Taksi vairuotojo profesija Lietuvoje reikalauja ne tik vairavimo įgūdžių, bet ir atsakomybės, pareigingumo bei gebėjimo kultūringai bendrauti su klientais. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime teisinius materialinės atsakomybės aspektus, su kuriais susiduria taksi vairuotojai, jų pareigas, būtinus reikalavimus ir naujausias taisykles, įsigaliojusias siekiant užtikrinti saugesnes ir skaidresnes keleivių vežimo paslaugas.
Materialinės Atsakomybės Teisinis Pagrindas
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau - DK) reglamentuoja darbuotojų materialinę atsakomybę už darbdaviui padarytą turtinę žalą. Darbuotojams gali būti taikoma ribota arba visa materialinė atsakomybė, priklausomai nuo teisės aktų nustatytų pareigų ir situacijos aplinkybių.
Ribota ir Visiška Materialinė Atsakomybė
Ribota materialinė atsakomybė taikoma tuomet, kai teisės aktai nenustato darbuotojo pareigos visa apimtimi atsakyti prieš darbdavį už jam padarytą turtinę žalą. Pagal DK 254 straipsnį, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, tačiau ši suma negali viršyti trijų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, numatytus DK 255 straipsnyje. Žalą padarius dėl didelio neatsargumo, atlygintinos žalos riba yra šeši vidutiniai darbo užmokesčiai. Didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atsargumo taisyklių ignoravimas, kai asmuo nesilaiko paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių, jas tiesiog ignoruoja.
DK 255 straipsnis numato atvejus, kai darbuotojui taikoma visa materialinė atsakomybė. Svarbu pastebėti, kad DK neišvardija visų galimų visiško materialinės atsakomybės atvejų. Papildomi atvejai, kai darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, gali būti nustatyti įmonės kolektyvinėje sutartyje. Šią sutartį rengia darbdavio įgalioti asmenys ir darbuotojų kolektyvo (profsąjungos ar darbo tarybos) atstovai, o po to ji tvirtinama darbuotojų kolektyvo pritarimu. Pavyzdžiui, kolektyvinėje sutartyje gali būti numatyta visiška materialinė atsakomybė už turtines vertybes, gautas pagal važtaraštį ar vienkartinį įgaliojimą, jei darbuotojas su jomis tinkamai neatsiskaito.
Net ir nesudarius visiškos materialinės atsakomybės sutarties, darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, atsiradusią dėl veikų, nustatytų DK 255 straipsnio dispozicijoje. Kitais atvejais darbuotojo materialinė atsakomybė laikytina ribota (DK 253, 254 straipsniai).
Visiškos Materialinės Atsakomybės Atvejai Transporto Įmonėse
Darbdavys gali išreikalauti iš vairuotojo visą žalą dėl transporto priemonės sužalojimo šiais atvejais:
- Darbuotojas žalą padarė tyčia.
- Žalą padarė darbuotojo veikla, turinti nusikaltimo požymių.
- Žalą padarė neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų vairuotojas.
- Žala padaryta dėl įsipareigojimo saugoti konfidencialią informaciją ir nekonkuravimo susitarimo pažeidimo.
Krovinių gabenimas yra ta sritis, kurioje sutartis dėl visiškos materialinės atsakomybės sudaroma itin dažnai. Tačiau Darbo kodekse sutartyje su darbuotoju nebegalima numatyti visiškos materialinės atsakomybės, bet tai nereiškia, kad jos nebelieka. Naujajame DK taip pat nustatyta, kad nebelieka visiškos materialinės atsakomybės sutarties dėl žalos, padarytos prarandant įrankius, drabužius, apsaugos priemones, perduotas darbuotojui naudotis darbe, taip pat prarandant medžiagas, pusgaminius ar gaminius gamybos procese. Nebeatlyginama ir žala, padaryta kitokiu būdu ar kitokiam turtui, kai už ją visiška materialinė atsakomybė nustatyta specialiuose įstatymuose.
