Atėjus šiltajam sezonui, vis daugiau žmonių išsiruošia į vandens telkinius su motorinėmis valtimis ir vandens motociklais. Tačiau svarbu žinoti, kad plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis galima toli gražu ne visur ir ne visada. Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) nuolat primena apie aplinkosaugos sąlygas, kurių privaloma laikytis, siekiant išvengti gamtos taršos ir pažeidimų.
Kas yra savaeigė plaukiojimo priemonė?
Savaeigė plaukiojimo priemonė - tai plaukiojimo priemonė, turinti vidaus degimo variklį. Šiai kategorijai priskiriamos ir plaukiojimo priemonės su oro pagalve, oro sraigtu varomi laivai, vandens motociklai ir kitos motorizuotos priemonės. Nesavaeigės plaukiojimo priemonės yra tos, kurios neturi vidaus degimo variklio, pavyzdžiui, burinės jachtos, baidarės, kanojos, irklinės valtys, vandens dviračiai, kajakai, katamaranai ir guminės valtys.
Bendrieji plaukiojimo savaeigėmis priemonėmis reikalavimai
Aplinkosaugos reikalavimus, nustatančius, kur ir kokiomis sąlygomis galima plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, numato aplinkos ministro patvirtintos „Aplinkosaugos sąlygos plaukioti paviršiniuose vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir plūduriuojančių priemonių įrengimo ir naudojimo, jų statymo ir (arba) švartavimo aplinkosauginiai reikalavimai“.
Šios sąlygos netaikomos vidaus vandens keliuose, išskyrus vandens kelius ežeruose, kurie yra valstybinių parkų ir valstybinių draustinių teritorijose. Valstybinės ir vietinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašus bei jų eksploatavimo taisykles galima rasti Vidaus vandens kelių direkcijos ir Susisiekimo ministerijos tinklalapiuose.
Bendrieji draudimai ir apribojimai:
- Savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis draudžiama plaukioti visose upėse.
- Draudžiama plaukioti mažesniuose kaip 10 ha ploto vandens telkiniuose.
- Draudžiama plaukioti arčiau kaip 100 m nuo vandens telkinių ir jų salų krantų, maudyklų teritorijų, plūdurais pažymėtų nardymo zonų.
Variklio galingumo ir vandens telkinio dydžio sąlygos:
Kur galima plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, priklauso nuo jų variklių galingumo:
- Kai bendras variklių galingumas neviršija 10 AG (8 kW):
- Visą plaukiojimo sezoną galima plaukioti didesniuose kaip 100 ha telkiniuose.
- Nuo birželio 21 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos - didesniuose kaip 10 ha telkiniuose.
- Kai bendras variklių galingumas 11 AG (9 kW)-20 AG (15 kW):
- Visą plaukiojimo sezoną galima plaukioti ne mažesniuose kaip 500 ha telkiniuose.
- Nuo birželio 21 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos - ne mažesniuose kaip 100 ha telkiniuose.
- Kai bendras variklių galingumas 21 AG (16 kW)-150 AG (110 kW):
- Nuo birželio 21 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos galima plaukioti didesniuose kaip 200 ha telkiniuose.
- Kai bendras variklių galingumas 151 AG (111 kW)-300 AG (220 kW):
- Nuo birželio 21 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos galima plaukioti didesniuose kaip 500 ha telkiniuose.
Anksčiau vartota sąvoka „navigacijos sezonas“ pakeista į „plaukiojimo sezonas“, kuris apibrėžiamas kaip laikotarpis nuo ledo ištirpimo vandens telkinyje iki ledo dangos susidarymo. Jeigu nesusidaro pastovi ledo danga, šis sezonas trunka nuo balandžio 1 d. iki vasario 1 d.
Plaukiojimo vandens motociklais apribojimai
Vandens motociklai, kurie Aplinkosaugos sąlygose vadinami „asmeniniais, pramoginiais ir sportiniais laivais, varomais vidaus degimo varikliais, turinčiais vandens srauto pompą“, yra priskiriami savaeigėms plaukiojimo priemonėms. Jiems taikomi itin griežti apribojimai.
