Pasiruošimas žiemai: kodėl tai svarbu?
Artėjant žiemai, automobilių savininkai vis dažniau susiduria su klausimu, ar jų transporto priemonė bus pasirengusi užsivesti net esant itin žemai temperatūrai. Šaltas oras, drėgmė ir druska keliuose kelia didelius iššūkius kiekvienam automobiliui. Tinkama automobilio priežiūra yra būtina sąlyga saugiam ir sklandžiam važiavimui šaltuoju metų laiku.
Akumuliatoriaus gyvybinė svarba šaltyje
Akivaizdžiai silpnoji automobilio vieta žiemos metu paspaudus šalčiui yra akumuliatorius. Žema temperatūra stabdo chemines reakcijas akumuliatoriaus viduje, o tai silpnina jo gebėjimą tiekti elektros energiją varikliui užvesti.
Šalčio poveikis akumuliatoriaus veikimui
Jau esant 0 °C temperatūrai, akumuliatorius praranda apie 10 proc. savo galios, esant -10 °C temperatūrai, nuostoliai viršija 30 proc., o esant -20 °C - jau beveik 50 proc. galios, palyginti su talpa esant +20 °C. Šie duomenys atspindi iki galo įkrauto, gerai veikiančio akumuliatoriaus nuostolius. Žiemą reikia daugiau energijos varikliui užvesti, nes jis sunkiau sukasi. Be to, žiemą naudojame daugiau elektrinės įrangos automobilyje - šildome sėdynes, langus, veidrodėlius, naudojame kitus prietaisus, kurie papildomai apkrauna akumuliatorių. Visa tai lemia, kad net ir naujas, kokybiškas akumuliatorius žiemą dėvisi sparčiau, jei jis tinkamai neprižiūrimas.
Akumuliatoriaus būklės patikra ir priežiūra
Kada ir kur tikrinti?
Norint išvengti problemų žiemą, rekomenduojama prieš šaltąjį sezoną patikrinti akumuliatoriaus būklę. Tai galite padaryti autoservise. Naudodamiesi multimetru galite akumuliatorių patikrinti ir patys, bet gauti rezultatai bus tik preliminarūs. Išsamiai akumuliatoriaus patikrai reikalingi tam skirti prietaisai ir įranga, tad geriau akumuliatoriaus patikrą patikėti autoservisui.
Įtampos ir įkrovimo lygio stebėjimas
Geros būklės akumuliatoriaus įtampa turėtų būti apie 12,6-12,8 V. Jei įtampa mažesnė nei 12,4 V, tai gali būti pirmas ženklas, kad akumuliatorius nusilpęs ir jam reikia priežiūros arba net pakeitimo. Taip pat reikėtų įsitikinti, ar generatorius pakankamai krauna akumuliatorių, kai automobilis užvestas. Jei krovimo lygis nepakankamas (turi būti 13,9-14,5 V), tai reiškia, kad akumuliatorius nuolat veiks esant mažai įtampai, o tai greitina jo susidėvėjimą.
Jei ant akumuliatoriaus gnybtų pastebite korozijos ar oksidacijos požymių, verta juos nuvalyti. Oksiduoti gnybtai blogina elektros perdavimą, todėl gali atsirasti kontaktų problemų. Švarūs akumuliatoriaus poliai sumažina pasipriešinimą srovės tekėjimui į gnybtus.
Ilgesnio akumuliatoriaus tarnavimo užtikrinimas
- Vengti trumpų kelionių: Trumpi atstumai, kai variklis neįšyla iki darbinės temperatūros, neleidžia generatoriui pakankamai įkrauti akumuliatoriaus. Žiemą rekomenduojama planuoti keliones taip, kad automobilis galėtų ilgiau veikti ir akumuliatorius gautų pakankamą įkrovą.
- Naudoti įkroviklį: Jei jūsų automobilis ilgą laiką stovi nejudinamas, akumuliatorius gali išsikrauti. Tokiu atveju patariama naudoti automatinį įkroviklį, kuris palaikys optimalų įkrovos lygį.
- Laikymas šiltoje vietoje: Jei įmanoma, laikykite automobilį šiltesnėje vietoje, pavyzdžiui, garaže. Taip akumuliatorius bus mažiau veikiamas šalčio ir ilgiau išlaikys talpą. Jei garažo neturite, galite naudoti specialius izoliacinius dėklus, kurie padeda apsaugoti akumuliatorių nuo šalčio.
