Frankfurto miesto gyventojai jau gavo pranešimus, kad nuo 2019 m. vasario mėn. į miesto centrą negalės įvažiuoti senesnių modelių dyzeliniais automobiliais. „Dyzelino klausimas“ ir diskusijos pasiekia ir tikrus dyzelio gerbėjus - lietuvius. Mūsų partnerio, naudotų automobilių pardavėjo „Autipa“ teiravomės, kada pirkėjui verta rinktis dyzelinį ar benzininį automobilį. Automobilio variklio tipas yra svarbus dėl daugybės priežasčių, pavyzdžiui, nuo to, kokį kurą naudosite, tiesiogiai priklausys jūsų automobilio eksploatavimo išlaidos. Transporto priemonės, naudojančios šios degalus, turi vidaus degimo variklius. Nesvarbu, kokio automobilio ieškote, tiek benzininiai, tiek dyzeliniai modeliai turi privalumų ir trūkumų.

Dyzelinių ir benzininių automobilių palyginimas

Pagrindiniai skirtumai ir eksploatacijos kaštai

Pagrindiniai skirtumai visais laikais buvo kuro sąnaudos ir eksploatavimo kaštai. Dyzelinis variklis dažniausiai sunaudoja mažiau kuro, bet jo remontas gali kainuoti brangiau. Benzininio variklio kuro sąnaudos yra didesnės, tačiau aptarnavimas - dažniausiai pigesnis. Paprastai dyzelinių automobilių draudimas kainuoja brangiau nei benzininių automobilių. Dyzelinių automobilių priežiūra paprastai yra brangesnė nei benzininių. Taip yra todėl, kad dyzeliniams varikliams reikia specialių degalų ir alyvos priedų, kurie gali būti brangūs. Be to, dyzelinių automobilių dalys dažnai yra aukštesnės kokybės nei benzininių automobilių, todėl vėliau gali tekti mokėti daugiau už remontą ir keitimą. Vienas didžiausių dyzelinių variklių trūkumų - brangus remontas. Kuro sistemos purkštukų, smagračio ir įvairių kietųjų dalelių filtrų keitimas gali atsieiti ne vieną tūkstantį eurų.

Palyginamoji lentelė: dyzelinio ir benzininio automobilio eksploatacijos kaštai ir kuro sąnaudos

Mitas apie taršą

Dažnai sakoma, kad dyzeliniai automobiliai teršia gamtą labiau už benzininius, bet lygiai taip pat teršti gali ir neprižiūrimas benzininis automobilis. Svarbiausia yra automobilio aptarnavimas laiku ir tinkamai autoservise. Dyzeliniai automobiliai įprastai išmeta daugiau kenksmingų azoto oksidų (NOx) nei benzininiai automobiliai. Tačiau naujesniuose dyzelinių variklių modeliuose NOx emisijos gerokai sumažintos ir prilygsta benzininiams automobiliams. Vienas iš pagrindinių dyzelinių automobilių privalumų yra tas, kad jie išmeta mažiau anglies dioksido (CO2) nei benzininiai automobiliai. Lietuvos tyrėjų duomenimis, tipiškas dyzelinis automobilis išmeta apie 15-20% mažiau CO2 nei panašus benzininis automobilis. Tačiau dyzeliniai automobiliai išmeta ir kitų kenksmingų teršalų, pavyzdžiui, azoto oksidų (NOx). Būtent jų neutralizavimui reikalinga papildoma įranga, kuri padidina dyzelinio variklio kainą. Tačiau dėl šios įrangos, naujausi dyzeliniai varikliai gali kone pilnai neutralizuoti šias emisijas. Todėl dėl technologijų pažangos naujesni dyzeliniai automobiliai yra daug švaresni už senesnius modelius.

