Šiame straipsnyje nagrinėjamos situacijos, kai asmenys gauna administracines nuobaudas ir kaip tokiose situacijose galima prašyti panaikinti baudą, taip pat pateikiama teisinė analizė ir praktiniai patarimai.
Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo tvarkos pokyčiai
Nuo 2015 m. liepos 1 d. baudos už administracinius nusižengimus (administracinius teisės pažeidimus) sumokamos atskiru mokėjimo nurodymu už kiekvieną pažeidimą. Įgyvendinant 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 260/2012 nuostatas, nuo 2016 m. sausio 1 d. pereinant prie SEPA bendros mokėjimų eurais erdvės, kredito pervedimų ir tiesioginio debeto, esančių Europos ekonominės erdvės šalyse, keičiasi elektroninių mokėjimų taisyklės, praktika ir mokėjimų nurodymų formatai. SEPA mokėjimo nurodymo formos struktūrizuotos mokėjimo paskirties lauke turi būti nurodomas įmokos kodas, o laisvo teksto mokėjimo paskirties laukas nepildomas.
Kaip aiškina advokatas Augustinas Vaičiūnas, Administracinių nusižengimų kodeksu (ANK) reikšmingai pakeista administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo tvarka, pritaikyta prie šių dienų aktualijų ir techninių galimybių. Tai palengvina administracinius nusižengimus tiriančių bei nagrinėjančių pareigūnų darbą. Atsirado galimybė procesinius dokumentus proceso dalyviams, t. y., transporto priemonių savininkams, įteikti ne tik iki tol naudotais būdais, bet ir elektroniniu paštu. Tokiu atveju, jokių nusižengimų nepadaręs asmuo, per nustatytą laiką nepareiškęs nesutikimo su atsiųstame dokumente nurodytu tikru ar tariamu pažeidimu, automatiškai laikomas padariusiu nusižengimą, neįvertinami nei jį teisinantys, nei kiti reikšmingi duomenys.
„Praktikoje jau pasitaikė ne viena situacija, kuomet naudojantis ANK numatytomis galimybėmis administracinėn atsakomybėn buvo patraukti jokio administracinio nusižengimo nepadarę asmenys. Tokios situacijos verčia visiškai nepagrįstai atsakomybėn patrauktą asmenį pačiam įrodinėti savo nekaltumą. Jos pažeidžia ne tik sąžiningų asmenų teises ir teisėtus interesus, bet ir nekaltumo prezumpciją. Taip pat verčia manyti, kad toks reguliavimas įteisintą galimybę paskirti administracinę nuobaudą nesurinkus jokių konkretaus asmens kaltės įrodymų“, - sakė A. Vaičiūnas.
Taigi, visi asmenys yra priversti aktyviai sekti su jais susijusius įvykius, o esant reikalui - imtis aktyvių veiksmų įrodant savo nekaltumą tais atvejais, kuomet automobilio savininkai tik po fakto sužino apie nuobaudų paskyrimą.
Triukšmo prevencijos taisyklės ir pažeidimai
2016 m. gruodžio 27 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-660 patvirtintose „Triukšmo prevencijos Kauno miesto viešosiose vietose taisyklėse“ (toliau - Taisyklės) yra nustatyta, kad gyvenamųjų namų teritorijose darbo dienomis triukšmas ribojamas nuo 22 val. iki 7 val., poilsio ir švenčių dienomis - nuo 22 val. Atvirose viešosiose vietose renginiai gali vykti dieną ir vakare, išskyrus Joninių, kalėdinius, naujametinius ar kitus miesto ir valstybinius renginius, kuriuos rengti nustatyta tvarka yra išduotas leidimas.
Teikiant paslaugas ar vykdant prekybą atvirose viešosiose vietose draudžiama groti muziką ar jos instrumentais, skleisti garsinę informaciją ar reklamą, išskyrus renginius, kuriuos rengti nustatyta tvarka yra išduotas leidimas, lauko kavines, kuriose leidžiama groti muziką iki 22 val., ir atviras prekiavimo garso įrašais vietas, kuriose leidžiama groti muziką nuo 10 val. Gyvenamojoje teritorijoje valyti ir tvarkyti teritorijas, naudoti tam skirtą techniką, išvežti atliekas, krauti prekes, produkciją ir kitas medžiagas vakare ir naktį, savaitgaliais ir švenčių dienomis draudžiama nuo 22 val. iki 8 val.
Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnį yra draudžiami šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Tokie pat triukšmą keliantys veiksmai draudžiami ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu.
Lietuvos higienos norma HN 33:2011 nustato, kad gyvenamosiose patalpose dienos metu (nuo 7 val. iki 19 val.) leidžiamas maksimalus 55 decibelų, vakaro metu (nuo 19 iki 22 val.) - 50 decibelų, o nakties metu (nuo 22 val. iki 7 val.) - 45 decibelų garso lygis. Šios higienos normos kontrolę Savivaldybės teritorijoje atlieka Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamentas. Triukšmo lygio matavimus yra įgaliotos atlikti tik akredituotos laboratorijos.
Kaip prašyti panaikinti nepelnytą baudą?
Patekus į situaciją, kuomet sužinoma apie ketinimą paskirti ar jau paskirtą baudą, pirmiausia reikėtų identifikuoti instituciją, kuri paskyrė ar planuoja paskirti nuobaudą. Sužinojus institucijos duomenis, galima imtis kitų veiksmų - būtent į instituciją kreiptis dėl turimų įrodymų pateikimo (pareigūnų tarnybiniai pranešimai, vaizdo kamerų įrašai ir pan.).
Susipažinęs su įrodymais, asmuo pats įsivertina situaciją - ar jis objektyviai galėjo padaryti nurodytą pažeidimą, ar nurodytu laiku galėjo būti nurodytoje vietoje ir pan. Susipažinus su duomenimis taip pat nustatoma labai reikšminga aplinkybė - ar asmuo jau yra nubaustas, ar jį dar tik ketinama nubausti. Būtent nuo fakto - nuobauda jau paskirta ar ją dar tik planuojama paskirti - priklauso asmens gynybos būdas.
Jei nuobaudą dar tik planuojama paskirti:
Jei nuobaudą dar tik planuojama paskirti, asmuo, būdamas įsitikinęs, kad pažeidimo nepadarė, turėtų teikti prašymą institucijai dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo. Toks prašymas turi būti aiškiai ir konkrečiai motyvuotas, pagrįstas kartu pateikiamais įrodymais (pavyzdžiui, asmuo nurodytą pažeidimo padarymo dieną apskritai nebuvo Lietuvoje, pateikiant skrydžio bilietus ir pan.). Tikėtina, kad įrodžius, jog asmuo objektyviai negalėjo padaryti tokio pažeidimo, procesas bus nutrauktas dar policijoje ir jokių tolimesnių veiksmų neprireiks.
Jei nuobaudą jau paskyrė:
Bendru atveju, nuobaudos paskyrimą galima ginčyti paduodant skundą apylinkės teismui. Teisė paduoti skundą ribojama 20 dienų terminu. Taigi, jei asmuo sužinojo apie mažiau nei prieš 20 dienų paskirtą nuobaudą, jis gali paduoti skundą teismui. Skundas turi būti motyvuotas iš teisinės ir faktinės pusės, kartu turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys skirtos nuobaudos neteisėtumą.
Kita praktikoje pasitaikančių atvejų grupė - apie nuobaudą sužinoma jau praėjus 20 dienų apskundimo teismui terminui. Nors pastaroji situacija yra labiausiai komplikuota, ji nėra visiškai be išeities. Egzistuoja galimybė prašyti atnaujinti praleistą terminą, tačiau asmuo turėtų pagrįsti, kokios objektyvios priežastys jam sutrukdė pasinaudoti apskundimo teise nustatytais terminais.
Ką daryti, jei baudą gavote nepelnytai?
- Apie paskirtą baudą asmuo dažniausiai sužino iš VMI pranešimo, kuriame nurodoma tik tai, kad paskirta kažkokio dydžio piniginė bauda. Taigi, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, už kokį nusižengimą, kokiomis aplinkybėmis padarytą, ta administracinė nuobauda paskirta.
- Svarbu nustatyti, kokia institucija nuobaudą paskyrė, nes nuo to priklauso, kam jūs turėsite parengti ir kur nusiųsti prašymą ir skundą.
- Jeigu nuobauda paskirta nepelnytai, reikia surinkti prieinamus savo nekaltumo įrodymus (pareigūnų tarnybiniai pranešimai, vaizdo kamerų įrašai, nuotraukos, dokumentai ir pan.), kurie nuobaudą paskyrusiai institucijai pateikiami su motyvuotu prašymu dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.
- Jeigu apie nepelnytai paskirtą nuobaudą sužinojote po to, kai ji paskirta nutarimu (ne administraciniu nurodymu, kuriuo pasiūloma per nustatytą terminą sumokėti pusę minimalios baudos), reikia per 20 dienų pateikti motyvuotą skundą dėl nutarimo institucijai, kuri priėmė nutarimą, apylinkės teismui.