Pasitaiko atvejų, kai nesąžiningam vairuotojui bandant pervežti kontrabandą, muitininkai konfiskuoja transporto priemones. Tokiais atvejais, remiantis DK, materialinė atsakomybė kyla, kai nuostoliai atsiranda vienai darbo santykių šaliai nevykdant arba netinkamai vykdant savo pareigas.
Kitokios Atsakomybės Ribos
Atskirais atvejais, DK normomis gali būti nustatomos ir kitokios materialinės atsakomybės ribos. Pavyzdžiui, teritorinė ar šakos kolektyvinė sutartis gali numatyti kitus atlyginamos turtinės žalos dydžius, kurie negali viršyti dvylikos darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio (DK 153 str.).
Žalos Nustatymo ir Atsiskaitymo Tvarka
Vidutinio Darbo Užmokesčio ir Žalos Nustatymas
Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą tvarką (2003 m. gegužės 27 d. nutarimas Nr. 650 „Dėl Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo“). Į vidutinį mėnesinį atlyginimą įtraukiama pagrindinio darbo užmokesčio suma; išmokos už viršvalandžius ir darbą išeiginėmis dienomis; premijos ir priedai.
Pavyzdžiui, jei vairuotojo atlyginimas yra 494 eurai per mėnesį, maksimali suma, kurios iš jo būtų galima reikalauti žalai atlyginti (esant darbuotojo kaltei) - 1482 eurai (494 eurai x 3 mėnesiai). Tuo atveju, jei žala buvo padaryta dėl didelio vairuotojo neatsargumo, darbdavys gali reikalauti 2964 eurų (494 eurai x 6 mėnesiai).
Darbuotojo padaryta turtinė žala nustatoma remiantis revizijos aktais, inventorizacijos žiniaraščiais ar kitais dokumentais. Nuo šių dokumentų įforminimo dienos pradedamas skaičiuoti ir terminas nuostoliams išieškoti (ieškinio senaties termino pradžia). Svarbus teisės aktas, reglamentuojantis inventorizacijos procedūras, yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimas Nr. 719 „Dėl Inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“. Šios taisyklės nustato privalomus reikalavimus inventorizacijai juridiniams asmenims, o taip pat yra rekomenduojamos kitoms organizacijoms ir fiziniams asmenims, vykdantiems individualią veiklą.
Nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į:
- Netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę (atskaičius nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas - tiesioginius nuostolius).
- Žalą padariusio darbuotojo ir žalą patyrusio darbdavio kaltės laipsnį ir jų veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo.
- Faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis ir jam tenkanti komercinė bei gamybinė rizika.
Netyčinės žalos padarymo atveju darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į vairuotojo finansines ir ekonomines galimybes. Didžiąją dalį pajamų dienpinigiais gaunantis vairuotojas gali būti pripažintas turįs menkas finansines ir ekonomines galimybes atlyginti darbdaviui visą padarytą žalą.
Žala, Padaryta Tretiesiems Asmenims
Darbuotojas, vykdydamas savo darbines pareigas, gali padaryti turtinę žalą ne tik tiesiogiai darbdaviui, bet ir pašaliniams fiziniams ar juridiniams asmenims (tretiesiems asmenims). Tokiu atveju, pagal CK 6.264 straipsnio 1 dalį, darbdavys privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės.
Atlyginęs turtinę žalą tretiesiems asmenims, darbdavys įgyja regreso teisę išieškoti patirtus nuostolius iš kalto darbuotojo DK nustatyta tvarka. Šiuo atveju atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo iš darbuotojo (DK 257 straipsnio 4 dalis).
Kelių Darbuotojų Atsakomybė
Jei žalą kartu padaro keli darbuotojai, jiems taikoma bendra dalinė atsakomybė. Nuostoliai nustatomi kiekvienam darbuotojui atskirai, atsižvelgiant į jo kaltės laipsnį ir taikytinos materialinės atsakomybės rūšį bei ribas. Solidariai (visi bendrai) darbuotojai atsako tik tuomet, kai žalą padaro bendrais nusikalstamais veiksmais, kuriuos nuosprendžiu konstatuoja teismas.
Darbuotojo padaryti nuostoliai nustatomi pagal darbdavio patirtą žalą, kuri apima ir jo negautas pajamas (DK 257 straipsnio 1 dalis). Turtinės žalos dydis nustatomas pagal prarasto ar sugadinto turto faktinę vertę rinkos kainomis.
Žalos Atlyginimo Būdai ir Išskaitos iš Darbo Užmokesčio
Žalą padaręs darbuotojas gali ją savo noru atlyginti. Esant darbdavio sutikimui, jis gali neatlygintinai perduoti lygiavertį turtą, sugadintą daiktą pataisyti arba žalą atlyginti pinigais. Jei žala gera valia neatlyginama, jos piniginė išraiška išieškoma priverstine tvarka.
Pagal DK 224 straipsnį, išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos tik įstatymų nustatytais atvejais. Išskaita, padaryta be darbuotojo sutikimo ir nesant įstatyme numatytų priežasčių, laikytina neteisėta.
DK 258 straipsnis numato, kad darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala, neviršijanti jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Toks nurodymas gali būti priimamas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos ir jam nereikalingas darbuotojo sutikimas. Išimtys, kai negali būti duodamas rašytinis nurodymas išskaitai: praleistas trijų mėnesių terminas, darbuotojas nutraukė darbo santykius, žala viršija vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį.
Teismo, nagrinėjant bylą dėl materialinės žalos atlyginimo, arba darbo ginčo komisijos priteisti nuostoliai išieškomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Jei skolininkas nuostolių pats neatlygina, antstolis jų išieškojimą nukreipia į jo turtą, o jei turto nėra - į skolininko darbo užmokestį.
Išskaitų Apribojimai
DK 225 straipsnis nustato išskaitų iš darbo užmokesčio apribojimus:
- Iš darbo užmokesčio, neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA), išskaitų dydis negali viršyti 20%.
- Atvejais, kai išieškoma išlaikymui ar žalos atlyginimui, išskaitų dydis gali siekti iki 50%.
- Jei išskaitos daromos pagal kelis vykdomuosius dokumentus iš darbo užmokesčio, neviršijančio MMA, darbuotojui turi būti paliekama 50% darbo užmokesčio.
- Iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, gali būti išskaitoma 70%.
Darbdavio iniciatyva nukreipiant išieškojimą į darbuotojo darbo užmokestį, vienkartiniu nurodymu negalima išskaičiuoti daugiau kaip 20% jo darbo užmokesčio. Bendras išskaitos dydis ad hoc negali viršyti jo vieno vidutinio darbo užmokesčio.
Advokatas pabrėžia, kad tiek darbdavio rašytiniu nurodymu, tiek darbo ginčus nagrinėjančio organo nustatyta žala iš darbuotojo darbo užmokesčio išskaitoma ribotai, laikantis nurodytų procentinių apribojimų.
Materialinė Atsakomybė Transporto Įmonėse ir Taksi Sektoriuje
DK Naujovės ir Atsakomybės Ribos
Transporto įmonės, patikėdamos vairuotojams brangias transporto priemones, susiduria su situacijomis, kai padaroma žala įmonės turtui. Naujajame Darbo kodekse (DK) nebeliko normų, reglamentavusių visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Kaip ir ankstesniame reglamentavime, darbuotojo prievolė atlyginti visą padarytą turtinę žalą ribojama jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžiu. Žalą padarius dėl didelio neatsargumo, atlygintinos žalos riba yra šeši vidutiniai darbo užmokesčiai.
Kaltės Formos ir Įrodinėjimas
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kaltė gali pasireikšti dviem formomis: tyčia ir neatsargumu. Kaltės formos skirstomos į rūšis:
- Tiesioginė tyčia (kai sąmoningai siekiama padaryti žalos).
