Šiame straipsnyje nagrinėjami svarbūs klausimai, susiję su automobilių priskyrimu prie įmonės turto ir jų apmokestinimu Lietuvoje. Aptariamos įvairios situacijos, nuo įsigijimo kainos iki eksploatacijos išlaidų, siekiant pateikti išsamų vaizdą apie tai, kada automobilis gali būti laikomas trumpalaikiu turtu.

Turto samprata įmonių apskaitoje

Turtas bendrąja prasme pasižymi didele įvairove ir gali turėti daug kvalifikacijų. Kalbant apie juridinių asmenų - įmonių turtą, jis pasižymi aiškia struktūra, kurią nulemia finansinė įmonių apskaita bei ją apibrėžiančios bendrosios taisyklės. Visas įmonių turtas atsispindi įmonių finansinėse ataskaitose. Viena iš pagrindinių įmonių finansinių ataskaitų yra balansas, kurio sudarymo dieną įmonės turtas matomas tiksliausiai. Balanse nurodoma turto vertė nebūtinai yra reali. Ypač stipriai gali skirtis ilgalaikio turto, įgyto seniai ir apskaitomo įsigijimo verte bei nusidėvėjimu, vertė.

schema iliustruojanti balanso struktūrą ir turto klasifikaciją

Trumpalaikio turto samprata

Įmonių apskaitoje turtas klasifikuojamas į ilgalaikį ir trumpalaikį turtą. Šie du terminai kontrastingi vienas kitam.

Ilgalaikis turtas

Ilgalaikis turtas - tai toks turtas, kurio per vienerius metus negalima paversti į pinigus. Dažniausiai ilgalaikio turto sąvoka apima žemę, įrangą, autorines teises bei kitas ilgalaikes investicijas.

Trumpalaikis turtas

Trumpalaikis turtas tai įmonės, įstaigos ar organizacijos veikloje trumpiau nei vienerius metus naudojamas turtas pajamoms uždirbti. Taip pat trumpalaikiu turtu vadinamas tas turtas, kurio įsigijimo vertė yra mažesnė už įmonės nusistatytą ilgalaikio turto minimalią vertę. Turtas trumpalaikiu laikomas ne ekonomine prasme, bet kalendorine prasme, o tai reiškia, jog per įmonės ataskaitinį laikotarpį visiškai sunaudojamas turtas laikomas trumpalaikiu ir visai nesvarbi to turto kaina. Trumpalaikiam turtui gali būti priskiriami net statiniai, kurie pavyzdžiui naudojami ne pačios įmonės veiklai vystyti, o perpardavinėjimui.

Dažniausiai trumpalaikis turtas išreiškiamas:

  • Grynaisiais pinigais
  • Trumpalaikiais indėliais bankuose
  • Atsargomis
  • Mažą vertę turinčiu inventoriumi, kuris negali būti priskiriamas ilgalaikiam turtui dėl mažos įsigijimo vertės

Trumpalaikio turto klasifikacija

Trumpalaikis įmonės turtas skirstomas į:

  • Trumpalaikį finansinį turtą, kuris dažnu atveju išreiškiamas piniginiais vienetais ar kitais per trumpą laiką galinčiais tapti grynaisiais pinigais.
  • Trumpalaikis nefinansinis turtas.

Trumpalaikis finansinis turtas

Trumpalaikis finansinis turtas - likvidžiausias įmonės turtas, kuris dažniausiai yra piniginiai aktyvai (arba tokie, kurie greitai gali būti paverčiami į grynuosius pinigus). Didelės įmonės pinigus paprastai laiko ne tik sąskaitoje, bet investuoja į likvidžius bei saugius vertybinius popierius. Šią turto grupę sudaro pinigai, pinigų ekvivalentai, indėliai, trumpalaikės investicijos į vertybinius popierius.

Trumpalaikis nefinansinis turtas

Trumpalaikis nefinansinis turtas - tai turtas, kuris yra suvartojamas pagrindinės veiklos procese. Šis turtas yra apyvartinio kapitalo dalis, ir dažniausiai didelė šio turto proporcija būna gamybinėse ar prekybinėse įmonėse. Šią turto grupę sudaro gautinos sumos, atsargos, sumokėti avansai.

