Keliuose daugėjant automobilių, neišvengiamai nutinka avarijos bei kiti nelaimingi atsitikimai. Dažnai laiku suteikta net ir nedidelė pagalba gali išgelbėti žmogaus gyvybę arba apsaugoti jį nuo invalidumo. Pirmosios pagalbos įgūdžiai yra labai svarbūs, nes niekada nežinome, kada jų gali prireikti, o tinkamai suteikta pagalba gali išgelbėti kieno nors gyvybę. Svarbiausia, kad ji būtų suteikta teisingai, nes blogai suteikta pirmoji pagalba gali sukelti dar didesnį pavojų gyvybei. Svarbiausia - ramybė, susivaldymas ir galva ant pečių.
Pirmosios pagalbos svarba ir teisiniai reikalavimai
Privalomieji pirmosios pagalbos kursai vairuotojams
Remiantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-69 (paskutinė galiojanti redakcija), prieš pradėdami vairuoti visų rūšių ir kategorijų transporto priemonių (AM, A1, A2, A, B1, B ir BE) vairuotojai privalo išklausyti pirmos pagalbos kursus. Tai būtina padaryti registruojantis į vairavimo teorijos ir praktikos egzaminus „Regitroje“. Pirmosios pagalbos mokymo pažymėjimas būsimiems vairuotojams yra būtinas ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų Europos šalių.
Pirmos pagalbos kursų metu būsimi vairuotojai mokomi įvertinti sužeistų eismo dalyvių būklę ir atitinkamai pagal ją suteikti pirmąją pagalbą. Atsidūrus situacijoje, kuomet eismo dalyviai nekvėpuoja, svarbu mokėti juos atgaivinti.
Teisinė atsakomybė už pagalbos nesuteikimą
Policijos departamento atstovė Revita Janavičiūtė pabrėžia, kad pagal Kelių eismo taisykles motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo mokėti suteikti pirmąją pagalbą per eismo įvykį nukentėjusiems asmenims. Baudžiamojo kodekso 144 straipsnis (Palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei) numato, kad tas, kas sukėlė pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Esminės pirmosios pagalbos sąvokos
Kas yra pirmoji pagalba?
Pirmoji pagalba - tai tinkami veiksmai, kurių reikia imtis nelaimingo atsitikimo, sužalojimo ar staigaus ligos priepuolio atveju, siekiant apsaugoti nukentėjusiojo gyvybę ar sveikatą. Tai taip pat padeda sumažinti neigiamas pasekmes, kol galima suteikti specializuotą medicininę pagalbą.
Skiriamos trys pirmosios pagalbos rūšys:
- Pirmoji pagalba, t. y. veiksmai, kuriuos turi atlikti įvykio vietoje esantys asmenys.
- Kvalifikuota pirmoji pagalba, t. y. veikla, kurią atlieka gelbėtojų komanda, turinti tinkamą įrangą.
- Skubios medicinos pagalbos veikla, gydytojo, paramediko ar slaugytojo atliekama veikla.
Gelbėjimo grandinė
Gelbėjimo grandinė - tai gelbėjimo veiksmų, kurie tarpusavyje susiję ir suteikia nukentėjusiajam daugiau galimybių išgyventi, visuma. Tinkama gelbėjimo grandinė leidžia sklandžiai pereiti nuo vieno veiksmo prie kito, taip sumažinant pavojų gyvybei. Tai labai svarbu teikiant pirmąją pagalbą.
- Prevencija - pirmosios pagalbos principų mokymas tiek teoriniu, tiek praktiniu lygmeniu.
- Ankstyvas atpažinimas ir pagalbos iškvietimas - labai svarbus žingsnis, kuris padidina aukos išgyvenimo ir pasveikimo galimybes.
- Anksti pradėtas gaivinimas (kardiopulmoninis gaivinimas) - pradėkite nedelsiant, jei pastebėjote, kad nukentėjusysis nekvėpuoja.
- Ankstyvoji defibriliacija - defibriliacijos aparatai įrengti, pavyzdžiui, metro stotyse.
- Priežiūra po reanimacijos - įvairi veikla, kuri atliekama jau ligoninėje, padedanti atkurti nukentėjusiojo sveikatą ir greitai sugrįžti į įprastą gyvenimą bei funkcionavimą.
