Kelių eismo taisyklės (KET) nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios taisyklės yra pagrindinis teisės aktas, reguliuojantis visų eismo dalyvių, įskaitant ir tuos, kurie naudoja arklius ar arklių traukiamus vežimus, elgesį. Kiti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ar kitų įstatymų, nustatančių eismą keliuose, įgyvendinamieji teisės aktai negali prieštarauti KET.
Abipusė pagarba ir atsargumas yra auksinės kelių eismo saugumo taisyklės. Tačiau kai eisme dalyvauja gyvūnai, pavyzdžiui, arkliai, rizika yra dar didesnė. Daugelis vairuotojų nežino, kaip elgtis kelyje susidūrus su žirgais, todėl gali susidaryti pavojingos ir net mirtinos situacijos. Visi eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis.
Arklių Traukiamų Vežimų ir Raitelių Statusas KET
Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklės aiškiai apibrėžia vadeliotojų, gyvulių ar paukščių varovų bei raitelių teises ir pareigas. KET IX skyrius, skirtas šiems eismo dalyviams, nustato jiems taikomus reikalavimus. Svarbu pabrėžti, kad arkliai ir jų traukiami vežimai yra laikomi pilnateisiais eismo dalyviais, kuriems galioja tos pačios bendrosios eismo taisyklės, kaip ir kitoms transporto priemonėms.
Kaip ir vairuotojams, taip ir raiteliams galioja kelių eismo taisyklės: jie privalo važiuoti dešine kelio puse ir laikytis visų kelio ženklų, šviesoforo signalų ir kitų važiavimo taisyklių. Vadeliotojui su arkliu galioja lygiai tokie patys reikalavimai kaip ir automobiliui - jis negali važiuoti šaligatviu, privalo sustoti, kai dega raudona šviesa, ir panašiai.
Reikalavimai Vadeliotojams ir Transporto Priemonėms
- Vadeliotojų kompetencija: Arklius eisme turėtų valdyti tik patyrę ir fiziškai pajėgūs asmenys.
- Ženklinimas ir matomumas: Vežimas turi būti pažymėtas atitinkamai - gale raudonai, iš šono geltonai, iš priekio baltai. Tai ypač svarbu tamsiuoju paros metu, kad kiti eismo dalyviai laiku pastebėtų vežimą. Vežimų vairuotojai gali signalizuoti apie posūkius rankų gestais, lazdelėmis arba elektroniniais indikatoriais.
- Techniniai reikalavimai: Arklys, kaip vienintelis energijos šaltinis, verčiantis judėti vežimą, taip pat turėjo atitikti tam tikrus reikalavimus. Vežimas privalėjo turėti lentelę, nurodančią savininką ir jo gyvenamąją vietą, be kitų techninių nuostatų.
Kitų Eismo Dalyvių Elgesys Prieš Arklius ir Vežimus
Susidūrus su arkliais ar arklių traukiamais vežimais kelyje, visiems eismo dalyviams būtina imtis papildomų atsargumo priemonių, atsižvelgiant į gyvūno nenuspėjamumą.
Automobilių Vairuotojai
- Aplikimo atstumas: Kai kelyje lenkiate arklį, būtina išlaikyti ne mažesnį kaip 1,5-2 metrų šoninį atstumą.
- Grįžimas į eismo juostą: Nors nėra griežtos teisinės apibrėžties, kada vairuotojas gali grįžti į savo eismo juostą, rekomenduojama užtikrinti bent 5 metrų tarpą priešais arklį prieš susijungiant atgal. Vairuotojai turėtų juos aplenkti atsargiai, išlaikydami ne mažesnį kaip 2 metrų šoninį atstumą ir grįžti į eismo juostą tik tada, kai visas vežimas matomas galinio vaizdo veidrodėlyje.
- Greitis ir atstumas: Atsižvelgiant į tai, kad eismas su arkliais ir vežimais vyksta žymiai lėčiau nei įprastai, reikėtų laikytis saugaus atstumo ir atitinkamo greičio.
Dviratininkai
- Dviratininkai, susidūrę su arkliais, taip pat turi būti atsargūs. Jei jie važiuoja pro juos, turėtų sulėtinti greitį ir laikytis kuo didesnio atstumo.
- Reikėtų vengti pernelyg dažnai naudoti dviračio skambutį, nes staigus garsas gali išgąsdinti gyvūną.
Elgesys su Nekontroliuojamais Gyvūnais
Didelį pavojų kelia kelyje palaidi ar nekontroliuojami arkliai. Pastebėję tokį arklį, sumažinkite greitį iki nedidelio arba, jei reikia, visiškai sustokite. Visada numatykite nenuspėjamas gyvūno reakcijas. Gyvūnas yra gyvūnas, jo prognozuoti negalima; jis gali pasibaidyti, todėl reikėtų imtis didesnių saugumo priemonių - didesnio atstumo, ir, esant galimybei, rinktis apvažiavimą.
ATSARGUS ELGESYS KELYJE
Istorinis Požiūris į Eismą ir Taisykles Lietuvoje
Tarpukario Lietuvoje arklių traukiamas transportas buvo gerokai populiaresnis nei motorinės transporto priemonės. Pavyzdžiui, prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui, transporto priemonę su vidaus degimo varikliu turėjo tik kas 580-as žmogus. Tai rodo, kad arklių traukiami vežimai sudarė didžiąją dalį eismo.
Tuometiniai įstatymai pabrėžė transporto priemonių techninę tvarką: automobiliai turėjo turėti dvi nepriklausomai veikiančias stabdžių sistemas. Kaip ir dabar, taip ir seniau, automobiliai ir vežimai turėjo būti tikrinami periodiškai. Policininkai, patikrinę transporto priemonę ir radę pažeidimų, galėjo vietoje atimti teisę ja naudotis. Pirmieji eismo įvykiai būdavo dažnai sukelti dėl vadeliotojų kaltės, pavyzdžiui, dėl vairavimo išgėrus, nesilaikant tuo metu buvusių minimalių reikalavimų. Dažniausi eismo įvykiai buvo vežimų susidūrimai su pėsčiaisiais.
Tarpukario Eismas ir Modernumas Mieste
Nors motorizuotas transportas buvo retas, mieste, pavyzdžiui, Kaune, jau 1936 metais kursavo 67 modernūs autobusai, pervežę apie 1,74 milijono gyventojų per metus. Tačiau tai nereiškė, kad arkliai išnyko iš miestų gatvių. Vairavimo mokyklos „Autotakas“ instruktorius Andrius, komentuodamas netikėtą įvykį Vilniuje, kai Kareivių ir Žirmūnų gatvių sankryžoje buvo užfiksuota arklį vadeliojanti močiutė, pabrėžė, jog tai nėra išskirtinis dalykas. Anot jo, kaimo keliais toks transportas keliauja dažnai, o mieste pamatyti arklį su vadeliotoju tiesiog pasitaiko rečiau.
Instruktorius ramino, kad išsigąsti nėra ko - arklys su vadeliotoja yra pilnateisiai eismo dalyviai, ir jiems galioja tos pačios eismo taisyklės, kaip ir kitiems. Jis pabrėžė, kad nustatyti reikalavimai, kaip toks transportas turi elgtis kelyje, galioja tiek rajonų miesteliuose, tiek sostinės gatvėse.
Bendra Eismo Dalyvių Atsakomybė
Kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. Eismo dalyviai, sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti, o negalėdami to padaryti - pranešti policijai ar kelio savininkui.
Už žirgų saugumą kelyje esame atsakingi visi. Vairuotojai, dviratininkai ir vadeliotojai turi žinoti savo vaidmenį užkertant kelią nelaimingiems atsitikimams ir užtikrinant saugų bei sklandų eismą.
tags: #arkliu #vezimas #keliu #eismo #taisykles