Trumpalaikio turto rodikliai ir apskaita

Trumpalaikio turto rodikliai yra svarbūs vertinant įmonės likvidumą ir gebėjimą vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus. Kreditoriai bei investuotojai itin atidžiai stebi šiuos rodiklius, kad galėtų įvertinti įmonės veiklos vertes bei rizikas.

Pagrindiniai trumpalaikio turto rodikliai:

  • Dabartinis koeficientas: matuoja įmonės galimybes vykdyti bei sumokėti trumpalaikius bei ilgalaikius įsipareigojimus. Atsižvelgiama į bendrą trumpalaikį įmonės turtą, lyginant su trumpalaikiais įsipareigojimais.
  • Greitasis koeficientas: pamatuoja įmonės gebėjimą vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus remiantis savo likvidžiausiu turtu.
  • Grynųjų pinigų rodiklis: matuoja įmonės galimybę iškart apmokėti visus trumpalaikius įsipareigojimus. Jis skaičiuojamas dalijant pinigus bei jų ekvivalentus iš trumpalaikių įsipareigojimų.

Trumpalaikio turto apskaita

Trumpalaikiam turtui įmonės buhalterinėje apskaitoje nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas. Trumpalaikio turto nusidėvėjimas tiesiogiai nurašomas prie sąnaudų.

Metinėje finansinėje įmonės ataskaitoje trumpalaikis turtas skirstomas į šias grupes:

  • Atsargos: nebaigta gamyba bei pagaminta produkcija, žaliavos, perpardavimui įsigytos prekės, perpardavimui skirtas ilgalaikis turtas, išankstiniai apmokėjimai.
  • Nebaigtos vykdyti sutartys.
  • Per 1 metus gautinos pinigų sumos: pirkėjų įsiskolinimai, dar neįmokėtas pareikalautas kapitalas, kiti įsiskolinimai.
  • Investicijos bei terminuoti indėliai: nuosavybės teise priklausančios akcijos, terminuoti indėliai bei kitos investicijos.
  • Grynieji pinigai sąskaitoje bei kasoje.

Trumpalaikio turto sąskaitos balanse paprastai rodomos šia tvarka, atsižvelgiant į didžiausią tikimybę pavirsti grynaisiais pinigais:

  1. Grynieji pinigai;
  2. Pinigų ekvivalentai;
  3. Trumpalaikės investicijos;
  4. Gautinos sumos;
  5. Žaliavų, perdirbamų produktų bei pagamintų produktų atsargos;
  6. Iš anksto apmokėtos ir dar nepasibaigusios įmokos (pvz. draudimo įmokos).

Sprendimas priimtas: degalų kainas bandys stabdyti – ar tai suveiks?

Automobilis kaip trumpalaikis turtas: iššūkiai ir interpretacijos

Nors bendrosios turto klasifikavimo taisyklės atrodo aiškios, automobilių priskyrimas prie trumpalaikio ar ilgalaikio turto kelia daug diskusijų, ypač kai kalbama apie naudotus ir nebrangius automobilius.

VMI nuomonė ir verslininkų pozicija

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) linkusi automobilį, nepaisant jo senumo, naudingojo tarnavimo laikotarpio ar įsigijimo vertės, laikyti ilgalaikiu turtu vien dėl to, kad tai yra automobilis. Ši nuomonė grindžiama turinio viršenybės prieš formą principu ir protingumo principu. Su tokia pozicija nesutinka daugelis verslininkų, ypač dėl senų, pigiai kainuojančių automobilių.

LR PMĮ 1 priedėlyje nustatyti nusidėvėjimo normatyvai numato, kad ne senesni kaip 5 metų lengvieji automobiliai turi nusidėvėti per 6 metus, o senesni - per 10 metų. Tačiau verslininkai argumentuoja, kad pigiam automobiliui, kurio naudingo tarnavimo laikas gali būti 1-3 metai, 10 metų nusidėvėjimo laikotarpis yra abejotinas ir prasilenkia su protingumo principu.

Verslininkai, siekdami išvengti šių neaiškumų, dažnai pasirenka nustatyti minimalią įsigijimo savikainos ribą ilgalaikio turto grupei (pvz., 500, 1000, 1500 Lt).

Eksploatacijos ir remonto sąnaudų apmokestinimas

Viena iš priežasčių, kodėl VMI linkusi automobilius priskirti ilgalaikiam turtui, yra ta, kad įmonės nuolat patiria automobilio eksploatavimo (degalai, tepalai, padangos ir pan.) ir remonto sąnaudas. Kadangi PMĮ 20 str. reglamentuoja materialiojo ilgalaikio turto eksploatavimo, remonto ar rekonstravimo sąnaudų pripažinimą leidžiamais atskaitymais, kyla klausimas, kaip tai taikyti trumpalaikiam turtui priskirtam automobiliui.

Straipsnio autoriai mano, kad PMĮ 20 str. nuostatos reiškia tik tai, kad reglamentuojamas materialiojo IT eksploatavimo, remonto arba rekonstrukcijos sąnaudų pripažinimas leidžiamais atskaitymais. Trumpalaikio turto eksploatavimo ir remonto sąnaudos turėtų būti laikomos įprastinėmis veiklos sąnaudomis, būtinomis įmonės pajamoms uždirbti, taigi - leistinais atskaitymais. Be to, PMĮ 31 str. pateiktame baigtiniame neleidžiamų atskaitymų sąraše šios sąnaudos nėra įvardintos.

Tokia interpretacija leidžia pagrįstai teigti, kad VMI nuomonė dėl trumpalaikiu turtu pripažintų automobilių eksploatacijos ir remonto sąnaudų laikymu neleidžiamais atskaitymais gali būti nepagrįsta. Priešingu atveju tektų peržiūrėti panašių turto grupių, kaip "baldų" ir "kompiuterinės technikos", pripažintų trumpalaikiu turtu, eksploatacijos ir remonto sąnaudų pripažinimą leistinais atskaitymais.

Kitos su automobiliais susijusios apmokestinimo situacijos

Be turto klasifikavimo klausimų, straipsnyje paliesti ir kiti svarbūs aspektai:

  • Elektromobiliai: jei elektromobilio įsigijimo kaina yra didesnė už PMĮ 30-2 str. nustatytą ribą, jo naudojimas gali būti traktuojamas kaip pajamos natūra.
  • Darbuotojo pajamos natūra: MB nario pajamos natūra dėl automobilio naudojimo dažniausiai pripažįstamos pelno iš įmonės paėmimu.
  • Nuompinigiai: už automobilio nuomą, mokami darbuotojui, paprastai nėra laikomi darbo užmokesčiu.
  • Degalai: degalai darbuotojo kelionei į darbą ir iš darbo yra jo pajamos ir apmokestinamos kaip darbo užmokestis. Degalus darbuotojui galima parduoti, padovanoti ar laikyti darbo užmokesčio priedu.
  • Automobilio nurašymas: policija retai randa pavogtus automobilius, todėl automobilį reikėtų nurašyti į nuostolius. Nurašius nepataisomai sugadintą automobilį, jo likutinė vertė turi būti laikoma neleidžiamais atskaitymais.
  • Civilinės sutartys: su darbuotoju sudarytos civilinės sutarties sąlygos turėtų būti tokios pačios, kaip ir rinkoje.
  • Garantijos pratęsimas: garantijos pratęsimo paslauga laikoma draudimo paslauga ir PVM neapmokestinama.
  • Techninė apžiūra: tai vienkartinė paslauga.
  • Grąžinimas lizingo bendrovei: grąžinant automobilį lizingo bendrovei, įmonės patirti nuostoliai leidžiamais atskaitymais nepripažįstami.
  • Užsienio įmonės filialas: yra pelno mokesčio mokėtojas Lietuvoje ir jam taikomos bendrosios PMĮ nuostatos.
  • Baudos už pažeidimus: už darbuotojo padarytą pažeidimą sumokėta bauda gali būti pripažįstama darbuotojo pajamomis natūra.
  • Remonto išlaidų dalis: tenkanti automobilio savininkui, turėtų būti parduota išrašant PVM sąskaitą faktūrą.
  • Svečių vežiojimas: vežti įmonės automobiliu iš užsienio atvykusius svečius nėra draudžiama.

infografika, iliustruojanti skirtingas automobilių apmokestinimo situacijas įmonėse

tags: #ar #automobilis #gali #buti #trumpalaikis #turtas

Populiarūs įrašai: