Teisinis reguliavimas ir taikymo sritis
Nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojo aplinkos ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. D1-405 patvirtintas „Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašas“ (Žin., 2007, Nr. 85-3430). Šis aprašas nustato reikalavimus transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto dirbtuvių įrengimui, susidarančių atliekų ir nuotekų tvarkymui bei aplinkos oro apsaugai.
Aprašo nuostatos taikomos visiems asmenims, valdantiems (naudojantiems) dirbtuves ir vykdantiems transporto priemonių priežiūros ir remonto, plovimo, pakartotinės apdailos veiklą, taip pat rengiantiems tokių dirbtuvių statybos projektus. Dirbtuvėms, kuriose transporto priemonių priežiūros ir remonto veikla pradėta vykdyti arba kurioms įrengti projektavimo sąlygos išduotos iki 2008 m. sausio 1 d., minėti reikalavimai buvo taikomi nuo 2009 m.
Darbo vietos ir patalpų įrengimo reikalavimai
Transporto priemonių remontas, ypač susijęs su variklio, transmisijos, pakabos, stabdžių ir kuro sistemų priežiūra, įskaitant variklių plovimą ar tepalų keitimą, potencialiai teršia aplinką. Todėl vykdant šią veiklą, privaloma laikytis nustatytų reikalavimų, kurie prasideda nuo pačios darbo vietos įrengimo.
Bendrieji reikalavimai dirbtuvėms
- Grindys turi būti padengtos nelaidžia skysčiams danga, atsparia benzino ir kitų skysčių ardančiajam poveikiui.
- Jeigu įrengiama ant grindų nutekėjusių skysčių surinkimo sistema, ji negali būti sujungta su jokiu nuotakynu, išskyrus patalpas, skirtas transporto priemonių kėbulo plovimui. Visi nutekėję pavojingi skysčiai turi būti surenkami ir tvarkomi kaip pavojingos atliekos.
- Patalpos privalo būti tik paslaugų teikimo (autoservisų), garažų, gamybos ar pramonės (gamyklos ar dirbtuvių) paskirties. Renkantis naujas patalpas autoservisui, pirmiausia būtina atsižvelgti į patalpų paskirtį, nes tokia veikla gali būti vykdoma tik negyvenamosios paskirties pastatuose. „Tai ypač dažnai dėmesio nesulaukiantis reikalavimas, kurio nepaisymas gali kelti tiesioginę grėsmę veiklos tęstinumui ateityje“, - teigia bendrovės „Biosistema“ direktorius Povilas Baltusevičius.
Automobilio remontas atvirame ore
Jei automobilio remonto darbai atliekami lauke, tai leidžiama tik po sandaria stogine, kuri apsaugo darbo zoną nuo lietaus ar sniego. Taip pat privaloma, kad po stogine būtų sandarus paviršius, neleidžiantis alyvai, stabdžių skysčiui ar kitiems teršalams patekti į dirvožemį arba nuotekas.
Atliekų tvarkymas
Susidariusias atliekas autoservisai privalo perduoti turinčioms teisę jas tvarkyti įmonėms arba naudotis savivaldybių organizuojamomis atliekų tvarkymo sistemomis. Atliekas reikia tvarkyti taip, kad jos nepatektų į aplinką. Atliekos turi būti rūšiuojamos susidarymo vietoje ir perduodamos atliekų tvarkytojams.
Veiklos vykdytojas privalės priimti ir sutvarkyti visas transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias nepavojingas ir pavojingas atliekas. Jas grąžinti transporto priemonės savininkui ar naudotojui draudžiama.
GPAIS ir atliekų apskaita
Visos įmonės, kurių veikloje susidaro atliekų, jų susidarymo apskaitą privalo vesti vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS). Tarp jų - ir autoservisai bei automobilių remontu, priežiūra ar ardymu užsiimantys fiziniai asmenys. Prieš pradedant veiklą būtina pateikti pradinę deklaraciją.
„Aplinkos apsaugos agentūros lapkričio mėnesio duomenimis, atliekų susidarymo vietų, kuriose yra vykdoma transporto priemonių techninė priežiūra, yra apie 2600. Reikia paminėti, kad į šį sąrašą patenka ir degalinių automobilių plovyklos. Tuo tarpu Valstybinės mokesčių inspekcijos spalio mėnesio duomenimis, Lietuvoje yra apie 4600 įmonių, užsiimančių variklinių transporto priemonių technine priežiūra ir remontu, taip pat apie 6600 tuo užsiimančių fizinių asmenų. Šie skaičiai rodo, kad vos kas trečias ar ketvirtas asmuo ar įmonė veda atliekų susidarymo apskaitą pagal visas taisykles“, - teigė Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Veronika Masalienė.
Autoservisas yra laikomas atliekų turėtoju, todėl jis privalo sudaryti sutartis su licencijuotais atliekų (pavojingų, naudotų padangų, akumuliatorių ir pan.) tvarkytojais. Taip pat būtina vesti susidariusių atliekų apskaitą, prireikus teikti ataskaitas ir užtikrinti, kad atliekos būtų perduodamos tik teisę legaliai tvarkyti turintiems subjektams.
Pavojingų automobilių atliekų poveikis aplinkai
Pavojingoms atliekoms keliami dar didesni reikalavimai, siekiant, kad jos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai. Tokios atliekos turi būti saugomos sandariuose konteineriuose ar pakuotėse.
„Automobilių detalės, baigusios savo gyvavimo ciklą ir tapusios atliekomis, yra degios ir toksiškos. Seni amortizatoriai, automobilių kuro ir tepalo filtrai ar akumuliatoriai, netinkamai tvarkomi ir patekę į aplinką tampa itin dideliu taršos šaltiniu“, - paaiškino V. Masalienė. Iš alyvos atliekų išsiskiria sunkieji metalai ir kitokie kenksmingi cheminiai junginiai. Vos vienas litras senos ir netinkamai pašalintos automobilių alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens bei didžiulius žemės plotus. Ne vietoje išmestos padangos yra 120-140 metų ir visą tą laiką teršia aplinką. „Todėl turime pasirūpinti, kad pavojingos atliekos patektų pas atliekų tvarkytojus“, - pabrėžė V. Masalienė ir patarė vairuotojams rinktis tokius specialistus, kurie tinkamai rūpinasi atliekomis.
Dažnai autoservisuose nenumatoma patalpų ar erdvės, kur bus laikomos talpos atliekų rūšiavimui ir laikymui iki išvežimo. P. Baltusevičius pabrėžia, kad tokių talpų reikia ne vienos ir ne trijų, o daugiau, todėl ir vietos klausimas tampa svarbus. Apie tai nepagalvojus, net ir norint tinkamai laikyti, rūšiuoti bei saugoti veiklos metu susidarančias atliekas, tai daryti, nepažeidžiant reikalavimų, tampa sudėtinga.
Nuotekų ir veiklai naudojamų skysčių tvarkymas
Naudojamus skysčius (išskyrus vandenį) draudžiama išpilti į aplinką ar nuotakyną. Jei varikliams ar detalėms plauti naudojamas ne vanduo ir paviršiaus aktyviosios medžiagos (detergentai), bet kitos medžiagos - tirpikliai ar tirpiklių turintys preparatai, plovimo metu susidaręs skystis negali patekti į nuotakyną.
Taip pat ant dirbtuvės grindų patekę vandens aplinkai pavojingi skysčiai turi būti surenkami - absorbuojami, valomi ir tvarkomi kaip pavojingos atliekos. Nuotekos, kurios susidaro po variklių, transmisijos, pakabos plovimo, vadovaujantis nuotekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, gali būti išleidžiamos į komunalinių nuotekų nuotakynus ar kitų asmenų valdomus nuotakynus tik turint jų valdytojo sutikimą (sutartį) priimti būtent tokias nuotekas.
Aplinkos oro apsauga
Iš esmės naujų reikalavimų aplinkos oro apsaugai nėra, tačiau Apraše primenama, kad transporto priemonių priežiūros ir remonto veiklą vykdantys asmenys turi laikytis anksčiau nustatytų reikalavimų. Tai „Lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant tirpiklius tam tikrų veiklos rūšių įrenginiuose, emisijos ribojimo tvarkos“ reikalavimų, patvirtintų aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 620.
Reguliuojant ar remontuojant transporto priemonių sistemas, detales, turinčias įtakos išmetamųjų dujų kokybei, reikia vadovautis LAND 14-2000 „Automobiliai su Otto varikliais. Anglies monoksidas ir angliavandeniliai išmetamosiose dujose. Normos ir matavimo metodai“ ir LAND 15-2000 „Automobiliai su dyzeliniais varikliais. Išmetamųjų dujų dūmingumas. Normos ir matavimo metodai“. Abu šie dokumentai patvirtinti aplinkos ministro 2000 m. kovo 8 d. įsakymu.
Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės (ENTP)
Taupant gamtos išteklius ir kitus resursus, eksploatuoti nebetinkamos transporto priemonės (ENTP) turi būti perdirbamos. Pagal ES direktyvą, beveik visos ENTP atliekos turi būti pakartotinai panaudotos ar perdirbtos. Pakartotinai panaudotos gali būti automobilių kėbulo dalys, varikliai ir jų dalys, žibintai, veidrodžiai, ratlankiai, pavarų dėžės, radiatoriai, salono ir kitos dalys. Aliuminio ratlankiai, ašys, rankenos ir kitos metalinės dalys yra išlydomos, o metalas pakartotinai naudojamas kitų gaminių gamyboje.
„Transporto sektorius yra vienas iš tų, kurie generuoja didelius CO2 kiekius, sukeliančius kritinius padarinius aplinkai ir skatinančius klimato kaitos procesus. Todėl transporto priemonių atliekų tvarkymas turi didelę reikšmę aplinkos apsaugai, ypač kalbant apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų mažinimą“, - teigiama straipsnyje. Automobilių atliekų perdirbimas turi reikšmingą poveikį ŠESD emisijų mažinimui. Gaminant naujas detales iš perdirbtų medžiagų sunaudojama žymiai mažiau energijos, palyginti su naujų medžiagų gamyba iš žaliavų. Viename automobilyje yra apie 0,7 kg šaltnešio, kuris yra ŠESD. Skaičiuojama, kad pastaraisiais metais susidariusiose ENTP iš viso buvo 107 tūkst. kg ŠESD. Jeigu ENTP ardoma nelegaliai, ŠESD patenka į aplinką.
Gamintojų ir importuotojų asociacija, siekdama paskatinti autoservisus rūšiuoti ir rinkti atliekas atskirai bei jų nešalinti su kitomis atliekomis, kasmet vykdo aplinkosaugos projektus „Mes rūšiuojam autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“.
Visi norime gyventi švarioje ir saugioje aplinkoje, tačiau kartais net patys to neįtardami galime tapti aplinkos teršėjais. Taip gali nutikti, jeigu remontuojame automobilį autoservise, kuris slepia veiklos apimtis, nėra deklaravęs savo veiklos aplinkosaugai, arba jeigu perduodame nebevažiuojantį automobilį nelegaliam ardytojui. „Džiugu, kad vis daugiau žmonių su nebevažiuojančiais automobiliais atsisveikina pagal taisykles - kreipiasi dėl jų sunaikinimo į teisėtai veikiančius ardytojus ir gauna tai patvirtinantį dokumentą“, - teigiama straipsnyje. Atidiems reikėtų būti ir ieškant, kaip atsikratyti nebevažiuojančio automobilio, mat ir ardytojai ne visi laikosi jų veiklai taikomų taisyklių.
Autoserviso steigimo aspektai ir kvalifikacijos reikalavimai
Statistika liudija, jog Lietuvoje veikia daugiau nei 4 tūkst. autoservisų, kurių pagrindine veikla nurodyta variklinių transporto priemonių techninė priežiūra. Darbo juose turi virš 12 tūkst. žmonių. Nusprendus pradėti remontuoti automobilius šiandien jau nepakaks tik žinoti, kokia įranga ar įrankiai yra būtiniausi. Bene sudėtingiausia dalis - reikalavimai darbo vietai.
Atstumų ir patalpų paskirties reikalavimai
Teisės aktai nenurodo ribojimo statinių statybai, kai statiniai statomi atitinkamos paskirties, atitinkamos paskirties žemėje ir kai juose vykdoma veikla nėra priskiriama prie tokios, kuriai reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Todėl paslaugų paskirties pastatai gali būti statomi pagal bendrai galiojančias normas, vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais.
Bendruoju atveju: autoservisas turi būti ne arčiau kaip 3 m iki sklypo ribos, kai pastato aukštis neviršija 8,5 m. Jei pastato aukštis viršija 8,5 m, tai atstumas iki sklypo ribos turi būti didinamas 0,5 m kiekvienam viršytam pastato aukščio metrui (pvz.: statinio aukštis 9,5 m, atstumas iki ribos turi būti 3,5 m; statinio aukštis 10,5 m, atstumas iki ribos turi būti 4 m ir t.t.).
Pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ ir Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 5 punkte nustatyta, kad teikiant prašymą statybą leidžiančiam dokumentui gauti, privalu pateikti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise, išskyrus atvejį, kai žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams ir yra priimtas jų sprendimas pagal šios dalies 7 punkte nustatytus reikalavimus.
Darbuotojų kvalifikacija
Ne ką mažiau svarbi ir įdarbinamų specialistų kvalifikacija - net ir „auksines rankas“ turintys darbuotojai savo kvalifikaciją turi įrodyti atitinkamais pažymėjimais. „Teisės aktai draudžia atlikti dalį transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto darbų neturint specialių žinių bei kvalifikaciją patvirtinančių pažymėjimų, pavyzdžiui, dirbti su transporto priemonių kondicionavimo sistemomis. Be specialių žinių kils sunkumų įgyvendinant ir kitus aplinkosauginius teisės aktų reikalavimus, todėl investuoti į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą yra būtina“, - teigia „Biosistema“ direktorius P. Baltusevičius.
Priešgaisrinė ir civilinė sauga
Be aplinkosauginių reikalavimų, nemažai formalumų reikia sutvarkyti ir galvojant apie autoserviso priešgaisrinę ir civilinę saugą.
Priešgaisrinė sauga
„Priešgaisrinės saugos taisyklėse nurodyta, kad jeigu autoservisas yra didesnis nei 300 m² bendro ploto, turintis degiųjų medžiagų, tuomet įmonėje turi būti už priešgaisrinę saugą atsakingas asmuo - tai gali būti pats vadovas ar paskirtas darbuotojas, kuriam reikalinga gauti gaisrinės saugos vadovo pažymėjimą“, - akcentavo bendrovės „Verslo aljansas“ gaisrinės ir civilinės saugos centro vadovas Gintaras Keturakis.
Autoservise gaisrinės saugos vadovas turi ne vieną atsakomybę - jis privalo pravesti mokymus darbuotojams, paruošti evakuacinius planus. Jeigu automobilių dirbtuvėse dirba bent du darbuotojai, jau būtina turėti priešgaisrinės saugos instrukciją, kurioje turi būti aprašyti visi pavojai ir kaip reikėtų elgtis gaisro metu.
„Daugiausiai gaisrų autoservisuose kyla tuomet, kai vykdomi darbai su atvira liepsna, pavyzdžiui, virinant duslintuvus. Tam reikia imtis ypatingų saugumo priemonių. Darbų instrukcijoje turėtų būti aprašyta, kaip turi būti vykdomi ugnies darbai, kad nekiltų gaisras, t. y. pašalinti visas degias medžiagas 5 metrų spinduliu, naudoti uždangalus, apsaugančius nuo žiežirbų patekimo ant degių paviršių ir kt. Be to, vykdant darbus su atvira ugnimi, negalima naudoti tepaluotų drabužių, pirštinių“, - patarė G. Keturakis.
Kalbėdamas apie evakuaciją, G. Keturakis pabrėžė būtinybę tiksliai numatyti kelius, kaip žmonėms pasišalinti kilus gaisrui, kaip patraukti automobilius ir, žinoma, laikytis šių taisyklių: „Tai yra dažna problema autoservisuose - neretai remonto patalpose būna prigrūsta tiek mašinų, kad neįmanoma pro jas praeiti. Kilus gaisrui, jeigu ugniagesiams reikia patraukti iš kelio automobilius, nuostoliai būna kur kas didesni.“
Planuojantiems kurti plataus darbų profilio autoservisą, taip pat pravartu žinoti apie specifinius reikalavimus dažymo, lakavimo darbams ir degių skysčių laikymui. „Dažyti reikia specialiai įrengtose patalpose, nes labai svarbi yra vėdinimo sistema. Jeigu vėdinimo sistemos nėra arba ji nėra įjungta, neveikia, ten dirbti negalima. Pirma, galima patiems darbuotojams apsinuodyti, antra - ima kauptis pavojingi garai ir mažiausia kibirkštis gali sukelti sprogimą“, - sakė specialistas. Rūkymo vietą patariama apgalvoti iš anksto - ji turi būti lauke arba specialioje patalpoje, bet ne bendrose patalpose.
Kaip dar vieną potencialią gaisro riziką, į kurią būtina atsižvelgti įrengiant autoserviso patalpas, G. Keturakis paminėjo elektros instaliaciją. „Autoservisuose dažnai būna per visas dirbtuves ištampyti laidai, tačiau elektros instaliacija turi būti tvarkinga. Jeigu kištukai ima kaisti, kibirkščiuoti, kyla gaisro pavojus. Elektrinius įrenginius irgi reikia naudoti atsižvelgiant pagal elektros instaliaciją, t. y. jeigu bus naudojami didelio galingumo prietaisai, pavyzdžiui, kompresoriai, o išvedžioti laidai nebus tinkami, jie ims kaisti ir kils gaisro rizika“, - teigė G. Keturakis.
Prieš priduodant objektą, būtina užpildyti priešgaisrinės saugos deklaraciją, kurią reikia pateikti PAGD - Priešgaisrinei gelbėjimo valdybai ar Priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, kad būtų žinoma apie objekte vykdomą veiklą.
Civilinė sauga
G. Keturakis taip pat priminė, kad nuo 2019 m. pradžios atsirado nauji civilinės saugos reikalavimai įmonėms, kuriose dirba 10 ir daugiau žmonių. Jo teigimu, apie tai dar ne visi vadovai žino, tačiau jų įmonėse turėtų būti parengtas visas civilinės saugos darbų paketas: paskirtas atsakingas už civilinę saugą darbuotojas, kuris turi baigti atitinkamus kursus, paruoštas ekstremalių situacijų valdymo planas, prevencinių priemonių planas ir daug kitų dokumentų.
Kontrolė ir išsamesnė informacija
Naujųjų reikalavimų vykdymo kontrolė pavesta regionų aplinkos apsaugos departamentams. Į juos atsižvelgs ir kitos kontroliuojančios institucijos. Visa išsamesnė informacija skelbiama Aplinkos ministerijos interneto svetainėje adresu: www.am.lt. Individualias konsultacijas teikia regionų aplinkos apsaugos departamentai.
tags: #aplinkosauga #automobilio #remontas #lauke