Padangų perdirbimas tapo pasauline pramone, nuolat ieškančia novatoriškų būdų, kaip apdoroti šio tipo atliekas. Tai sudėtingas procesas, skirtas pasinaudoti padangų atliekomis ir gumos medžiagomis, sprendžiant iššūkius, kylančius dėl jų biologiškai neskaidomo pobūdžio ir neigiamo poveikio aplinkai. Šiame straipsnyje pateiksime įvairius padangų perdirbimo proceso atlikimo būdus ir perdirbtos gumos panaudojimo galimybes.
Padangų atliekų problema ir tvarkymo iššūkiai Lietuvoje
Nors senos, netinkamos naudoti padangos yra puikus antrinių žaliavų šaltinis, ligi šiol jos sutvarkomos ganėtinai primityviais būdais. Skaičiuojama, kad Lietuvoje kasmet susidaro apie 30 tūkst. [tonų] padangų atliekų. Nors senų padangų surinkimas turėtų būti nemokamas, tačiau iki šiol Lietuvoje ši sistema neveikia iki galo.
Taip nutinka dėl to, kad nemaža dalis gamintojų ir importuotojų, kurie pagal įstatymus privalėtų finansuoti susidarančių atliekų sutvarkymą, to nedaro. Tų lėšų, kurios surenkamos iš sąžiningų padangų importuotojų, nepakanka visų senų padangų tvarkymui finansuoti, todėl labai dažnai pasitaiko, kad servise pakeitę padangas, senas sukrauna į automobilio bagažinę, o pasilikdami ima kelių eurų mokestį, kurį įskaičiuoja į padangų keitimo kainą.
Pasak įmonės „Atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus pavaduotojo Audriaus Puškoriaus, dėl pasikeitusios situacijos pasaulio rinkose bei krintančios naftos ir kitų žaliavų kainos įmonė yra priversta didinti mokestį už šių atliekų priėmimą. Geresnė situacija yra su tomis įmonėmis, kurios bendradarbiauja su Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija (ENTPTA). Iš automobilius ardančių ir dalis parduodančių įmonių, pasirašiusių sutartis su ENTPTA, padangos surenkamos nemokamai, o jų surinkimą ir perdirbimą finansuoja Gamintojų ir Importuotojų Asociacija (GIA).
Netinkamo padangų tvarkymo žala aplinkai
Viena didžiausių senų padangų problemų - ilgas irimo laikotarpis ir skleidžiamos nuodingos medžiagos. Esant normalioms sąlygomis, gamtoje padanga suyra per 120-140 metų. Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios aplinkosaugos institucijos nuolat primena, kad už ne vietoje išmestą padangą gali tekti atlyginti žalą, kuri siekia daugiau kaip 140 eurų.
Netinkamai utilizuodami senas padangas ne tik kenkiame aplinkai, bet ir švaistome naudingą žaliavą. Jei padangos yra deginamos, į aplinką išsiskiria kenksmingos medžiagos - suodžiai ir įvairūs kancerogeniniai junginiai, kurie gali sukelti vėžį. Net ir deginant specialiai tam skirtose vietose, padangų gumoje esantis cinkas ir siera pasklinda su dūmais. Kaip teigia Artūras Jukna, „Gumos technologijos“ direktorius, padanga pagaminta iš natūralaus ir sintetinto kaučiuko, suodžių, naftos, dujų degimo produktų, todėl išmesti ar sudeginti tinkamas panaudoti žaliavas yra labai neprotinga. Pasaulinė tvarkymosi diena Lietuvoje parodė, jog gyventojai padangas vis dar „tvarko“ išmesdami jas pakelėse, palikdami miškuose ar skandindami upėse.
Kur ir kaip tinkamai atsikratyti senomis padangomis?
Rūpintis, jog padangos, kaip puiki antrinė žaliava, netaptų tiesiog šiukšlėmis, teršiančiomis aplinką, turi ne tik atliekų perdirbėjai, bet ir vartotojai. Yra net keletas būdų tinkamai atsikratyti senomis padangomis:
- Autoservisai: senas padangas galima priduoti į autoservisą, kurie privalo nemokamai priimti tiek senų padangų, kiek jų pakeičia, ir pasirūpinti, kad padangos būtų tinkamai utilizuotos.
- Padangų pardavėjai: to paties tipo transporto priemonei skirtas padangas privalo priimti ir padangų pardavėjai (tiek, kiek perkama naujų).
- Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės: padangų atliekas priima savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, kurios iš vieno gyventojo priima iki 4-5 naudojimui netinkamų padangų per metus (jų sąrašą galima rasti www.atliekos.lt). Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) duomenimis, 2019 m. per 9 mėnesius buvo priimta apie 631 t, o per praėjusius metus - 735 t padangų. Kasmet vienas gyventojas aikštelėje nemokamai gali palikti 4 padangas.