Pirmosios pagalbos mokymų kokybė ir tobulinimas
Vairuotojų patirtys: kursų kokybės iššūkiai
Jau dvejus metus vairuojančiai Kristinai prisiminimai apie pirmos pagalbos kursus kelia ir juoką, ir pasibaisėjimą. „Pirmos pagalbos kursus vedė jų pakviesti pirmos pagalbos instruktoriai. Nepamenu, kiek teko mokėti už kursus, bet jie buvo apgailėtini, beverčiai“, - prisimena moteris. Jos teigimu, kursų metu būsimiems vairuotojams buvo įjungta sena filmuota medžiaga apie tai, kaip elgtis su sužeistais eismo įvykio dalyviais - peržiūrėjus šį trumpą įrašą, beliko pasirašyti, kad kursus mokiniai išklausė. Anot pašnekovės, visa tai netruko ilgiau nei 20 minučių. „Filmuota medžiaga buvo sukurta gal 1992 m. Ji buvo tragiškos kokybės ir vaizdavo scenas, kuriose, užsidegus automobiliui, reikia kam nors sutvarstyti žaizdą ir panašiai. Po to kursų vedantieji trumpai pakomentavo įrašą ir liepė pasirašyti, kad išmokome suteikti pirmą pagalbą“, - aiškina Kristina. Moteris piktinasi, kad praktiškai suteikti pirmos pagalbos sužeistiesiems nelaimės atveju ji taip ir neišmoko.
Beveik dvejus metus vairuojantis Aurimas prisimena, kad pirmosios pagalbos mokymų metu taip pat negavo jokių praktinių užduočių - atvykę instruktoriai per pusvalandį išdėstė teoriją, po kurios buvo atliekamas testas. „Testo metu buvo visiškas chaosas - visi vieni nuo kitų nusirašinėjo, į mokymus nežiūrėjo rimtai. Viena mergina turbūt net buvo pamiršusi apie mokymus ir atėjo pavėlavusi tik tada, kai visi jau buvo beveik baigę spręsti testą. Jai vis tiek leido atlikti testą, kurio atsakymus ji taip pat nusirašė nuo jau pabaigusiųjų“, - prisimena jis. Aurimas prisipažįsta, kad tinkamai atlikti dirbtinio kvėpavimo nemokėtų - nelaimės atveju galėtų suteikti tik paprasčiausią pagalbą, pavyzdžiui, sutvarstyti žaizdas. Vis dėlto, jis bijotų suklysti ir dar labiau pakenkti nukentėjusiam, todėl darytų tik tai, dėl ko būtų visiškai tikras.
Maltos ordino pagalbos tarnybos (MOPT) pirmosios pagalbos mokymų koordinatorė paramedikė Aleksandra Podosetnikova pastebi tendenciją, kad vis daugiau žmonių supranta, kad jie gali ir turi padėti nukentėjusiems eismo įvykio metu, tuo pačiu keičiasi ir jų požiūris į pirmosios pagalbos kursus. „Tiesa, vis dar tenka susidurti su manančiais, kad kursai nėra reikalingi. Rengiami „kursai“, kuriuose tik paklausia, kokiu numeriu skambintumėte į greitąją pagalbą, jūs sumokate, pasirašote ir viso gero. Esant paklausai, yra ir pasiūla, o savaime suprantama, kad po tokių kursų niekas nesugebėtų suteikti pirmosios pagalbos“, - teigia A. Podosetnikova.
Reikalavimai ir kontrolė
Sveikatos apsaugos ministerija pritaria, kad vykdomi vairuotojų pirmosios pagalbos mokymai turi būti kokybiški ir atitikti keliamus aukščiausius reikalavimus. SAM Rizikos sveikatai valdymo skyriaus vyr. specialistas Martynas Pukas teigia, kad mokymus veda tik licencijuoti specialistai, o kontroliuojanti institucija vykdo patikrinimus. „Tačiau neatmetama galimybė, kad tam tikri kursai gali būti nepakankamai kokybiški. Siekiant to išvengti, ministerija prašo visų pirmosios pagalbos mokymus vairuotojams išklausiusių žmonių pranešti apie atvejus, kai kursai buvo nekokybiški ir jiems nebuvo suteikta pakankamai būtinų žinių“, - ragina specialistas.
Anot jo, privalomieji pirmosios pagalbos mokymai yra licencijuojama visuomenės sveikatos veiklos rūšis. Tai reiškia, kad šias paslaugas gali teikti ne bet kas, o tik atitinkamą išsilavinimą turintys asmenys (turėti aukštąjį ar jam prilygintą biomedicinos mokslų studijų srities medicinos, visuomenės sveikatos arba slaugos studijų krypties išsilavinimą ar aukštąjį arba specialųjį vidurinį medicininį išsilavinimą, jeigu mokslai buvo baigti iki 1995 metų, ar būti įgijęs paramediko profesinę kvalifikaciją). Taip pat mokymus vedantys žmonės privalo turėti šiai veiklai vykdyti privalomas priemones bei įrangą. Pirmosios pagalbos mokymus vedantiems asmenims yra numatytas privalomas kvalifikacijos kėlimas ir tobulinimasis. Per 6 mėnesius nuo licencijos išdavimo dienos jiems privaloma išklausyti atitinkamos licencijuojamos visuomenės sveikatos priežiūros veiklos įvadinius kvalifikacijos tobulinimo kursus (18 valandų) bei nuolat tobulinti kvalifikaciją (36 val.) ir kas 5 metus apie tai pranešti licencijas išduodančiai institucijai - Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai.
M. Puko teigimu, priežiūrą, kaip vykdomi pirmosios pagalbos mokymai vairuotojams, vykdo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie SAM. „Šio centro specialistai atlieka planinius ir neplaninius patikrinimus, tad turint nusiskundimų dėl nekokybiškų mokymų labai svarbu, kad žmonės apie tai praneštų kontroliuojančiai institucijai, kad ji galėtų imtis veiksmų. Patikrinimų metu gali būti vertinama dokumentacija, kitos atitiktys. Taip pat gali būti stebimas pats mokymo procesas taip siekiant užtikrinti jo kokybę“, - aiškina jis.
Reikalavimus pirmosios pagalbos mokymams numato sveikatos apsaugos ministro patvirtintas Privalomojo pirmosios pagalbos mokymo organizavimo aprašas. Privalomojo mokymo programą rengti ir tvirtinti gali juridinis ar fizinis asmuo, įgijęs nustatytą išsilavinimą ir turintis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią licenciją. Vienoje mokymo grupėje gali būti ne daugiau kaip 25 žmonės.
Teorinių žinių ir įgūdžių įvertinimas atliekamas tokia tvarka:
- Teorinių žinių testai sudaromi iš 20 klausimų, atsitiktinai pasirinktų iš ne mažiau kaip 100 klausimų, parengtų mokymų vykdytojo.
- Teorinės žinios vertinamos teigiamai, jeigu teisingai atsakoma į 70 proc. pateiktų klausimų.
- Privalomojo pirmosios pagalbos mokymų praktiniams įgūdžiams įvertinti atliekama praktinė užduotis, atsitiktinai pasirinkta iš ne mažiau kaip 30 užduočių, parengtų mokymo vykdytojo.
- Praktinės užduoties atlikimas vertinamas teigiamai teisingai atlikus pateiktą užduotį.
Privalomojo pirmosios pagalbos mokymo metu išlaikiusiems teorinių žinių testą ir gavusiems teigiamą praktinės užduoties įvertinimą, mokymą vykdantis fizinis arba juridinis asmuo išduoda Sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimą. Pažymėjimo tekste nurodomi atestuoto asmens vardas ir pavardė, gimimo data, profesijos ir veiklos srities pavadinimas, pagrindinio ar tęstinio mokymo programos, pagal kurią buvo atestuotas, trukmė, pavadinimas ir kodas, pažymėjimo galiojimo laikas (jeigu nustatytas mokymo periodiškumas).
Veiksmai eismo įvykio vietoje
Įvykio vietos apsauga ir būklės įvertinimas
Pastebėjus incidentą ir sustojus prie įvykio vietos, specialistai pataria atsargiai prieiti prie automobilio, kuris pateko į avariją. Jeigu automobilis dar veikia, išjunkite jo variklį ir, jei įmanoma, įspėkite kitus eismo dalyvius. Tokiais veiksmais siekiama apsaugoti ne tik sužeistąjį, bet ir save, praeivius ir netrukus atvyksiančius gelbėtojus. Tai gali būti eismo sustabdymas (įspėjamasis trikampis), kietų daiktų pašalinimas, kad būtų išvengta sužalojimų, arba net žmonių, esančių netoli pavojaus, evakuacija. Veiksmai, kurių imsimės, priklauso nuo nukentėjusiojo padėties ir pavojaus. Turime teisingai įvertinti situaciją ir tinkamai elgtis gaisro, avarijos ar griūties atveju.
Nukentėjusiojo būklės patikrinimas apima pagrindinių gyvybinių funkcijų patikrinimą, patikrinimą, ar jis kvėpuoja ir suvokia, kas vyksta, sužalojimo vietos nustatymą. Pirmiausia paramedikė perspėja, kad prieš imantis bet kokių veiksmų svarbu atskirti, ar pacientas yra trauminis, ar netrauminis. Netrauminis eismo dalyvis yra tas, kuriam neįtariame stuburo traumos. Visų pirma, reikia įsitikinti, kad mums yra saugu prieiti prie galimai nukentėjusio žmogaus.
Priejus prie nukentėjusiojo, jei jis yra sąmoningas, galite jį apklausti, paklausti, ar jam viskas gerai, ar jis jus girdi. Jei žmogus nereaguoja nei į prisilietimą, nei į balsą, galime įtarti, kad jis iš tikrųjų yra nesąmoningas.
Pagalbos iškvietimas
Tuoj po pirminės įvykio apžiūros išsiaiškinkite, ar kas nors iškvietė gelbėtojus - jeigu to niekas nepadarė, tai pirmutinis dalykas, kurį turite atlikti. Dažniausiai skambinama greitosios pagalbos tarnybai (999), tačiau, priklausomai nuo situacijos, taip pat ugniagesiams (998) arba policijai (997). Tokiais atvejais labai dažnai pamirštama, kuris numeris yra teisingas, todėl yra vienas bendrasis skubios pagalbos telefono numeris - 112. Prieš skambindami nepamirškite suskaičiuoti nukentėjusiųjų žmonių kiekį bei įvertinkite jų pirminę būklę - tai naudinga informacija gelbėtojams.
Pranešdami apie įvykusią situaciją, nepamirškite pranešti, kur esate, kas nutiko, kiek yra sužeistųjų ir kaip jie jaučiasi, taip pat savo vardą, pavardę ir kontaktinį telefono numerį. Labai svarbu pasirinkti konkretų asmenį šiai užduočiai atlikti. Jei žmonėms išmesime šūkį "tegul skambina tas, kas skambina", tikriausiai niekas to nepadarys, nes visi pagalvos ir tikrai kas nors kitas paskambins. Turi būti aiški žinutė: moteris raudonu paltu, džentelmenas su beisbolo kepuraite.
Gyvybės gelbėjimo veiksmai iki medikų atvykimo
Tolesni veiksmai turi būti labai argumentuoti. Siūloma nejudinti nukentėjusių, esančių automobilyje, nebent jiems grėstų tolimesnis pavojus. Nežinant sužeidimo laipsnio, galima dar labiau pakenkti. Anot medikės, pirmas dalykas, ką turėtų įsisąmoninti norintys padėti žmonės - jokiu būdu negalima bandyti nukentėjusiojo traukti iš automobilio, guldyti jį į savo transporto priemonę ir kažkur vežti. Taip pat negalima bandyti įstatyti į vietą lūžusių ir pasisukusių galūnių. Taigi, žymiai geriau skubiai iškviesti medikus ir iki jų atvykimo būti su nukentėjusiuoju ir palaukti jų atvykstant.
Reikalas tas, kad iš pirmo žvilgsnio sunku nustatyti, kokie yra sužalojimai ir kas pakenkta. Išorinis kraujavimas matyti, o, tarkim, pažeisti kaklo slanksteliai vizualiai nematomi. Bandant tokį žmogų judinti, jį galima sužaloti dar labiau. Tiek stuburas, o ypač jo kaklo dalis, yra labai jautrios vietos. Kaklo dalis yra dar ir labai paslanki, tad avarijų metu ji dažnai pažeidžiama. Jei avarijos metu žmogus buvo išsviestas iš automobilio, tuomet būtina steriliais tvarsčiais stabdyti kraujavimą prispaudžiant tvarstį prie žaizdos. Jei avarija įvyko mieste, verčiau praneškite apie ją bendruoju pagalbos telefonu 112, kuo tiksliau nupasakokite vietą, išeikite pasitikti medikų, tik nelieskite nukentėjusiojo.
