Šiuolaikiniame pasaulyje automobiliai tapo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi, užtikrinančia greitą ir patogų susisiekimą. Tačiau spartus automobilių skaičiaus augimas ir jų intensyvus naudojimas kelia rimtą susirūpinimą dėl didelės žalos aplinkai ir žmonių sveikatai. Automobilių tarša yra viena iš pagrindinių problemų, prisidedančių prie aplinkos degradacijos ir klimato kaitos. Kasdien milijonai automobilių išmeta į atmosferą didelius kiekius kenksmingų cheminių junginių, tokių kaip anglies dioksidas (CO2), azoto oksidai (NOx), smulkiosios kietosios dalelės ir angliavandeniliai. Vienas automobilis, per metus nuvažiuodamas 10 tūkst. kilometrų, į atmosferą išmeta apie 1,5 tonos anglies dioksido ir kitų teršalų. Dėl degalų garavimo iš bako ar jo užpildymo metu į aplinką patenka lakūs organiniai junginiai.
Pagrindinės automobilių taršos rūšys ir jų poveikis
Oro tarša
Pagrindiniai teršalai iš automobilių išmetamųjų dujų yra anglies dioksidas, azoto oksidai, angliavandeniliai ir smulkiosios kietosios dalelės (PM10 ir PM2.5). Anglies dioksidas (CO2) yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos, tiesiogiai prisidedančios prie globalinio atšilimo, o automobiliai yra vienas pagrindinių CO2 emisijų šaltinių. Kiti kenksmingi teršalai, tokie kaip azoto oksidai ir smulkiosios dalelės, turi tiesioginę įtaką žmonių sveikatai. Jie gali sukelti kvėpavimo takų ligas, tokias kaip astma ar bronchitas, taip pat padidinti riziką širdies ir kraujagyslių ligoms. Miestuose, kur automobilių srautas didelis, oro tarša tampa rimta visuomenės sveikatos problema.
Aplinkos rūgštėjimas ir jo pasekmės
Automobilių naudojamas iškastinis kuras išskiria didelius kiekius teršalų, kurie ne tik blogina oro kokybę, bet ir sukelia aplinkos rūgštėjimą. Azoto oksidai ir sieros dioksidai atmosferoje susijungia su vandens garais, sudarydami rūgštų lietų. Šis lietus daro didelį neigiamą poveikį vandens telkiniams, kenkdamas visoms gyvūnų ir augalų rūšims, priklausantiems nuo švaraus vandens. Žuvys ir kiti vandens organizmai, jautrūs pH pokyčiams, gali nykti dėl rūgštingumo padidėjimo, sutrikdydami maisto grandinės balansą. Rūgštėjantis dirvožemis praranda savo derlingumą ir gebėjimą išlaikyti maistines medžiagas, reikalingas augalams, kas lemia žemės ūkio produktyvumo mažėjimą. Be to, ilgalaikis aplinkos rūgštėjimas neigiamai veikia ir žmonių gyvenamąją aplinką, sukeldamas žalą infrastruktūrai - rūgštus lietus gali ardyti pastatų medžiagas, metalines konstrukcijas ir tiltus, didindamas priežiūros ir remonto išlaidas.
Triukšmo tarša
Ne mažiau svarbus aspektas yra transporto priemonių triukšmo tarša. Automobiliai, ypač didmiesčiuose, sukelia nuolatinį triukšmą, kuris blogina gyvenimo kokybę ir gali paveikti žmonių sveikatą, sukeldamas stresą, nemigą ir net širdies problemas.
Nebenaudojamų automobilių problema ir jos sprendimai
Pavojingos atliekos ir aplinkos tarša
Daugiabučių kiemuose, ypač didmiesčiuose, neretai stovi po keletą nenaudojamų automobilių. Rūdijančios, prakiurusiomis padangomis, kartais be valstybinių numerių, tokios transporto priemonės ne tik gadina bendrą aplinkos vaizdą, bet ir kelia nemažai problemų gyventojams. Dar 2023 m. spalio 1 d., VĮ „Regitra“ duomenimis, Lietuvoje buvo beveik pusė milijono (461 tūkst.) transporto priemonių (TP), kurių leidimas dalyvauti eisme sustabdytas. Kadangi daugiau nei pusei iš jų (259 tūkst.) leidimas buvo sustabdytas ilgiau nei 2 metus, galima teigti, jog tas laikas praleistas kiemuose, šalikelėse arba jos buvo neteisėtai išardytos. Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės (ENTP) yra priskiriamos pavojingoms atliekoms. UAB „Biosistema“ specialistai apskaičiavo, kad aplinkai padaryta žala už vieną ENTP galėtų būti įvertinta iki 1030 eurų. Šio dydžio žala galėtų būti paskaičiuota už kiekvieną kieme, šalikelėje ar kitur stovinčią ENTP.
