Atsiliepimai ir viešoji nuomonė apie VĮ „Regitra“ egzaminuotojus dažnai atspindi bendruomenės patirtis ir lūkesčius, o Rokiškio atvejis iliustruoja tiek vietines, tiek bendrąsias vairuotojų rengimo sistemos problemas ir „Regitros“ pastangas jas spręsti. Nuo egzaminuotojų trūkumo iki egzaminų išlaikymo statistikos ir visuomenėje sklandančių mitų - visos šios temos formuoja požiūrį į egzaminavimo procesą ir jo dalyvius.
Egzaminuotojų trūkumo problema Rokiškyje ir jos sprendimas
2020 metų gegužę, palengvinus karantino sąlygas būsimiems vairuotojams laikyti egzaminus, paaiškėjo, kad „Regitros“ Rokiškio grupėje vairuotojų egzaminuoti nėra kam. Nuo gegužės mėnesio Rokiškio padalinyje nebeliko specialisto, atsakingo už praktinio vairavimo egzaminų priėmimą. Iš šių pareigų buvo atleistas ilgametis specialistas, rokiškėnas Arvydas Grunda, kuris iki karantino vairuotojus egzaminuodavo penkias dienas per savaitę.
Jo nelikus, į Rokiškį egzaminuoti vairuotojų iš kitų padalinių specialistas atvykdavo vos vieną dieną per savaitę ir priimdavo vos penkis mokinius. Apie besikaupiančią problemą ir įtarimus, jog VĮ „Regitra“ gali panaikinti galimybę būsimiems vairuotojams Rokiškyje laikyti praktinio vairavimo egzaminą, žiniasklaida rašė jau birželio 11 d. Vairavimo mokyklų vadovai bandė aiškintis priežastis, kodėl Rokiškio grupė liko be nuolatinio praktinio vairavimo egzaminuotojo, tačiau, kaip jie teigė, viskas buvo nurašoma karantino situacijai.
Birželyje VĮ „Regitra“ Komunikacijos skyriaus specialistė Emilija Bardauskienė pateikė įmonės poziciją, teigdama, jog „Rokiškio grupėje ir toliau dirbs du atvažiuojantys egzaminuotojai iš artimiausių padalinių.“ Nors karantinas baigėsi, nežinia dėl „Regitros“ Rokiškio grupės ateities išliko, o tiksliau - grėsmė, kad Rokiškyje nebebus galimybės laikyti praktinio vairavimo egzamino. Vis dėlto, vėliau buvo patvirtinta, kad nuo spalio egzaminuotojai Rokiškyje dirbs penkias dienas per savaitę.
Viešoji nuomonė ir egzaminų išlaikymo statistika Rokiškyje
Būsimi vairuotojai aktyviai domisi egzaminavimo specifika Rokiškyje, teiraudamiesi apie maršrutų sudėtingumą ir egzaminuotojų elgesį. Sklando nuomonė, kad egzaminuotojas gali būti „nuotaikos žmogus“, o tai gali paveikti egzamino rezultatą. Kai kurie mano, kad Rokiškyje neturėtų būti sunku išlaikyti egzaminą, nes tai nedidelis miestelis su vos pora šviesoforų ir sankryžų, skirtingai nei Vilniuje ar Kaune, kur eismas yra intensyvus.
Akcinė bendrovė „Regitra“ paviešino statistinius duomenis, kiek naujų vairuotojų išlaiko vairavimo egzaminą pirmuoju bandymu. Remiantis jais, Rokiškio padalinyje išlaikymas siekia 29,10 procentų. Komentuodama rezultatus, E. Bačionytė pabrėžė, kad Rokiškio rodikliai, nors ir ne patys aukščiausi, yra didesni nei šalies vidurkis, kuris 2024 m. siekė 24 procentus. Tai laikoma nuoseklaus darbo rezultatu, susijusiu su atnaujintu tvarkos aprašu, nuolatiniu bendradarbiavimu su vairavimo mokyklomis ir informacine kampanija „Tau pavyks!“.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad apie 70 procentų žmonių egzaminų neišlaiko. Vienas iš veiksnių, lemiančių Rokiškio statistiką, yra tai, kad į šį miestą laikyti egzamino atvažiuoja vairuotojai iš kitų rajonų, dažnais atvejais - tie, kurie ieško lengvesnių būdų „praslysti“. Vietiniai egzaminuotojai, nors „Regitra“ ir neveda oficialios atvykėlių statistikos, dažnai žino, iš kur atvyko būsimasis vairuotojas ir kurią mokyklą baigė, pildydami egzamino priėmimo lapus. Anot instruktoriaus, klaidinga manyti, kad iš Vilniaus atvažiavęs mokinys egzaminą Rokiškyje išlaikys pirmuoju bandymu. Sostinėje mokymas yra kitoks - mokiniai įpratę važiuoti ilgus atstumus, o Rokiškyje atstumai trumpi, reikalaujantys daug „dirbti“: atidžiai stebėti ženklus, dažnai junginėti pavaras. Atvykėliai dažnai „lūžta“ dėl vienpusio eismo, nežiūri ženklų, susisuka jiems galva ir „nepraeina“. Dėl to visuomenėje atsiranda klaidinga nuomonė, kad Rokiškio egzaminuotojai yra blogi, arba vairavimo mokyklų instruktoriai nieko neišmoko.
Kaip išlaikyti vairavimo egzaminą ? 1dalis
Bendrosios nesėkmių priežastys ir „Regitros“ patarimai
„Regitros“ atstovė E. Bačionytė pabrėžia, kad vien sėkmės faktorius negali nulemti teigiamos egzamino baigties. Daugeliui trūksta gilesnių praktinių įgūdžių, kuriems pasiekti reikia daugiau laiko važinėjant su instruktoriumi ar šeimos nariu. Tarp dažniausių neigiamų praktinio vairavimo rezultato priežasčių „Regitra“ mini streso faktorių. Situacija eisme keičiasi žaibiškai, todėl svarbu greitai orientuotis, nuolat stebėti aplinką, planuoti veiksmus ir net numatyti kitų eismo dalyvių ketinimus. Vairavimo egzaminas yra rimtas veiksmas, todėl jaunų žmonių patiriamas stresas yra normalus, tačiau jis dažnai lemia klaidas. Nerimą gali kelti ir prastas poilsis prieš egzaminą ar vėlavimas. „Regitra“ pataria gerai išsimiegoti, pasilikti papildomo laiko ir atvykti į egzaminą anksčiau. Kai kuriems stresą kelia šeimos ir draugų klausimai, spaudimas.
„Regitros“ bendradarbiavimas su vairavimo mokyklomis ir iniciatyvos
Siekdama padėti būsimiems vairuotojams pasiruošti ir sėkmingai išlaikyti praktikos egzaminus, „Regitra“ pernai pradėjo nuoseklų bendradarbiavimą su vairavimo mokyklų asociacijomis ir mokyklomis. Periodinių susitikimų metu su vairavimo instruktoriais aptariamos dažniausiai daromos klaidos tiek bendrame kontekste, tiek konkrečiuose miestuose, analizuojama, kaip jų išvengti, dalijamasi aktualia informacija. Praėjusiais metais taip pat startavo speciali „Regitros“ akcija „Tau pavyks!“.
Buvusi valstybinė įmonė „Regitra“ (dabar - akcinė bendrovė AB) siekia tapti atviresne visuomenei. Pirmą kartą buvo surengtas forumas-konferencija „Saugus startas“, kur sukvietė šalies vairavimo mokyklų atstovus, policijos pareigūnų bendruomenę, ir pristatė bendrovės aktualijas. „Jonroka“ vairavimo mokyklos instruktorius Vytautas Šilinas prisiminė, kad buvęs Panevėžio regiono „Regitra“ vadovas Tautvydas Paliulis buvo idėjos pradininkas, dar prieš COVID-19 pandemiją surengęs padalinio lygio susitikimą. Šilinas džiaugiasi, kad „Regitra“ žengia į atvirumą ir siekia dialogo: „Sukvietė visus, ką galėjo, ir sako - kalbėkime! Taip visos grupės gavo galimybę išsakyti, pasidalinti savo vizijomis, nuomone, o klausytojai išgirdome tikrai labai įvairių ir įdomių pasisakymų, pamąstymų, net - konkrečios statistikos.“ Susitikimo esmė - būsimo vairuotojo paruošimas ir koks yra jo veidas.
Konferencijoje buvo kalbama apie vairuotojų kartas (X, Y, Z) ir niuansus, kuriais pasižymi kiekviena iš jų. Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys akcentavo visų institucijų bendradarbiavimo svarbą siekiant saugesnių kelių ir pristatė memorandumą „Vizija 0“.
Eismo įvykių statistika ir atsipalaidavimo pavojus
Policijos pareigūnų pateikta statistika rodo, kad įskaitiniuose eismo įvykiuose (kai yra sužeistų ar žuvusių žmonių) kalčiausi, reitinguojant pagal metus, yra 19-23 metų amžiaus vairuotojai, toliau rikiuojasi 25-26 metų ir trečioje vietoje - 35-45 metų amžiaus vairuotojai. Vertinant pagal vairavimo stažą, daugiausia eismo įvykių patiria vienerių metų stažą turintys vairuotojai, o toliau - 20-21 metų stažą turintys vairuotojai. Tai kelia klausimą apie poreikį kas tam tikrą laiką atnaujinti turimus vairavimo įgūdžius. Be to, „žali lapai“ pagal statistiką pirmauja pagal įvairius pažeidimus: važiavimas be civilinio draudimo, nesukomplektuota transporto priemonė (be vaistinėlės, gesintuvo), neregistruota transporto priemonė. 2024-aisiais buvo užfiksuotas 731 greičio viršijimo pažeidimas (20-30 km/val.) šalyje.
Vairuotojų rengimo sistemos iššūkiai ir diskusijos
T. Paliulis džiaugėsi „Regitros“ pokyčiais, prisimindamas, kad 2003 m. veiklą pradėjo tik 37 egzaminuotojai. Tačiau pati mokymo sistema kelia abejonių ir svarstymų egzaminuotojams. V. Šilino teigimu, diskutuojama apie galimybę sugrąžinti privalomą teorijos mokymąsi klasėse. Šiuo metu yra dvi galimybės: kursai tiek teorijos, tiek praktinio vairavimo, arba teorija - eksternu. Tačiau vis garsiau kalbama, kad būsimas vairuotojas turėtų išlaikyti vairavimo mokyklos egzaminą ir tik tada eiti į „Regitrą“.
Pats mokymas kelia klausimų instruktoriams dėl teorijos ribų: „Kur yra teorijos ribos? Ateini laikyti teorijos egzamino ir sulauki klausimo apie variklio veikimo principą. Vadovėlio neturime, tai kokiose ribose turime išmokyti?“ Anksčiau kelių eismo taisyklėse buvo nustatytos ribos, o dabar visi jas plečia ir prideda. Buvo iškelta ir kita aktuali tema - mokymo aikštelės: transporto inspekcija kėlė reikalavimą, kad kiekviena mokykla privalo turėti savo aikštelę.
„Regitros“ atstovai taip pat kėlė klausimus dėl mokomųjų automobilių ir papildomų pedalų. Visi mokomieji automobiliai turi papildomus pedalus instruktoriui, tačiau diskutuojama, ar jų reikia, atsižvelgiant į tai, kad teorijos egzaminą išlaikę asmenys gali mokytis važiuoti su šeimos nariais jų automobiliu, kurie papildomų pedalų neturi. Keičiami ir egzaminų automobiliai.
Konferencijoje dalyvavusi „Regitros“ Duomenų teikimo paslaugų skyriaus vadovė Aliona Milentjeva pranešė, kad teorijos egzaminą B kategorijai praėjusiais metais laikė 136 676 žmonės. Pirmuoju kartu išlaikė 40 procentų, o vidutiniškai būsimi vairuotojai egzaminą išlaiko tik trečiuoju kartu. Šie rodikliai, pašnekovo teigimu, yra diskutuotini. Anksčiau „Regitra“ buvo uždaresnė, o dabar siekiama dialogo ir bendradarbiavimo su vairavimo mokyklomis, kad būtų pasiektas produktyvus institucijų bendradarbiavimas.
Populiariausi mitai apie „Regitros“ egzaminus
Tarp būsimų vairuotojų sklando įvairių mitų apie egzaminavimo procesą. „Regitra“ siekia išsklaidyti šiuos mitus ir pateikti tikslią informaciją:
- Mitas Nr. 1: Tinkamiausia diena ir laikas laikyti egzaminą. Kai kurie mano, kad geriausia laikyti egzaminą ketvirtadienį, be dešimt minučių pirma valanda, kadangi savaitė jau būna persiritusi į antrą pusę, o egzaminuotojai jau būna po pietų. Iš tiesų, vertinimo kriterijai, klientų parinkimas, maršrutai ir pratimai yra parenkami atsitiktiniu būdu.
- Mitas Nr. 2: Egzaminuotojų kvotos. Visuomenėje gajus mitas, jog yra nustatytos tam tikros kvotos, kiek egzaminuotojas per dieną gali „praleisti“ klientų. Tai yra netiesa. Darbdavys negali nustatyti jokių kvotų, nes tai yra neteisėta. Egzaminuotojų atlyginimas absoliučiai nepriklauso nuo to, kiek klientų pas jį laikė ir išlaikė, nes egzaminuotojo darbas vertinamas pagal kitus darbo kokybės rodiklius. „Regitrai“ rūpi klientų eilių trumpinimas, tad kiekvienas neišlaikytas egzaminas, atvirkščiai, tik ilgina eilę.
- Mitas Nr. 3: Sukčiai ir fiktyvūs pažymėjimai. Pastebima, kad neretai skelbimai būna skirti ir tiems, kurie yra praradę teisę vairuoti, žadantys „pagelbėti“ gauti pažymėjimą. Būkite atidūs, tai yra netiesa. Tokie sukčiai ne tik išvilios jūsų pinigus, bet ir galimai panaudos asmens duomenis, o jokio žadėto vairuotojo pažymėjimo negausite. Norint patikimai ir sąžiningai įgyti vairuotojo pažymėjimą, reikia praeiti net penkių „Regitros“ darbuotojų grandinę, kurie atidžiai patikrins asmens tapatybę ir laikytus egzaminus. Praktikoje yra nutikę situacijų, kai klientas atvyksta atsiimti socialiniame tinkle įsigyto „tikro“ vairuotojo pažymėjimo.
- Mitas Nr. 4: Apsauga nuo sukčiavimo egzamino metu. Prieš teorijos egzaminą reikia nusiimti viršutinius rūbus, telefoną ir laikrodį. Visus asmeninius daiktus galima pasidėti į tam skirtas spinteles. „Regitros“ darbuotojai yra apmokyti ir kiekvieną klientą specialios įrangos pagalba patikrina, ar šis neturi draudžiamų daiktų. Jeigu bus nustatyta, kad klientas bandė laikyti egzaminą draudžiamos įrangos pagalba, galimybė kitą kartą laikyti egzaminą bus suteikta tik po vienerių metų. „Regitra“ ragina būsimus vairuotojus labiau pasitikėti tik savo jėgomis, o ne kažkieno pasakojamomis istorijomis ir nesusikurti baimių bei papildomo streso, viešai skelbiant apie būsimą vairavimo egzaminą.
tags: #atsiliepimai #apierokiskio #regitros #egzaminuotojus