Atostogos - turbūt kiekvieno mūsų mėgstamiausia metų dalis, kuomet galima pamiršti su darbu susijusius rūpesčius. Norint jas praleisti įdomiai, smagiai ir turiningai, iš anksto reikia planuoti savo biudžetą ir numatyti poilsio išlaidas. Šiame straipsnyje išsamiai atsakysime, kada mokami atostoginiai, kiek pinigų galima tikėtis ir kaip apskaičiuojama atostoginių suma pagal išdirbtas darbo dienas, atkreipiant dėmesį į nuostatas naujai įdarbintiems darbuotojams, ypač vairuotojams.
Kasmetinių Atostogų Trukmė ir Suteikimo Tvarka
Darbo kodeksas numato, kad už pilnus išdirbtus metus darbuotojui priklauso ne mažiau nei 20 darbo dienų atostogų, jei dirbama 5 dienas per savaitę. Tuo tarpu, jei dirbama 6 dienas per savaitę, priklausančios atostogos yra dar ilgesnės. Jeigu dirbama kintančiu darbo grafiku, darbdavys privalo suteikti darbuotojui 30 dienų trukmės atostogas.
Anksčiau atostogos buvo skaičiuojamos kalendorinėmis dienomis, o dabar - darbo dienomis, todėl atostogų skaičiavimo formulė yra pakitusi. Pavyzdžiui, 10 priklausančių kalendorinių atostogų dienų yra perskaičiuotos į 8 darbo dienas (10×5/7=7,14=8). Jei skaičiuojant priklausančias atostogų dienas yra gaunamas skaičius su kableliu, jis yra apvalinamas darbuotojo naudai.
Kasmetinės atostogos gali būti išnaudojamos ir vienu metu: jei esate sukaupę 20 darbo dienų atostogų, jas galėsite išnaudoti vienu kartu, arba turėsite galimybę šias atostogas paskirstyti. Neretai yra teiraujamasi, ar darbdavys gali nurodyti darbuotojui, kada eiti atostogauti. Įprastai atostogauti einama bendru susitarimu, tačiau tuomet, jei darbdavys mato, kad darbuotojas turi sukaupęs jam priklausančių atostogų, gali būti priimamas įsakymas dėl atostogų suteikimo.
Specialios Nuostatos Vairuotojams ir Asmenims, dirbantiems specifinėmis sąlygomis
Darbo kodeksas apibrėžia, kad tam tikrais atvejais atostogų dienų skaičius gali būti didinamas dėl darbo stažo, turimų vaikų, sudėtingų darbo sąlygų ir panašiai. Darbdavys, pagal susitarimą, gali nustatyti ir didesnį atostogų dienų skaičių. Specifinėmis darbo sąlygomis dirbantys, patiriantys didesnę protinę įtampą asmenys taip pat gali turėti pailgintas atostogas.
Pagal Darbo kodeksą, už ypatingą darbų pobūdį, pavyzdžiui, darbuotojams, kurių darbas (ne mažiau kaip pusė viso darbo laiko per metus, už kuriuos suteikiamos atostogos) atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimu ar yra kilnojamojo pobūdžio, ir dėl to jiems kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos, priklauso 30 kalendorinių dienų atostogos. Priešingu atveju, kai darbo pobūdis neatitinka nurodytų sąlygų, darbuotojams priklauso 28 kalendorinės dienos atostogų (kas atitinka 20 darbo dienų, dirbant penkias dienas per savaitę).
Atostogos Naujai Įdarbintiems Darbuotojams
Darbuotojui pradėjus dirbti naujoje vietoje, atostogų jis gali prašyti tik po 6 mėnesių nepertraukiamo darbo. Žinoma, darbdaviui sutikus, atostogos gali būti suteiktos ir anksčiau - tai yra susitarimo reikalas, tačiau Darbo kodeksas neįpareigoja išleisti anksčiau nei po 6 mėnesių nuo darbo pradžios.
Atostoginių Išmokėjimo Terminai ir Tvarka
Atostoginiai turi būti išmokami ne vėliau nei likusią paskutinę darbo dieną iki atostogų. Ši nuostata numatyta Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 130 str. 2 d.
Vis dėlto, yra numatyta išimtis, kuri galioja tada, jei numatytos atostogos yra ilgesnės nei 20 darbo dienų: tokiu atveju ne vėliau nei paskutinę darbo dieną atostoginiai yra sumokami už 20 darbo dienų, o likusi dalis yra mokama tuomet, kada yra pervedamas įprastas atlyginimas. Pavyzdžiui, mokytojams priklauso 40 darbo dienų atostogų, todėl paskutinę darbo dieną gali būti sumokama už 20 darbo dienų, o likusi dalis yra išmokama jau atostogų metu, kada įstaigoje yra įprasta mokėti atlyginimą.
Jei darbuotojas pateikia prašymą, kad atostoginiai pinigai būtų mokami kaip įprastas darbo užmokestis, tokiu atveju pinigai prieš pat atostogas nėra pervedami. Atostoginius galima išmokėti kartu su atlyginimu, darbuotojui sutinkant ir pateikiant prašymą, o tai patogu, kai imamos tik kelios dienos atostogų.
Ką daryti, jeigu atostoginiai laiku nesumokėti?
Darbo kodeksas numato, jeigu darbdavys uždelsė atsiskaityti už kasmetines atostogas, darbuotojas įgyja teisę gauti papildomas atostogų dienas - tiek, kiek jie buvo pavėluota išmokėti. Tiesa, tam reikia pateikti prašymą. Labai svarbu žinoti, kad dėl pradelsto mokėjimo termino būtina kreiptis ne vėliau nei per pirmąsias tris dienas po atostogų. Tai numatyta DK 130 straipsnio 4 d. nuostatose. Pavyzdžiui, jeigu pinigus pervedė trečią dieną atostogų metu, darbuotojas gali pateikti prašymą darbdaviui, kad jam kompensuotų vėlavimą ir prie sekančių kasmetinių atostogų pridėtų tris dienas. Darbdavys tokio prašymo atmesti negali.
Vidutinio Darbo Užmokesčio (VDU) Skaičiavimas Atostoginiams
Atostoginiai, vadovaujantis Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo nuostatomis, yra skaičiuojami už tas darbo dienas, kurios "telpa" į atostogų intervalą (kai taikoma suminė darbo laiko apskaita). Atostoginiai už darbo dieną yra lygūs vidutiniam darbuotojo dienos užmokesčiui.
Jis yra apskaičiuojamas pagal paskutinių trijų mėnesių iki atostogų darbo užmokestį ir išdirbtas dienas. Kuo daugiau asmuo paskutinius tris mėnesius dirbo ir kuo daugiau uždirbo, tuo bus didesnis jo vidurkis ir tuo pačiu gaunami atostoginiai. Svarbu tai, kad vertinant vidutinį darbo užmokestį yra įtraukiami visi gauti priedai ir premijos už darbo rezultatus.
Kas įtraukiama ir kas neįtraukiama į VDU skaičiavimą?
- Įtraukiama: Premijos, kurios yra gautos kaip motyvatorius dirbti našiau, priedai šventės ar įmonės jubiliejaus proga, taip pat pajamos, kurios yra gaunamos natūra dėl transporto priemonės naudojimo - nėra įtraukiamos į atostoginių skaičiavimą. Tačiau vertinant vidutinį darbo užmokestį yra įtraukiami visi gauti priedai ir premijos, skirti už darbo rezultatus. Metinė premija įtraukiama, paskirstant ją 12 mėnesių po jos išmokėjimo.
- Neįtraukiama: Motyvacinės piniginės premijos ar pajamos už įmonės automobilio naudojimą.
Veiksniai, galintys pakeisti atostoginių dydį
Atostoginius gali sumažinti sumažėjęs darbo atlyginimas. Jeigu per paskutinius tris mėnesius iki atostogų keitėsi atlyginimo dydis ir jis sumažėjo, jūsų vidutinio dienos užmokesčio suma bus mažesnė, nes skaičiuojamas 3 mėnesių, o ne metų vidutinis 1 dienos ar 1 valandos atlyginimas.
Atostoginių dydis nesikeis: jeigu darbuotojas sirgo ir ėmė biuletenį, ėmė neapmokamų atostogų, buvo prastovose. Vidutinio darbo užmokesčio taisyklėse yra nustatyta, kad skaičiuojamas tik faktinis darbo laikas ir neįtraukiamas laikas, kai buvo nedirbama dėl ligos ar prastovos.