Tokiose situacijose turime imtis visų atsargumo priemonių, kad užtikrintume savo sveikatą ir saugumą. Apsauginės pirštinės arba paprastas plastikinis maišelis, į kurį galime suvynioti rankas, apsaugos mus nuo galimos infekcijos. Žinoma, padėjus žmogui, svarbu iš karto nusiplauti rankas, kad užkrato neplistų į kitas vietas.
Atminkite, kad nukentėjęs gali būti patyręs šoką. Jokiu būdu neduokite jiems nieko nei valgyti, nei gerti. Paprastai nelaimingų atsitikimų aukos jaučiasi per šalta dėl šoko. Todėl norint išgyventi, labai svarbu išlaikyti juos šiltus.
Praktiniai pirmosios pagalbos žingsniai
Sąmoningo ir nesąmoningo nukentėjusiojo įvertinimas
Jeigu įtariate, kad nukentėjusysis be sąmonės, reikia pamėginti užmegzti kontaktą su juo. Priėjus reikia švelniai jį suimti už pečių ir garsiai paklausti, kas atsitiko. Jei neatsako, pamėginti patapšnoti per skruostus ir stebėti, ar yra kokia reakcija. Jeigu reakcijos nėra, žmogus be sąmonės. Kvėpavimą galima patikrinti ir prie burnos ir nosies pridėjus ranką - jei oras judės, delnas tai pajus. Patikrinkite kvėpavimo takus - jie turi būti laisvi ir atviri. Jei kvėpavimo takai yra atviri, patikrinkite kvėpavimą iki 10 sekundžių.
Jeigu žmogus kvėpuoja, bet nereaguoja į aplinką, manome, kad jis komos būsenos. Tokiu atveju kyla uždusimo pavojus - liežuvio šaknis gali uždaryti viršutinius kvėpavimo takus. Jei taip atsitinka, sustoja kvėpavimas ir žmogus pamėlsta. Siekiant to išvengti, būtina atsargiai, nejudinant galvos, pakelti apatinį nukentėjusiojo žandikaulį. Tada liežuvio šaknis pasitraukia nuo kvėpavimo takų ir, jei žmogus gyvas, jis giliai įkvepia. Jei žmogus nėra sąmoningas, reikia jį paguldyti ant šono, nes jei yra smegenų trauma, kad neužspringtų, neužsikirstų liežuvis.
Paramedikė A. Podosetnikova pabrėžia, kad vairuotojams skirtų mokymų metu svarbiausia išmokti atpažinti pavojingą būklę ir atlikti pradinį gaivinimą nesąmoningos būsenos eismo dalyviui, nes anksti pradėtas dirbtinis kvėpavimas labai padidina žmogaus tikimybę išgyventi.
Pirmiausia gydykite tyliausią žmogų; jie dažniausiai būna rimčiau sužeisti arba negali kvėpuoti. Kita vertus, žmonės, kurie gali kalbėti ar šaukti, gali kvėpuoti, todėl gali būti gydomi šiek tiek vėliau. Jei negirdite jokių kvėpavimo garsų, patikrinkite, ar jo/jos burnoje nėra kliūčių.
Dirbtinis kvėpavimas ir išorinis širdies masažas
Jei po 10 sekundžių neišgirstame nei vieno įkvėpimo ir iškvėpimo, arba jei kvėpavimas tėra paviršutiniškas, tokiu atveju reikia pereiti prie išorinio širdies masažo - krūtinės ląstos paspaudimo ir dirbtinio kvėpavimo. Ruošiantis atlikti dirbtinį kvėpavimą būtina pražiodyti nukentėjusįjį ir išvalyti žmogaus burnos ertmę. Tai galima padaryti su medžiagine servetėle arba nukentėjusiojo marškinių kampu, apsukę kampą aplink pirštus. Atliekant dirbtinį kvėpavimą yra naudojamos specialios apsaugos kaukės: apsauginė plėvelė su vožtuvu viduryje. Įstačius vieną kandiklio galą nukentėjusiajam į burną, kitą įsikandus patiems, būsim garantuoti, kad nepakenksime nei jam, nei sau.