- Netiesioginė tyčia (kai sąmoningai leidžiama žalai atsirasti).
- Neatsargumas dėl perdėto pasitikėjimo.
- Neatsargumas dėl nerūpestingumo (kai darbuotojas nevykdo konkrečių pavedimų elgtis atsargiai ir rūpestingai).
Siekdamas visos patirtos žalos atlyginimo, darbdavys turi įrodyti darbuotojo tyčią, nusikaltimo požymius, neblaivumą. Sunkiausia įrodyti vairuotojo tyčią. Su neblaivumu kiek paprasčiau - administracinio nusižengimo tyrimą atlikusio pareigūno surašytas administracinio nusižengimo protokolas, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas iš sveikatos priežiūros įstaigos.
Darbuotojo Civilinės Atsakomybės Draudimas
Darbo kodekse atsirado naujovė - darbuotojo civilinės atsakomybės draudimas. Rekomenduojama susipažinti su draudimo taisyklėmis ir apsidrausti pagal visos žalos atlyginimo sąlygas, drausti vairuotojo atsakomybę ir trečiųjų asmenų atžvilgiu (pvz., sugadintas krovinys). Tokiu atveju vairuotojas ir darbdavys trečiųjų asmenų atžvilgiu būtų apsaugoti nuo bet kokių reikalavimų.
Darbdavio arba nukentėjusio trečiojo asmens atveju dėl draudimo išmokos reikėtų kreiptis tiesiogiai į draudiką. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad draudimo sutartimis retai būna apdrausti visi galimi atvejai, ir gali egzistuoti nedraudiminiai įvykiai arba sąlygos, kada draudimo išmoka gali būti mažinama. Be to, draudimo sutartyse (išskyrus privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą) dažniausiai numatomas besąlyginis mokestis, kurio draudimo įmonės nekompensuoja. Net ir išmokėjus draudimo išmoką, darbdavys turi teisę reikalauti iš darbuotojo (esant jo materialinės atsakomybės sąlygoms) draudimo išmoka nekompensuotos žalos likučio. Jeigu yra draudimas, tai jis įtakoja darbuotojo žalos atlyginimą, bet ne pačios žalos dydį.
Jeigu transporto priemonė arba krovinys yra apdraustas, tarkime, nuo vagystės, ir draudimas išmoka draudimo išmoką, darbdavys neturi pagrindo reikalauti turtinės žalos atlyginimo. Tretiesiems asmenims autoįvykio metu padaryta žala bus atlyginta draudiko, kadangi darbdavys neabejotinai yra apsidraudęs privalomuoju transporto priemonių savininkų ar valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Tokiu pačiu principu nuostoliai bus atlyginti siuntėjui, jeigu jie kils dėl krovinio sugadinimo, dalies ar viso krovinio praradimo, pavėluoto krovinio pristatymo, jeigu vežėjas bus apdraudęs savo kaip vežėjo atsakomybę. Tokiu atveju draudikas atlygina nuostolius siuntėjui, ir vežėjas nepatiria žalos bei nereikalauja žalos atlyginimo iš vairuotojo.
Vežėjo ir Vairuotojo Atsakomybės Skirtumai
Vežėjo (darbdavio) atsakomybė prieš siuntėją ir vairuotojo atsakomybė prieš vežimo įmonę ne visada sutampa. Vairuotojas neatlieka sargo ar apsaugos funkcijų; jo pagrindinė pareiga yra saugiai vairuoti ir nepalikti transporto priemonės bei krovinio be priežiūros, sustoti poilsiui atitinkamose aikštelėse. Tuo tarpu vežėjas turi platesnį pareigų ir priemonių spektrą krovinio išsaugojimui: instruktuoja vairuotojus, turi ekspedicinius padalinius, planuoja maršrutus, sustojimo vietas, skiria lėšų saugomoms aikštelėms, konvojui, pasitelkia partnerius - terminalus ir panašiai, taip pat gali siųsti du vairuotojus į reisą.
Jei vairuotojas tinkamai neatlieka pareigų ir padaro žalą kroviniui, atsakomybė ir pareiga atlyginti žalą visuomet tenka vežėjui (darbdaviui). Tačiau vežėjas gali prarasti ar sugadinti krovinį ne dėl vairuotojo kaltės, pavyzdžiui, nepareikalavęs instrukcijų ar jas netinkamai vykdęs, pasirinkęs netinkamą subrangovą ar sandėlius kroviniui iškrauti, praradęs transportavimo dokumentus ar netinkamai juos panaudojęs.
Kad kiltų kuo mažiau ginčų dėl žalos, teisininkai rekomenduoja pasinaudoti naująja DK nuostata ir apdrausti vairuotojo civilinę atsakomybę tiek prieš darbdavį, tiek ir trečiųjų asmenų atžvilgiu.
Teismų Praktikos Pavyzdžiai
- Portalo E-teismai.lt aprašytas atvejis, kai vairuotojas, vairuodamas darbdaviui priklausantį automobilį, pateko į avariją. Kaltininku buvo pripažintas vairuotojas. Tačiau automobilis buvo apdraustas kasko draudimu, todėl darbdavio nuostolis buvo lygus draudimo franšizės sumai. Darbdavys galėjo reikalauti iš darbuotojo atlyginti tik tą žalos dalį, kurios nedengia draudimas.
- Kitas visiškos žalos atlyginimo pavyzdys aprašytas byloje, kurioje vairuotojas, grįžtantis iš reiso, nusprendė pernakvoti pas savo giminaičius ir paliko automobilį nesaugomoje vietoje. Automobilis buvo pavogtas. Teismas nustatė, kad žala darbdaviui buvo padaryta dėl didelio vairuotojo neatsargumo, ir įpareigojo vairuotoją sumokėti darbdaviui sumą, lygią pavogto automobilio vertei.
Atsakomybė už Konfidencialios Informacijos ir Nekonkuravimo Pažeidimus
Naujajame DK darbdavio ir darbuotojo susitarimas dėl nekonkuravimo jau yra reglamentuotas, ir yra numatyta, kad darbuotojas, pažeidęs šį susitarimą, bus įpareigotas atlyginti atsiradusią žalą. Vežėjų ir ekspeditorių veikloje klausimas dėl konkuravimo su buvusiais darbuotojais yra opus. Dažnu atveju darbuotojai, palikę savo ankstesnes darbovietes, atidaro nuosavas įmones ir persivilioja buvusio darbdavio klientus.
Taksi Vairuotojo Profesijos Specifika
Pagrindinės Taksi Vairuotojo Pareigos
Pagrindinis taksi vairuotojo tikslas yra saugiai ir laiku pervežti keleivius į nurodytą vietą, užtikrinant aukštą aptarnavimo kokybę. Svarbiausios profesinės veiklos sritys apima:
- Taksi automobilio vairavimas, griežtai laikantis Kelių eismo taisyklių ir žmonių vežimo saugos reikalavimų, atsižvelgiant į eismo sąlygas ir kelio dangos būklę.
- Taksi automobilio priežiūra, laikantis techninės priežiūros tvarkos, priemonių ir terminų.
- Keleivių pervežimas pagal trumpiausią, tinkamiausią maršrutą arba pagal keleivių pageidavimus.
- Kultūringas keleivių aptarnavimas.
- Kelionės ir apskaitos dokumentų pildymas pagal nustatytus reikalavimus.
- Atsiskaitymų už suteiktas paslaugas priėmimas pagal patvirtintus tarifus ir tai patvirtinančių dokumentų išdavimas.
Taksi vairuotojai gali dirbti taksi paslaugas teikiančiose įmonėse, savivaldybės įmonėse arba dirbti individualiai, steigti savo verslą.