Šiomis priemonėmis plaukioti draudžiama visuose vandens telkiniuose, išskyrus tuos, kurie yra nurodyti Aplinkosaugos sąlygų priede. Deja, ne visi poilsiautojai laikosi šių taisyklių. Pavyzdžiui, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai yra nustatę asmenį, plaukiojantį vandens motociklu Šventosios upėje, už ką jam gresia bauda iki 600 eurų.
Aplinkos apsaugos departamentas primena, kuriuose vandens telkiniuose ir kokiomis sąlygomis leidžiama plaukioti vandens motociklais:
- Kauno HE tvenkinys (Kauno marių RP): Nuo birželio 21 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos Kauno HE tvenkinio dalyje nuo Kauno marių prieplaukos iki Samylų įlankos pradžios ne arčiau kaip 200 m nuo kranto.
- Baltijos jūra: Nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d. Baltijos jūros pakrantės vandenyse, Baltijos jūros valstybiniame talasologiniame draustinyje Palangos miesto savivaldybės ribose 1000 m atstumu nuo pakrantės. Draudžiama Kuršių nerijos nacionaliniame parke, Pajūrio regioniniame parke, Baltijos jūros biosferos poligone.
- Elektrėnų tvenkinys: Nuo birželio 21 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos.
- Drūkšių ežeras (Zarasų r.): Nuo birželio 21 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos šiaurinėje ežero dalyje nuo Mištautų miško rytinio pakraščio iki Padrūkšės kaimo, vakarinėje ežero dalyje - nuo Ignalinos atominės elektrinės išleidimo kanalo iki Mačionių kaimo, ne arčiau kaip 200 m nuo kranto. Įplaukti ir išplaukti galima tik mažiausiu greičiu.
- Zaraso ežeras (Zarasų r.): Leidžiama plaukioti nacionalinių sporto federacijų organizuojamų ar koordinuojamų sporto renginių metu, nuo birželio 21 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos, neribojant variklių galingumo. Organizatoriai turi informuoti AAD ir Zarasų rajono savivaldybės administraciją.
- Balskų tvenkinys (Tauragės r. ir Šilalės r.): Leidžiama plaukioti nacionalinių sporto federacijų organizuojamų ar koordinuojamų sporto pratybų ir renginių metu, suderinus su atitinkamomis savivaldybėmis. Organizatoriai turi informuoti AAD.
- Ežeras Talkša (Šiaulių m.): Leidžiama plaukioti masinių renginių, kuriems gautas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus leidimas, metu. Variklių galingumas neturi viršyti 150 AG (110 kW). Organizatoriai turi informuoti AAD ir Šiaulių miesto savivaldybės administraciją.
- Kupiškio tvenkinys (Kupiškio r. ir Rokiškio r.): Leidžiama plaukioti nacionalinių sporto federacijų organizuojamų ar koordinuojamų sporto pratybų ir renginių metu, neribojant variklių galingumo, nuo birželio 21 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos. Organizatoriai turi informuoti AAD ir atitinkamas savivaldybių administracijas.
- Ežeras Galuonai (Molėtų r.): Leidžiama plaukioti nuo birželio 21 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos.
Aplinkos apsaugos departamentas taip pat patikslino, kad neseniai buvo pakeistos Aplinkosaugos sąlygos, leidžiančios plaukioti vandens motociklais (asmeniniais, pramoginiais ir sportiniais laivais, varomais vidaus degimo varikliais, turinčiais vandens srauto pompą) Zaraso, Talkšos, Didžiulio (Daugų), Galuonų ir Arino ežeruose bei Kupiškio tvenkinyje. Vis dėlto šis pakeitimas galioja dažniausiai tik renginių metu ir kai juos organizuoja asocijuotos federacijos, išskyrus kai kuriuos telkinius, pvz. Galuonų ežerą, kur leidžiama ir pavieniams gyventojams. Arino ežere plaukioti leidžiama ne arčiau kaip 200 m nuo kranto ties Asvejos regioninio parko riba.
Kaip valdyti vandens motociklą?
Aisetas ežeras: Ar galima plaukti su motoru?
Aisetas - tai vienas ilgiausių ir vingiuotiausių Lietuvos ežerų, esantis Molėtų (2/3 ploto) ir Utenos (1/3 ploto) rajonuose. Jo ilgis siekia 15,7 km, o didžiausias plotis - 0,86 km. Ežero gylis siekia iki 40 m, o vidutinis gylis yra 10,4 m. Aisetas yra ledyninės, rinės kilmės, pasižymi vingiuotais, stačiais ir miškais apaugusiais krantais (Labanoro giria, Pašekščių, Aukštuolės, Poviliškio, Degutinės, Lydimo, Saldutiškio, Paeisetės miškai). Ežere yra 8 salos. Šiaurėje Aisetas 30 m pločio sąsiauriu jungiasi su Galuonio ežeru. Per Aisetą teka upė Kiauna (Žeimenos intakas).
Plaukiojimas vandens motociklais Aisetėje
Remiantis Aplinkos apsaugos departamento pateikta informacija ir oficialiais sąrašais, Aisetas ežeras nėra įtrauktas į vandens telkinių sąrašą, kuriuose leidžiama plaukioti vandens motociklais (asmeniniais, pramoginiais ir sportiniais laivais, varomais vidaus degimo varikliais, turinčiais vandens srauto pompą). Nepaisant to, kad Aisetas jungiasi su Galuonio ežeru, kuriame tokios priemonės leidžiamos nuo birželio 21 d. iki sezono pabaigos, taisyklės yra taikomos konkretiems vandens telkiniams. Todėl, remiantis šaltinių informacija, plaukioti vandens motociklais Aisetėje draudžiama.
Plaukiojimas kitomis motorinėmis plaukiojimo priemonėmis Aisetėje
Aisetas yra didelis ežeras (apie 15,7 km ilgio ir iki 0,86 km pločio, apytikslis plotas, skaičiuojant pagal šiuos matmenis, būtų gerokai didesnis nei 500 ha). Remiantis bendraisiais aplinkosauginiais reikalavimais, didesniuose kaip 500 ha vandens telkiniuose, nuo birželio 21 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos, leidžiama plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kurių variklių bendras galingumas siekia iki 300 AG (220 kW).
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad Aisetas ežeras yra apsuptas Labanoro giria, kas rodo jo priklausymą Labanoro regioniniam parkui ar jo apsaugos zonai. Aplinkosaugos sąlygos numato, kad bendrosios taisyklės gali būti netaikomos ežerams, esantiems valstybinių parkų ir draustinių teritorijose, kur gali galioti papildomi, griežtesni regioninio parko nustatyti apribojimai. Kadangi šiame tekste nėra detaliai aprašytos specialiosios taisyklės, taikomos būtent Aisetės ežerui Labanoro regioninio parko kontekste, norint gauti tikslią informaciją apie plaukiojimo motorinėmis valtimis galimybes Aisetėje, rekomenduojama kreiptis tiesiogiai į Labanoro regioninio parko direkciją arba Aplinkos apsaugos departamentą.
Atsakomybė už pažeidimus ir kur kreiptis
Už aplinkosaugos sąlygų nesilaikymą numatytos administracinės baudos, kurios, priklausomai nuo pažeidimo sunkumo, gali siekti nuo 30 iki 600 eurų. AAD pareigūnai nuolatos vykdo šviečiamąją veiklą ir organizuoja akcijas, tačiau pabrėžia, kad vis dar pasitaiko asmenų, ignoruojančių taisykles.
Apie pastebėtus gamtosaugos pažeidimus prašoma iškart pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112 arba tiesiogiai Aplinkos apsaugos departamento telefonu 8 (5) 273 2995. Sąmoningumas ir atsakingas elgesys padeda išsaugoti Lietuvos gamtos grožį ir ekosistemas.
tags: #ar #aisete #galima #plaukt #su #motoru