Automobilio skysčiai - ypač svarbūs, kad variklis veiktų sklandžiai ir patikimai. Vienas iš jų - aušinimo skystis, dar žinomas kaip antifrizas, atlieka kritiškai svarbų vaidmenį šalinant perteklinę variklio šilumą ir neleidžiant jam perkaisti. Jis užtikrina, kad variklis veiktų efektyviai net ir sunkiausiomis sąlygomis.
Kas yra aušinimo skystis ir kaip jis veikia?
Aušinimo skystis teka per visą variklį specialiai įrengtais kanalais, pasiekdamas net tolimiausius kampelius. Skysčio apytaka variklyje yra sudaroma aušinimo skysčio siurblio pagalba. Tekėdamas variklio komponentų vidumi, jis aušina juos, absorbuodamas dalį šilumos. Įkaitęs skystis grąžinamas atgal į radiatorių, o per radiatorių praeinantis aplinkos oras perima dalį skysčio šilumos.
Aušinimo skysčiai dažniausiai gaminami etilenglikolio pagrindu. Jie sudaro puikų mišinį su vandeniu ir yra praturtinti priedais, skirtais apsaugoti automobilio aušinimo sistemą nuo kalkių nuosėdų ir rūdžių. Antifrizas atlieka dvejopą apsauginę funkciją: neleidžia aušinimo skysčiui užvirti ar užšalti net esant ekstremaliai temperatūrai. Jo užšalimo temperatūra gali būti žemesnė nei -30 °C, o virimo - 110 °C ar daugiau. Šios fizikinės savybės yra gerokai pranašesnės už gryno vandens, kuris stingsta maždaug 0 °C ir verda maždaug 100 °C temperatūroje. Be to, šiuolaikinėse transporto priemonėse aušinimo sistemoje eksploatacijos metu susidaro slėgis, kuris dar labiau padidina esančio skysčio virimo temperatūrą.
Ar galima maišyti aušinimo skystį su vandeniu?
Dažnai kyla klausimas: ar galima papildyti aušinimo sistemą vandeniu, kai trūksta skysčio? Labai trumpas atsakymas - NE. Tačiau avariniuose atvejuose, kai nėra kitos išeities, į aušinimo sistemą, pripildytą specialiu skysčiu, įpilti vandens yra visiškai leidžiama ir nesukels jokių nemalonių pasekmių varikliui, jei laikysitės tam tikrų taisyklių. Svarbiausia - naudoti tik demineralizuotą (distiliuotą) vandenį.
Maišydami aušinimo skystį su vandeniu, mažiname jo virimo ir užšalimo temperatūrą. Ji mažėja priklausomai nuo vandens kiekio. Pavyzdžiui, įprastai aušinimo skystis gali atlaikyti temperatūrą net iki -36 °C. Įpylus distiliuoto vandens, jo užšalimo temperatūra pakyla, o virimo - sumažėja. Distiliuotas vanduo laikinai gali leisti pratęsti kelionę, tačiau atminkite - kuo greičiau pakeiskite aušinimo skystį, vos tik radę tinkamą progą.
Kodėl nerekomenduojama naudoti paprasto vandens?
Aušinimo sistemos užpildymas paprastu vandeniu turi daug trūkumų, ypač mūsų klimato sąlygomis:
- Žemesnė virimo temperatūra: Vasarą tai gali sukelti variklio perkaitimą, pavyzdžiui, spūstyse ar įjungus oro kondicionierių. Kai kuriose transporto priemonėse tai gali sukelti rimtą žalą, pavyzdžiui, cilindro galvutės deformaciją ar įtrūkimą.
- Aukšta užšalimo temperatūra: Vanduo pradeda šalti temperatūrai nukritus žemiau nulio, o antifrizas nesušąla net ir prie -30 °C. Palikus automobilį žiemą per naktį su vandeniu pripildyta aušinimo sistema, vanduo užšals ir padidės jo tūris. Dėl to gali įtrūkti radiatorius arba net variklio blokas, sukeldamas visišką variklio sunaikinimą.
- Kalkių nuosėdų kaupimasis: Priklausomai nuo regiono, vandentiekio vandenyje yra skirtingas ištirpusių mineralinių medžiagų kiekis. Vandeniui šylant ir vėstant, iš jo iškrenta ištirpę mineralai, kurie sukietėja ir sudaro kalkes. Šios nuosėdos gali užkimšti aušinimo skysčio srauto kanalus variklyje, radiatoriuje ir šildytuvo šerdyje. Distiliacijos metu vandenyje nelieka jokių priemaišų - mineralų, todėl jis yra saugesnis.
- Greitesnis vandens siurblio susidėvėjimas: Grynas vanduo pasižymi prastesnėmis tepimo savybėmis nei aušinimo skystis, todėl vandens siurblio mentės greičiau dyla. Be to, minėtos apnašos sukelia papildomą žalą.
- Korozija ir kavitacija: Grynas vanduo neapsaugo nuo rūdžių, bet iš tikrųjų prisideda prie jų susidarymo. Dėl aukštos temperatūros ir slėgio skirtumo susidaro idealios sąlygos rūdims ir kavitacijai (slėgis dėl garų susidarymo). Tai išgraužia skyles medžiagoje ir pažeidžia aušinimo skysčio siurblį, cilindrų galvutę, cilindrų įdėklus ir radiatoriaus bloką.
Aušinimo skysčio tipai ir jų maišymas
Šiuo metu yra trys pagrindiniai aušinimo skysčio tipai, kurių kiekvienas pasižymi savitomis savybėmis ir todėl yra skirtas skirtingiems automobiliams ir skirtingos konstrukcijos aušinimo sistemoms (daugiausia radiatoriams, kurie gali būti aliumininiai, variniai arba žalvariniai). Aušinimo skysčiai skiriasi pagrindinėmis naudojamomis sudedamosiomis dalimis (vadinamąja baze - glikolio tipu, pvz., etilo, propileno) ir antikoroziniais priedais. Pavyzdžiui, IAT skysčiai skirti senesniems automobiliams, o HOAT - naujausiems.
Maišymas tarpusavyje
Intuicija mums liepia neeksperimentuoti ir visada pilti aušinimo skysčio, kuris jau cirkuliuoja aušinimo sistemoje. Tačiau kartais paprasčiausiai neturime ko papildyti, o aušinimo skysčio dar yra likę, pavyzdžiui, iš kito automobilio. Dauguma vairuotojų, norėdami įsigyti aušinimo skysčio, daugiausia žiūri į jo spalvą. Skirtingos (dažniausiai išskirtinės) spalvos atsiranda dėl to, kad naudojami dažikliai, kurie palengvina išsiplėtimo bakelio lygio nustatymą arba nuotėkio identifikavimą. Aušinimo skysčio spalva iš tikrųjų yra skirta tik pagerinti aiškumą ir parodyti, kad sistema nėra užpildyta vandeniu, bet nėra kokybės požymis ir neparodo jo tipo ar suderinamumo.
Pavyzdžiui, raudonas aušinimo skystis dažnai asocijuojasi su „Volkswagen“ grupės automobiliais, nes originalus G12 standarto skystis yra tokios spalvos, tačiau tai nereiškia, kad kitos spalvos skystis netiks. Geltonas gali būti tiek IAT, tiek OAT, tiek HOAT antifrizas, tačiau maišyti jų negalima.
Trumpai tariant, galima maišyti skirtingų spalvų antifrizą tol, kol jų technologijos (sudėtis ir priedų paketai) išlieka vienodos. Pavyzdžiui, G11 (silikatinis) ir G12 (karboksilatinis) aušinimo skysčiai yra nesuderinami. Naudojant šiuos skysčius, susidaro apsauginė plėvelė ant aliumininių detalių, kuri saugo mazgus nuo korozijos. Po G11, nors ir praskalavus sistemą vandeniu, apsauginė silikatinė plėvelė išlieka. Kai supilamas šviežias G12, karboksilatas pradeda naikinti silikatinę plėvelę, taip naudodamas savo apsauginių priedų galią, dėl ko nelieka silikatinės apsaugos, bet jau neužtenka ir karboksilatinių priedų, kad sukurtų naują apsauginę plėvelę.
Darbo su skirtingais aušinimo skysčiais pasekmės yra ilgalaikės: greičiau susidarys nuosėdos, greičiau vyks korozija arba bus sunaikintos guminės detalės (pvz., tarpinės). Jei papildant baką sumaišomos dvi skirtingos technologijos (pvz., silikatų ir be silikatų pagrindu pagaminti skysčiai), jose esantys priedų paketai trukdo vienas kitam. Blogiausiu atveju tai gali sukelti ilgalaikę žalą varikliui ir panaikinti gamintojo garantiją.
Tinkamas aušinimo skysčio praskiedimas ir priežiūra
Parduotuvėse esantys aušinimo skysčiai gali būti jau paruošti naudoti (jo negalima skiesti) arba koncentratas, kurį reikia skiesti distiliuotu vandeniu. Aušinimo skystį reikėtų rinktis atsižvelgiant į jo savybes ir sudėtį bei gamintojo rekomendacijas. Geriausias sprendimas būtų pirkti aušinimo skystį, laikantis gamintojo rekomendacijų, kurias rasite automobilio vartotojo vadove.
Jei įmanoma, geriau neskiesti skysčio paprastu vandeniu - kuo daugiau jo bus aušinimo skystyje, tuo jautresnis mišinys bus užšalimui žiemą ir užvirimui vasarą. Vandens galima įpilti avariniu atveju, tačiau tik nedidelį kiekį ir tik demineralizuoto. Priešingu atveju, pašalinę gedimą, būtinai pakeiskite aušinimo sistemos turinį tam skirtu aušinimo skysčiu.
Paprastai rekomenduojamas maišymo santykis yra 50:50 (koncentratas ir distiliuotas vanduo). Tai užtikrina optimalią aušinimo kontūro apsaugą nuo perkaitimo, užšalimo ir korozijos. Tačiau svarbu užtikrinti, kad aušinimo skysčio koncentrato dalis būtų ne mažesnė kaip 35 proc. Antifrizą su vandeniu maišyti yra būtina. Jei sistemoje bus vien vanduo, nebus antikorozinės apsaugos, vanduo ilgainiui nugaruos ir variklis greitai perkais. Koncentratų niekada negalima naudoti neskiestų, nes aušinimo skystis optimaliai atlieka savo užduotis tik sumaišytas su vandeniu.
Aušinimo sistemos išsiplėtimo bakelio aušinimo skysčio lygio tikrinimas turėtų būti standartinis, netgi reguliarus veiksmas. Būtinai įsitikinkite, kad aušinimo skystį tikrinate arba papildote tik atvėsus varikliui. Jei variklis įkaitęs, kyla pavojus, kad aušinimo sistema bus suslėgta ir atidarius dangtelį išsilies karštas skystis. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad įkaitusio aušinimo skysčio tūris padidėja. Pavyzdžiui, jei automobilyje yra aštuoni litrai aušinimo skysčio ir jis įkaitinamas nuo 20 °C (šaltas variklis) iki 100 °C (karštas variklis), jo tūris padidėja maždaug 0,4 litro.
„AutoZone“ instrukcijos: aušinimo sistemos praplovimas ir užpildymas
Aušinimo skysčio keitimo periodiškumas priklauso nuo skysčio tipo. Pavyzdžiui, aušinimo skystį „VW G11“ reikia keisti kas 2-3 metus, o „VW G12+“ - tik kas 5-6 metus. Jei norite, kad variklis veiktų nepriekaištingai tiek žiemą, tiek vasarą, o aušinimo sistema būtų gerai apsaugota nuo korozijos, aušinimo skystį tikrinkite ir keiskite periodiškai.
Svarbūs perspėjimai ir patarimai
- Aušinimo skysčio toksiškumas: Antifrizas yra nuodingas ir su juo reikia elgtis atsargiai! Niekada nepilkite jo ant žemės ir nelaikykite atviruose induose! Jo gėrimas gali būti mirtinas, net ir mažomis dozėmis.
- Garantijos panaikinimas: Naudojant netinkamą aušinimo skystį gali būti panaikinta gamintojo garantija. Daugelis gamintojų nurodo konkrečius reikalavimus, kurių būtina laikytis.
- Kada kreiptis į specialistus: Kilus abejonėms, verta kreiptis į automobilių remonto dirbtuves, kuriose darbuotojai parinks tinkamą aušinimo skystį, remiantis transporto priemonės VIN numeriu.
tags: #ar #galima #ausinimo #skysti #maisyti #su