Diskusijos apie tai, ar geriau mažesnio diametro ratlankiai, ar didesni, dažnai skamba automobilių mėgėjų tarpe. Įdomiausia tai, kad skeptikai, nubrėžę riebų minusą prie didesnių ratlankių tendencijos ir ją pavadinę „komforto žudike", nebūtinai yra teisūs. Tą įrodo sumanius inžinerinius sprendimus taikantys gamintojai, kuriems komfortas neatsiejamas nuo jų vardo.

Teminė nuotrauka: automobilis su dideliais ratlankiais

Dideli ratlankiai ir komfortas: mitai bei realybė

Pavyzdžiui, „Citroën" daugybę metų į savo kuriamus automobilius integruoja inovatyvius pakabos sprendimus, leidžiančius net ir kasdieniškuose modeliuose užtikrinti komfortą ir tuo pačiu - išsaugoti akį džiuginančio dizaino ratlankius. Automobilių su dideliais ratlankiais, neretai ir žemo profilio padangomis, pirkėjai savo pasirinkimą giria ir tikina, kad tokie modeliai išties komfortiški. Patogu įlipti, išlipti, užvažiuoti ant šaligatvio krašto, įveikti rimtesnius nelygumus, esą, jie geriau slopinami. Be to, ne vienas pažymi, jog tokie automobiliai paprasčiausiai dailiau atrodo.

Jų žodžius patvirtina ekspertai. Pasak specialistų, naujoves diegiantys automobilių gamintojai nuosekliai dirba, kad duoklė išvaizdai nevirstų komforto laidotuvėmis.

Aukojamas komfortas dėl estetikos

Inžinierius ir važiuoklių specialistas Domas Zinkevičius neslepia - pasirinkimas montuoti automobiliams žemesnio profilio padangas, didesnius ratlankius visuomet reiškia, kad teks važiuoti standžiau. „Įveikiant kelio nelygumus, žemesnio profilio padanga visuomet sukurs daugiau jėgos į automobilio kėbulą. Ką tai reiškia? Daugiau triukšmo, didesni smūgiai ir panašiai. Jei žemesnio profilio padangą lyginsime su aukštesnio profilio padanga, matysime, kad pastaroji visuomet komfortiškesnė", - aiškina jis.

Panaši situacija ir su išaugusiais ratlankiais. Mat didesniam ratlankiui pagaminti reikia daugiau medžiagos, o tai, savaime suprantama, reiškia, kad ratlankis bus sunkesnis. Pajusti, kad dėl grožio buvo paaukotas komfortas, nėra sudėtinga. Pavyzdžiui, savaime manoma, kad aukštesnę prošvaisą turintys visureigiai privalo važiuoti ypač komfortiškai. Tačiau ne vienas vairuotojas galėtų paliudyti, kad pasivažinėjus su kai kuriais miesto visureigiais lipti atgal į juos nesinori: važiuoklės sukonstruotos taip, kad būtų itin standžios, tad visą kelionę tenka ne tik kęsti smūgius į pakabą, virpesius ir drebulius, bet ir daug triukšmo.

„Šiaip, važiuojant per nelygumus, didesnė masė galėtų sukurti mažiau kėbului tenkančios jėgos, nes dalį smūgio galėtų sugerti pati. Bet kai turime komplektą, kai ir ratlankis didesnis, ir padanga žemesnio profilio, visa tai dauginasi ir komfortas pralošia", - kalba važiuoklių žinovas. Pasak jo, tai vyks, kol bus nagrinėjama, kaip kelias sąveikauja su ratu, ir nebus žvalgomasi į pakabą.

Technologiniai sprendimai komfortui užtikrinti

Laimei, nemažai gamintojų turi sprendimų, kaip šią problemą spręsti. Dėl tokių sprendimų pakabai tenka daugiau atlaikyti ir daugiau nuveikti, kad automobilyje būtų užtikrintas komfortas. D. Zinkevičius pabrėžia, jog gamintojai tikrai daug triūsia, kad automobilių pirkėjams netektų pajusti, jog komfortiškas automobilio savybes teko paaukoti dėl geresnės išvaizdos.

„Kuriami įvairūs sprendimai, daug dėmesio skiriama visos sistemos optimizavimui komforto prasme, nes problema ta, jog ratų jėga didėja. Tai reiškia, kad tiek amortizatorius, tiek viršutiniai amortizatorių tvirtinimai, tiek kėbulai yra optimizuojami, kad su tuo susitvarkytų", - dėsto pašnekovas. Anot jo, automobilių kėbulai nuolatos standėja, amortizatoriai ir jų spyruoklės minkštėja, tad ieškoma dar kitokių būdų, kaip pagerinti automobilio valdymą.

Pavyzdžiui, „Mercedes-Benz" ne vienerius metus savo automobiliuose naudoja adaptyvias važiuokles ir priverčia jas „išmanėti", diegdami kelio paviršių skanuojančias ir važiuoklės darbą adaptuojančias technologijas. Tokie gamintojai, kaip „Audi" ar BMW, daugybę metų vairuotojui patogiose vietose turi sumontuotus mygtukus, leidžiančius pagal užgaidą ir savijautą pakeisti važiuoklės veikimą: elektra reguliuojami pakabos elementai užtikrina, kad tame pačiame automobilyje važiavimas gali būti ir itin standus, sportiškas, ir ypač komfortiškas, leidžiantis plaukti keliu. Be to, D. Zinkevičiaus manymu, reikėtų įvertinti ir tai, kad visame pasaulyje keliai gerėja, tad uždavinys, kurį tenka įveikti automobilių gamintojams, šiek tiek palengvėja.

Nuo „premium“ iki ekonominio segmento: technologijų plėtra

Dar viena priežastis, kodėl gamintojų sprendimas kurti vizualiai gražesnius, didesnius ratlankius ir žemesnes padangas turinčius automobilius jų pirkėjams neapkarsta, yra sparti technologijų plėtra ir nuoseklus jų pigimas. „Visiška tiesa, kad su kiekviena nauja modelio karta gamintojai stengiasi įdėti į automobilį daugiau naujų technologijų. Technologijos leidžiasi žemyn, kitaip tariant, pirmiausia pristatomos tik prabangos segmente, o ilgainiui atsiranda ir pigesniuose, ekonominės klasės modeliuose", - aiškina D. Zinkevičius.

Vis dažniau matome į kelius išriedančius kasdienius automobilius su pneumatinėmis ar elektrinėmis pakabomis, kurių standumą galima reguliuoti keliais mygtukais tiesiog sėdint prie vairo. Štai „Citroën", metai iš metų bene daugiausia dėmesio skiriantis automobilių komfortui, dar įmonės gyvavimo pradžioje sukūrė hidropneumatinę važiuoklės sistemą, kuri leido mėgautis itin komfortišku važiavimu visiems, pirkusiems masiniam vartojimui skirtus modelius.

Šiuolaikiniai „Citroën" modeliai, kaip antai C4, turi hidraulinius amortizatorius. Jų viduje esantys papildomi vožtuvai leidžia keisti amortizatorių savybes priklausomai nuo to, kiek yra susispaudusi pakaba. Tokių amortizatorių veikimas geriausiai atsiskleidžia bildant per duobes, kai suveikia automobilio važiuoklė, nes jie suvaldo spyruoklės atmetimą. Kitaip tariant, kai automobilis pašoka ir nusileidžia iki eigos ribotuvo, „Citroën" hidraulinių amortizatorių sistema pasirūpina, kad amortizatorius palaipsniui sukietėtų ir taip sušvelnintų važiuoklei tenkantį smūgį. Analogiška važiuoklės sistema įrengta ir naujajame „Citroën C5 Aircross". Važiuojant nelygiu keliu, jo pakaboje esantys hidrauliniai amortizatoriai sugeria didesnius ir mažesnius smūgius, kad automobilio keleiviai jų nejaustų. Komfortu nuo pat įmonės įkūrimo pradžios labiausiai besirūpinantis automobilių gamintojas pabrėžia, kad ši technologija suteikia galimybę važiuoti dinamiškai ir kartu maloniai.

„Galų gale yra ir atramos, gumos su jų viduje esančia alyva, slopinančia pakabai tenkančius smūgius, ir panašiai", - pasakoja D. Zinkevičius apie paprastesnius, tačiau ne ką mažiau naudos duodančius sprendimus, leidžiančius vairuotojams mėgautis vaizdu žiūrint į automobilį su didesnio dydžio ratlankiais ir neprarasti komforto važiuojant.

Infografika: Automobilio pakabos schemos su hidrauliniais amortizatoriais

Ratlankių ir padangų suderinamumo svarba

Renkantis padangas ir ratlankius savo automobiliui, vienas svarbiausių aspektų yra jų tarpusavio suderinamumas. Tinkamas padangų ir ratlankių suderinimas užtikrina optimalų automobilio valdymą, stabilumą ir saugumą. Tinkamai suderintos padangos ir ratlankiai yra būtini norint užtikrinti automobilio saugumą, valdymą ir ilgaamžiškumą. Ratlankiai - svarbi automobilio dalis, daranti įtaką ne tik jo išvaizdai, bet ir važiavimo saugumui bei komfortui.

Teisingai parinkti ratlankiai yra svarbūs dėl kelių priežasčių. Netinkami išmatavimai gali ne tik pabloginti automobilio valdymą, bet ir sukelti padangų dėvėjimąsi ar net stabdžių sistemos pažeidimus. Be to, netinkamai pasirinktas išnešimas gali lemti ratų trynimąsi į kėbulą arba nestabilų automobilio važiavimą. Kaip jau minėjome įžangoje, tinkamo ratlankių dydžio pasirinkimas yra ne tik estetikos klausimas. Netinkami ratlankio matmenys taip pat gali sukelti problemų montuojant padangas, neigiamai paveikti spidometro tikslumą ir netgi sugadinti jūsų automobilio pakabą.

Pagrindiniai suderinamumo aspektai:

  • Ratlankio plotis ir padangos plotis: Ratlankio plotis turi būti suderintas su padangos pločiu. Paprastai ratlankio plotis turėtų būti apie 70-90 % padangos pločio.
  • Ratlankio diametras: Ratlankio diametras turi atitikti padangos vidinį diametrą.
  • Tvirtinimo taškai ir išnešimas (ET): Ratlankiai turi atitikti automobilio tvirtinimo taškus ir išnešimo parametrus.
  • Sezoninis suderinamumas: Žieminės padangos dažnai būna siauresnės nei vasarinės, todėl svarbu atsižvelgti į tai renkantis ratlankius.

Renkantis ratlankius ir padangas, rekomenduojama laikytis gamintojo nurodymų, pateiktų automobilio vadove arba informacinėje lentelėje ant automobilio durų rėmo.

Ratlankių išmatavimų supratimas ir nustatymas

Kaip sužinoti ratlankių išmatavimus? Tai svarbus klausimas, jei planuojate keisti ratlankius ar padangas, nes netinkami išmatavimai gali sukelti problemų, susijusių su valdymu ar net padangų nusidėvėjimu. Be to, netinkami ratlankiai gali apsunkinti padangų balansavimą, o tai tiesiogiai veikia automobilio stabilumą ir važiavimo kokybę.

Ratlankių išmatavimai apibrėžiami pagal kelis pagrindinius parametrus. Jie paprastai nurodomi šifruotu kodu, pavyzdžiui, 7J x 16 ET35 5x112, kuris pateikia visą informaciją apie ratlankio dydį ir jo suderinamumą su automobiliu.

Ką reiškia kiekvienas ratlankio parametras?

  • Plotis (pvz., 7J): Tai rodiklis, kuris nurodo, kokio pločio padangą galima montuoti ant ratlankio. Per siaura ar per plati padanga gali sukelti nesandarumą arba neefektyvų darbą. A - tai ratlankio plotis. Padalinkite jį per pusę - taip sužinosite atstumą iki ratlankio centro. Ratlankio plotis matuojamas nuo ratlankio vidinio iki išorinio krašto, žvelgiant iš šono. Į matavimą neįtraukite išorinių flanšų. Labai dažnai daroma klaida, kai ratlankio plotis matuojamas nuo kraštinės iki kraštinės. Ratlankio plotis turi būti matuojamas tarp vidinės kraštinių pusės.
  • Skersmuo (pvz., 16): Nustato, kokio dydžio padanga tinka ratlankiui. Tai svarbu norint užtikrinti, kad padanga tinkamai užsidėtų ant ratlankio. R16 nurodo ratlankio skersmenį coliais. Diametras - tai atstumas nuo vieno ratlankio galo iki kito, matuojamas coliais. Šis skaičius nulemia padangos, kurią galite montuoti ant ratlankio, dydį. Paprastai ratlankiai būna 15-22” (colių) diametro. Nors didesni ratlankiai daug kam patinka dėl estetikos, kuo jie didesni, tuo plonesnės padangos reikia. Norėdami pamatuoti diametrą, pirmiausiai suraskite griovelius, kuriuose padanga "atsigula". Pamatuokite atstumą tarp šių griovelių - tai ir bus ratlankio diametras.
  • Išnešimas (ET): Šis parametras lemia, kaip ratlankis bus išdėstytas automobilio važiuoklėje. Tai svarbu, kad ratas nesitrintų į automobilio kėbulą. ET (Einpresstiefe) reikšmė nurodo ratlankio poslinkį. Tai atstumas nuo ratlankio tvirtinimo plokštumos iki ratlankio centro. B - tai atstumas nuo ratlankio kraštinės briaunos iki tvirtinimo plokštumos. Pagal gautas ratlankių išmatavimų reikšmes nesunkiai suskaičiuosite ET atlikdami šiuos paprastus veiksmus: ET = B - (A/2). Jei ratlankio ET nepateiktas ratlankio įspauduose, galite nesunkiai išsimatuoti ET patys su liniuote pagal šią formulę.
  • Tvirtinimo skylių specifikacijos (pvz., 5x112): Tai užtikrina, kad ratlankis tinkamai prisitvirtins prie automobilio stebulės. Skirtingų automobilių modelių tvirtinimo skylių parametrai skiriasi. 5×120 skaičius nurodo ratlankio skylių skaičių ir jų padėtį ratlankyje. Išmatuokite vizualaus apskritimo, einančio per kiekvienos varžto skylės centrą, skersmenį. Jei skylių skaičius yra porinis, matuokite nuo vienos skylės centro tiesiai iki priešingos skylės centro. Jei modelis yra nelyginis, matuokite nuo vienos skylės centro iki toliausiai nuo jos esančios skylės išorinio krašto. Nustatyti varžtų modelį reikia žinoti, kiek skylių varžtams yra ratlankiuose. Jų gali būti 3, 4, 5, 6, 8. Jei turite 4, 6 ar 8 skyles, tai matuoti reikia nuo skylės A vidurio iki kitos skylės B, kuri yra priešingoje pusėje nei skylė A, vidurio. Jei turite 5 skyles, matuojate nuo skylės A vidurio iki šalia esančios skylės B vidurio ir gautą rezultatą padauginkite iš 1,7012. Jei turite 3 skyles, matuojate nuo skylės A vidurio iki šalia esančios skylės B vidurio ir gautą rezultatą padauginkite iš 1,154.
  • Centrinės skylės diametras: Tai skylė ratlankio centre, kuri turi tikti automobilio stebulei. Jeigu skylė per maža, tai ratlankio neuždėsite, o jeigu per didelė, tai ratlankis neprisitvirtins tinkamai. Šis parametras yra mažiausiai žinomas ir vairuotojai į jį dažnai neatkreipia dėmesio.
Schema: ratlankio išmatavimų žymėjimas (ET, plotis, diametras, skylių skaičius)

Kaip sužinoti savo automobilio ratlankių išmatavimus?

Norint išsiaiškinti tinkamus ratlankio išmatavimus, yra keli būdai:

  1. Automobilio gamintojo rekomendacijos: Ratlankių išmatavimai nurodomi automobilio techniniame vadove arba ant informacinės lentelės, kuri paprastai yra ant vairuotojo durelių rėmo, kuro bako dangtelio ar po variklio dangčiu. Šiose rekomendacijose nurodytos suderinamos padangų ir ratlankių specifikacijos.
  2. Ratlankių žymėjimas: Jei norite patikrinti jau naudojamų ratlankių išmatavimus, atidžiai apžiūrėkite jų vidinę pusę. Ten turėtų būti išgraviruoti skaičiai, nurodantys plotį, skersmenį, ET reikšmę ir tvirtinimo skylių specifikacijas. Žymėjimą galite rasti ant daugumos gamyklinių ratlankių, jei ne priekinėje, tai vidinėje rato pusėje. Tiek diametras, tiek plotis gali būti pažymėtas ant paties ratlankio.
  3. Konsultacija su specialistais: Jei informacijos nepavyksta rasti arba nesate tikri dėl specifikacijų, verta kreiptis į autoservisą ar specializuotą ratlankių parduotuvę. Profesionalai padės nustatyti tinkamus išmatavimus pagal jūsų automobilio modelį.

Jei ratlankio ET įspaudai nurodyti coliais, tuomet galite konvertuoti colius (inch) į milimetrus, daugindami colius iš 25.4; Priešingu atveju, jei reikia mm versti coliais - dalinkite milimetrus iš 25.4. Arba tiesiog pasinaudoti colių - milimetrų skaičiuokle. Matuoti patiems dažnai yra sudėtinga užduotis. Lengviausiai perprantami ir pamatuojami ratlankių išmatavimai yra diametras bei plotis.

Ratlankio išnešimas (ET): ką jis reiškia ir kaip keičiasi ratlankio pozicija?

Ratlankio išnešimas (ET) yra vienas svarbiausių parametrų, lemiančių ratlankio poziciją automobilio atžvilgiu. Tai atstumas nuo ratlankio tvirtinimo plokštumos iki ratlankio centro. Geriau suprasti ratlankio ET dydį ir tai, kaip keičiasi ratlankio pozicija, keičiantis ET, jums padės šis virtualus demonstracinis stendas (ratų ET skaičiuoklė).

Pavyzdys: paveikslėlis, kuriame vaizduojami trys skirtingi ET tipai - neigiamas, nulinis ir teigiamas

Neigiamas ET

Neigiamas ratlankio ET išnešimas žymimas su minuso ženklu: ET -30. Tokiu atveju reiškia, kad ratlankio tvirtinimo plokštuma yra per 30 mm nutolusi nuo ratlankio centro link automobilio, todėl toks ratas bus labiau atsikišęs į išorę. Jei pats ratlankis yra pakankamai platus, esant neigiamam ET išnešimui, ratlankiai gali išlįsti iš už sparnų.

Nulinis ET

Nulinis ET reiškia, kad tvirtinimo plokštuma sutampa su ratlankio centru. Tokią gamyklinę konfigūraciją dažniau sutiksite tarp visureigių, tokių kaip Toyota Land Cruiser, Ford Everest, Hyundai Galloper, Nissan Terrano. Dauguma gamintojų turi modelių su nuliniu ET išnešimu, pavyzdžių nesunkiai rasite ir tarp Lexus, Citroën ar Volkswagen automobilių.

Teigiamas ET

Dažniausiai automobilių gamintojų taikomas ratlankio ET išnešimas yra tarp +30 mm ir +40 mm. Tai leidžia perkelti automobilio svorio centrą po juo ir vizualiai siaurina automobilį. Tačiau palieka žymiai mažiau laisvės ratlankio dizaino įmantrumui. Teigiamas ET išnešimas dažniausiai pakiša ratlankį giliau po automobilio kėbulu, kadangi ratlankis labiau apgaubia stebulę. Ši gamyklinė konfigūracija dažnai taikoma mažiems ir vidutinio dydžio autobusiukams, krovininiams automobiliams. Tarp lengvųjų automobilių teigiamas išnešimas būdingas vokiškiems automobiliams ir tiems automobiliams, kurių gamyklinėje komplektacijoje ratai yra didesni. Vizualiai tokie ratlankiai ne retai atrodo plokštesni. Jeigu išnešimas yra per daug teigiamas, tai padanga gali kliudyti važiuoklės elementus.

Antrinėje rinkoje gaminami ratlankiai dažnai nėra orientuoti į vieną konkretų modelį, siekiant turėti didesnį potencialių pirkėjų ratą. Be to, ratlankių duomenys skiriasi tarp skirtingų automobilių modelių bei gamintojų. Dėl netinkamai parinkto ET išnešimo ratas gali liestis prie kitų automobilio dalių arba atrodyti ne taip estetiškai. Ratlankių ir padangų matmenis sužinoti paprasčiau nei ratlankių, kadangi diametras, skersmuo bei aukštis visada yra parašyti ant padangos sienelės.

Tinkamai išmatuoti ratlankiai lemia mašinai išjudinti reikiamos jėgos kiekį ir sumažina trintį automobiliui judant. Žinodami, kaip nustatyti savo automobilio ratlankių matmenis, džiaugsitės saugesniu ir smagesniu vairavimu. Tiksliai išmatavus ratlankius, galėsite pasirinkti tinkamas padangas, išvengti montavimo problemų ir išlaikyti visą komfortą. Jeigu norite patarimų, visada galite kreiptis ir į konsultantus.

tags: #ar #geriau #mazesnio #diametro #ratlankiai

Populiarūs įrašai: