Antifrizas, dar žinomas kaip variklio aušinimo skystis, yra būtinas jūsų transporto priemonės varikliui. Dažnai apie jo svarbą net nesusimąstome, tačiau jis yra nepakeičiamas, kai norime, jog mašinos variklis veiktų sklandžiai, ypač - vasarą bei Start-Stop eisme.

Kas yra antifrizas ir kodėl jis svarbus?
Antifrizas yra vandens ir etilenglikolio arba propilenglikolio mišinys, cirkuliuojantis automobilio variklyje ir radiatoriuje. Jis padeda vėsinti variklį ir apsaugo nuo žalingo aplinkos poveikio. Tačiau ar tikrai žinote, ką jis daro, kur jį pilti ir kiek jo pilti?
Antifrizo sudėtis ir pagrindinės savybės
Aukštos kokybės antifrizas skirtas vidaus degimo variklių aušinimo sistemoms. Koncentruotas aušinimo skystis dažnai gaminamas monoetylengliukolio pagrindu su organiniais priedais (AOT). Šis produktas apsaugo nuo užšalimo iki tam tikros temperatūros (pvz., -35 °C ar -36 °C) ir dėl aukštos kokybės antikorozinių priedų veiksmingai saugo nuo korozijos juoduosius bei spalvotus metalus.
„Inugel Optimal's Organic“ technologija sumažina variklio darbinę temperatūrą, kad būtų išlaikyta visa galia. „Shell Premium Antifreeze 774 C“ koncentratas yra variklio aušinimo skystis be nitritų, aminų ir fosfatų („NAP free“), pagamintas monoetilenglikolio pagrindu. Taip pat rinkoje yra ir kiti produktai, pavyzdžiui, „Texaco Havoline XL Antifreeze CONC.“ arba „RAVENOL HJC Hybrid Japanese Coolant Premix -40°C“, kuris yra paruoštas naudoti, iš anksto praskiestas vandeniu, etilenglikolio pagrindu pagamintas ir laiko patikrintas aušinimo skystis be aminų ir silikatų. „RAVENOL ETC Premix -40°C Protect C12evo“ yra paruoštas naudoti, ekologiškas aušinimo skystis be 2-etilheksano rūgšties, iš anksto sumaišytas su vandeniu.
Kur ir kiek pilti antifrizo?
Visų pirma - atsidarykite kapotą. Antifrizas pilamas į specialų bakelį (talpą), esantį po kapotu. Kadangi bakelis yra skaidrus, ant šono matysis gradacijos žymės MIN bei MAX.
Kiek antifrizo pilti, priklauso nuo automobilio, tačiau paprastai tai svyruoja nuo 4 iki 12 litrų. Reikia atsižvelgti į automobilio markę ir modelį bei net variklio tipą.
Jei truks aušinimo skysčio, variklis gali perkaisti. Na, o jei žiemą variklyje nėra pakankamai antifrizo (arba jis - prastos kokybės), vietomis jis gali užšalti, todėl aušinimo sistemoje gali atsirasti trūkių ir nuotėkių.
Antifrizo tipai ir klasifikacija
Pagrindinės antifrizo savybės
Geras aušinimo skystis (antifrizas) turi pasižymėti bent jau trimis svarbiomis savybėmis:
- Neužvirti: aušinimo skysčio virimo temperatūra turi būti ne mažesnė nei 107°C.
- Neužšalti: kristalizacijos arba užšalimo temperatūra turi būti ne aukštesnė nei -35°C.
- Apsaugoti nuo korozijos: apsaugoti aušinimo sistemoje esančius metalus nuo korozijos, kuri neigiamai juos veikia.
Spalva ir maišymas
Aušinimo skysčio spalva visiškai nieko nereiškia - gamintojai skirtingomis spalvomis atskiria savo produkcijos rūšis, pvz., skysčius su silikatais ar be jų, su boratais ar be jų ir panašiai. Skirtingų spalvų ar gamintojų skysčių maišyti nepatartina. Geriausia pakeisti visą aušinimo skystį, kad skirtingi korozijos inhibitoriai nereaguotų tarpusavyje, tokiu būdu jie galėtų sudaryti naujus nereikalingus junginius arba suardyti jau esančius kompleksus.
Dažniausiai aušinimo skystį renkamasi pagal spalvą. Tačiau būtina prisiminti, kad ne aušinimo skysčio spalva lemia jo kokybę. Jeigu vieno gamintojo aušinimo skysčio spalva geltona arba raudona, tai dar nereiškia, jog jis turės tas pačias savybes kaip ir kito gamintojo parduodamas geltonas ar raudonas aušinimo skystis. Labai svarbu atsižvelgti į tarptautinius klasifikavimo standartus, kurie nurodyti etiketėje.

Klasifikacijos standartai
Aušinimo skysčiai dažniausiai klasifikuojami pagal Volswageno AG TL774 standartą. G11, G12, G12++, G13 atspindi aušinimo skysčio tipą ir jam keliamus reikalavimus. Nors rinkoje galima rasti ir G48, G30, G40 bei GG40. Pastarieji pavadinti pagal vokiečių gamintojo Basf Glysantin sistemą.
Trumpa klasifikacijos apžvalga:
- Pigiausias (žalias): dažniausiai gaminamas glicerino pagrindu ir išvis nėra klasifikuojamas.
- G11 (geltonas): skirtas senesniems automobiliams (pagamintiems iki 1997 m.), kurių aušinimo sistemoje yra daugiau aliuminio detalių. Gaminamas etilenglikolio pagrindu. Rekomenduojama keisti kas 3 metus.
- G12 ir G12+ (raudonos spalvos antifrizas): skirtas automobiliams, gamintiems nuo 1996 metų. Priklauso prailginto veikimo (long-life) kategorijai ir keičiamas kas 5 metus.
- G12++ (violetinis): automobiliams, gamintiems nuo 2005 metų. Taip pat prailginto veikimo, keičiamas kas 5 metus.
- G13 (violetinis): skirtas automobiliams, kurie gaminti nuo 2008 m. Pasižymi tomis pačiomis savybėmis kaip ir G12++, tačiau jo sudėtyje yra nedidelis kiekis glicerino, kuris draugiškesnis gamtai. Šios kategorijos skysčiuose naudojamas labai gerai išvalytas glicerinas, tinkamas naudoti ir kosmetikos gaminiams, todėl jis žymiai brangesnis nei kitų kategorijų aušinimo skysčiai.
Dažnos antifrizo problemos ir diagnostika
Aušinimo skysčio dingimas
Jei per paskutinę savaitę pradėjo ženkliai dingti aušinimo skystis, pavyzdžiui, pusė litro per porą dienų, nors po mašina priliję nebūna ir variklio viduje visur sausa, o kilimėliai viduje sausi, tepalo lygis nekinta ir variklis gražiai dirba - tai gali reikšti paslėptą problemą. Viena iš priežasčių gali būti vandens pompa: jei ji laša, skystis gali papulti daugumoje ant diržo ir išsitaškyti.
Galimos dingimo priežastys ir diagnostika
Jei atsukus aušinimo skysčio bakelio dangtelį ir uždėjus ranką bei gazuojant jaučiasi traukimas į vidų kylant apsukoms, tai gali būti vienas iš ženklų. Taip pat, gerai gazuojant ir prikišus ranką prie duslintuvo, ranka gali aptaškyti ir skysčio gali pasirodyti (nors tai gali būti ir kondensatas, ypač su dujomis dirbančiuose automobiliuose).
Jei tikėtis blogiausio, reikėtų atkreipti dėmesį į variklio galvas ar blokus - ar jie nėra linkę trūkinėti. Kartais užtenka pakeisti tik galvos tarpinę. Gali padėti diagnostinės gudrybės, pavyzdžiui, pauostyti išmetamąsias dujas dėl saldaus kvapo.
Vienas iš forumo narių dalijosi patirtimi, kai aušinimo skystis dingdavo, nors visur buvo sausa ir gražu. Problema išaiškėjo, kai sugedo ventiliatoriaus daviklis ir variklis užkaito, po ko skystis pradėjo eiti į tepalą. Nuėmus galvą paaiškėjo, kad skystis bėgo po galva ir ant variklio, kur iškart išgaruodavo, bet nuėmus kolektorių matėsi nubėgimo žymės.
Kai kuriuose automobiliuose (pvz., SAAB) apie trūkusias galvas, tarpines ar blokus forume nėra daug kalbama, todėl gali atrodyti, kad jie atsparesni šiai problemai. Tačiau tai gali būti ir paslėpti gedimai. Dažnai tokiais atvejais šlifuojama variklio galva.
Remonto niuansai
Remonto metu, be galvos šlifavimo, gali tekti keisti diržus, guolius, tepalus, filtrus, tarpinę po galva ir po dangteliu. Taip pat gali prireikti pritrinti vožtuvus. Varžtų keisti dažniausiai nereikia. Remonto kainos gali labai skirtis; pavyzdžiui, vandens pompos keitimo kainos servisų duomenimis svyravo nuo 160 Lt iki 700 Lt.

tags: #astra #nedirba #vienas #cilindras #antifrizas