- Papildomos priemonės: Prieš didelius šalčius automobilyje reikėtų turėti užvedimo laidus arba nešiojamą akumuliatoriaus užvedimo įrenginį, vadinamąjį „boosterį“.
- Akumuliatoriaus tarnavimo laikas: Akumuliatoriaus tarnavimo laikas yra apie 4-6 metus, tačiau intensyvus naudojimas žiemos metu gali šį laiką sutrumpinti. Jo būklę rekomenduojama tikrinti bent kartą per metus, o jei akumuliatorius yra senesnis nei 3 metų, tikrinti reikėtų dažniau.
Mechaniko pagalba akumuliatoriaus priežiūrai
Mechanikas autoservise gali atlikti išsamią akumuliatoriaus patikrą. Jis patikrins akumuliatoriaus polių būklę (juos gali reikėti nuvalyti), gnybtų būklę, masės laidų ir jų kontaktų būklę, nes jie gali būti surūdiję ir sukelti variklio paleidimo sutrikimus. Taip pat jis patikrins, kaip akumuliatoriaus pritvirtintas - jo tvirtinimas turi būti stabilus, kitaip jis gali būti rimtai pažeistas.
Senojo tipo akumuliatoriuose būtina patikrinti elektrolito lygį (jis turi būti toks, kad vidinės plokštelės būtų visiškai apsemtos) ir tankį. Šiuo metu populiariausiuose priežiūros nereikalaujančiuose akumuliatoriuose mechanikai tikrina ramybės būsenos įtampą ir įkrovimo įtampą. Mechanikas taip pat gali patikrinti srovės sąnaudas išjungus variklį. Jei ši srovė didesnė nei 0,1 A, žiemą akumuliatorius išsikraus daug greičiau. Jei mechanikas nustatys, kad akumuliatorius jau stipriai susidėvėjęs, jį verta keisti nauju, geriausiai priežiūros nereikalaujančiu, pasirinkus tinkamą produktą pagal automobilio gamintojo rekomendacijas.
Variklio ir eksploatacinių skysčių apsauga
Variklio ir jo sistemų apsauga nuo šalčio yra gyvybiškai svarbi, siekiant išvengti gedimų ir užtikrinti efektyvų automobilio veikimą.
Variklio šilumos palaikymas
Radiatoriaus grotelių apdangalai
Lengvas ir nebrangus būdas apsaugoti variklį nuo šalčio ir vėjo yra radiatoriaus grotelių apdangalų naudojimas. Pagrindinė jų funkcija - neleisti šaltam orui ir sniegui patekti į variklio skyrių, kuris turi būti šildomas iki optimalios darbinės temperatūros. Kai variklis greičiau sušyla, jis veikia efektyviau ir ekonomiškiau, nes sunaudoja mažiau degalų ir išskiria mažiau teršalų. Šie apdangalai ypač naudingi dyzeliniais varikliais varomoms transporto priemonėms, nes jos įšyla lėčiau nei benzininės ir yra labiau pažeidžiamos šaltame ore.
Papildomos šildymo sistemos
Automobiliai tampa vis taupesni, tačiau tai gali sukelti rūpesčių žiemą, nes šildymui naudojama variklio išmetamųjų dujų šiluma. Taupiai degalus naudojantys varikliai taip pat išskiria ir nedaug šilumos. Ši bėda ypač aktuali dyzelinių automobilių savininkams, kurių salonas dažnai nespėja įšilti trumpos kelionės metu.
- Stacionarūs šildytuvai: Padėti gali papildomo stacionaraus šildytuvo įrengimas. Sumontuoti tokį įtaisą trunka beveik visą dieną ir tai gali atlikti tik kvalifikuotas serviso darbuotojas.
- Elektriniai šildytuvai: Pigesni yra elektriniai šildytuvai, kurie integruojami variklio aušinimo sistemoje. Jų eksploatavimui būtinas buitinis 230 voltų elektros lizdas. Pranašumas: įjungus tokį šildytuvą, iškart galima įkrauti ir akumuliatorių.
- Gamykliniai sprendimai: Daugelyje naujesnių dyzelinių automobilių jau yra sumontuotas papildomas degalų šildytuvas ir dažnai jį galima padaryti visaverčiu salono šildytuvu.