- Jeigu apie nepelnytai paskirtą nuobaudą sužinote po to, kai nutarimas, kuriuo paskirta nuobauda, jau įsiteisėjęs, tuomet vien skundo nepakanka, būtina motyvuotai prašyti institucijos, kad ji atnaujintų terminą skundui paduoti.
Teismų praktika ir sudėtingi atvejai
Praktikoje pasitaiko situacijų, kai institucijos netinkamai taiko Kelių eismo taisyklių ir kitų teisės aktų nuostatas, o tai lemia nepagrįstų nutarimų priėmimą - teisėto veiksmo palaikymą pažeidimu. Tokios situacijos jau klasikiniu tapęs pavyzdys - „lenkimas“ vienos krypties kelyje. Nors transporto priemonę objektyviai aplenkti galima tik išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, tačiau policija ne vieną kartą yra skyrusi nuobaudą asmeniui, kuris važiuodamas vienos krypties keliu tiesiog apvažiavo tame pačiame kelyje stovinti automobilį. Deja, bet pareigūnų padarytas teisės taikymo klaidas dažniausiai pavyksta įrodyti tik teismuose.
Pavyzdžiui, apeliacinės instancijos teismas atsisakė atnaujinti vieną iš procesų dėl buvusios uostamiesčio savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės. Ši byla pasiekė teismus po to, kai Generalinė prokuratūra pradėjo tyrimą dėl I. Šakalienės šeimos ir Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sudarytų sandorių su žemės sklypais bei pradėtų statybų. 2021 m. gegužę Apeliacinio teismo sprendimu buvo panaikinti trys NŽT įsakymai dėl sklypų pardavimo, o leidimas rekonstruoti statinį pripažintas negaliojančiu visa apimtimi. Teismas nurodė, kad priestato griovimo darbus lygiomis dalimis turi finansuoti I. Kadangi suėjus terminui priestatas vis nebuvo pradėtas griauti, 2021 m. spalio 15 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, o antstolė Asta Rimaitė-Žičkuvienė kreipėsi į teismus, kad šie skirtų baudą. 2022 m. vasarį teismas paskyrė I. Šakalienei 3 eurų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą sprendimo įvykdymo dieną. Pernai vasarį apygardos teismas nusprendė, kad I. Šakalienė turi mokėti dar vieną, naują 7 eurų per dieną dydžio baudą skaičiuojant nuo 2022-ųjų lapkričio 23 d.
I. Šakalienė pabandė apskųsti tokį apygardos teismo sprendimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) ir šis nusprendė nagrinėti šį kasacinį skundą. Pastarojo teismo kolegija pernai gruodį konstatavo, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pozicija, kad ji pati negali nugriauti tokio statinio, yra nepagrįsta. Ši aukščiausia institucija panaikino abiejų Klaipėdos teismų sprendimus ir nurodė, kad šiuo atveju visų pirma turi būti sprendžiamas ne baudos didinimo, o teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimas. Tačiau ir po tokios nutarties priestatas kaip stovėjo, taip ir tebestovi, o I. Šakalienė jau pati kreipėsi į teismus.
Moteris prašė, kad būtų atnaujintas procesas ir priimtas naujas sprendimą - atmestas antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo, o Mokesčių inspekcija būtų įpareigota grąžinti jai visas sumas, kurias ji yra sumokėjusi ar buvo iš jos išieškotos. Šį savo prašymą I. Šią bylą išnagrinėjusi Klaipėdos apylinkės teismo teisėja Aušra Diržienė šį balandį nusprendė, kad I. Šakalienės prašymas yra netenkintinas. Buvo konstatuota, jog jai bauda pirmą kartą buvo paskirta pagrįstai, nes per tris mėnesius moteris taip ir neįvykdė nurodymo nugriauti priestatą. Tokia I. Šakalienei nepalanki nutartis dar galėjo būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui ir moteris tai padarė. Visgi ir čia bylą išnagrinėjęs teisėjas Almantas Padvelskis konstatavo, jog toks prašymas yra nepagrįstas, o apylinkės teismas priėmė teisingą nutartį. Joje akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, jo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta teisingai nustačius ir įvertinus konkrečiu atveju reikšmingas faktines aplinkybes.
Pagrindinio egzamino (tiesioginio egzamino) taisyklės ir taisyklės
tags: #tenkintas #prasymas #panaikinti #bauda