Lietuvos vairuotojų pasirinkimai ir ekspertų nuomonės

Dauguma pirkėjų, kurie atvyksta pirkti automobilio, jau yra apsisprendę, kokia degalų rūšimi varomo automobilio jie ieško. Dažniausiai lietuviai renkasi dyzelinius mažalitražius automobilius dėl pigaus remonto ir žemų kuro sąnaudų. „Autoplius“ portalo vadovas Artūras Mizeras minėjo, kad šiuo metu daugiau nei pusė automobilių rinkos pasiūlos sudaro dyzeliniai automobiliai. V.Baršys pasakojo, kad dabar benzininių automobilių kainos pakilo net kelis kartus. Nors ir dyzelinių automobilių kainos išlieka aukštesnės nei benzininių, tačiau „Autoplius“ portale šias transporto priemones perka apie du trečdalius asmenų.

Tematinė nuotrauka: dyzelinis ir benzininis automobilis stovintys prie degalinės

Dyzelino pranašumai: mitai ir faktai

Visi dyzelinius variklius turintys automobiliai - blogi? Nereikia perdėti. Vien tik todėl, kad VW pateikė šiek tiek pagražintus taršos rodiklius, nevertėtų nurašyti visų dyzelinių automobilių ir kalti jų prie gėdos stulpo. Yra nemažai paaiškinimų, kodėl žmonės rinkdavosi taupius dyzelinius variklius:

  1. Svarbiausią priežastį, turinčią įtakos piniginei, pajaučia automobilio vairuotojas kiekvieną kartą pildamas degalų: litras dyzelino šiomis dienomis kainuoja maždaug 10 centų mažiau nei toks pat kiekis benzino.
  2. Nepaisant benzininių variklių pažangos, dyzelinis variklis, esant tokiam pačiam galingumui, sunaudoja mažiau degalų.
  3. Energijos tankio ir technikos rezultatas: 45 procentus energijos, gaunamos iš dyzelino, variklis paverčia galia.
  4. Dyzelinis variklis sunaudoja mažiau degalų, tad ir į aplinką skleidžia mažiau CO2 teršalų nei tokios pačios galios benzininis motoras.
  5. Ilgose kelionėse automobilis su dyzeliniu varikliu nuvažiuoja 1000 ir daugiau kilometrų toliau. Daug važiuojantieji mėgsta dyzelius: kas per metus „susuka“ daug kilometrų, sutaupo nemažą pinigų sumą.
  6. Taupūs varikliai pirmiausia leidžia neatsilikti nuo šiuo metu diktuojamų naujausių automobilių mados tendencijų: SUV ir visureigiai priimtinas sąnaudas pasiekia tik su dyzeliniais varikliais.
  7. Jokių abejonių: dyzeliniai varikliai turi bėdų dėl išmetamųjų dujų kiekio ir kuo mažesnio jų kenksmingumo, tačiau dauguma gamintojų jas išsprendžia. Tai tikra neteisybė, nes dyzelinė technika yra taupi, efektyvi ir padeda siekti klimato apsaugos tikslų. Daug tokių automobilių savininkų tuo yra įsitikinę ir patenkinti savo dyzeliniais „plieniniais žirgais“.

Dyzeliniai varikliai garsėja itin efektyviu degalų naudojimu. Vidutiniškai dyzelinių transporto priemonių degalų sąnaudos yra 20-30 proc. mažesnės, palyginti su benzininiais varikliais. Dyzeliniai varikliai sukuria didesnį sukimo momentą nei benzininiai varikliai, todėl puikiai tinka sunkiems kroviniams vežti ir vilkti. Todėl daugelis sunkvežimių ir visureigių yra varomi dyzelinu. Dyzeliniai varikliai sukurti taip, kad atlaikytų didesnes apkrovas, todėl yra patvaresni ir ilgaamžiškesni. Tinkamai prižiūrint dyzelinius automobilius, jų rida neretai viršija 300 000 kilometrų. Lyginant su dyzeliniais, benzininiai automobiliai dažniausiai pasižymi mažesniu triukšmo lygiu. Žinoma, triukšmingumo lygis priklauso ir nuo naudoto automobilio modelio.