Kai kalbama apie tradicines šildymo sistemas, galioja praktinė taisyklė: važiavimo laikas turi būti toks, kad visiškai įšiltų automobilio variklis ir salonas. Nesilaikantys šios taisyklės, rizikuoja iškrauti akumuliatorių, nes šildymo sistemos darbui reikalingas akumuliatoriaus maitinimas.
Automobilių, kuriuose sumontuota dujinė įranga, varikliai užvedami naudojant benziną. Aušintuvui gresiant užšalimui, jame esantis vanduo turi pašilti iki 50 laipsnių, tuomet įjungiamos dujos. Degalų mišinio sunaudojama daugiau, kad būtų palengvintas variklio užvedimas arba greičiau sušiltų katalizatorius. Esant šaltam varikliui, degalų mišinys ir jo sudeginimas nėra optimalūs.
Skysčių atsparumas šalčiui
Žema temperatūra itin neigiamai veikia eksploatacinius skysčius, todėl svarbu užtikrinti jų atsparumą šalčiui.
- Aušinimo skystis: Aušinimo skystyje turi būti pakankamai antifrizo. Daugelis gamintojų nurodo naudoti skystį, turintį -25 laipsnių užšalimo ribą. Itin greitai užšąla aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelis. Užšalusių variklių jokiu būdu negalima užvedinėti! Tokiais atvejais neveikia vandens siurblys, o tai gresia variklio gedimu, taip pat gali susidaryti kamščiai, kuriuos išstumia sušalęs vanduo.
- Variklio ir pavarų dėžės alyva: Dėl šalčio sutirštėja variklinė ir transmisinė alyva. Dėl to didėja variklio dėvėjimasis, nes judančios dalys dar nebūna pakankamai ja aprūpintos. Užsivesti nenorinčių dyzelinių variklių alyva turėtų būti pakeista į mažesnio klampumo alyvą, kad starteriui būtų lengviau sukti variklį.
- Langų plovimo skystis: Langų plovimo skysčio bakelį pripildykite žiemai tinkamu plovikliu, atspariu 20-30 laipsnių šalčio temperatūrai. Priešingu atveju jis užšąla, purkštukai užsikemša, o plastikinis bakelis gali sprogti.
- Dyzelinas: Būkite atsargūs pildydami degalus iš kanistro - jei jis dar pilnas vasarinio dyzelino, kyla grėsmė, kad degalai užšals. Esant itin žemai temperatūrai (žemiau -20 °C), reikia naudoti žieminį dyzeliną, nes jis yra atsparesnis šalčiui.
Kaip: patikrinti ir papildyti transporto priemonės skysčius
Kėbulo, stiklų ir durų priežiūra
Šaltis ir drėgmė neigiamai veikia ne tik mechaninius mazgus, bet ir automobilio išorę, todėl tinkama priežiūra yra būtina.
Kėbulo apsauga nuo korozijos ir sniego
- Rūdžių prevencija: Patikrinkite automobilio priekinę dalį, ar joje nėra akmenukų pažeistų vietų, o gilius dažų įtrūkimus būtina apdoroti. Tarp automobiliams skirtų priedų siūloma dažų pieštukų; tinkamą spalvos kodą rasite automobilio techninėje knygelėje.
- Vaškavimas: Norint apsaugoti mašinos dažus nuo aplinkos poveikio, juos patartina padengti vašku. Tai reikia kartoti kas keturis ar šešis mėnesius.
- Plovimas: Žiemą privaloma reguliariai apsilankyti plovykloje. Prieš įvažiuojant į automatinę plovyklą, automobilį reikia nuplauti aukšto slėgio vandens srove. Taip pat rinkitės programą su džiovinimu ir pirminiu skalavimu, kuris nuplaus ledą ir didelius nešvarumus, išvengiant įbrėžimų.
- Dugno ir arkų priežiūra: Patikrinkite slenksčių kampus (riba tarp automobilio dugno ir sparnų), ar ten nėra susikaupusio purvo. Čia dažnai galima rasti susirinkusių lapų, kelio purvo, o tai puiki terpė rastis rūdims. Senesnius automobilius verta pakelti keltuvu ir patikrinti dugną. Jei matyti rūdžių, iš pradžių reikia jas pašalinti metaliniu šepečiu, po to tas vietas užtepti rūdžių surišėju, o pabaigoje - apdoroti automobilio dugną specialia apsaugos priemone.
- Sniego valymas: Net jei automobiliu niekur nevykstate, patariama reguliariai nuvalyti nuo jo sniegą. Ilgainiui besisluoksniuojantis sniegas, ypač esant atodrėkiams, pasunkėja ir gali daryti papildomą spaudimą automobilio konstrukcijoms - stogui, variklio gaubtui ar kitoms kėbulo dalims. Po kiekvienos kelionės žiemos sąlygomis reikėtų išvalyti ratų arkas. Jose besikaupiantis ir prišąlantis sniegas ar ledas gali turėti įtakos važiavimo komfortui ar net sukelti mechaninius pažeidimus.
Stiklų ir valytuvų priežiūra
- Atitirpinimas: Esant apšalusiems automobilio langams, geriausia naudoti aerozolinį atitirpinimo skystį. Jokiu būdu nenaudokite karšto vandens, nes staigus temperatūrų skirtumas gali suskaldyti stiklą ar sukelti ilgą įtrūkimo juostą. Sniegą ir ledą rekomenduojama šalinti tik minkšta, specialiai tam skirta šluotele - jokiu būdu ne kastuvėliu ar buitine šluota. Pirmiausiai stiklą atitirpinti, o tik tuomet švelniai valyti, taip išvengiant įbrėžimų ir pažeidimų. Grandant ledą, po visą stiklą stumdomos purvo dalelės, kurios gali būti labai kietos ir subraižyti stiklą.
- Valytuvai: Užšalusius valytuvus galima atitirpinti užpylus langų plovimo skysčio koncentrato, šiek tiek palaukti ir tada kilstelėti juos nuo stiklo. Jokiu būdu negalima bandyti jėga jų atplėšti nuo stiklo, taip gali būti pažeistos jautrios valymo juostelės.
- Vidinis rasojimas: Iš vidaus užšalęs lango stiklas byloja apie tai, kad į automobilį patenka per daug drėgmės. Pirmiausia būtina panaikinti drėgmės atsiradimo priežastis. Dažniausiai dėl to kaltos įtrūkusios sandarumo detalės arba užsikimšęs salono filtras. Taip pat gali būti, kad drėgmė į automobilį patenka kartu su prie batų prilipusiu sniegu. Kai priežastis išsiaiškinama, automobilį reikia gerai išdžiovinti.
Durų, spynelių ir sandariklių apsauga
Dėl drėgmės ir žemos temperatūros durų tarpinės gali prišalti, o spynos - užšalti.
- Tarpinės: Norint išvengti nemalonių siurprizų po šaltos nakties, durų tarpinėms rekomenduojama naudoti silikoninį pieštuką arba tepalą. Tai veiksminga prevencinė priemonė, padedanti išvengti jų prišalimo.
- Spynos: Spynoms patariama turėti specialų atitirpiklį, kurį svarbu laikyti ne automobilyje, o namuose ar kišenėje (galima padėti po variklio dangčiu).
- Plovimas: Prieš didelius šalčius rekomenduojama automobilio neplauti, jei nėra galimybės jo kruopščiai išdžiovinti.
Padangos ir stabdžių sistema
Tinkamas automobilio „apavas“ ir veikianti stabdžių sistema yra svarbiausias dalykas, kurio reikia saugiai važiuoti šaltuoju metų laiku.
- Žieminės padangos: Geros žieminės padangos yra privalomos!
- Sniego grandinės: Jei važiuojama į kalnus, bagažinėje reikia turėti ir sniego grandines. Patarimas: pabandykite užsidėti jas ant padangų nors kartą prieš važiuodami slidinėti.
- Padangų slėgis: Šaltyje krenta padangų slėgis, tad būtina jį reguliariai tikrinti (kas 14 dienų arba prieš ilgesnes keliones). Netinkamas slėgis gali turėti įtakos tiek automobilio valdymui, tiek padangų dėvėjimuisi. Be to, dauguma sandarinimo priemonių (pvz., padangų remonto putos), esant žemoms temperatūroms, tampa klampios, o pripūsti padangą per ventilį reikia labai daug jėgos.
- Stabdžių sistema: Kai automobilis ilgesnį laiką stovėjo nenaudojamas, ypač atsargiai reikėtų elgtis su stabdžių sistema. Dėl drėgmės, šalčio ir ilgesnių automobilio nenaudojimo laikotarpių stabdžių diskai gali „sulipti“, todėl pradėjus važiuoti rekomenduojama judėti lėtai, vengti staigių manevrų ir pirmuosius kilometrus stabdyti švelniai, leidžiant stabdžių sistemai palaipsniui atsistatyti.
Saugus vairavimas ir stovėjimo ypatumai
Net ir puikiai paruoštas automobilis reikalauja atsargumo žiemą. Tinkama stovėjimo vieta ir atsakingas elgesys kelyje sumažina rizikas.
Tinkamos stovėjimo vietos pasirinkimas
Tinkamai parinkta stovėjimo vieta palengvina automobilio paruošimą kelionei ir sumažina žiemos metu atsirandančių techninių problemų riziką. Jei ne kiekvienas vairuotojas turi pastogę savo automobiliui, jei šis nuolat stovi lauke, svarbu tinkamai pasirinkti stovėjimo vietą.
- Vengti kelių arterijų: Jei įmanoma, nesirinkite jos greta pagrindinių kelių arterijų - čia važinėja sniego valymo technika, kuri barsto žvyrą ir druską.
- Vengti medžių: Geriau nestatyti automobilių po medžiais, nes krintantys lapai gali užkimšti vandens nutekėjimo angas ir salonas prisipildys vandens, o nulūžusios šakos garantuos kėbulo įlenkimus. Vengti statyti automobilį po medžiais, ant kurių šakų kaupiasi sniego sluoksnis - nuslinkęs sniegas ar nulūžusi šaka gali sulankstyti automobilį ar kitaip jį pažeisti.
- Krušos atveju: Esant krušos pavojui, automobilį reikia pastatyti kaip galima labiau apsaugotoje vietoje, pavyzdžiui, po tiltu. Skardą taip pat galima apsaugoti kartonu ir brezentu.
- Šiltesnės vietos: Draudimo ekspertas per šalčius, esant galimybei, automobilį pataria laikyti garaže - tai padeda apsaugoti jį nuo tiesioginio šalčio, sniego ir ledo poveikio. Alternatyva gali būti stoginė, po kuria automobilis mažiau apšąla ir neapsninga. Dar palankesnė aplinka - požeminė stovėjimo aikštelė, kurioje temperatūra dažniausiai nenukrenta iki neigiamos.
- Sniego samplaikos: Žiemos metu riziką automobiliui kelia ir į krūvas sustumtas, sukietėjęs sniegas. Įvažiavus į kieto sniego samplaiką, galima apgadinti automobilio kėbulo dalis - dažniausiai priekinius ar galinius bamperius.
Bendrieji patarimai saugumui
- Žibintų valymas: Ne mažiau svarbu užtikrinti, kad būtų nuvalyti žibintai - tai ne tik eismo saugumo klausimas, bet ir kelių eismo taisyklių reikalavimas.
- Variklio užvedimas: Jei variklis neužsiveda per penkias sekundes, tikimybė, kad starteris susidėvės, labai padidėja. Todėl bandymas užvesti mašiną neturėtų ilgai trukti. Intervalas tarp mėginimų užvesti mašiną turėtų būti bent 30 sekundžių. Dideli variklio sūkiai, esant šaltam varikliui, turėtų būti tabu.
- Klimato kontrolė: Klimato kontrolės sistema naudinga ir žiemą, nes kartu su ventiliatoriumi ji greičiau pagerina matomumą per užrasojusius automobilio stiklus. Be to, cirkuliuojantis aušinimo skystis mažina kondicionieriaus siurblio gedimo pavojų. Dauguma kondicionierių turi lauko temperatūros jutiklius, kurie, esant mažesnei nei minus 5 °C temperatūrai, neleidžia įsijungti kompresoriui, apsaugodami nuo gedimų, kurių gali atsirasti sušalus vandeniui.
- Vairuotojo apranga: Jei apranga per stora, saugos diržas nepakankamai priglunda prie kūno. Įvykus avarijai diržas optimaliai nebeapsaugo ir vairuotojas gali net išslysti iš diržo.
- Atsarginės dalys: Automobilio pirštinių dėtuvėje turėtų būti atsarginių lempučių ir saugiklių komplektas.
Prastesnis matomumas ir tamsa, netinkamas padangų slėgis ar neparuošti žibintai ir šoniniai veidrodėliai žiemą išaugina eismo saugumo riziką. Tinkama automobilio priežiūra tampa būtina sąlyga saugiam ir sklandžiam važiavimui.
tags: #ar #prie #salcio #susala #produktai #automobiliai