Reikalavimai Taksi Vairuotojams
Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo Kelių transporto kodekso pakeitimai, susiję su keleivių vežimu už atlygį lengvaisiais automobiliais. Šios taisyklės numato, kad keleivių vežimo už atlygį veiklą gali vykdyti tik fiziniai asmenys. Taip pat būtinas nepertraukiamas 2 metų vairavimo stažas. Vairuotojams, neturintiems 2 metų vairavimo stažo, nebus leidžiama vykdyti taksi veiklos, net jei jie turi tam leidimą. Šis ribojimas galios iki kol bus pasiektas reikiamas vairavimo stažas.
Kai kurios savivaldybės, nustatydamos savo tvarką, gali reikalauti taksi vairuotojo atestavimo liudijimo, kurio gavimui kartais taikoma ir vairavimo stažo sąlyga.
Vairuotojo Pažymėjimų Reikalavimai
Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo atnaujintos taisyklės, numatančios daugiau reikalavimų vairuotojams. Viena iš svarbiausių naujovių - taksi vairuotojai privalo turėti galiojantį Europos Sąjungos (ES), Europos ekonominės erdvės (EEE) ar Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) šalyje, Šveicarijoje arba Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Toks reikalavimas įvestas siekiant užtikrinti, kad užsienio šalių vairuotojai, vairuojantys Lietuvoje, išmanytų ir suprastų Europoje priimtinas saugaus vairavimo taisykles.
Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems ES, EEE ar Šveicarijoje išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. Taip pat galioja 1926 m. Paryžiaus konvencijos, 1949 m. Ženevos konvencijos ir 1968 m. Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos gyventojas. Tapus nuolatiniu gyventoju, tokie pažymėjimai galioja ne ilgiau kaip šešis mėnesius.
Užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jei jų turėtojai nėra sukakę nustatytą amžių arba jei pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones.
Taksi Veiklos Naujovės ir Reguliavimas
Vyriausybė pritarė Kelių transporto kodekso pakeitimams, kurie numato papildomus reikalavimus taksi vairuotojams ir keleivių vežimo organizatoriams. Nuo 2024 m. gegužės 1 d. taksi vairuotojai privalės naudoti su spausdintuvu sujungtą taksometrą arba taksometrą ir kasos aparatą kelionės kainai apskaičiuoti. Kita įranga bus draudžiama. Šiuo pakeitimu siekiama užtikrinti sąžiningą kainą keleiviams ir mažinti šešėlinės veiklos galimybes. Šie pakeitimai įsigaliojo nuo 2024 m. gegužės 1 dienos, tačiau vairuotojams suteiktas pereinamasis laikotarpis - nepakeisti leidimai neteks galios tik 2025 m. gegužės 1 dieną.
Be to, visi lengvieji automobiliai, kuriais teikiama taksi paslauga, privalo būti pažymėti specialiais skiriamaisiais ženklais ant priekinio ir galinio stiklų. Šie ženklai turi būti gerai matomi iš išorės, o jų dydis negali būti mažesnis nei 100 mm.
Lietuvos transporto saugos administracija galės sustabdyti pavežėjų ir taksi vairuotojų leidimo galiojimą, jei gaus informacijos apie pažeidimus iš savivaldybių institucijų ar jų įgaliotų tarnybų. Taip pat numatyti nauji leidimo panaikinimo pagrindai, pavyzdžiui, veiklos vykdymas su transporto priemone, nenurodyta leidime, ar neatitikimas nepriekaištingos reputacijos reikalavimui.
Darbo Priemonės ir Profesinės Perspektyvos
Taksi vairuotojo darbo priemonės apima lengvąjį automobilį arba mikroautobusą su taksi paslaugai teikti reikalinga įranga (plafonas su užrašu „TAKSI", taksometras, telekomunikacijos įranga), automobilio priežiūrai reikalingus įrankius, navigacijos priemones (žemėlapiai, GPS navigatoriai), apskaitos ir kelionės dokumentus.
Profesinę kvalifikaciją taksi vairuotojai tobulina darbo vietoje, kursų metu.
tags: #taksi #vairuotojo #materialine #atsakonybe