Lietuvoje, kur pagrindinis eismo judėjimo principas yra dešine puse, numatyta, kad čia eksploatuojamų automobilių vairas turi būti kairėje. Vis dėlto, Lietuva šiuo požiūriu yra liberali ir nedraudžia eksploatuoti automobilių, kurių vairas yra dešinėje. Įstatymuose numatyta, kad, įvykdžius keliamus reikalavimus, toks automobilis šalyje gali būti net ir registruojamas. Tačiau kelias iki sėkmingos dešiniavairio automobilio registracijos yra sudėtingas ir kupinas iššūkių.

Teminė nuotrauka: dešiniavairis automobilis Lietuvos kelyje

Dešiniavairių automobilių registracijos istorija Lietuvoje

Europos Sąjungos spaudimas ir Konstitucinio Teismo sprendimas

Diskusijos dėl dešiniavairių automobilių registracijos savo apogėjų pasiekė prieš dešimtmetį, kai dėl griežtai neigiamos Lietuvos pozicijos šiuo klausimu Europos Komisija (EK) pranešė nusprendusi paduoti Lietuvą į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. EK manė, kad Lietuvos teisės aktai, reikalaujantys, kad vairas būtų įrengtas kairėje transporto priemonės pusėje, sudaro neproporcingą kliūtį importuoti transporto priemones, kurių vairas dešinėje pusėje, iš kitų ES valstybių narių.

2015 metais Konstituciniam Teismui (KT) įrodžius, jog draudimas registruoti automobilius, turinčius vairą dešinėje pusėje, Lietuvoje bei juos naudoti nuolatiniams Lietuvos gyventojams prieštarauja Konstitucijai, nuo 2018 metų sausio 1 dienos įsigaliojo Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (SEAKĮ) numatytos pataisos, apibrėžiančios dešiniavairių automobilių, įprastai pritaikytų eismui kairiąja kelio puse, naudojimą Lietuvoje. Šioms pataisoms buvo pritarta Seime.

Infografika: laiko juosta su pagrindiniais dešiniavairių automobilių registracijos teisinio reglamentavimo pokyčiais Lietuvoje

Argumentai prieš dešiniavairius automobilius

Anksčiau tiek Susisiekimo ministerija, tiek Lietuvos autoverslininkų asociacija (LAA) pateikė daugybę argumentų, kodėl atsisakoma įsileisti dešiniavairius automobilius. „Transeksta“ ekspertas Dainotas Ragelis aiškino, kad į tradicinių automobilių srautą įsimaišiusių dešiniavairių automobilių vairuotojai susidurtų su rimtomis problemomis prireikus aplenkti lėčiau judančius eismo dalyvius. Norint pamatyti, ar tokiam manevrui būtina erdvė yra laisva, dešinėje pusėje sėdintis vairuotojas turėtų visu automobilio korpusu išlįsti iš savo eismo juostos. Siaurame ar riboto matomumo kelyje tai padaryti būtų nepaprastai sunku.

Analogiškų keblumų kiltų mėginant įveikti nereguliuojamas sankryžas, nes vaizdas kairėje pusėje, į kurią pasižiūrėti privalu pirmiausia, būtų matomas blogiau, o tinkamai įvertinti situaciją būtų sudėtingiau. Be to, ekspertas atkreipė dėmesį, kad dešiniavairius automobilius eksploatuojant Lietuvos keliuose keblumų kiltų ir dėl šių transporto priemonių žibintų. Draudimo kompanija ICBC (Insurance Corporation of British Columbia) buvo paskelbusi tyrimą, kurio išvadose nurodoma, jog rizika patekti į eismo įvykį dešinės pusės eisme su automobiliu, pritaikytu eismui kairiąją kelio puse ir turinčiu vairą dešinėje pusėje, yra 30-40 proc. „Regitros“ atstovė spaudai Rūta Gudašiūtė taip pat pabrėžia, kad esminis pavojus yra tai, jog Lietuvoje esanti susisiekimo kelių transportu sistema nėra pritaikyta eismui kaire kelio puse, todėl vairuoti Lietuvoje dešiniavairę transporto priemonę yra rizikinga.

Vairavimo pusė iš skirtingų šalių

Reikalavimai dešiniavairių automobilių registracijai nuo 2018 m.

