VII nuo 00:00 val. Už automobilio stovėjimą čia atsiskaityti galima grynaisiais ar banko kortele. Mokestis už stovėjimą 1 val. - 2,00 Eur, o mokėjimo žingsnis yra 12 min. Norint įvažiuoti į aikštelę, reikia privažiuoti arčiau pakeliamojo užtvaro ir palaukti, kol bus nuskaitytas transporto priemonės valstybinis numeris. Po apmokėjimo išvažiavimui skiriama 15 minučių. Mokėjimo už transporto priemones stovėjimą metu draudžiama transporto priemone užstatyti išvažiavimą iš aikštelės. Dėl sąskaitos faktūros išrašymo prašoma kreiptis el. paštu arba pagalbos telefonu +370 5 210 7050.
Grynųjų pinigų atsiskaitymų ribojimai Lietuvoje
Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo nuostatos, pagal kurias tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys atsiskaitymus, taip pat bet kokius kitus mokėjimus pagal sandorius gali atlikti grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 5 tūkst. eurų sumos (arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta). Pažymėtina, jog šiuo atveju yra vertinama ne vienos įmokos ar dalies suma, bet bendra visų mokėjimų už konkretų sandorį suma. Sandorį sudarę asmenys neturi teisės dirbtinai skaidyti sandorio, taip siekiant išvengti nustatytų ribojimų.
Atsakymai į dažniausius klausimus dėl grynųjų pinigų atsiskaitymo ribojimų
- Kokia yra maksimali atsiskaitymo grynaisiais pinigais suma Lietuvoje?
5 000 eurų - tiek galima atsiskaityti grynaisiais tarp verslo subjektų. Viršijus šią sumą, privaloma naudoti bankinį pavedimą. - Ar verslas privalo išduoti čekį, atsiskaitant grynaisiais pinigais?
Taip, jei naudojamas kasos aparatas. Jei ne, privaloma išrašyti pinigų priėmimo kvitą arba kasos pajamų orderį. - Kokie dokumentai reikalingi grynųjų pinigų operacijoms pagrįsti?
Sąskaita faktūra, kasos čekis, kasos pajamų orderis (KPO) ar pinigų priėmimo kvitas (PPK) - priklauso nuo situacijos. Svarbiausia - dokumentas turi pagrįsti operaciją. - Ar privatūs asmenys turi ribojimų atsiskaitydami grynaisiais pinigais tarpusavyje?
Privatiems asmenims šis apribojimas netaikomas, tačiau vis tiek rekomenduojama fiksuoti stambesnius sandorius dėl saugumo. - Jei transporto priemonės vertė didesnė nei 5 000 Eur, ar galimas atsiskaitymas grynais pinigais?
Ne, jei pirkėjas ar pardavėjas yra juridinis asmuo arba fizinis asmuo, vykdantis veiklą. Tarp privačių asmenų - galima.
Išimtys ir pranešimas VMI
Jei tarpusavio atsiskaitymai ar mokėjimai pagal sandorį negali įvykti negrynaisiais pinigais dėl to, kad šių atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia reikalingų paslaugų, o pagal sandorį yra būtina atsiskaityti nedelsiant, atsiskaitymą galima atlikti grynaisiais pinigais. Tokiu atveju grynųjų pinigų atsiskaitymus ar mokėjimus gaunantis (priimantis) asmuo privalo apie tai pranešti VMI bei nurodyti aplinkybes, dėl kurių nebuvo galima atsiskaityti negrynaisiais pinigais, ir pateikti sandorio šalių identifikavimo duomenis. Pranešti apie sandorio grynaisiais pinigais faktą asmuo turi per 10 dienų. Pranešimas pateikiamas elektroniniu būdu per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS), naudojant formos kodą PRC915.
Baudos už grynųjų pinigų atsiskaitymo ribojimų pažeidimus
Už atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo nuostatų pažeidimą, numatytą 2071 straipsnyje, gresia šios baudos:
- Už pirmąjį pažeidimą mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims skiriama bauda nuo 200 iki 1 000 eurų. Juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams - nuo 1 000 iki 2 000 eurų.
- Už pakartotinį pažeidimą mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims skiriama bauda nuo 1 000 iki 2 000 eurų. Juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams - nuo 2 000 iki 3 000 eurų.
Kitos atsiskaitymo už parkavimą galimybės
Nemaža dalis vairuotojų naudojasi pačiu patogiausiu ir greičiausiu atsiskaitymo už parkavimą būdu - mokėjimu trumposiomis SMS žinutėmis. Šia paslauga gali naudotis visų didžiausių šalies operatorių klientai. Vairuotojams, norintiems už parkavimą mokėti trumposiomis SMS žinutėmis, tereikia užsukti į savo mobiliojo ryšio operatoriaus saloną ir už simbolinę kainą įsigyti specialų lipduką, kurį reikia užsiklijuoti ant priekinio automobilio stiklo. Vadovaujantis ant pakuotės esančiomis instrukcijomis, per porą minučių užregistruosite savo automobilio valstybinį numerį ir jį susiesite su ant automobilio lango užklijuotu lipduku.
Telefonus su „Android" arba „iOS" operacinėmis sistemomis naudojantys vairuotojai gali parsisiųsti vieną iš siūlomų nemokamų programėlių (tokių kaip „Parking in Lithuania", „ParkMan", „UniPark" arba „CarOne"), su kuriomis atsiskaitymas už parkavimą bus itin paprastas, patogus ir greitas.
Kaip sumokėti už stovėjimą įvedant valstybinį numerį
Atsiskaitymas banko kortelėmis
Šįmet vairuotojams planuojama pasiūlyti dar vieną patogią alternatyvą - galimybę atsiskaityti banko kortelėmis. Nors praeitais metais bandymai įdiegti šią naujovę susidūrė su iššūkiais dėl neatitikusių reikalavimų automatų, procesas buvo pradėtas iš naujo. Tikimasi, jog netolimoje ateityje už automobilio stovėjimą bus galima atsiskaityti jau ir banko kortele. Norint atsiskaityti už automobilio stovėjimą banko kortele, vairuotojams tereikės surinkti savo kortelės slaptažodį. Ši procedūra visiškai nesiskirs nuo tos, kurią atliekame kasdien kitose vietose, kuriose yra galimybė atsiskaityti banko kortelėmis.
Parkavimo rinkliava ir PVM
Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad rinkliava už automobilių stovėjimą yra privalomas mokestis, nustatytas Vilniaus miesto tarybos sprendimu visų kategorijų ir klasių motorinėms transporto priemonėms ir jų priekaboms (vairuotojams), galiojantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Ši rinkliava neatitinka pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nustatytų prekių tiekimo ar paslaugų teikimo reikalavimų, todėl PVM sąskaitos faktūros neišrašomos.
Parkavimo tvarka ir apmokėjimas skirtinguose miestuose
Klaipėdos keleivinis transportas informuoja, kad nuo gegužės 1 dienos uostamiestyje įsigaliojo nauja transporto priemonių parkavimo tvarka, apimsianti tiek pajūrio teritorijas, tiek miesto centrą. Nuo ketvirtadienio rinkliava už automobilių stovėjimą renkama visame Klaipėdos miesto pajūryje - Melnragėje, Giruliuose, Karklėje ir Smiltynėje. Kartu keičiasi ir mokamo parkavimo tvarka miesto centre. Geltonosios zonos teritorijose, įskaitant Piliavietės aikštelę bei Poilsio parko prieigas, taip pat visoje Raudonojoje zonoje, rinkliavą reikės mokėti kasdien nuo 8.00 iki 22.00 valandos. Pažymima, kad pajūrio teritorijose rinkliava renkama iki rugsėjo 15 dienos. Gyventojai ir miesto svečiai už parkavimą galės atsiskaityti mobiliosiomis programėlėmis „ParkMan“, „UniPark“ arba „CarOne“.
tags: #atsiskaitymas #grynaisiais #uz #parkavima