Verslo perspektyva: Mokesčiai ir finansiniai spąstai

Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) pakeitimai

Nuo 2025 metų įsigaliojo Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) pakeitimai, kurių realų svorį įmonės visiškai pajuto šiemet. Šie pokyčiai yra tokie reikšmingi, kad iš esmės gali perbraižyti visą smulkių ir vidutinių įmonių automobilių parkų formavimo logiką. Jei esate verslo savininkas ar įmonės vadovas, kuris iš inercijos vis dar žvalgosi į tradicinį, „efektyvų“ ir daugybę metų bandytą dyzelinį visureigį, turite žinoti vieną labai aiškų dalyką: vedami senų įpročių, jūs plačiai atmerktomis akimis galite žengti į finansinius spąstus. Po PMĮ pakeitimų įmonių į sąnaudas atskaitoma automobilio įsigijimo kaina tapo susieta su jo išmetamo CO₂ kiekiu.

Infografika: CO2 emisijos ir Pelno mokesčio atskaitymų riba įmonėms

Savaime suprantama, elektromobiliai į aplinką neišmeta jokio CO₂, todėl jų galimų atskaitymų riba yra aukščiausia - siekia 75 tūkst. eurų. Tuo metu teršiantiems automobiliams nustatoma griežtesnė riba, kuri taršiausioms transporto priemonėms siekia vos 10 tūkst. eurų. Vadinasi, kuo daugiau CO₂ išmeta įmonės automobilis, tuo mažesnę jo vertės dalį galima įtraukti į leidžiamus sąnaudų atskaitymus. O tai potencialiai didina apmokestinamąjį pelną. Pavyzdžiui, jei renkamės prabangų, erdvų dyzelinį SUV, kuris peržengia 130 g/km anglies dvideginio emisijos ribą (dideli, visais ratais varomi visureigiai šią ribą peržengia beveik visada), į leidžiamus atskaitymus galima įtraukti tik iki 25 tūkst. eurų automobilio vertės. Jei CO₂ emisija perkopia 200 g/km, ši riba krinta iki visiškai menkų 10 tūkst. eurų. Net jei automobilis su išmania švelniojo hibrido sistema kažkokiu stebuklingu būdu telpa į 130 g/km rėmus, maksimali riba siekia 50 tūkst. eurų. Tokiu atveju didžiulė jo vertės dalis - atsižvelgiant į emisiją, nuo 30 tūkst. iki net 70 tūkst. eurų - įmonės balanse tampa tiesiog „negyvu svoriu“. Nuo šios milžiniškos sumos skaičiuojamas nusidėvėjimas bus priskiriamas neleidžiamiems atskaitymams. Tuo tarpu, pavyzdžiui, naujos kartos dideliam elektriniam visureigiui „Kia EV9“, kurio CO₂ emisija yra lygi nuliui, PMĮ numato maksimalią leidžiamų atskaitymų ribą - 75 tūkst. eurų. Užuot nurašius dešimtis tūkstančių į neleidžiamus atskaitymus ir mokėjus didesnius mokesčius, transporto priemonėms skirtos įmonės lėšos gali būti išnaudojamos maksimaliai efektyviai ir naudingiau aplinkai.

Eksploatacijos sąnaudų skirtumai: Dyzelinas vs. Elektromobilis

Mokesčiai - tik viena lygties pusė. Šiandien dyzelino kaina Lietuvoje sukasi apie 2,3 Eur už litrą ar net daugiau. Didelis dyzelinis visureigis miesto ir greitkelio režimu, net ir taupant degalus, sunaudos 8-10 litrų šimtui kilometrų. Tai reiškia apie 18,4-23 eurų išlaidų kiekvienam 100 km atstumo. Tuo tarpu didelio elektrinio visureigio „Kia EV9“ energijos sąnaudos yra visiškai kito lygio. Jei įkraunate automobilį įmonės teritorijoje, išnaudojate savo saulės elektrinės generuojamą energiją arba naudojatės naktiniais tarifais namuose, 100 kilometrų jums gali kainuoti vos 3-5 eurus. Netgi retkarčiais naudojantis viešosiomis greitojo įkrovimo stotelėmis, išlaidos lieka gerokai racionalesnės. Jei vertinsime standartinį įmonės automobilio 3 metų ir, tarkime, 90 tūkst. km naudojimo ciklą, vien energijos sąnaudų skirtumas gali lengvai pasiekti virš 10 tūkst. eurų sumą. Pridėkite prie to gerokai pigesnę techninę priežiūrą. Elektromobiliams nereikia keisti variklio alyvos, filtrų, brangių paskirstymo diržų ar degalų purkštukų, o dėl regeneracinio stabdymo net ir stabdžių kaladėlės dyla nepalyginamai lėčiau. Sudėjus šias sutaupytas eksploatavimo išlaidas su minėtu mokestiniu pranašumu, atotrūkis tampa toks drastiškas, kad dyzelinio modelio pirkimas įmonei šiandien atrodo kone kaip tyčinis finansinis sabotažas.