Dirbtinis kvėpavimas daromas labai paprastai - reikia du kartus įpūsti oro ir 30 kartų paspausti jėga krūtinės ląstą ties krūtinkauliu, kad pastarasis pajudėtų apie 5 cm stuburo link. Pūtimas turi trukti vieną sekundę (naudokite švelnų pūtimą mažam vaikui). Spausti reikia krūtinkaulį - sritį, esančią tarp spenelių. Ant jos uždėti abi rankas, laikomas viena ant kitos. Rankos būtinai turi būti tiesios. Pečiai - virš spaudžiamo taško, o kojos pražergtos tokiame plotyje, kad būtume stabilūs. Spausti turime ne rankomis, o naudodami viso kūno svorį. Įspausti reikia apie 5 centimetrus - tam turi būti naudojama didelė jėga. Paspaudimų tempas - 100-120 kartų per minutę. Vaikui naudokite vieną delną. Vieno ciklo metu reiktų paspausti apie 15 kartų.
Padarius 30 tokių įspaudimų, turime atlikti du įkvėpimus. Jei žmogaus nepažįstam ir bijome daryti įkvėpimą, pakanka ritmiškai spaudinėti krūtinę apie dvi minutes, o tada pasikeisti su aplinkui esančiais žmonėmis. Maždaug po tiek laiko pavargstama taip, jog spaudimai tampa neefektyvūs. Miesto ribose greitoji medicinos pagalba įprastai atvažiuoja po 3-4 minučių, tad ilgai to daryti nereikės. Tol, kol atvyksta gelbėtojai, spaudinėti krūtinę svarbu tam, kad užtikrintume nukentėjusio kraujotaką į smegenis.
CPR veiksme | 3D žvilgsnis į kūno vidų
Kraujavimo stabdymas ir nudegimų gydymas
Jeigu nukentėję kraujuoja, pirmiausiai patikrinkite, ar nieko nėra žaizdoje, pavyzdžiui, stiklo. Jei nieko nėra įstrigusio, tvirtai žaizdą apriškite. Nespauskite žaizdos vidurio - aptverkite ją iš abiejų pusių. Uždėkite tamponą ant žaizdos ir pritvirtinkite jį tvarsčiu ar audeklo juosta. Naudokite švariausią medžiagą, kuri yra prieinama. Apsimovus pirštines iš pirmosios pagalbos vaistinėlės, iš binto padaromas tvarstis, kuris uždedamas ant žaizdos ir prispaudžiamas ranka arba uždėjus kitą bintą, pribintuojama. Reikia, kad žaizda būtų užspausta. Dėti varžtus ant galūnių, iš jų kraujuojant, negalima. Reikia uždėti tik spaudžiamąjį tvarstį. Jei kraujuojanti žaizda yra rankoje, bet ranka nelūžusi, pakelkite ją iki širdies lygio, kad sumažėtų kraujavimo srovė.
Jeigu pastebite nudegimą, pabandykite jį atvėsinti, panardinant jį į švarų, šaltą vandenį ar panašų netoksinį skystį mažiausiai 10 minučių.
Svarbiausia - nežaloti ir išlaikyti ramybę
Trauminiam pacientui pirmoji pagalba suteikiama taip pat, tik iš pradžių svarbu fiksuoti galvą neutralioje padėtyje ir jos nejudinti, neatlošti. Jei sužeistasis nejuda arba yra nepatogioje padėtyje, NEJUDINKITE jo be tinkamos pagalbos ir palaikymo. Nedelsdami gaukite pagalbos.
Dar vienas pavojus, su kuriuo dažniausiai susiduria traumas patyrę motociklų vairuotojai ir keleiviai - vėmimas. Patyręs galvos traumą, kai būna galvos smegenų sukrėtimas ar sumušimas, nukentėjusysis gali pradėti gausiai vemti. Jeigu jis bus be sąmonės ir gulės ant nugaros, vėmimo masės gali jį tiesiog uždusinti, jeigu jų įkvėps. Siekiant šito išvengti, vemiantį nukentėjusįjį atsargiai, geriausiai keliese, paversti ant šono. Taip išvengsite bet kokios tikimybės, kad asmuo užsprings.