Pavyzdžiui, jeigu darbuotojo atostogos numatomos birželio 1-30 dienomis, jo VDU bus nustatomas pagal kovo, balandžio ir gegužės mėnesio išdirbtą laiką. Sakykime, kad mėnesio atlyginimas yra 1000 eurų. Tačiau, jeigu darbuotojui susirgus buvo paimtas biuletenis nuo gegužės 1 d. iki birželio 1 d., jo VDU bus skaičiuojamas tik pagal kovo ir balandžio mėnesiais išdirbtą darbo laiką. Per šį laiką gaunamas 2000 eurų atlyginimas dalinamas iš 40 darbo dienų. Gaunamas 1 d.d. atlygis - 50 eurų. Taigi, jei darbuotojas eina atostogauti 20 dienų, jis gaus 1000 eurų atostoginių.
Atostoginių skaičiavimas esant suminei darbo laiko apskaitai
Kai darbuotojams taikoma suminė darbo laiko apskaita (pvz., kai darbuotojai dirba ir sekmadieniais), atostoginiai skaičiuojami už tas darbo dienas, kurios "telpa" į atostogų intervalą. Jeigu darbuotojas serga ar atostogauja, jo apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma sutrumpėja.
Kaip preliminariai apskaičiuoti atostoginius?
Greitai apskaičiuoti atostoginius nėra lengva. Tam reikia laiko, nes darbuotojas gali taikyti NPD, gali netaikyti, yra ir daugiau niuansų, kuriuos reikia įvertinti. Dėl tikslaus atostoginių skaičiavimo visada naudinga buhalterio konsultacija. Ji netgi yra būtina, padeda darbuotojui ir darbdaviui geriau suprasti, kiek dar liko atostogų, susitarti, kada bus galima jas panaudoti. Norint preliminariai pačiam žinoti ar numatyti savo atostoginius, svarbu rinkti darbo užmokesčio paskaičiavimo lapelius, kuriuos darbdavys turi pateikti darbuotojams kartą per mėnesį. Jame matomas darbo užmokestis, sumokėti mokesčiai nuo algos, išdirbtos valandos. Turinčiam tokius lapelius darbuotojui tereikia paskaičiuoti trijų mėnesių vidurkį prieš atostogas ir jis žinos, kiek gali tikėtis gauti atostoginių.
Nepanaudotos Atostogos ir Kompensacija
Dažnai darbuotojai neišnaudoja visų savo atostogų per metus. Tačiau atostoginių išmokėjimas privalomas tik už panaudotas atostogų dienas. Jeigu atostogos liko nepanaudotos, jas galite prisidėti prie kitų metų atostogų. Tačiau jeigu darbuotojo atostogos atidedamos ilgiau nei tris metus, pasiekus tą "terminą" darbdavys gali atostogas, kurios yra senesnės nei 3 metai, nubraukti. Tai nėra privaloma, tačiau darbdavys turi tokią galimybę. Jos nepasibaigia automatiškai, tačiau darbdavys gali nebesuteikti jų, jei darbuotojas per 3 metus nesikreipia, ir kompensacija taip pat nebeprivaloma, jeigu nėra reikalavimo suteikti.
Kompensacija už nepanaudotas atostogas mokama tada, kai baigiasi darbo santykiai, t.y., jeigu darbuotojas išeina iš darbo. Iki tol, kol darbuotojas dirba, jis gauna išmokas tik už tas darbo dienas, kurių metu atostogavo. Darbdavys turi apmokėti darbuotojo kasmetines ir nepanaudotas atostogas, kurios buvo kaupiamos iki 3 metų, nutrūkus darbo sutarčiai. Taigi, jeigu išeinate iš darbo ir turite sukaupę 30 darbo dienų atostogų per 2 metus, galite tikėtis kompensacijos už visas atostogų dienas ar valandas.
Šventinės Dienos Atostogų Laikotarpiu
Reikia nepamiršti, kad šventinės dienos į kasmetinių atostogų trukmę neįskaičiuojamos. Tai reiškia, kad jei, pavyzdžiui, darbuotojas eina atostogų nuo spalio 28 d. iki lapkričio 3 d., o lapkričio 1 d. yra Visų Šventųjų diena (šventinė diena), ji neįsiskaito į atostogas. Tokiu atveju darbuotojas į darbą grįžtų lapkričio 4 d. ir būtų panaudojęs 6 kalendorines dienas atostogų. Šventinės diena neįskaitoma į atostogų trukmę; visa kita - aritmetinis dienų skaičiavimas.
tags: #ar #rasyti #atostogini #naujai #atejusiam #vairuotojui