Nuo 2018 m. Lietuvoje gali būti įregistruojami tie dešiniavairiai automobiliai, kurie atitinka specialius jiems keliamus reikalavimus ir yra pritaikyti eismui kairiąja kelio puse. Reikalavimai motorinėms transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse, turi vairą dešinėje pusėje ir kurias ketinama įregistruoti Lietuvoje, yra apibrėžti Motorinių transporto priemonių, jų priekabų gamybos ir perdirbimo ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašo 10 priede. Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI, dabar - Lietuvos transporto saugos administracija) viršininko įsakyme, paskelbtame dar rugsėjo pabaigoje, išdėstoma, ką tiksliai derėtų padaryti, siekiant gauti leidimą eksploatuoti tokias transporto priemones Lietuvos keliais.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jog jei automobilis įvežtas ne iš Europos ekonominei erdvei (EEE) priklausančios valstybės, reikės atlikti ne tik anksčiau minėtą patikrą, bet taip pat ir įprastinę ekspertizę dėl transporto priemonės atitikties nacionaliniams standartams. Atlikus ekspertizę ir gavus pažymą, patvirtinančią, kad automobilis yra pritaikytas eismui kairiąja kelio puse, galima atvykti į „Regitrą“, kur taip pat reikės pateikti visus kitus dokumentus, kurių reikalaujama ir įprastos registracijos metu: asmens dokumentą, transporto priemonės registracijos liudijimą ar ankstesnį jos registraciją patvirtinantį dokumentą.

Infografika: Lietuvos kelių eismo taisyklės ir dešiniavairių automobilių reikalavimai

Įranga, reikalinga matomumui užtikrinti

Svarbiausias uždavinys, kurį norima išspręsti prieš išleidžiant į Lietuvos kelius dešiniavairius automobilius, - užtikrinti, kad kliūties lenkimo kelyje manevras, ypač, kai tokio manevro metu iš už kliūties reikia išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, būtų saugus. Tai padaryti tikimasi naudojant papildomą netiesioginio matymo sistemą, kuria išplečiama vairuotojo matymo į priekį zona. Šią sistemą turėtų sudaryti periskopinė veidrodžių sistema iš dviejų veidrodžių, kuriais vaizdas iš priekio vairuotojui turėtų būti perduodamas per valytuvais valomą priekinio lango zoną, bei vaizdo kameros ir monitoriaus įtaisas.

Iššūkiai ieškant ir montuojant įrangą

Lietuvoje įregistruoti jau turimą automobilį susigundęs airis Steve‘as Faganas ir vilnietis M. Obeliūnas susidūrė su dideliais iššūkiais ieškodami ir montuodami reikalaujamą įrangą. M. Obeliūnas, pradėjęs gilintis į kuriamo įstatymo projektą, pamatė, kad dalis reikalingų pakeitimų buvo padaryta, tačiau atsakymo į klausimą, į kurios šalies patirtį atsižvelgiant buvo kuriami reikalavimai dešiniavairiams, jis taip ir nesulaukė. Netgi įmonės, kurios teoriškai galėtų pagelbėti, reikalavimus vertina skeptiškai.

Kameros ir monitoriaus specifika

Kamera ir monitorius - esminės sistemos dalys. Kameros techniniai parametrai turėtų leisti fiksuoti bei įrašyti į atmintį vaizdus esant prastam apšvietimui, o monitoriaus ekrano įstrižainė turi būti ne mažesnė kaip 17 cm. Monitoriaus funkcijos negali atlikti mobilusis telefonas, kompiuteris, navigacinis įrenginys ar kitas panašus įrenginys. M. Obeliūnas pasakojo, kad kameros fiksuojamas vaizdas privalo būti įrašinėjamas, nors tai specialiuose reikalavimuose nėra pabrėžta. Ieškodamas reikalavimus atitinkančio vaizdo registratoriaus, jis kreipėsi į daugelį gamintojų, tačiau savarankiškai reikiamo įrenginio rasti nepavyko - vis kas nors skyrėsi: dydis, kontrastas, raiška. Jam teko ieškoti įmonės, kuri galėtų pagaminti atitinkančią įrangą, ir sukurti sistemą iš kelių skirtingų gamintojų, specialiai užsakytos įrangos.

M. Obeliūnas pastebi, kad kameros į ekraną transliuojamas vaizdas rodomas santykiu 1:1, todėl tolumoje esantys objektai įžiūrimi sunkiai. Rusijoje, kur dešiniavairiai itin populiarūs, kai kurie vairuotojai naudoja kameras, transliuojančias kiek priartintą vaizdą iš kairės automobilio pusės, kas leidžia automobilius, esančius toliau, matyti labai aiškiai. Deja, jos parametrai neatitinka Lietuvos specialiųjų reikalavimų.

Periskopinio veidrodėlio paieškos

Antruoju galvos skausmu tapo periskopinis veidrodėlis, kuriam, remiantis reikalavimais, reikalingas vadinamasis „E“ žymėjimas (kad tinka naudoti ES). ES galioja tam tikri reikalavimai dėl veidrodėlio dydžio, formos ir pan. Tai reiškia, kad veidrodėlis negali būti mažesnis nei nurodytas dydis, o Lietuvos specialiuosiuose reikalavimuose dešiniavairiams yra sąlyga, kad visa įranga negali uždengti daugiau nei 10 proc. valytuvais nuvalyto priekinio stiklo II zonos ploto. Kadangi reikiamo periskopinio veidrodėlio su privalomu žymėjimu rinkoje rasti nepavyko, M. Obeliūnui teko jį projektuoti pačiam, sugalvoti jam tvirtinimą, reguliavimą, naudojant motociklo veidrodėlius, kurie turi reikalingą žymėjimą.

Schema: priekinio automobilio stiklo zonos I ir II, su nurodytomis vietomis kamerai ir veidrodžiams

Įrangos tvirtinimas ir saugos pagalvės

Nors konkrečios veidrodžių išdėstymo schemos nėra, teisės aktuose nustatyta, kad veidrodžiai turi būti pritvirtinti stacionariai, pvz., priklijuoti prie paties stiklo, prisukti prie statramsčio ar kitos kėbulo konstrukcijos dalies. Tvirtinimas vakuuminiais laikikliais nebūtų laikomas priimtinu tvirtinimo būdu. Veidrodžiai turėtų būti pagaminti iš beskeveldrio stiklo bei užtikrinti apsaugą nuo akinimo. Vaizdo kamera drauge su periskopiniais veidrodžiais negali užstoti daugiau kaip 10 proc. ploto minėtoje II nuvalyto priekinio lango zonoje, ką užtikrinti greičiausiai nebus itin paprasta. Taip pat reikalaujama, kad monitorius turi būti įmontuotas priekiniame skyde, tačiau tai gali būti laikoma automobilio perdarymu, kas nėra leistina. Monitorius negali patekti į priekinio stiklo valytuvais valomo ploto I zoną.

Vienas didžiausių galvosūkių, su kuriuo susidurs perdirbėjai, - kaip periskopinius priekinio vaizdo veidrodžius ir kamerą su monitoriumi sumontuoti taip, kad jie neturėtų įtakos saugos oro pagalvių veikimui. Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ ekspertas Dainotas Ragelis įvardija, kad keleivio pusėje esančios oro saugos pagalvės negalėtų išsiskleisti dėl kairėje salono pusėje sumontuotų periskopinių veidrodžių ir vaizdo kameros, taip pat kamerai bei monitoriui numatytų techninių charakteristikų. Praktikoje dar neteko matyti nei vieno dešiniavairio automobilio, kuriame būtų sumontuotos visos teisės aktuose minimos netiesioginio matymo priemonės, atitinkančios šį reikalavimą.

Prieštaringi reikalavimai ir dubliavimas

M. Obeliūnas įsitikinęs, kad vienas iš griežtai reikalaujamų elementų - vaizdo transliavimo bei įrašymo įranga arba periskopinis veidrodėlis - išties reikalingas, tačiau du įrenginiai, skirti tai pačiai funkcijai, trukdo, o ne padeda. Jo akimis, patogiausias yra periskopinis veidrodėlis, mat šis įrengtas ten, kur yra ir kairysis šoninis veidrodėlis. Tai sukelia mažiau pavojingų situacijų nei monitorius, esantis centrinės konsolės viduryje.

Ekspertų manymu, visa nurodyta įranga neišvengiamai taps vairuotojo dėmesio „vagimi“ - vertinant situaciją kairėje dešiniavairio automobilio pusėje, todėl, renkantis įrangą bei jos išdėstymo transporto priemonėje schemą, šiuos dalykus reikėtų vertinti itin atidžiai ir pasistengti nesukurti naujų problemų.

Dešiniavairių automobilių vairuotojų patirtys ir motyvacija

Vairavimo ypatumai ir saugumas

Nors Lenkijos manevras tokiu automobiliu yra daug sunkiau atliekamas, vairuotojai, turintys patirties, pripranta prie dešiniavairės transporto priemonės. Jau dvejus metus dešiniavairį „Nissan Silvia“ automobilį Lietuvoje vairuojanti Evelina teigia, kad pagrindiniai sunkumai, kuriuos kelia vairas dešinėje, yra ganėtinai sunku lenkti kitus automobilius ir kartais sunku išvažiuoti iš žiedinės sankryžos, tačiau viskas išsisprendė su daugiau praktikos. Dešiniavairį „Toyota Mark II“ Lietuvoje vairuojantis Marius pasakojo, kad prie vairo kitoje pusėje taip pat priprato gana lengvai, ypač turint automatinę pavarų dėžę. Vairavimas miesto centre ir manevravimo dalykai yra lengvai išmokstami, tik gal lygiagretus parkavimas vis dar keblus.

Mantvydas, vairuojantis dešiniavairius automobilius daugiau nei 7 metus ir turintis vairavimo patirties Anglijoje, tikino, kad priprasti sunku nebuvo ir absoliučiai nesijaučia jokio diskomforto. Vis dėlto, atlikti lenkimo manevrą tokiu automobiliu yra daug sunkiau. Vairuotojai pataria palikti didelį atstumą iki kitos transporto priemonės, kad matytų didesnį atstumą į priekį, arba paprašyti keleivio pagalbos. Vairuotoja Evelina aiškino, kad vienas svarbiausių dalykų - saugaus atstumo išlaikymas. Jos nuomone, eismo saugumui pavojų kelia neatsakingi vairuotojai, o ne tai, kad eisme dalyvauja dešiniavairės transporto priemonės.

Populiarumo priežastys

Dešiniavairiai automobiliai Lietuvoje pradėjo populiarėti dėl galimybės juos užregistruoti istorine tvarka. Daugelis entuziastų nori antros ar trečios transporto priemonės, skirtos pasivažinėjimams savaitgaliais, arba retus modelius, kuriuos kasdien vairuoti būtų gaila. Marius, užsiimantis dešiniavairių automobilių importu iš Japonijos, teigia, kad augantį populiarumą lemia ir įdomesnė komplektacija, geresnės būklės kėbulas ar mažesnė rida. Jis taip pat paminėjo automobilių retumo bei mažos pasiūlos Europoje aspektus, mat dauguma entuziastų pamėgtų modelių buvo skirti tik Japonijos rinkai. Didžiojoje Britanijoje automobiliai dažnai būna pigesni, nuvažiuojami atstumai gerokai mažesni, todėl gerokai mažesnės ridos ir geresnė automobilių būklė.

M. Obeliūnas neslepia, kad sukurta tvarka kelia klausimų ne tik norintiems registruoti automobilius, bet ir pritaikymą vertinsiantiems ekspertams. Mitas, jog leidus laisvai registruoti dešiniavairius, į Lietuvą plūstelės tūkstančiai tokių transporto priemonių, yra klaidingas. Vyro nuomone, dešiniavairių automobilių Lietuvos keliuose yra dabar, jų bus ir ateityje. Galimybė registruoti tokį automobilį Lietuvoje duotų naudos visiems eismo dalyviams: transporto registre atsirastų informacijos apie tokius automobilius, būtų galima pradėti kaupti statistiką apie juos, šie turėtų Lietuvoje atliktą techninę apžiūrą, o jų savininkai galėtų įsigyti draudimą Lietuvoje bei būti visaverčiais eismo dalyviais.

Dešiniavairiai automobiliai kaip istorinės transporto priemonės

Lietuvoje dešiniavairės transporto priemonės, kaip ir įprastos, gali būti pripažintos ir įregistruotos kaip istorinės. Tiesa, pirmiausia jos privalo atitikti visoms istorinėms transporto priemonėms keliamus reikalavimus. Motorinės transporto priemonės pripažinimo istorine transporto priemone tvarkos apraše nurodoma, kad tokios transporto priemonės turi būti pagamintos prieš 30 arba daugiau metų ir serijiniu būdu nebegaminamos mažiausiai 15 metų. Išlaikyta turi būti ir pirminė autentiška motorinės transporto priemonės būklė. Istorinėms transporto priemones neturi būti padaryta jokių esminių išvaizdos, konstrukcijos ir techninių parametrų pakeitimų. Jei tokie pakeitimai yra padaromi, jie turi atitikti transporto priemonės pagaminimo laikotarpį.

Tai reiškia, kad į dešiniavairį istorinį automobilį nereikia sumontuoti įvairios modernios įrangos, padedančios stebėti eismą, o tokios įrangos sumontavimas reikštų tvarkos aprašo neatitikimą, nes būtų pakeista autentiška transporto priemonės išvaizda. Galimybe legaliai dalyvauti eisme su dešiniavairėmis mašinomis džiaugiasi japoniškų automobilių entuziastai. Kultinius devyniasdešimtųjų ar dar senesnius japoniškus modelius jie dažniausiai perka Japonijos aukcionuose. Automobiliams atkeliavus į Lietuvą, jie paruošiami tapti istoriniais, o praėję ekspertizę ir tokiais tapę, nepažeisdami įstatymų važinėja Lietuvos gatvėmis.

Teminė nuotrauka: senas, gerai išlaikytas japoniškas automobilis su dešiniuoju vairu

Alternatyva: vairo perkėlimas iš dešinės į kairę

Keisti automobilio vairą iš dešinės pusės (kaip naudojama Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Australijoje) į kairę, kad jis atitiktų Europos Sąjungos standartus, yra sudėtingas ir dažnai brangus procesas. Jis apima įvairius mechaninius, elektroninius ir saugumo komponentų pakeitimus.

Reikalingos dalys ir komponentai

Vairo sistemos keitimas reikalauja daug daugiau nei tiesiog perkelti vairą. Automobilio konstrukcija dažnai suprojektuota taip, kad visos detalės veiktų kartu ir būtų išdėstytos vairuotojo pusėje. Atliekant vairo perstatymą, reikia keisti šiuos komponentus:

  • Prietaisų skydelis: Reikia viso skydelio keitimo, kad būtų perkeltos valdymo funkcijos.
  • Pedalai: Stabdžių pedalas, akseleratorius ir sankaba taip pat turi būti perkelti į kairę pusę.
  • Elektros laidai: Elektros instaliacija dažnai turi būti iš naujo išvedžiota, kad būtų pritaikyta naujam vairo ir prietaisų išdėstymui. Jokiu būdu nerekomenduojama karpyti, sujunginėti laidų, nes tai gali ženkliai padidinti gaisro riziką.
  • Žibintai: Reikia pakeisti priekinius žibintus, kad jie tinkamai apšviestų kairiąją kelio pusę, nes skiriasi šviesos srauto kryptis.
  • Kitos dalys: Papildomai reikia pakeisti ir kitas dalis bei jų vietas, t.y. veidrodėlius, rankenėles, durelių apdailą, atidarymo rankenėlę, rankinį stabdį, el. saugiklių dėžutę, servo pavarą, stabdžių sistemos vamzdelius ir kitas smulkias dalis.

Atlikus visus pakeitimus, būtina, kad automobilis atitiktų ES saugumo reikalavimus. Daugelyje šalių reikia atlikti patikrinimą arba techninę ekspertizę, siekiant įsitikinti, kad automobilis saugus naudoti ir kad pakeitimai atlikti teisingai. Be to, automobilį reikės iš naujo registruoti vietos valdžios institucijose.

Infografika: automobilio prietaisų skydelio ir pedalų išdėstymo skirtumai tarp kairiavairio ir dešiniavairio automobilio

Darbų trukmė ir kaina

Toks perstatymo procesas gali trukti nuo 1 iki 2 savaičių, priklausomai nuo to, kiek specialistų dirba prie automobilio, jų kompetencijos, taip pat detalių prieinamumo. Ruošiant automobilio vairo konversijai, visas iki vienos atsargines dalis reikia įsigyti iš anksto. Dauguma darbų atliekami tik specializuotuose servisuose, turinčiuose patirties su tokiais vairo keitimais.

Eiliškumas - visų pirma yra nurenkama visa apdaila, išardoma visa priekinė panelė iki pat kėbulo rėmo, tuomet keičiama vairo kolonėlė, pakeičiamos elektros instaliacijos kabelių vietos, garso izoliacija, keičiami oro kondicionieriaus vamzdeliai ir laidai, stabdžių, akseleratoriaus, sankabos pedalai, kiliminė danga. Tuomet tvirtinamas naujas kairės pusės orientacijos panelė, įstatoma multimedia, daiktadėžė, bėgių svirtis ar elektrinis mechanizmas, prietaisų skydelis ir prisukamas vairas.

Vairo keitimo kaina gali būti labai skirtinga. Paprastesniems automobiliams, kaip, pavyzdžiui, „Volkswagen“ ar „Ford“, kaina gali prasidėti nuo maždaug 2000 eurų. Tačiau prabangesni ar sudėtingesni modeliai, tokie kaip „BMW“, „Mercedes“ ar „Audi“, gali pareikalauti daugiau nei 10 000 eurų. Čia svarbią dalį sudaro ne tik detalės, bet ir serviso darbo sąnaudos. Jeigu keitimą atliekanti įmonė suteikia garantiją, tuomet kaina dar labiau išaugs.

Rekomendacijos ir alternatyvos

Šiuo metu Lietuvoje nėra įmonių, teikiančių vairo perkėlimo paslaugą, nes pagal galiojančius įstatymus, tokių transporto priemonių negalima registruoti Lietuvoje po tokio perdarymo be atitinkamų patikrinimų. Todėl siūloma apsvarstyti alternatyvą - parduoti automobilį toje pačioje šalyje, kur jis ir tinkamas eksploatuoti (Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ar kitoje dešiniavairių transporto priemonių šalyje) ir įsigyti automobilį, jau pritaikytą eismui kairiąja kelio puse. Tai dažnai gali būti ekonomiškesnis ir mažiau rūpesčių keliantis sprendimas.

Vairo perstatymas iš dešinės į kairę yra sudėtingas procesas, reikalaujantis tiek laiko, tiek finansinių išteklių. Būtina gerai apsvarstyti visus galimus variantus ir konsultuotis su šios srities specialistais, prieš priimant galutinį sprendimą.

„Regitros“ ir Susisiekimo ministerijos pozicija

„Regitros“ atstovė spaudai Rūta Gudašiūtė informavo, kad šiuo metu Lietuvoje įregistruota 40 transporto priemonių, kurių vairas yra sumontuotas dešinėje pusėje. Anot jos, šį skaičių sudaro 17 istorinių, 21 kelių valymo transporto priemonė ir 1 transporto priemonė, registruota Lietuvoje iki 1993 m. gegužės 1 d. Susisiekimo ministerija raštu informuos Europos Komisiją, kad Lietuva ir toliau neketina registruoti transporto priemonių su dešinėje pusėje įrengtu vairu be griežtų reikalavimų. Lietuvos teisės aktai nevaržo laisvo prekių judėjimo, tačiau draudimo registruoti transporto priemones su vairu dešinėje pusėje tikslas - užtikrinti automobilio vairuotojo ir aplinkinių saugą.

Papildomos išlygos numatytos keleivius vežantiems autobusams, mat jų bent vienos keleiviams laipinti skirtos durys privalo būti dešinėje pusėje. Įstatymo pataisose numatyta ir tai, kad vairuoti dešiniavairius automobilius galės ne visi - bus draudžiama tokius vairuoti pradedantiesiems vairuotojams. Tinkamumas naudoti dešiniavairius automobilius bus tikrinamas ir sustabdžius kelių policijos pareigūnams.

tags: #ar #galima #perdejus #vaira #priregistruoti

Populiarūs įrašai: