Autobuso vairuotojo profesija dažnai kelia klausimų apie jos sudėtingumą ir reikalavimus. Šiame straipsnyje apžvelgsime autobuso vairuotojo profesijos niuansus, remdamiesi tiek patyrusio vairuotojo interviu, tiek naujausiais moksliniais tyrimais apie vairavimo stilius ir kelių eismo taisykles. Sužinosime, kaip kito ši profesija per dešimtmečius, kokie reikalavimai keliami šiuolaikiniams vairuotojams ir kokie veiksniai lemia saugų elgesį kelyje.

Autobuso vairuotojo kelias: nuo pašaukimo iki patirties

Kaip tampama autobuso vairuotoju?

Daugelis būsimų autobuso vairuotojų šią profesiją renkasi vedami pašaukimo. Vienas patyręs vairuotojas, Inga, prisimena, kad autobuso vairuotojo profesija jai patiko nuo vaikystės, kai jai atrodė, kad autobuso vairuotojas skiriasi nuo kitų - yra pasitempęs, su specialia apranga. Norint tapti autobuso vairuotoju, reikalingas specifinis išsilavinimas ir teisės. Pavyzdžiui, po 11 klasių baigimo galima mokytis 8 mėnesius ir išsilaikyti reikiamas teises.

Anksčiau, norint dirbti autobuso vairuotoju užmiestyje ar tolimaisiais reisais, reikėjo turėti apie 3 metų stažą ir būti ne jaunesniam nei 25 metų amžiaus. Šiuo metu tokių griežtų amžiaus ir stažo reikalavimų nėra. Pavyzdžiui, jaunuoliai jau nuo 18 metų gali įgyti teisę vairuoti D kategorijos transporto priemones ir vairuoti autobusą, tik prieš tai privalo įgyti motorinių transporto priemonių keleiviams vežti pradinę profesinę kvalifikaciją (95 kodas, 8 savaičių kursas). Jauniausias vienos bendrovės vairuotojas Nedas Kučinskas autobusą vairuoti pradėjo dar dvyliktoje klasėje.

Pirmieji žingsniai ir iššūkiai

Pirmasis vairuojamas autobusas dažnai būna pažintinis. Minėtas vairuotojas pradėjo nuo LAZ autobuso, kuriuo teko važinėti tik po teritoriją, o vėliau perėjo prie „Ikarus“ ir važinėjo po miestą. Vairavimas seniau būdavo sunkus dėl didelio keleivių srauto - autobusai būdavo pilni, durys neužsidarydavo ar net iškrisdavo, jas tekdavo sumontuoti atgal ir toliau važiuoti. Tačiau keleiviai nekrisdavo po ratais. Piko metu būdavo greitieji maršrutai: ryte žmones veždavo į centrą, grįždavo tušti, po pietų veždavo iš centro į miegamuosius rajonus. Tuo metu per piko valandas būdavo galima važiuoti laisvai, kamščių nebuvo, eismas būdavo lengvas, kas nepalyginama su dabartiniais laikais.

,,Krepšinio Sekta tinklalaidė": Interviu su Kauno ,,Žalgirio" autobuso vairuotoju Vidmantu Ščepansku

Vairavimo sąlygos praeityje ir dabar

Seniau autobusai neturėdavo kondicionierių, todėl vasarą su atidarytais langais būdavo daug dulkių ir karšta. Žiemą būdavo šalta visuose autobusuose, o žieminių padangų nedėdavo, naudodavo restauruotas padangas, nes nebuvo reikalavimo jas keisti. Autobusų parkai būdavo atnaujinami, tačiau ne taip, kaip dabar. Šiuolaikiniai autobusai ir troleibusai yra manevringi, važiuoja tyliai, patogūs tiek vairuotojams, tiek keleiviams: transporto priemonės žemagrindės, su automatine pavarų dėže, įrengtos išorės ir vidaus vaizdo kameros-registratoriai, apsaugos sistema, susijusi su keleivių išlaipinimu, veikia salono ir vairuotojo kabinos kondicionavimo sistema.

Šiuolaikiniuose autobusuose yra galinės vaizdo kameros, palengvinančios vairavimą. Patyręs vairuotojas pažymi, kad didžiulis užmiestinis autobusas valdomas labai lengvai, tačiau į senamiestį įvažiuoti yra sunku, ir daugelis vairuotojų vengia senamiesčio su dideliais autobusais.

Vairavimo romantika ir kasdienybė

Nors daugelis mano, kad autobuso vairuotojo darbas gali būti nuobodus, patyrę vairuotojai su tuo nesutinka. Jie teigia, kad darbas nėra nuobodus, nes nuolat keičiasi vaizdai ir žmonės. Vairuotojai pastebi besikeičiančius metų laikus ir vaizdus net ir važiuodami tuo pačiu maršrutu tūkstančius kartų. Vairuodami geru keliu, jie spėja pasižiūrėti ir į kairę, ir į dešinę.

Tarptautiniai maršrutai

Tarptautiniai maršrutai yra ypač įdomūs, nes suteikia galimybę keliauti ir patirti naujų vietų. Vairuotojai dirba komandomis - pavyzdžiui, 4 vairuotojai. Du vairuotojai važiuoja iki Vienos, ten įlipa kiti du, o pirmoji pora pasilieka Vienoje parą ar dvi, kol atvažiuoja kitas maršrutas. Tada jie važiuoja dar 1000 kilometrų, turėdami parą poilsio. Pagal taisykles, jei yra du vairuotojai, kiekvienas gali vairuoti po 9 valandas, iš viso 18 valandų. Du kartus per savaitę leidžiama važiuoti po 10 valandų, tačiau tos valandos padalintos, keičiantis kas 4,5-5 valandas.

Profesionalaus vairuotojo atsakomybė ir reikalavimai

Vairuotojų pareigos ir draudimai

Kelių eismo taisyklės (KET) aiškiai apibrėžia vairuotojų pareigas ir draudimus, siekiant užtikrinti eismo saugumą. Draudžiama vairuoti motorinę transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ar nepasinaudojus teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti.

Kelio ženklas

Vietos, kur draudžiama sustoti ir stovėti (KET 150 punktas):

  • geležinkelių pervažose ir arčiau kaip 50 m atstumu nuo jų;
  • skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostose;
  • ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais (išskyrus atvejus, kai leidžia kelio ženklai), taip pat tuneliuose;
  • pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų perėjų;
  • ant vejos, šaligatvio (išskyrus atvejus, kai leidžia kelio ženklai arba nurodyta leidime), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose eismui neskirtose teritorijose;
  • ant pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako, dviračių juostos, taip pat arčiau kaip 5 m atstumu prieš važiuojamosios dalies susikirtimą su pėsčiųjų ar (ir) dviračių taku, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako;
  • ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos, bortelio, kai jo nėra, - važiuojamosios dalies krašto mažesnis kaip 3 m atstumas;
  • sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai;
  • maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 m atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra, - arčiau kaip 15 m atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“), jeigu tai kliudytų maršrutinio transporto eismui;
  • ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui;
  • ne gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 100 m atstumu; įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, pažymėtuose atitinkamais kelio ženklais Nr. 113-118;
  • gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 50 m atstumu; įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, pažymėtuose atitinkamais kelio ženklais Nr. 113-118;
  • ant užbrūkšniuotų plotų, žyminčių nukreipimo saleles;
  • kitoms transporto priemonėms maršrutiniam transportui skirtoje eismo juostoje;
  • kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os)), išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai.

Kelių eismo taisyklių pažeidimai ir atsakomybė

Administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimus yra numatyta Administracinių nusižengimų kodekse (ANK). Pavyzdžiui, ANK 420 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius pažeidimus, lenkimą draudžiamose vietose, vairavimą neteisėtai organizuotose lenktynėse ar pavojingos situacijos sukėlimą. Chuliganiškas vairavimas, kurio atvejų pastaraisiais metais labai padaugėjo (nuo 68 nubaustų 2021 m. iki 423 - 2022 m.), taip pat užtraukia administracinę atsakomybę.

Profesionalūs vairuotojai, matydami pėsčiuosius, privalo būtinai palaukti ir nepalikti žmogaus. Draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, ar joje yra pirmosios pagalbos, priešgaisrinės, avarinio sustojimo vietos ženklinimo ir kitos privalomos priemonės. Taip pat kelionės metu privaloma stebėti transporto priemonės techninę būklę.

Vairavimo stiliai ir kognityviniai veiksniai

Tyrimas apie profesionalių ir neprofesionalių vairuotojų elgseną

Lietuvos mokslo tarybos finansuotas tyrimas, kuriame dalyvavo 446 neprofesionalūs ir 200 profesionalių vairuotojų, atskleidė skirtingus vairavimo stilius ir juos lemiančius veiksnius. Tyrimas parodė, kad profesionaliems vairuotojams būdingesnis agresyvus ir nerūpestingas vairavimo stilius, o neprofesionaliems - nerimastingas vairavimo stilius.

Tyrimas taip pat nustatė, kad ilgesnis vairavimo stažas, geresnis savo percepcinių-motorinių įgūdžių, bet prastesnis saugaus vairavimo įgūdžių vertinimas reikšmingai siejasi su nerūpestingu ir jaunesnių vairuotojų demonstruojamu agresyviu vairavimo stiliumi. Prastesnis savo percepcinių-motorinių vairavimo įgūdžių vertinimas siejasi su nerimastingu vairavimo stiliumi tiek tarp profesionalių, tiek tarp neprofesionalių vairuotojų, turinčių daugiau vairavimo stažo.

Vairavimo stilių klasifikacija

Literatūroje išskiriami keturi pagrindiniai vairavimo stiliai:

  • Saugus vairavimo stilius: būdingas kantriems, lengvai prisitaikantiems vairuotojams, turintiems gerus gebėjimus sutelkti dėmesį ir planuoti veiksmus. Jie elgiasi mandagiai ir pasižymi ramiomis, greitomis ir tiksliomis reakcijomis.
  • Nerūpestingas vairavimo stilius: apibūdina vairuotojus, kurie daro pavojingus veiksmus (pvz., sąmoningai lenkia neleistinoje vietoje, lenktyniauja, kerta ištisinę liniją, važiuoja degant draudžiamam signalui), ir jiems tai sukelia jaudulį bei malonumą. Jie nepritaria kelių eismo taisyklėms ir laiko jas neteisingomis.
  • Agresyvus vairavimo stilius: būdingas nekantriems vairuotojams, linkusiems reikšti priešiškumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Jie dažnai jaučia pyktį, konkuruoja su kitais ir išreiškia nepritarimą kitų veiksmams ar taisyklėms.
  • Nerimastingas vairavimo stilius: pasireiškia dideliu nerimu, nesaugumu ir vidine įtampa vairavimo metu. Tokie vairuotojai dažnai nepasitiki savo sprendimais, delsia atlikti reikiamus veiksmus (pvz., įvažiuoti į žiedinę sankryžą) ar tikslius manevrus dėl nepasitikėjimo savo įgūdžiais.

Kognityvinių veiksnių reikšmė

Kognityviniai procesai ir įgūdžiai, tokie kaip pavojaus kelyje suvokimas ir rizikos kelyje suvokimas, yra vieni iš greičiausiai lavinamų ir intervencijoms paveikių procesų, siejamų su saugia elgsena eisme. Pavojaus kelyje suvokimas apibrėžiamas kaip vairuotojo gebėjimas aptikti, įvertinti potencialų pavojų ir į jį reaguoti. Jo tikslumas tiesiogiai lemia vairuotojo priimamus sprendimus. Rizikos kelyje suvokimas apima subjektyvų su eismo situacijomis susijusios rizikos ir stimulų interpretavimą, įvertinant pavojaus atsiradimo tikimybę ir galimas pasekmes.

tags: #ar #sunku #vairuoti #autobusa

Populiarūs įrašai: