Daugelis vairuotojų žino, kad pagrindiniai eksploataciniai automobilio komponentai yra variklio ir transmisijos alyvos bei stabdžių skysčiai. Tačiau, kad automobilio variklis veiktų tinkamai, reikia ne tik jų. Vienas būtiniausių - aušinimo skystis, užtikrinantis stabilų variklio darbą ir apsaugą.
Automobilio variklio aušinimo sistemos pagrindai
Kas yra aušinimo skystis?
Aušinimo skystis yra vandens ir antifrizo mišinys, kuriuo yra užpildomas automobilio variklio radiatorius. Konkreti mišinio sudėtis įvairiems varikliams gali skirtis, tačiau 50:50 santykis (antifrizo ir vandens) yra dažniausias ir tinka naudoti daugeliu atvejų. Šis mišinys skirtas palaikyti optimalią variklio temperatūrą.
Kas yra antifrizas?
Antifrizas yra koncentruota cheminė medžiaga (dažniausiai etilenglikolis arba propilenglikolis su priedais), kuri neleidžia aušinimo skysčiui užšalti esant žemai temperatūrai ir užvirti esant aukštai temperatūrai. Būtent antifrizas suteikia aušinimo skysčiui jo pagrindines apsaugines savybes. Taigi, techniškai, aušinimo skystis yra paruoštas naudoti mišinys, kurio sudėtyje yra antifrizas, o pats antifrizas - tai koncentratas, naudojamas šiam mišiniui paruošti.
Antifrizo ir aušinimo skysčio santykis
Kaip minėta anksčiau, dažniausiai vanduo su antifrizu maišomas santykiu 50:50, nes toks santykis užtikrina optimaliausią variklio aušinimą. Tačiau, jei antifrizo santykis su vandeniu bus didesnis, tada mišinio užšalimo temperatūra bus dar žemesnė, o virimo - aukštesnė. Nors tai pagerina atsparumą ekstremalioms temperatūroms, tai nereiškia, kad variklis bus aušinamas optimaliai. Teisingas aušinimo skysčio naudojimas gali ne tik pagerinti variklio efektyvumą ir pailginti tarnavimo laiką, bet ir apsaugoti variklio aušinimo sistemą, užtikrinant geriausią šilumos išsklaidymo efektą.
Kaip veikia variklio aušinimo sistema?
Variklis, kaip ir mūsų kūnas karštą vasaros dieną, veikia panašiu principu - jam reikia vėsintis. Aušinimo skysčio apytaka variklyje yra sudaroma aušinimo skysčio siurblio pagalba. Aušinimo skystis, tekėdamas variklio komponentų vidumi, aušina juos absorbuodamas dalį šilumos. Įkaitęs skystis grąžinamas atgal į radiatorių, o per radiatorių praeinantis aplinkos oras perima dalį skysčio šilumos, taip jį atvėsindamas.
AUŠINIMO SISTEMOS PLOVIKLIS
Pagrindinės antifrizo ir aušinimo skysčio funkcijos
Antifrizai ir aušinimo skysčiai atlieka ne vieną gyvybiškai svarbią funkciją automobilio variklyje.
Apsauga nuo užšalimo ir virimo
Antifrizas atlieka dvejopą apsauginę funkciją: jis neleidžia aušinimo skysčiui užvirti ar užšalti net esant ekstremaliai temperatūrai. Aukštos kokybės antifrizo virimo temperatūra siekia 110 laipsnių Celsijaus, palyginti su vandens 100 laipsnių Celsijaus, o tai užtikrina, kad vasarą naudojant antifrizą aukštoje temperatūroje nebus lengva užvirti. Taip pat, antifrizas nesušąla net ir -30°C temperatūroje, apsaugodamas radiatorių nuo išsiplėtimo ir variklio cilindrus nuo užšalimo ir pažeidimų.
Antikorozinė apsauga
Viena iš svarbiausių antifrizo funkcijų yra antikorozinė apsauga. Jei sistemoje būtų vien vanduo, nebus antikorozinės apsaugos. Vanduo ilgainiui nugaruos ir variklis greitai perkais, o metalinės dalys pradės rūdyti. Į antifrizą pridedami priedai, suteikiantys jam antikorozines savybes, kurios itin svarbios variklio ilgaamžiškumui.
Apsauga nuo apnašų
Antifrizas taip pat turi pleiskanojimą stabdantį poveikį. Kai vanduo naudojamas kaip aušinimo skystis, sunkiausia spręsti apnašų problemą. Apnašos, prisitvirtinusios prie metalinio vandens rezervuaro ir vandens apvalkalo paviršiaus, yra labai sunkiai išvalomos, be to, dėl jų šilumos išsklaidymo efektas dar labiau pablogės.
Kodėl negalima naudoti gryno vandens?
Daugelis vairuotojų mano, kad aušinimo sistemą vandeniu pildyti reikėtų tik ekstra atvejais, kai nebėra kitos išeities. Pagrindinė priežastis, kodėl aušinimo sistemoje nerekomenduojama naudoti gryno vandens, yra aukšta užšalimo temperatūra (vanduo pradeda šalti temperatūrai nukritus žemiau nulio) ir korozijos bei apnašų atsiradimo rizika. Vanduo ilgainiui nugaruos ir variklis greitai perkais, o jame esantys mineralai gali pakenkti automobilio dalims. Statistikos duomenimis, net 2 procentai mechaninių variklio gedimų įvyksta dėl aušinimo sistemos problemų, dažnai susijusių su netinkamu skysčio naudojimu.
Antifrizo ir aušinimo skysčių tipai bei klasifikacija
Šiandieninėje aušinimo skysčių standartų įvairovėje pasiklysti gali kiekvienas. Todėl naudinga išmanyti jų skirtumus ir naudojimo ypatybes.
Pagal sudėtį (IAT, OAT, HOAT)
Aušinimo skysčiai skiriami pagal priedų tipus:
- IAT (Inorganic Acid Technology): Mineralinių priedų turintys aušinimo skysčiai. Pati seniausia aušinimo skysčio rūšis, kurios pagrindą sudaro etilenglikolis. Apsaugo ketaus variklio blokus nuo korozijos.
- OAT (Organic Acid Technology): Organinių priedų turintys aušinimo skysčiai. Pati populiariausia rūšis, naudojama daugelyje automobilių, pagamintų nuo 2000-ųjų metų.
- HOAT (Hybrid Organic Acid Technology): Hibridinių (organinių ir mineralinių) priedų turintys aušinimo skysčiai. Moderniuose automobiliuose plačiai naudojama antifrizo rūšis, kuri yra IAT ir OAT hibridas.
Pagal „Volkswagen“ standartus (G11, G12, G12++, G13)
Antifrizą būdinga skirstyti ne tik pagal spalvą, bet ir pagal tarptautinius klasifikavimo standartus, į kuriuos vertėtų atsižvelgti renkantis aušinimo skystį. Aušinimo skysčiai dažniausiai klasifikuojami pagal „Volkswagen AG TL774“ standartą. Žymėjimai, tokie kaip G11, G12, G12++, G13, nurodo antifrizo tipą ir jam keliamus reikalavimus, atsižvelgiant į aušinimo sistemoje dominuojančius metalus. Pavyzdžiui, aušinimo skystį „VW G11“ reikia keisti kas 2-3 metus, o „VW G12+“ - tik kas 5-6 metus.
Spalva - ne rodiklis
Neapdorotas aušinimo skystis gamybos proceso metu paprastai nudažomas įvairiomis spalvomis (oranžine, rožine, mėlyna ar kitokia). Svarbu atsiminti, kad spalva neturi jokios reikšmės antifrizo eksploatacinėms savybėms ir yra tik gamintojų susitarimo reikalas, dažnai naudojamas rinkodaros tikslais. Todėl, renkantis aušinimo skystį, reikėtų vadovautis ne spalva, o automobilio gamintojo rekomendacijomis ir antifrizo standartu.
Aušinimo skysčio maišymas ir keitimas
Kada ir kaip keisti aušinimo skystį?
Aušinimo skystį, kaip ir daugumą kitų automobilio eksploatacijos priemonių, po kurio laiko reikia keisti, nes jis netenka efektyvumo. Paprastai apie pokyčius galima numanyti pasikeitus skysčio spalvai, tačiau rekomenduojama nepamiršti pasidomėti galiojimo laiku. Jeigu norite, kad variklis veiktų nepriekaištingai tiek žiemą, tiek vasarą, o aušinimo sistema būtų gerai apsaugota nuo korozijos, aušinimo skystį tikrinkite ir keiskite periodiškai. Aušinimo skysčio keitimo periodiškumas priklauso nuo skysčio tipo, kaip minėta anksčiau.
AUŠINIMO SISTEMOS PLOVIKLIS
Ar galima maišyti skirtingus aušinimo skysčius?
Geriausiai, žinoma, yra nemaišyti tarpusavyje skirtingus standartus atitinkančių skysčių, net jei jų spalvos panašios. Maišyti skirtingų tipų aušinimo skysčių nerekomenduojama, nes tokiu atveju išsibalansuoja priedų paketai, prarandamos apsauginės savybės. Jei vietoje esamo aušinimo skysčio norite naudoti kitą, buvusį aušinimo skystį geriausia išleisti iš radiatoriaus.
Jeigu dėl tam tikrų priežasčių aušinimo skysčio išleisti neįmanoma arba sistemą reikia tik papildyti, o nežinote, kas supilta sistemoje, išeitis vis dėlto yra. Kai kurių tipų aušinimo skysčius galima maišyti tarpusavyje, turint omenyje, kad jų mišinys bus homogeniškas ir pilnai atliks savo funkcijas. Tačiau yra ir tokių, kurių maišyti tarpusavyje nederėtų. Geriausias sprendimas būtų pirkti aušinimo skystį laikantis gamintojo rekomendacijų, kurias rasite automobilio vartotojo vadove.
Nuotėkiai ir jų sprendimas
Daugelis vairuotojų mano, kad jei skystis pradeda skverbtis pro žarnelę ar radiatorių, tereikia naudoti daugiau priemonės. Iš tiesų nuotėkis - rimta problema, kurią spręsti reikia nedelsiant. Ne ten, kur reikia, tekantis aušinimo skystis gadina variklį ir kitas automobilio dalis, o tai reiškia papildomas išlaidas. Pastebėjus trūkumą ar pakitusias kokybines ypatybes, būtina laiku įsigyti naujo skysčio ir šalinti nuotėkio priežastį.
Svarbu žinoti: saugumas ir aplinkosauga
Toksiškumas ir saugaus naudojimo taisyklės
Aušinimo skystis yra labai kenksmingas sveikatai. Dėl saldaus kvapo jo gali paragauti vaikai ir gyvūnai, todėl būtina pasirūpinti saugumu ir užtikrinti, kad priemonė būtų neprieinama vaikams ar augintiniams.
Teisingas utilizavimas
Siekiant išvengti žalos gamtai, aušinimo skysčio likučius būtina pristatyti atliekų tvarkymo bendrovėms. Patiems sunaikinti galima tik nedidelius aušinimo skysčio kiekius. Tinkamas utilizavimas padeda apsaugoti aplinką nuo kenksmingų cheminių medžiagų.
Kaina ir pasirinkimo rekomendacijos
Automobilio detalių apsaugą ir darbo sklandumą bet kokiu oru gali užtikrinti tik tinkamas aušinamasis skystis. Todėl jo pasirinkimui vertėtų skirti pakankamai dėmesio. Vidutinė antifrizo kaina yra apie 10 eurų už 5 litrų pakuotę, pigiausi gali kainuoti ir 3 eurus už tokį kiekį. Visgi, nereikėtų rinktis pigiausio aušinimo skysčio, nes gali pasitaikyti prastos kokybės gaminių. Taip pat svarbu antifrizą pakeisti laiku, mat po kurio laiko antikoroziniai priedai praranda savo savybes ir dėl to automobilio radiatorius bei kitos aušinimo sistemos dalys pažeidžiamos korozijos, atsiranda šių detalių gedimai. Visa tai reiškia papildomas išlaidas, kurių galima išvengti investuojant į kokybišką aušinimo skystį ir laiku jį keičiant.
tags: #ar #skiriasi #ausinimo #skystis #nuo #antifrizo