Kol yra beverčių mokymų paklausa, tol yra ir pasiūla. Tačiau, kaip dažnai būna, teorija ir praktika gerokai skiriasi. Kalbant apie smalsuolius, reiktų priminti ugniagesių gelbėtojų mintį: „Negali padėti, netrukdyk", o skubantiems į pagalbą priminti, kad svarbiausia yra nepakenkti.
Pirmosios pagalbos įgūdžių įgijimas ir atnaujinimas
Pirmą kartą su pirmąja pagalba susiduriame jau mokykloje. Saugos mokymo pamokose mokomės, kaip elgtis ir kokių veiksmų imtis pamačius žmogų, kuriam reikia pagalbos. Be to, yra daug pirmosios pagalbos kursų, į kuriuos galime užsirašyti. Paramedikė neabejoja, kad kokybiška mokymų metu rodoma vaizdinė medžiaga yra naudinga, tačiau mokantis suteikti pirmąją pagalbą būtina visus teorijoje išdėstomus veiksmus atlikti ir praktiškai. „Praktiniai kursai turi sudaryti 60 proc. viso kurso. Kai juos vykdau pati, visuomet prašau mokinių pakartoti mano rodomus veiksmus ir dažnai tenka girdėti sakant, kad tuomet viskas atrodo kitaip, nei klausantis teorijos“, - aiškina paramedikė.
Pašnekovė įsitikinusi, kad vieną kartą išklausyti pirmosios pagalbos kurso nepakanka - žinias reikia nuolat pasikartoti ir atnaujinti. Nenaudojamos žinios labai greitai pasimiršta, todėl kursą rekomenduojama pasikartoti kasmet. Mokymai turėtų būti atliekami pasitelkiant priemones, kurias auditorija galėtų išbandyti pati. Galų gale, mokytojai turėtų praleisti tik tuos, kurie iš tikro sugebėtų suteikti pirmąją pagalbą. Atsimenu, dar mokykloje mums vyko pamoka, kurios metu instruktoriai atsivežė manekeną, kuriam buvo galima padaryti dirbtinį kvėpavimą. Kiekvienas galėjo susivokti, kokia jėga reikia spaudinėti krūtinę. Tas pats turėtų būti taikoma ir vairuotojams.
Kodėl vairuotojams būtina mokėti suteikti pirmąją pagalbą?
Šiemet Lietuvos keliuose autoįvykių metu sužeista daugiau nei 1800 asmenų. Beveik pusės avarijų priežastis - nesaugus greitis. Šiemet eismo įvykiuose žuvo 53 vyrai (amžiaus vidurkis 47-ri metai) ir 22 moterys (amžiaus vidurkis 49-ri metai). Tarp žuvusiųjų - 3 nepilnamečiai. Palyginimui pernai per tą patį laikotarpį buvo keliais šimtais avarijų ir sužeistųjų mažiau.
Pirmosios pagalbos kursai vairuotojams yra būtini siekiant užtikrinti saugumą kelyje, padėti gelbėti gyvybes ir būti pasirengusiems nelaimėms:
- Greita pagalba avarijų metu: Kelyje avarijos gali įvykti bet kada, o greitoji pagalba gali užtrukti. Vairuotojas, turėdamas pirmosios pagalbos žinių, gali suteikti gyvybiškai svarbią pagalbą sužeistiesiems, kol atvyks profesionalūs medikai.
- Gyvybių išsaugojimas: Ankstyva ir tinkama pirmoji pagalba gali išgelbėti gyvybę, ypač tais atvejais, kai sužeistasis turi rimtų traumų ar kraujavimą.
- Saugumo didinimas kelyje: Vairuotojai, kurie žino, kaip tinkamai reaguoti avarijos metu, sukuria saugesnę aplinką kelyje.
- Teisinis reikalavimas: Daugelyje šalių, įskaitant Lietuvą, pirmosios pagalbos žinios yra privalomos norint gauti vairuotojo pažymėjimą.
- Savimonės ir atsakomybės ugdymas: Pirmosios pagalbos kursai skatina vairuotojus būti labiau sąmoningais ir atsakingais dalyviais kelyje.
- Streso valdymas ekstremaliose situacijose: Pirmosios pagalbos kursai moko, kaip išlikti ramiai stresinėse situacijose ir priimti sprendimus, kurie gali būti lemiami.
tags: #ar #privaloma #pirmoji #pagalba #avarijos