Teisėtas utilizavimas ir žiedinė ekonomika
„Tai padidina riziką, kad transporto priemonėse esančios medžiagos nebus tinkamai surinktos ar perdirbtos, o vietoje to pateks į aplinką“, - teigia specialistai. Seno automobilio pridavimas atliekų tvarkytojui yra žingsnis, kuris ne tik saugo aplinką, bet ir prisideda prie žiedinės ekonomikos. Neretu atveju ENTP priimantys atliekų tvarkytojai yra linkę sumokėti už seną automobilį, todėl gaunama dviguba nauda - išvengiama baudos ir gaunama papildoma nauda. ENTP yra ne tik aplinkai žalinga atlieka, bet ir naudingas žaliavų rinkinys, kuris patekęs į tinkamas rankas yra labai vertingas. Vertingiausiomis atliekomis laikomos akumuliatorių, amortizatorių ir metalų dalys, nes jose yra daugiausia vertingų medžiagų, tinkančių tiek pakartotiniam naudojimui, tiek perdirbimui. Taip pat pakartotinai panaudoti galima ir didelę dalį automobilių kėbulų dalių, variklius ir jų dalis, žibintus, veidrodėlius, ratlankius, pavarų dėžes, radiatorius, salono ir kitas dalis. Aliuminio ratlankiai, ašys, rankenos ir kitos metalinės dalys gali būti išlydomos, o metalas naudojamas pakartotinai.
Svarbu, kad kuo daugiau atliekų būtų teisėtai surinkta, nes jų perdirbimas ne tik taupo vertingus gamtos išteklius, bet ir leidžia sumažinti aplinkos taršą. Todėl svarbu, kad transporto priemonės remontas būtų patikėtas veiklą aplinkosaugai deklaravusiems autoservisams, o nevažiuojantys automobiliai perduoti legaliems ardytojams.
Atsakomybė už eismo įvykius ir draudimo niuansai
Įvykus eismo įvykiui, jo žala nukentėjusiajam, pagal vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo taisykles, išmokama draudiko. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, jog šiuos nuostolius gali tekti atlyginti ir kaltininkui. Taip gali nutikti tuomet, kai eismo įvykį padaręs vairuotojas nelaimę sukelia neblaivus, pasišalina iš avarijos vietos ar netgi laiku nesumoka draudimo įmokos. „Draudikui išmokėjus žalą nukentėjusiajam, vėliau pinigai gali būti išskaičiuoti ir iš avariją sukėlusiojo. Taip nutinka tuomet, kai eismo įvykio kaltininkas būna neblaivus, taipogi pasišalina iš įvykio vietos. Nuostolius privaloma atlyginti ir tokiu atveju, jei automobilį vairavo pagal vairuotojų civilės atsakomybės draudimo sąlygas to daryti negalintis vairuotojas. Pavyzdžiui, turintis trumpesnį vairavimo stažą, nei numatyta sutartyje. Be to, pasitaiko atvejų, kai pastaroji nėra perrašoma, o automobilio savininkas pasikeičia ir jis patenka į kitą rizikos kategoriją. Tuomet žalą taip pat privalo atlyginti eismo įvykio kaltininkas“, - apie priežastis kalba G. „Atlyginti žalą kaltininkui gali tekti ir netgi laiku nesumokėjus draudimo įmokos. Tokių atvejų vidutinė išreikalauta suma pernai siekė virš 1,3 tūkst. eurų. Tačiau didžiausią žalą 2020-aisiais teko padengti eismo įvykius sukėlusiems neblaiviems vairuotojams. Vidutiniškai jie sumokėdavo po 3,2 tūkst. eurų.“
Vairuotojų atsakomybės jausmas
Paklaustas, kaip minėtų situacijų išvengti, G. Matiukas pirmiausia akcentuoja vairuotojų atsakomybės jausmą. „Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, vien 2020-ųjų sausio-lapkričio mėnesiais eismo įvykių skaičius dėl neblaivių vairuotojų kaltės išaugo net 33 proc., lyginant su to paties laikotarpio 2019 m. statistika. Tokios aplinkybės šalies keliuose kasmet lemia šimtus avarijų, dešimčių žmonių žūtis. Todėl neblaivių vairuotojų dalyvavimas eisme yra opi ir aktuali problema. Išgėrus prie vairo negalima sėsti ne tik dėl galimos žalos, kurią privalės atlyginti eismo įvykio kaltininkas. Neblaivūs vairuotojai grasina savo ir kitų eismo dalyvių saugumui bei gyvybei“, - pabrėžia G. Visgi, anot draudiko atstovo, žalos atlyginimą nukentėjusiesiems per eismo įvykį gali lemti ir švelnesnės aplinkybės. Todėl G. Matiukas akcentuoja: „Atkreiptinas dėmesys, jog vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis turi būti sudaryta tinkamai. Joje privalu nurodyti teisingą automobilio naudojimą, vairavimo stažą, pasirūpinti sutarties perrašymu parduodant transporto priemonę. Kartu svarbu nepamiršti ir laiku vykdyti įsipareigojimų. Praktika rodo - ir laiku mokamos draudimo įmokos leidžia išvengti didesnių nuostolių“, - sako G. Matiukas.
Atsargiai: atšilus orams vagys šluoja viską, ką tik gali • TV3 žinios
Automobilizacijos problema ir jos sprendimo būdai
Per paskutinį šimtmetį transportas tapo neatsiejama šiuolaikinio žmogaus gyvenimo dalimi, padedančia tenkinti poreikius ir kurti naujus. Per šimtmetį automobiliai smarkiai pakeitė žmogaus gyvenimą ir jo aplinką. Automobilizuotose šalyse automobilis tapo būtinu atributu, nes taip organizuota aplinka ir veikla. Tai paranku automobilių pramonei. Gausėjant automobilių atsiranda ir kita blogoji jų pusė. Automobiliai smarkiai kenkia savo išmetamosiomis dujomis, kurios teršia aplinką ir neigiamai veikia gamtą bei žmonių sveikatą. Nustatyta, jog didžiausia aplinkos tarša yra didmiesčių gatvėse. Daugiausiai oras teršiamas pradedant važiuoti ir lėtai važiuojant, taigi didžiausi taršos židiniai yra sankryžos.
Tvarios transporto ateities vizija
Ateityje laukia reikšmingi pokyčiai, kurių tikslas yra sumažinti automobilių taršą ir apsaugoti planetą nuo tolesnio aplinkos degradavimo. Elektromobiliai šiuo metu vertinami kaip vienas iš svarbiausių sprendimų mažinant transporto išmetamų teršalų kiekį. Jų populiarumas sparčiai auga, nes jie nenaudoja iškastinio kuro, todėl neteršia oro azoto oksidais, kietosiomis dalelėmis ar anglies dvideginiu (CO2), kurie prisideda prie klimato kaitos ir sveikatos problemų. Be to, elektromobiliai yra žymiai efektyvesni energijos panaudojimo atžvilgiu, todėl ilgalaikėje perspektyvoje jie gali būti ekonomiškesni. Tačiau akumuliatorių gamyba gali sukelti aplinkos taršą, ypač jei gavybos procesai nesilaiko aplinkosaugos reikalavimų. Be to, elektromobilių ateitis labai priklauso nuo to, ar pasaulis sugebės pereiti prie švaresnės energijos gamybos. Jei elektra vis dar bus gaminama naudojant iškastinį kurą, tarša tik persikels į kitas sritis, nes bus didinamos elektros gamybos pajėgumai.
Alternatyvios technologijos ir infrastruktūros plėtra
Vis dėlto elektromobiliai greičiausiai nebus vienintelis sprendimas mažinant transporto taršą. Vandenilio kuro elementų technologija yra kita potenciali alternatyva, kuri gali tapti svarbia transporto ateities dalimi. Vandenilio varomi automobiliai skleidžia tik vandens garus, o jų kuro bakus galima užpildyti žymiai greičiau nei įkrauti elektromobilių baterijas. Kita svarbi kryptis yra miestų infrastruktūros pertvarka ir darnaus transporto plėtra. Viešojo transporto modernizavimas, dviračių takų plėtra ir vaikščiojimui tinkamos zonos yra būtinos siekiant sumažinti transporto keliamą taršą. Galiausiai, inovacijos transporto srityje ir technologiniai proveržiai ateityje gali pasiūlyti netikėtų sprendimų, kurie dar labiau padės sumažinti transporto taršą.
Atsargiai: atšilus orams vagys šluoja viską, ką tik gali • TV3 žinios
tags: #automobiliu #zala #aplinkai