Grafikas: kuro/elektros sąnaudų palyginimas 100 km atstumui

Likutinė vertė ir gamintojo garantija

Automobilio nuvertėjimas yra didelė plika akimi nematomų išlaidų dalis. Vidaus degimo varikliai visoje Europoje susiduria su vis griežtesniais apribojimais. Įvažiavimo į didmiesčių centrus mokesčiai, brangstantys degalai ir prastėjantis tokių automobilių įvaizdis pamažu mažina jų paklausą antrinėje rinkoje. Kas iš tiesų norės pirkti naudotą, taršų, brangiai prižiūrimą dyzelinį visureigį po trejų ar penkerių metų, kai aplinkosaugos reikalavimai bus dar griežtesni? Šie automobiliai tampa savotišku finansiniu inkaru. O štai modernūs elektromobiliai turi stiprų kozirį. Jų brangiausiam mazgui - baterijai - visoje Europos Sąjungoje privalomai suteikiama bent 8 metų arba 160 tūkst. nuvažiuotų kilometrų garantija. Pavyzdžiui, „Kia“ siūlo vieną ilgiausių rinkoje, net septynerių metų (arba 150 tūkst. km), garantiją. Jei po trejų ar ketverių metų nuspręsite automobilį parduoti antrinėje rinkoje arba grąžinti pardavėjui po veiklos nuomos, jis vis dar turės ilgą, ramybę užtikrinančią gamintojo garantiją. O baterijai ji galios dar ilgiau. Tai padidina elektromobilio likutinę vertę ir patrauklumą kito pirkėjo akyse. Dyzeliniai automobiliai, kurių standartinės garantijos dažniausiai baigiasi vos po kelerių metų, šiandien tiesiog nebegali pasiūlyti tokios ilgalaikės įmonės turto vertės apsaugos.

Dabartinės tendencijos ir ateities perspektyvos

Ekspertų nuomonės apie dyzelinių automobilių ateitį

Daug žmonių nuoširdžiai bijo dėl to, kokį variklį pasirinkti. Spaudoje mirga nuo antraščių, kad dyzeliniams varikliams artėja paskutinioji. Reikia suprasti, kad toks rinkos pokytis negali įvykti nei per 5, nei per 10 metų. Dažnu atveju gamyklos turi didelių įsipareigojimų iki 2030 metų ar dar toliau į ateitį. Naudoto transporto pardavėjų asociacijos vadovas Vismantas Baršys laikosi nuomonės, kad tikrai nebus taip, jog nusiperki dyzelinę transporto priemonę ir vėliau jos negali parduoti: „Pasaulyje yra daug rinkų, kurioms šie draudimai yra nesvarbūs.“ Naujienų portalui lrytas.lt pasiteiravus, kaip vertina S.Gentvilo siūlymą, teigė, kad visas pasaulis eina vidaus degimo variklių ribojimo ir persėdimo į elektromobilius link, tačiau Lietuvoje tai greitai neįvyks: „Manau, kad mūsų visuomenė dar nėra pribrendusi prie elektromobilių, nes nėra infrastruktūros.“ Kauno automobilių turgaus direktorius Valentinas Naujanis mano, kad dabar nėra alternatyvos dyzeliniams automobiliams: „Europai siūloma apie 70-80 proc. dyzelinių transporto priemonių, todėl dabar negali būti jokios diskusijos, ar verta jį pirkti.“ Jis taip pat pabrėžė: „Jei kažkas priima įstatymus ir galvoja, kad mes kažką pakeisime... Per kažkiek metų, gal ir pakeisime, bet kol kas - ne. Kažkur neįleis - ką darysi, gal nereikia ir važiuoti į tą centrą? Manau, kad reikėtų žiūrėti labiau į kitus aspektus.“

