Automobilių stovėjimo aikštelės ir daugiabučių kiemai neretai tampa vietomis, kur vairuotojai susiduria su nemaloniais incidentais - apgadinimais, įbrėžimais ar net eismo įvykiais. Svarbu žinoti, kaip tinkamai elgtis tiek radus apgadintą savo automobilį, tiek netyčia apgadinus kitą, siekiant išvengti teisinių ir finansinių problemų. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į viešosiose vietose paliktas eksploatuoti netinkamas transporto priemones, kurios kelia nepatogumų ir kenkia aplinkai.
Apgadintas automobilis stovėjimo aikštelėje: pirmi žingsniai
Daugiabučio kieme, gatvėje ar automobilių stovėjimo aikštelėje net trumpam palikus transporto priemonę, grįžus galima rasti nemalonią staigmeną - įbrėžimą, įlenkimą ar kitokį apgadinimą. Ši situacija gali sukelti dar daugiau rūpesčių, kai kaltininko nėra. Draudikų atstovai pataria, ką daryti radusiems apgadintą automobilį.
Ką daryti radus apgadintą automobilį ir nežinant kaltininko?
- Kreipkitės į policiją. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko teigimu, stovėjimo aikštelėje radus apgadintą automobilį, bet ne įvykio kaltininką, pirmiausia reiktų skambinti policijai. Taip užfiksuosite incidentą ir užkirsite kelią situacijai, kai nukentėjusieji tampa kaltininkais. Įvykį galima registruoti vietoje arba internetu.
- Fiksuokite įrodymus. Reikėtų nufotografuoti įbrėžimus, įlenkimus ar kitus apgadinimus. Nuotrauka užfiksuosite, kokius nuostolius patyrėte. To, kaip fakto įrodymo, prireiks kreipiantis į draudimo bendrovę. Aiškinantis įvykio aplinkybes, praverstų liudininkų pasakojimai, vaizdo kameromis ar registratoriais užfiksuoti įrodymai. Jei automobilių stovėjimo aikštelėje yra vaizdo kameromis stebimos vietos, galite kreiptis į prekybos centro administraciją dėl įrašų. Dažnu atveju būtent vaizdo kameros padeda nustatyti kaltininką.
- Draudimas. Žinoma, yra daugybė atvejų, kai kaltininko surasti nepavyksta - tokiais atvejais turintiems KASKO draudimą, žalą atlygina draudimo bendrovė. KASKO padengia ne tik įbrėžimų nuostolius, bet ir žalą dėl vagystės, gamtos reiškinių ar vandalizmo.
Kai apgadinote kitą automobilį: atsakingas elgesys
Jei kito vairuotojo automobilį apgadinote patys, neturėtumėte skubėti savarankiškai vertinti žalos dydžio ir nuspręsti, kad apgadinimas menkas, todėl transporto priemonės savininko laukti neverta.
Ką daryti, jei apgadinote kitą automobilį?
- Neišsisuksite palikę raštelį. Atrodytų, užtenka palikti raštelį su savo telefono numeriu ir nuvažiuoti. Tačiau tokie veiksmai policijos gali būti traktuojami kaip pasišalinimas iš įvykio vietos, užtraukiantys administracinę atsakomybę: baudą ir teisės vairuoti praradimą. Net jei įbrėžimas menkas, patariama sulaukti automobilio savininko, spręsti situaciją, o jei kyla konfliktas - kreiptis į policiją. Po automobilio valytuvu paliktas raštelis su telefono numeriu situacijos neišsprendžia ir gali būti laikomas pasišalinimu iš eismo įvykio vietos. Jei negalite surasti apgadinto automobilio savininko, privalote apie įvykį informuoti policiją.
- Administracinė atsakomybė. Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos užtraukia ne tik baudą bei teisės vairuoti praradimą, bet ir draudimo apsaugos praradimą. Nors privalomasis civilinės atsakomybės draudimas (TPVCAPD) žalą nukentėjusiajam atlygins, visa išmokėta suma regresine tvarka bus išieškota iš paties kaltininko. Kai padaroma žala nesiekia 750 eurų, bet vairuotojas iš įvykio vietos pasišalina, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatyta bauda svyruoja nuo 600 iki 1100 eurų. Jei žala didesnė nei 750 eurų - nemalonumų gali būti dar daugiau.
- Privalomasis transporto priemonių draudimas. Šis draudimas skirtas būtent tokioms situacijoms, todėl žala nukentėjusiojo automobiliui bus atlyginta per Jūsų draudimą. Jūs pats už remontą nemokėsite, bet ateityje draudimo įmokos gali kilti.
- Civilinės asmens atsakomybės draudimas. Šis draudimas praverčia, kai žalą kito asmens turtui padarote ne vairuojant automobilį, o, pavyzdžiui, vaikas dviračiu subraižo stovintį automobilį.
Svarbu: nepamokykite kitų eismo dalyvių
Dėl rasto įbrėžimo ar įlenkimo neretai kalti būna ir patys transporto priemonės vairuotojai, per skubėjimą ją priparkavę tam netinkamoje, pravažiuoti kitiems eismo dalyviams trukdančioje vietoje. Tačiau, jei užkliudėte neteisingai pastatytą automobilį, vis tiek būsite kalti dėl transporto priemonės apgadinimo. Jei automobilis trukdo pravažiuoti, jo vairuotojas bus kaltas tik už parkavimo taisyklių pažeidimą. Todėl nerizikuokite ir nemanykite, kad įbrėžimu pamokysite nepavyzdingą eismo dalyvį.
Dažniausios apgadinimų priežastys stovėjimo aikštelėse
Apibraižytas automobilis stovėjimo aikštelėje yra viena dažniausių situacijų, su kuria susiduria vairuotojai. Dažniausiai tokios situacijos nutinka prie prekybos centro, kur automobilių stovėjimo aikštelės būna pilnos, vietos mažai, o vairuotojai skuba pasistatyti automobilį.
Sunkumai įvairiose stovėjimo vietose
- Prekybos centrų aikštelės. Dauguma stovėjimo aikštelių prie prekybos centrų nėra sužymėtos pirmenybę nurodančiais kelio ženklais, todėl jose galioja lygiareikšmių kelių sankryžų principas. Vairuotojai dažnai klaidingai mano, kad jei jie važiuoja tiesiai ar platesniu pravažiavimu, jie turi pirmenybę. Šios taisyklės ignoravimas susidūrimą paverčia tik laiko klausimu. Vairuotojai dažnai būna susikoncentravę į laisvos vietos paieškas arba mintyse dėlioja pirkinių sąrašą, todėl pamiršta stebėti dešinėje esančius išvažiavimus. Tai - klasikinė, kone kasdien pasikartojanti situacija.
- Požeminės stovėjimo aikštelės. Jos vairuotojams kelia specifinius iššūkius. Manevravimo galimybes čia riboja ne tik intensyvus eismas, bet ir prastas apšvietimas, kolonos, atitvarai bei kiti betoniniai konstrukciniai elementai. Dažniausi incidentai tokiose erdvėse - ne tik automobilių tarpusavio susidūrimai, bet ir kontaktas su kolonomis, atitvarais ar priešgaisrinės sistemos elementais. Šiuolaikiniai automobiliai tampa vis didesni ir platesni, o stovėjimo vietos daugelyje senesnių aikštelių išlieka nepakitusios. Požeminėse aikštelėse klaidos kaina yra itin didelė: net ir menkas prisilietimas prie betoninės kolonos gali kainuoti ne vieną šimtą eurų.
- Daugiabučių kiemai. Tai dar viena „karštoji zona“, kurioje automobiliai statomi taip tankiai, kad net ir patyrusiems vairuotojams kyla sunkumų. Jei vienas automobilis stovėjo, o kitas važiavo - kaltė visada tenka judėjusios transporto priemonės vairuotojui. Jei abu vairuotojai vienu metu važiuoja atbulomis iš stovėjimo vietų ir susiduria, dažniausiai nustatoma abipusė kaltė. Tai reiškia, kad nuostoliai dalijami pusiau, o tai abiem pusėms sukelia papildomų rūpesčių. Todėl prieš pradedant judėti atbuline eiga, būtina ne tik stebėti veidrodėlius, bet ir įsitikinti, ar kaimynas priešais neketina daryti to paties.
Susidūrimai su kitais objektais
Neretai didesnė žala kyla dėl išsiblaškymo ar nuovargio. Privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas gerokai sumažino rūpesčių eismo įvykio dalyviams - pakanka užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Tačiau susidūrimai su kitais objektais taip pat gali kainuoti nemažai. Pavyzdžiui:
- Degalinės įranga. Išsiblaškęs vairuotojas degalinėje įsipylė degalų ir pamiršo ištraukti dujų pildymo įrangos žarną. Apgadintos įrangos taisymas kainavo 6,4 tūkst. eurų.
- Paštomatai. Atsitrenkimas į paštomatą taip pat gali nepigiai atsieiti. Tiek neatsargus manevravimas, tiek sumaišytos pavaros gali kainuoti iki kelių tūkstančių eurų. Vienas klientas, apgadinęs paštomatą, padarė beveik 5,5 tūkst. eurų žalą.
- Inžineriniai tinklai. Didžiausios kompensacijos išmokamos dėl įvykių, susijusių su sunkvežimiais, ypač kai jie kliudo šilumos tinklų vamzdynus ir juos laikančias atramas (žala siekė beveik 8,5 tūkst. eurų) arba kitus inžinerinių tinklų įrengimus.
- Kiti objektai. Pasitaiko, kad kliudoma kieme esanti įmonės produkcija (įvertinta 7,5 tūkst. eurų), įvažiavimas atbuline eiga į apšvietimo stulpą (beveik 5 tūkst. eurų) ar kliudyta vaizdo kamera (iki 4 tūkst. eurų).
Dauguma minėtų eismo įvykių dėl nedidelio greičio nesukelia sveikatos sutrikdymo ir palieka tik nedidelius įbrėžimais ant automobilio. Vis dėlto, kad ir kokios nereikšmingos būtų pasekmės, apie incidentą vertėtų pranešti apgadinto turto savininkui ir užpildyti eismo įvykio deklaraciją.
Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės viešosiose vietose
Be priežiūros bendro naudojimo vietose paliktos eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sukelia ne ką mažiau nepatogumų gyventojams ir eismo dalyviams nei sniego pusnys. Pastebima, kad tokių automobilių daugėja atvėsus orams ar užklupus žiemai. Jos teršia aplinką ir sukelia didelių trikdžių gyventojams, greitosios pagalbos automobiliams, šiukšliavežiams ar kitiems eismo dalyviams.
Problemos mastas ir poveikis aplinkai
Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija (ENTPTA) kasmet vidutiniškai gauna apie 1,5-2 tūkst. pranešimų iš gyventojų apie bendro naudojimo vietose paliktas eksploatuoti netinkamas transporto priemones. Šių metų sausio-rugsėjo mėn. gautų pranešimų srautas apie viešose vietose paliktus eksploatacijai netinkamus automobilius neslopsta ir didėja.
Kai kurios automobilių dalių atliekos, pavyzdžiui, įvairūs filtrai ar alyva, turi pavojingų medžiagų. Panaudota alyva yra užteršta įvairiais metalais (magniu, variu, cinku ir kitais sunkiaisiais metalais). Į aplinką patekę sunkieji metalai ir toksinės medžiagos gali sukelti vėžinius susirgimus. Alyvų atliekoms patekus į vandens telkinius jų paviršius padengiamas orui nepralaidžia plėvele ir dėl sumažėjusios deguonies koncentracijos vandenyje jame esantys gyvi organizmai gali pradėti dusti. Į aplinką patekusi automobilių alyva ir kitos kenksmingos medžiagos gali prasiskverbti į dirvožemį, užteršti gruntinius vandenis ir padaryti žalą mus supančiai aplinkai bei žmonių sveikatai.
Karantino metu vis dar pasitaiko automobilių atliekų, kaip padangos, plastikas, salono apdailos medžiagos, sėdynės, kilimėliai, guma ar stiklas, mėtančiųsi parkuose, miškuose, prie ežerų, upių ar upelių. Tai liudija, kad toli gražu ne visos atliekos patenka pas atliekų tvarkytojus ir yra tinkamai sutvarkomos.
Ką daryti pastebėjus eksploatuoti netinkamą transporto priemonę?
- Kreipkitės į savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių ar policiją. Gyventojai, kuriems rūpi švari aplinka ir kurie nelinkę taikstytis su pažeidėjais, dėl viešose vietose paliktų senų transporto priemonių gali tiesiogiai kreiptis į šias institucijas.
- Administracinė atsakomybė. Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad už neeksploatuojamos ir be priežiūros paliktos transporto priemonės laikymą bendro naudojimo vietose gyventojui gresia bauda arba automobilio konfiskavimas. Nemažėjantis pranešimų skaičius parodo, kad padėtis nesikeičia ir administracinė atsakomybė neatbaido neatsakingų transporto priemonių savininkų nuo pažeidimų.
- Raginkite savininką. Ragintume gyventojus likti neabejingiems ir paraginti savininką patraukti viešoje vietoje paliktą apleistą transporto priemonę.
Tinkamas utilizavimas ir teisinis reguliavimas
Atliekų turėtojas turėtų eksploatuoti netinkamas transporto priemones perduoti su gamintojų ir importuotojų asociacijomis bendradarbiaujantiems atliekų tvarkytojams. Jų sąrašą galima rasti atliekos.lt arba autotvarkymas.lt. Itin svarbu, kad gyventojai neparduotų netinkamų naudojimui automobilių nelegaliems ardytojams, kurie dažniausiai tinkamai nepasirūpina neigiamą vertę turinčiomis atliekomis.
Lietuvos teisės aktai numato, kad eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ir jų dalys turi būti perduotos tik atliekų tvarkytojams, turintiems teisę užsiimti tokių transporto priemonių surinkimu ir tvarkymu. Seni automobiliai ir jų atliekos taip pat gali būti atiduotos transporto priemonių gamintojams ir importuotojams arba pristatytos į jų įsteigtas eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo vietas.
Europos Sąjungos (ES) šalyse galioja lengvųjų automobilių (M1 klasės) ir mikroautobusų (N1 klasės) pakartotinio naudojimo ir perdirbimo pareigos ir užduotys. Pagal ES direktyvą 95 proc. lengvųjų automobilių ir mikroautobusų ardymo metu per metus susidarančių atliekų turi nukeliauti į pakartotinį naudojimą bei naudojimą, įskaitant perdirbimą, ir tik 5 proc. - būti pašalintos.
Valstybinės įmonės „Regitros“ duomenimis, 2018 metų sausio-rugsėjo mėn. buvo išregistruota 109,6 tūkst. lengvųjų automobilių ir beveik 7,1 tūkst. mikroautobusų. Lengvųjų automobilių, pasibaigus jų eksploatavimui (pranešus apie sunaikinimą), tais metais tebuvo išregistruota 6 tūkst., kai pernai tuo per metu - šiek tiek daugiau nei 5 tūkst., o per visus metus - 7,3 tūkst. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2019 metais Lietuvoje buvo surinkta 36,4 tūkst. tonų naudotų nebetinkamų transporto priemonių, iš jų 35,7 tūkst. tonų buvo perdirbta.
Automobilio utilizavimo procedūra:
- Atliekų tvarkytojas, gavęs automobilį, išrašo sunaikinimo pažymą.
- Ši pažyma perduodama „Regitrai“, kartu su sunaikinimo deklaracija.
- „Regitra“ panaikina automobilio savininko deklaravimo kodą (SDK) ir išregistruoja transporto priemonę.
Nuo 2025 m. rugsėjo 26 d. automobiliams, kurie pripažįstami „nebeeksploatuojamais“ ir perduodami utilizuoti, nereikia atskiro registracijos panaikinimo prašymo - tvarkytojai atliks tai automatiškai.
tags: #aptikau #jau #pazeista #stovinti #automobili