- Atliekų tvarkytojai: nebenaudojamas padangas galima nuvežti atliekų tvarkytojams, kurie nuo senų padangų atskiria gumą, tekstilę ir metalą ir šias žaliavas panaudoja naujų gaminių gamybai arba energijai gauti.
Padangų perdirbimo procesai ir technologijos
Svarbu pažymėti, kad naudojamas konkretus padangų perdirbimo metodas gali skirtis priklausomai nuo norimo galutinio produkto, turimos technologijos ir perdirbimo galimybės. Padangos gali būti apdorojamos fiziškai arba chemiškai.
Bendras fizinio perdirbimo procesas
- Pradinis paruošimas: pirmasis padangų perdirbimo proceso žingsnis yra plieno ar lydinio ratlankių pašalinimas. Pašalinus ratlankius, taip pat galima nukirpti padangų šonines sieneles.
- Smulkinimas: padangos susmulkinamos į mažus gabalėlius. Aplinkos šlifavimas naudoja aplinkos temperatūrą, kad padangos būtų susmulkintos į granules arba trupinių gumą. Kriogeninio šlifavimo metu padanga užšaldoma, naudojant skystą azotą arba panašią kriogeninę medžiagą. Šaldytos padangos tampa trapios ir lengvai gali būti suskaidomos į mažas daleles.
Padangų perdirbimas | AUTOPILOTAS | 2022 04 09
Detalus mechaninis perdirbimas: nuo juostelių iki granulių
Šiuolaikinės technologijos leidžia itin efektyviai mechaniškai perdirbti padangas, gaunant aukštos kokybės antrines žaliavas:
- Pirminis smulkinimas: padangos įkišamos į pirminį smulkintuvą (PoS. 2) per elektros sistemą. Pjaustymo įrenginys yra didelio sukimo momento ir mažo greičio įranga, kuri suskaido visas padangas į įvairaus dydžio juosteles. Susmulkintos juostelės yra apie 50 mm x 300 mm ilgio, iki 400 mm ilgio. Juostos, kurių matmenys iki 150 mm, praleidžiamos sijojimo procesu.
- Antrinis smulkinimas ir metalo atskyrimas: šiame etape guma, susidariusi pirminio pjaustymo metu, tiekiama į antrinį smulkintuvą (Poz. 8) per juostos tiekimo sistemą. Šis įrenginys yra didelės galios ir vidutinio greičio įranga su rūšiavimo sistema, kuri gamina 20-30 mm dydžio gumines drožles, vadinamas „gumos mulčiu”. Šis procesas pašalina juodąjį metalą nuo kulno ir protektoriaus srities, kuris vėliau atskiriamas magnetine sistema, suteikdamas iki 98% be plieno guminį mulčią tolesniam apdorojimui.
- Pirminis granuliavimas ir tekstilės atskyrimas: pirminėje granuliavimo stadijoje į granuliatorių per juostos tiekimo sistemą įvedamos gumos drožlės be plieno (gumos mulčias). Šis procesas pašalina 50% tekstilės pluoštų, kurie vėliau atskiriami (PoS. 14).
- Galutinis granuliavimas ir valymas: galutinėje granuliavimo stadijoje granuliuota guma pirminėje stadijoje į antrinį granuliatorių įvedama per sraigtinę padavimo sistemą. Šis įrenginys yra greitaeigė įranga su rūšiavimo sistema, kuri gamina 0,8-4 mm dydžio gumines granules, o likusią tekstilės 50% dalį atskiria separatoriaus ir atskyrimo stalo pagalba (PoS. 17 ir 19). Antrinis magnetinis atskyrimas užtikrina likusių 1-2% plieninės vielos šiukšlių pašalinimą.
Šie moduliniai sprendimai leidžia pritaikyti įrangą pagal kiekvieno įrenginio reikalavimus ir gamybos pajėgumus, integruojant papildomą įrangą sklandžiam ir efektyviam perdirbimo linijos veikimui.
Cheminio perdirbimo metodai
- Pirolizė: tai padangų kaitinimas be deguonies aukštoje temperatūroje (paprastai nuo 400 iki 600 laipsnių Celsijaus). Šis šiluminio skilimo procesas padangas suskaido į įvairius šalutinius produktus, įskaitant skystus aliejus, dujas ir juodą anglį.
- Devulkanizacija: šis procesas skirtas sulaužyti kryžminius ryšius vulkanizuotoje gumoje, siekiant atkurti jos elastingumą ir grąžinti į kaučiuko būseną.
Inovatyvūs perdirbtos gumos panaudojimo būdai
Perdirbamos padangos gali pavirsti įvairiomis dangomis sporto aikštynams ar žaidimų aikštelėms ir kitais gaminiais, kuriems tinka perdirbta guma. Netinkamai utilizuodami senas padangas ne tik kenkiame aplinkai, bet ir švaistome naudingą žaliavą. Apžvelgiame kelis Lietuvoje ir užsienyje jau taikomus pavyzdžius, parodančius, kaip galima sumaniai panaudoti ir ką pagaminti iš senų padangų.
7 idėjos, kokie naudingi dalykai gali būti pagaminti iš senų padangų:
- Danga vaikų žaidimo aikštelėms: puikus būdas panaudoti senas padangas - perdirbti jas į vaikų žaidimo aikštelių dangą. Specialiai paruoštos guminės dangos dėka žaidimų aikštelė tampa saugesne erdve, nes vaikams griūvant sumažėja traumų tikimybė. Tokios dangos iš senų padangų jau pradedamos gaminti ir Lietuvoje. „Ekobazės“ komercijos vadovė M. Curko-Notkuvienė teigia, kad jau lapkričio mėnesį po daugelio testavimo valandų turėtų būti gautas tarptautinės laboratorijos sertifikatas, patvirtinantis, kad kilimėliai atitinka ES reikalavimus. Perdirbant padangas pašalinama metalinė viela ir tekstilė, o iš likusios švarios gumos pagaminamos granulės, iš kurių vėliau gaminami įvairiausi guminiai kilimėliai bei žaidimų aikštelių danga.
- Žvyro pakaitalas: smulkinta padangų guma gali būti naudojama asfalto gamybai arba kaip žvyro pakaitalas. Tinklaraštis „Nerc.org“ rašo, kad padangų gumos drožlės naudojamos keliams tiesti, statant greitkelių pylimus, kaip melioracijos griovių užpildas ar kaip vibraciją bei triukšmą mažinanti tarpinė medžiaga, klojama po geležinkelių bėgiais. Teigiama, kad padangų gumos drožles galima panaudoti praktiškai visur, kur naudojamas įprastas žvyras, taip dar ir sutaupant tiek lėšų, tiek darbo jėgos sąnaudų.
- Borteliai automobilių parkavimo aikštelėms: senos padangos puikiai pasitarnauja ir guminių bortelių, žyminčių automobilių statymo vietas parkavimo aikštelėse, gamybai.
- Nuotekų valymo filtrai: tinklaraštis „Nerc.org“ teigia, kad susmulkinta ir į granules perdirbta padangų guma pasižymi geru porėtumu ir gali tarnauti kaip gera filtravimo medžiaga nuotekų valymo filtruose.
- Piniginės, diržai, avalynė: vis didesnį populiarumą įgyja ir senų padangų panaudojimas mados pramonėje: iš perdirbtos padangų gumos gaminamos kuprinės, rankinės, piniginės, diržai, avalynė.
- Nuo sodo trinkelių iki konteinerių ratukų: iš senų padangų gumos jau gaminamos ir kai kurių rūšių sodo trinkelės, stogo danga ir įvairiausi ratukai, pavyzdžiui, atliekų konteineriams. Šie pavyzdžiai patvirtina, kad perdirbimo įmonės ieško vis naujų žaliųjų sprendimų padangų atliekoms panaudoti.
- Sodo mulčias: iš padangų gumos gaminamas ir sodo mulčias - medžiagos, kurios naudojamos dirvai reikiamai drėgmei ar šilumai palaikyti, piktžolių augimui stabdyti, derlingumui padidinti ir kt. Tarp guminio mulčio privalumų minima tai, kad jis netraukia termitų ir kitų kenkėjų, skirtingai nei, pavyzdžiui, medinis mulčias.
Kalbant apie augalų auginimą, išradingi žmonės randa ir kitų kūrybingų būdų senoms padangoms panaudoti net ir be pramoninio perdirbimo, pavyzdžiui, perdaro padangas į augalų vazonus, kurie, panaudojus įvairias apdailos medžiagas ir dizaino elementus, tampa puikia sodybos puošmena.
Lietuvių mokslininkų inovacija: gumos devulkanizavimas
Padangų ir gumos atliekų antrinio panaudojimo metodus kuriančios įmonės „Gumos technologijos“ direktorius Artūras Jukna teigia, kad šiuo metu Lietuvoje guma nėra tinkamai perdirbama. Jo teigimu, šalyje egzistuoja du būdai, kurių net negalėtume pavadinti perdirbimu - padangų malimas ir deginimas. Abu būdai nėra optimaliausi senų padangų panaudojimai, nes pirmuoju atveju iš atliekos pagaminama kita atlieka, o antruoju - tinkama perdirbti atlieka tiesiog sunaikinama.
Todėl pagrindinė „Gumos technologijų“ veikla - gumos perdirbimo technologijų kūrimas, siekiant grąžinti gumą atgal į gamybą. Kartu su Fizinių ir Technologijos Mokslų Centro (FTMC) ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkais įmonė „Gumos technologijos“ sukūrė technologiją, leidžiančią maksimaliai grąžinti gumą į būseną, iš kurios būtų galima gaminti naujas padangas ar kitus panašius gaminius.
„Vienas iš sprendimų, kurį siūlome - gumos devulkanizavimas“, - teigia A. Jukna. Vulkanizuota padangų guma, gaunama susmulkinus padangas, yra naudojama taisant kelius, gaminant įvairius kelių atitvarus, vaikų žaidimo ir lauko aikštelių dangą, tačiau dar kartą iš jos pagaminti padangos jau nebeįmanoma. Tačiau, anot A. Juknos, jų padangų perdirbimo būdas nei kiek nepanašus į tradicinį padangų perdirbimą.
Devulkanizacijos proceso ypatumai
Vykstant devulkanizacijai, guma yra grąžinama į kaučiuko būseną, o toks procesas nereikalauja įprastos ir sudėtingos technikos. Devulkanizacijos metu padangų gabalėliai yra susmulkinami, jų paviršius tampa šiurkštus, o vidinėse dalyse yra išardomi skersiniai sieros ryšiai, taip grąžinant gumos junginius į kaučiuko būseną. Tam naudojamos priemonės skiriasi nuo tų, kurios naudojamos perdirbant padangas įprastiniais būdais. Nereikia malūnų, diskinių peilių ar hidraulinių įrengimų; pagrindinį vaidmenį atlieka mechaninės šlyties agregatas. Į jį patenka padangų gabalėliai ar nuorėžos, sumaišyti su aplinkai draugiškomis cheminėmis medžiagomis, iš kurių vėliau yra išgaunami devulkanizuotos gumos miltai. Šie miltai dar būna sijojami ir džiovinami.
Iššūkiai ir perspektyvos
Dažniausiai malta guma vakarietiškoms padangoms gaminti visiškai netinka. „Mes siekiame, kad RRP (gumos regenerato miltai) galėtų būti kaučiuko pakaitalu, išlaikant kuo geresnę padangos ar kito gumos dirbinio kokybę“, - sako A. Jukna. Įmonė jau yra pagaminusi padangą, kurios 30 proc. sudarė perdirbant senas padangas gautos antrinės žaliavos. „Gumos technologijų“ padangos iš perdirbtos gumos - dar tik eksperimentinėje stadijoje.
„Padanga yra toks gaminys, kurį perdirbti energetiškai yra du kartus brangiau nei pagaminti naują produktą iš originalių medžiagų. Padangoje dar yra metalo ir sintetikos. Jei metalą iš gumos atskirti pasitelkus magnetus, tai išvalyti sintetiką yra labai sudėtinga. Būtent tai - viena didžiausių problemų, norint iš perdirbtos gumos pagaminti padangą“, - teigia įmonės direktorius.
Šiuo metu su mokslininkų pagalba įmonė iš perdirbtos padangų gumos gamina akustines plokštes, kurios yra naudojamos statybose garsui izoliuoti. „Guma turi super unikalių savybių, kuriomis nepasižymi jokia kita medžiaga, o tai leidžia efektyviai spręsti triukšmo problemą. Naudojant tokias plokštes greitai ir nebrangiai įrengiamos garso izoliacinės pertvaros, kurios, būdamos ženkliai plonesnės ir lengvesnės už analogus, leidžia sumažinti perdangų apkrovas bei užtikrinti reikiamų triukšmo normų laikymąsi“, - pasakoja A. Jukna.
Visgi, Lietuvos mokslininkų sukurta naujoji gumos perdirbimo technologija sulaukia vis didesnio padangų gamintojų susidomėjimo. A. Juknos teigimu, netolimoje ateityje padangų gamybos laukia perversmas. „Komunikuojame su visais didžiausiais padangų gamintojais. Visiems patinka tai, ką mes darome, bet visi klausia, kiek mes galime pagaminti. Kol kas mes negalime pasiūlyti pramoninio lygio gaminimo mastų, tačiau tikimės, kad ateityje jie turėtų augti, o prie to turėtų prisidėti ir žiedinės ekonomikos principai“, - teigia specialistas. Didieji padangų gamintojai pripažįsta, kad laikai keičiasi, todėl jau po truputį pradeda į savo gaminius dėti apie 2 proc. perdirbtos gumos. A. Jukna tiki, kad padangos neišvengiamai bus gaminamos iš perdirbtos gumos, tačiau tam reikia laiko, investicijų ir paramos iš valstybės.
tags: #padangu #perdirbimas #kas #tai