Dyzelino istorija – kaip ES apsimetė kovojanti su klimato kaita, tuo pačiu nuodydama savo piliečius

Dyzelinių automobilių pasiūla ir paklausa

Kai aplinkos ministras Simonas Gentvilas pranešė, jog dyzelinių automobilių savininkų laukia nemalonūs pokyčiai - 2023 m. bus suvienodintas benzino ir dyzelino akcizas bei taršesnius dyzelinius automobilius planuojama neįleisti į miestų centrus ar kitur, - po šio pranešimo esą krito dyzelinių automobilių paklausa. „Autoplius“ portalo vadovas Artūras Mizeras akcentuoja, kad dėl apmokestinimo dyzelinių automobilių patrauklumas mažės ir su juo ateityje ne visur bus galima patekti. Šiuo metu naudoto transporto pardavėjų asociacijos nariai pastebėjo, jog benzininių automobilių paklausa pakilo, o dyzelinių - sumažėjo. Visgi, Vismantas Baršys teigia, kad dabar benzininių automobilių kainos pakilo net kelis kartus. Daugėjant elektrinių ir hibridinių automobilių, dyzelinių ir benzininių transporto priemonių stabiliai mažėja. Dalis valstybių ir automobilių gamintojų įsipareigojo iki 2040 m. visiškai atsisakyti automobilių su vidaus degimo varikliais bei pereiti prie mažiau taršių alternatyvų.

Alternatyvos dyzeliniams automobiliams

Jei ieškote alternatyvos dyzelinui, galite apsvarstyti keletą variantų.

Hibridiniai automobiliai

Hibridiniai automobiliai varomi ir degalais, ir elektros energija. Jie sunaudoja gerokai mažiau kuro, tačiau yra brangesni nei dyzelinu ar benzinu varomos transporto priemonės. Gamintojai hibridų baterijoms paprastai suteikia 8-10 metų garantiją.

Elektriniai automobiliai

Šie automobiliai visiškai varomi elektra, todėl yra labai efektyvūs ir neišmeta jokių teršalų. Speciali eismo juosta, nemokamas parkavimas, mokesčių lengvatos, tylus važiavimas ir ekologija - tikriausiai tokios su elektromobiliais susijusios asociacijos iškyla prieš akis. Kadangi elektromobiliuose mažiau judančių detalių, tokia transporto priemonė turi daug mažiau susidėvėti galinčių komponentų. Didžiausią nerimą vairuotojams kelia elektromobilio baterija, kuri per laiką praranda savo savybes, o jos keitimas, priklausomai nuo modelio, gali atsieiti nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų. Protingiausia elektromobilį rinktis vairuotojams, turintiems nuosavą įkrovimo stotelę namuose arba darbe. Tačiau jie gali būti brangesni už kitus variantus ir jų vienu įkrovimu/degalų bako papildymu nuvažiuojamas atstumas gali būti ne toks didelis kaip benzininių ar dyzelinių automobilių.

Benzininiai automobiliai

Benzininiams automobiliams pravažiavus 300 tūkst. kilometrų, dažnai pasireiškia variklio nusidėvėjimas. Didžiausias privalumas, kuris yra būdingas transporto priemonėms su benzininiais varikliais - draugiška kaina. Tiek nauji, tiek naudoti benzininiai automobiliai kainuoja mažiau nei dyzeliniai. Lyginant su dyzeliniu, benzininio tipo variklis paprastai greičiau nusidėvi. Tai reiškia, kad jo priežiūrai įprastai reikia skirti daugiau dėmesio. Visgi, nėra paslaptis, kad vieno litro benzino kaina dažniausiai yra didesnė nei dyzelino.

Kriterijai renkantis automobilį

Vairavimo įpročiai ir rida

Tiems, kas daug keliauja tiek mieste, tiek užmiestyje, dyzelinis automobilis gali būti puikus pasirinkimas. Jei per metus nuvažiuojate daugiau nei 30 tūkst. kilometrų, labiau apsimoka pirkti dyzelinį automobilį. Šis automobilis skirtas tiems, kurie kiekvieną dieną įveikia daug kilometrų. Jeigu žmogus mažai važinėja ir nusiperka dyzelinį automobilį, nes jo išlaidos yra mažesnės, dažniausiai iškyla papildomos išlaidos. Tokioje situacijoje patariama rinktis benzininį automobilį, nes bus susiduriama su mažiau įvairių gedimų. Dyzelinės transporto priemonės pasižymi unikaliu efektyvumo, galios ir ilgaamžiškumo deriniu, tačiau joms būdingi kompromisai, kuriuos reikia atidžiai apsvarstyti.

Išlaidos ir priežiūra

Kaina: dyzeliniu kuru varomi automobiliai paprastai yra brangesni už analogiškus benzininius modelius. Didesnės pradinės išlaidos. Dyzeliniai automobiliai paprastai yra brangesni už benzininius tiek įsigijimo, tiek techninės priežiūros prasme. Pavyzdžiui, už dyzelinį tos pačios transporto priemonės modelį galite mokėti keliais tūkstančiais eurų daugiau. Nors dyzeliniai varikliai sulaukia daugiausiai kritikos, tačiau kenksmingų išmetamųjų dalelių kiekiu benzininiai varikliai ne tik nenusileidžia, bet dažnai ir lenkia dyzelinius.

Poveikis aplinkai ir apribojimai

Dyzeliniai varikliai aplinkai kelia neigiamą poveikį. Todėl pastaraisiais metais dyzeliniams automobiliams daugelyje Europos miestų nustatyti įvairūs apribojimai. Lietuvoje šiuo metu nėra įdiegtų mažų teršalų zonų, į kurias dyzeliniams automobiliams būtų draudžiama įvažiuoti. Dyzeliniai varikliai dirba garsiau nei benzininių. Nors šiuolaikiniai dyzeliniai varikliai tapo tylesni, jie vis tiek yra triukšmingesni ir labiau vibruoja nei benzininiai varikliai. Dyzeliniai varikliai, ypač senesni modeliai, šaltuoju metų laiku gali veikti sunkiai. Esant labai žemai temperatūrai, dyzeliniai degalai gali pasidaryti kaip „želė“, todėl variklį sunku užvesti. Sprendimas pirkti dyzelinį automobilį labai priklauso nuo jūsų vairavimo įpročių ir prioritetų. Jei reguliariai važinėjate didelius atstumus arba jums reikia transporto priemonės vilkti, dyzelinis automobilis gali būti labai naudingas dėl degalų naudojimo efektyvumo ir galios.

Rekomendacijos perkant naudotą automobilį

Perkant naudotą automobilį rekomenduojama patikrinti jo istoriją „carVertical“ platformoje. Tokiu būdu apie būsimą pirkinį sužinosite daugybę vertingos informacijos dar jo gyvai net neapžiūrėję. Ne visi pardavėjai sąžiningai papasakos apie automobilio istoriją. Jei automobilis turėjo keletą savininkų, paskutinysis gali ir nežinoti, kad jo automobilis kadaise „atjaunėjo“ 100 tūkst. Net ir patikrinę automobilio istoriją, visuomet nuvežkite automobilį apžiūrai į autorizuotą servisą. Lietuvoje šiuo metu nėra įdiegtų mažų teršalų zonų, į kurias dyzeliniams automobiliams būtų draudžiama įvažiuoti. Dėl šios priežasties vairuotojams, kurie nusprendžia įsigyti naudotą dyzelinį automobilį, rekomenduojama rinktis „Euro 6“ ar dar naujesnį standartą atitinkančias transporto priemones. Sunku apsispręsti, kas yra geriau - benzininis ar dyzelinis automobilis? „BRC Autocentre“ rasite puikios techninės būklės, serviso patikrintus automobilius, tiek su dyzeliniu, tiek su benzininiu varikliu.

tags: #ar #naudinga #daber #pirkti #dyzeli

Populiarūs įrašai: