Aplinkos įtaka žmogaus pasaulėžiūrai
Žakas Fresko savo paskaitose ir knygose pabrėždavo, kad žmogų nuo pat gimimo formuoja aplinka: šeima, visuomenė, tautinės tradicijos ir masinės informacinės priemonės. Tačiau kyla klausimas, ar visada taip yra ir kaip vyksta žmogaus pasaulėžiūros formavimas? Visi žinome, kad vaikai mokosi iš suaugusiųjų, ir jiems didžiausią poveikį daro ne tik žodžiai, bet ir suaugusiųjų elgesys.
Auklėjime ir vaikų ugdyme svarbią reikšmę turi tautos tradicijos bei išorinės informacijos priemonės, kurios mūsų laikais tapo galinga manipuliavimo priemone. Vis dėlto tėvai turi didžiausią poveikį vaikui, nes tam tikri įgūdžiai ir gebėjimai išsivysto iki tam tikro vaiko amžiaus, ir jei tas laikas praleistas, tuos įgūdžius išvystyti itin sunku ar net neįmanoma (vadinamasis „mauglio“ efektas). Šis procesas vyksta nuolat, nesustabdomu srautu.
Atidžiau pažvelgus, visa išorinė masinė informacija atspindi sistemos, kurioje gyvename, propaguojamus idealus ir elgesio šablonus, kurie yra naudingi pačiai sistemai. Taigi, ką mes nuolat girdime? Ar tai pažįstama? Bet tuomet, kodėl pasaulyje tiek daug bėdų, problemų, nelaimių - skurdas, priešiškumas, alkoholizmas, nusikaltimai, krizės ir kitos sisteminės problemos? Kodėl tiek daug žmonių kenčia nuo depresijų, vidinių prieštaravimų ir stresų?
Dauguma mūsų suvokia, kad viskas prasideda nuo minčių, nuo pasaulėžiūros, nuo mūsų vertybių - tai gyvenimo pagrindas. Tačiau kokios tos mintys, kokia pasaulėžiūra, kokios vertybės? Svarbu nepamiršti, kad klaidinga pasaulėžiūra - tai ne žmonių kaltės ar nemokšiškumo klausimas. Tai aplinkos suformuoti elgesio šablonai, kuriuos žmonės priima, nes, pirma, jie nesitiki apgaulės, o antra, mano, kad tai vienintelis įmanomas gyvenimo būdas. Kaip išsivaduoti iš aplinkos daromo poveikio?
Istorija rodo, kad visos savanaudiškos, melu grįstos sistemos galiausiai prieina savo logišką pabaigą, nes pažeidžia visus įmanomus žmonijos laisvos evoliucijos dėsnius.
Vartotojiškumo ir suplanuoto susidėvėjimo kritika
Ar nesusimąstėte, kodėl taip greitai genda arba susidėvi daiktai? Ar pastebėjote, kad mobiliųjų telefonų, nešiojamų kompiuterių ar kitų mobilių įrenginių akumuliatoriai gana greitai pradeda išsikrauti? Kompiuterio programos nuolat atnaujinamos, o senosios versijos nebepripažįstamos. Dažnai pigiau nusipirkti naują daiktą, nei remontuoti seną. Ir, keistas sutapimas - daiktai dažniausiai sugenda kaip tik po to, kai už juos sumokamas kreditas.
Taip yra todėl, kad masinio vartojimo prekių gamyba yra griežtai kontroliuojama, visais įmanomais būdais skatinant pirkėją pirkti vis naujas prekes. Nors teigiama, kad viską reguliuoja laisva rinka, prekybininkai ir gamintojai paklūsta nebyliam dėsniui: „jei prekė gera - ją greitai nustos gaminti“. Jei žmonės nustos vartoti, nuolat pirkti vis naujas prekes, sustos visa ekonomika - toks jos dabartinis modelis, kai turtingi tampa vis turtingesni, o vargšai geriausiu atveju turi pinigų tik būtiniausioms prekėms. Tokia ekonomika panaši į piktybinį auglį, ir deja, visas „civilizuotas“ pasaulis šiandien gyvena su štai tokiu piktybinio auglio lozungu.
Dabar žmonės nuo mažens auklėjami vartotojiškais idealais, paskui skatinami kuo daugiau dirbti ir skolintis, kad galėtų pirkti vis naujus daiktus vietoje tų, kurie vis sugenda ar pasidaro „nemadingi“. Iš esmės marketologai „išrausė“ tris duobes ant vartotojo kelio: kreditas, reklama ir suplanuotas susidėvėjimas.
Kaip nekeista, pirmąja suplanuoto susidėvėjimo auka tapo progreso simbolis - elektros lemputė. Pirmoji Edisono elektrinė lempa, pasirodžiusi prekyboje 1881 metais, buvo apskaičiuota šviesti 1,5 tūkst. valandų, o jau 1924 metais jos veikimo laikas buvo pratęstas iki 2,5 tūkst. valandų! Dar vienas ryškus tikslingo susendinimo pavyzdys - sintetinio audinio neilono išradimas, iš kurio buvo gaminamos itin atsparios moteriškos kojinės. Jos buvo tokios tvirtos, kad jomis galima buvo net tempti automobilį! Tačiau patiems chemikams tai buvo moralinis išbandymas: kam daryti kažką blogiau, vietoje to, kad gerintų? Bet biznis yra biznis. Dar 1928 metais viename iš žurnalų pasirodė perspėjimas: „prekės, kurios nesusidėvi - tai tragedija bizniui“. Taigi, nuo to ir prasidėjo klasikinis marketingas, kurio pagrindas - pirkėjo noras nusipirkti tai, ko jam iš esmės nereikia.
Vertybių sistema: nuo dirbtinių prie dvasinių
Viskas, ką mes darome gyvenime, yra įtakota to, ką mes laikome gyvenimo vertybėmis, todėl labai svarbu suprasti, kuo mes vadovaujamės. Vertybės turėtų būti dvasinės, vedančios į tobulėjimą, harmoniją, laimę. Dvasinės vertybės yra žmoniškumo išraiška - tai vienybė, santarvė, besąlygiška meilė, tiesa, sąžinė, kūrybingumas.
Žmogus turi pateisinti sau pačiam savo veiksmus, t. y., paaiškinti, kodėl jis vienaip ar kitaip elgiasi. Pavyzdžiui, žmogus neturi prigimtinio pinigų poreikio - tai išgalvota „vertybė“, kuri skiepijama nuo pat mažens pinigų-kredito sistemoje. Jei mes gyventume visuomenėje, kurioje nėra pinigų ir žmonės prioritetu laikytų dvasines vertybes, o ne materialius turtus, pinigų apskritai nebūtų mūsų vertybių sistemoje. Nebūtų ir reiškinių, kuriuos įtakoja tik pinigai - godumo, konkurencijos, pavydo, nusikaltimų, priešiškumo, žiaurumo.
Žmonija dabar išgyvena pereinamąjį laikotarpį, kurio metu dirbtinai primestos vertybės netenka galios. Todėl dauguma žmonių išgyvena vertybių konfliktą ir vidinius prieštaravimus, nes išgalvotos vertybės nuvilia, nesuteikia vidinės pilnatvės ir laimės. Kaip gi atskirti tikrąsias vertybes nuo dirbtinų? Pirmiausiai reikėtų užduoti sau klausimą: „Kaip tai įtakos mūsų laimę ir gerovę dabar ir ateityje?“ Reikia stebėti gyvenimą, susieti mūsų veiksmus ir jų pasekmes bei daryti iš to išvadas.
Niekas negimsta nusikaltėliu ar alkoholiku, bet gyvendamas konfliktinėje aplinkoje, žmogus sąveikauja su aplinkos sąlygomis ir formuoja atsakomąsias reakcijas, kurios tam tikrose situacijose gali įtakoti destruktyvų elgesį. Ir kol mes gyvensime tokioje sistemoje, jokios nuobaudos ar bausmės nesumažins nei nusikaltimų, nei alkoholizmo, kol nebus panaikintos jų priežastys. Šiandien mes vis plačiau pradedame pažinti įvairius aspektus, formuojančius mūsų elgesio modelius. Ateityje visi faktoriai, įtakojantys destruktyvų žmogaus elgesį, bus pašalinti.
Ateities vertybių sistema nuo pat vaikystės skatins, ugdys ir puoselės geriausias žmonių savybes. Kai sudarysime sąlygas kūrybiniam bendradarbiavimui, tobulėjimui, santarvei ir vienybei - žmonėms net mintis nekils kažkam kenkti ar elgtis negatyviai. Svarbus projekto faktorius - socialinis reikšmingumas - tai visuotinė gerovė, o ne pelno siekimas. Projektas „Venus“ - gyvas, veikiantis, nuolat besiplečiantis, pritraukiantis vis daugiau žmonių. Tai tik pagrindiniai pirmieji žingsniai, kurie savaime skatins sekančius žingsnius. Tai - realūs tikslai, kuriems įgyvendinti reikia tik sukauptų žinių pritaikymo. Vieninteliai apribojimai - tai senosios sistemos plačiai skleidžiami mąstymo šablonai. Bet senoji sistema išseko ir išsigimė, o žmonija jau subrendo evoliuciniams pokyčiams, kurie neišvengiami.
Pinigų sistemos pasekmės ir alternatyvus modelis
Mes gyvename pinigų sistemoje, todėl daugeliui atrodo, kad tai vienintelis įmanomas gyvenimo būdas. Tai dabartinės socialinės-ekonominės sistemos pasekmės - pajamų nelygybė, visuomenės susiskaldymas į sluoksnius, vartotojiškas gyvenimas, bedarbystė, skurdas, badas, korupcija, nusikaltimai ir t.t. Didžiausia dabarties problema - ne žmonių perteklius ar resursų trūkumas, bet negebėjimas protingai ir sąžiningai paskirstyti esamus resursus ir, žinoma, grobuoniška vertybių sistema, kurioje Žemės resursai eikvojami su griaunančiu pagreičiu. O pinigai - tai tiesiog dirbtina kliūtis tarp to, ko žmogui reikia ir to, ką jis gali gauti.
Tačiau kaip tai įgyvendinti? Kaip sąžiningai paskirstyti resursus ir paslaugas be pinigų ar kitokių mokėjimo priemonių? Atrodytų, dabartinėje situacijoje tai neįmanoma, bet projektas „Venus“ turi aiškų planą, kaip tai įgyvendinti - pirmiausiai pripažinti Žemės išteklius bendru visos žmonijos paveldu.
Bet, pasirodo, kai resursai yra laisvai prieinami visiems - nekyla jokio poreikio juos kaupti atsargai ar jaudintis dėl nepritekliaus. Kad geriau tai suprastume - įsivaizduokite, kad, pavyzdžiui, tris dienas iš eilės pradeda lyti aukso dulkių lietumi. Žinoma, jei lis tik tris dienas - žmonės pasistengs pripildyti aukso dulkėmis visas turimas talpas namuose. Tas pats ir su protingu resursų paskirstymu: jei žmonėms nuolat bus laisvai prieinama viskas, kas jiems būtina gyvenimui ir tobulėjimui - stygius ir poreikis kažką kaupti atsargai atkris natūraliai ir savaime.
Jei žmogui prireiks kažkokio daikto - jis galės jį pasiimti artimiausiame centre, o jei to daikto reikės laikinai - galės jį sugrąžinti į bet kurį centrą, kur bus atliekamas ir daiktų techninis aptarnavimas. Lygiai taip pat ši sistema veiks ir gamybos srityje - automatizuota ir kompiuterizuota sistema sujungs gamybos ir žaliavų paskirstymo centrus, koordinuodama gamybą pagal paklausą. Tokiu būdu bus palaikoma subalansuota ekonomika, kurioje tiesiog neįmanomi deficitas, perprodukcija ar atliekos (dabar atliekos sudaro virš 75%).
Tokioje sistemoje žmonės turės labai plačias galimybes saviraiškai, tobulėjimui ir bendradarbiavimui. Žmonės turės galimybę realizuoti savo kūrybinį potencialą, todėl darbuosis iš įkvėpimo ir geranoriškai. Daug kas klausia apie darbo savaitę, darbo valandas - tai bus visiškai kitaip, nei dabar: kai darbas ne prievolė ir kai žmonės dirba ne išgyvenimui, o tam, kad kurtų ir tobulėtų - darbas tampa įkvepiančia saviraiška, kurioje negali būti prievartos. Kiekvienas žmogus atras mėgiamą ir naudingą visuomenei veiklą - juk tai nebus sekinanti būtinybė.
Visa žmonių veikla bus nukreipta į kiekvieno ir visų tobulėjimą ir vieningą veiklą. Žmones vienys bendražmogiškos vertybės - laisvė, vienybė, taika, meilė, tiesa, sąžinė, kūryba, bendradarbiavimas ir pagarbus požiūris į gamtą, planetą ir visą gyvybę joje.
Reikia iš esmės keisti sistemą, kurioje mes dabar gyvename, tam pribrendo istorinė būtinybė. Mes turime pašalinti visas dirbtinas ribas, kurios skiria žmones, turime aprūpinti žmones viskuo, kas būtina, be pinigų panaudojimo. Akivaizdu: mūsų dabartinė sistema neveikia, todėl tiek daug problemų pasaulyje.
Deficito mentalitetas ir jo įveikimas
Deficito mentalitetą dažnai minėdavo Žakas Fresko, pasakodamas apie aplinkos faktorius, kurie įtakoja žmonių pasaulėžiūrą. Toks mąstymas neatsiranda savaime, jį įtakoja mūsų aplinka - ekonominė sistema, kurioje mes gyvename. Deficito mentalitetas - tarsi piktybiškas negatyvumo virusas, nuodijantis visą žmonių gyvenimą ir skiepijantis įsitikinimą, kad yra ribota gerovė, todėl reikia skubėti gauti savo dalį, nes kitaip jos neliks. Juolab, kad už bet kokią nesėkmę ar trūkumą gyvenime žmogus yra kaltinamas, esą - jis nepakankamai veiklus, tinginys, nemokša, nevykėlis. Todėl žmogus nuolat verčiamas siekti „savo pyrago dalies“ - kovodamas, pavydėdamas, kerštaudamas, meluodamas, išnaudodamas, apgaudinėdamas, lipdamas per kitų žmonių galvas. Prisiminkite: „Tai tik biznis, nieko asmeniško“ - todėl svarbiausias yra tikslas, o ne priemonės jam pasiekti.
Tokie žmonės net sukaupę daug turtų skundžiasi stygiumi, atsisako padėti kitam bėdoje, smerkia nepasiturinčius. Ir retas susimąsto, kad tai griauna patį žmogų ir sveikus žmonių tarpusavio ryšius, o galiausiai demoralizuoja ir visuomenę. Ir kad tokia gyvenimo pozicija skatina pačias blogiausias žmonių savybes. Todėl žmogus dabar vertinamas ne už savo žmogiškas savybes, dorovę, kūrybingumą ir veiklą visų labui, o pagal tai, kiek jam pavyko susikrauti gėrybių, kurių visiems taip trūksta.
Deficito mentalitetas neišvengiamai paveikia ir bendravimą su kitais žmonėmis. Juk deficito sąlygomis visi - konkurentai ir priešai. Ir atsižvelgdamas į tai, žmogus bendrauja su žmonėmis: renkasi draugus, kuria šeimą. Klaidinga manyti, kad deficito mentalitetą turi tik skurdžiai gyvenantys žmonės. Esmė tame, kad visiems žmonėms su deficito mentalitetu visada kažko trūksta - ir tiems, kurie gyvena prabangoje, ir nepasiturintiems. Akivaizdu, kad toks mentalitetas - liguistas ir labai kenksmingas žmonijai. Kaip tai pakeisti? Supraskime: deficito mentalitetas yra dirbtinai sukurtas ir palaikomas su tam tikrais tikslais.
Žvelgdami į šiuolaikinį pasaulį, vis daugiau žmonių užduoda sau klausimus: argi taip turi būti, argi taip mes visi turime gyventi? Bet nuklydę nuo tiesos, mes einame klaidingu keliu, o eidami klaidinga kryptimi, mes nuolat, vėl ir vėl, kuriame sau dirbtinas problemas ir netikrus priešus ir kovojame su jais.
Suprantame mes tai ar ne, bet daugumos žmonių sąmone manipuliuoja masinio informavimo priemonės ir valstybinės įstaigos, kurios diktuoja gyvenimo formą. Ir visa tai, savo ruožtu, formuoja mūsų elgesį, vertybes, pasaulėžiūrą, santykius tarp žmonių ir moralę. Tačiau jokia sistema negali išlikti statiška - viskas mūsų gyvenime, kaip ir visoje Visatoje, juda ir keičiasi, viena forma keičia kitą, iš vienos sistemos vystosi kita.
Ir nors pokyčiai - neišvengiami, juos, deja, žmonės priima nenoriai. Tačiau nežiūrint į jokį pasipriešinimą, pokyčiai žmonijos istorijoje vyko ir vyks. Galima sakyti, kad visa žmonijos istorija - tai nuolatiniai pokyčiai. Kad įvyktų realūs pokyčiai visų labui, mes pirmiausiai turime keisti savo mąstymą, savo požiūrį į pasaulį ir suprasti, kad būtent mūsų esama pasaulėžiūra formuoja mūsų realybę.
Nelaukite, kol kažkas paskelbs ar nuleis naujas idėjas iš viršaus - senoje sistemoje jos visos nukreiptos į pasipelnymą ir savanaudiškumą. Junkitės prie žmonių, kurie besąlygiškai ir visų labui siūlo novatoriškas idėjas arba kurkite ir tobulinkite tai, kas jau dabar gerina visų gyvenimą. Kaip atrodys ateitis - didele dalimi priklauso ir nuo kiekvieno žmogaus, ir nuo mūsų visų, ir nuo bendrų žmonių pastangų atrasti tiesą ir pradėti ja vadovautis gyvenime.
Transporto sistemos ir saugumo problemos
Autoavarijų pasaulyje kasmet įvyksta apie 6 milijonus, todėl tai labai opi šiuolaikinė problema. Automobilius galima sukonstruoti taip, kad jų korpusai negalėtų įsirėžti vienas į kitą. Galima įmontuoti į juos sensorius, kurie automatiškai mažintų greitį iškilus susidūrimo pavojui, kad išvengtų avarijos. Tačiau visos šios priemonės pernelyg brangios, jos netarnauja tam, kad tausotų resursus ir atitraukia dėmesį nuo realių šios problemos sprendimų. Žinoma, reikia kurti ir saugias transporto priemones, tačiau tai ne panacėja.
Dabar išleidžiamos milžiniškos sumos gigantiškiems projektams požeminių tunelių statyboms tik tam, kad būtų padidintas kelių automobiliams kiekis. Tai liečia ir eismo taisykles - vien eismo taisyklių griežtinimas, baudos ir vis didėjantis jų kiekis tik patvirtina techninį nekompetentingumą. Kad sukurtume efektingą transporto sistemą, reikia iš esmės keisti mūsų mąstymą ir visą gyvenimo sistemą. Turime peržvelgti mūsų požiūrį į planavimą, o taip pat tobulinti miestų struktūrą, atsižvelgiant į naujus pasiekimus ir išradimus. Palikti senąją sistemą ir stengtis ją visaip gaivinti, tuo pačiu paverčiant ją vis sudėtingesne ir vis mažiau efektinga - ne tik neteisinga, bet ir pavojinga.
tags: #automobilis #zanas #fresko