Palikus transporto priemonę daugiabučio kieme, gatvėje ar automobilių stovėjimo aikštelėje, grįžus galima rasti nemalonią staigmeną - įbrėžimą, įlenkimą ar kitokį apgadinimą. Ši situacija gali sukelti dar daugiau rūpesčių, kai kaltininko - nėra. Straipsnyje aptariama, ką daryti radus apgadintą automobilį, ir perspėjama, kaip elgtis tiems, kurie patys sukėlė žalą.
Ką daryti radus apgadintą automobilį, kai kaltininko nėra?
Pirmieji veiksmai ir įrodymų fiksavimas
Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko teigimu, stovėjimo aikštelėje radus apgadintą automobilį, bet ne įvykio kaltininką, pirmiausia reiktų skambinti policijai. „Taip užfiksuosite incidentą ir užkirsite kelią situacijai, kai nukentėjusieji tampa kaltininkais“, - primena R. Bieliauskas.
Aiškinantis įvykio aplinkybes, praverstų liudininkų pasakojimai, vaizdo kameromis ar registratoriais užfiksuoti įrodymai. Eksperto teigimu, tokiu atveju reikėtų nufotografuoti įbrėžimus, įlenkimus ar kitus apgadinimus. „Nuotrauka užfiksuosite, kokius nuostolius patyrėte. To, kaip fakto įrodymo, prireiks kreipiantis į draudimo bendrovę“, - pažymi ERGO atstovas.
Žalos atlyginimas per Kasko draudimą
Žinoma, yra daugybė atvejų, kai kaltininko surasti nepavyksta. Tokiais atvejais turintiems kasko draudimą, žalą atlygina draudimo bendrovė. „Kasko“ draudimas yra efektyviausias būdas apsisaugoti nuo finansinių nuostolių, įskaitant nuostolius, sukeltus nenustatyto kaltininko.
Kaip elgtis, jei patys apgadinote kitą automobilį?
Svarbu: nepalikite įvykio vietos
Jei kito vairuotojo automobilį apgadinote patys, neturėtumėte skubėti savarankiškai vertinti žalos dydžio ir nuspręsti, kad apgadinimas menkas, todėl transporto priemonės savininko laukti neverta. „Atrodytų, užtenka palikti raštelį su savo telefono numeriu ir nuvažiuoti - nukentėjusysis paskambins ir reikalą išspręsite. Tačiau tokie veiksmai policijos gali būti traktuojami kaip pasišalinimas iš įvykio vietos, neretu atveju užtraukiantys administracinę atsakomybę: baudą, teisės vairuoti praradimą“, - pabrėžia R. Bieliauskas.
Draudimo bendrovės ERGO atstovas perspėja, kad pasišalinimas iš eismo įvykio vietos užtraukia ne tik baudą bei teisės vairuoti praradimą, bet ir draudimo apsaugos praradimą. Nors privalomasis civilinės atsakomybės draudimas žalą nukentėjusiajam atlygins, visa išmokėta suma regresine tvarka bus išieškota iš paties kaltininko.
Net menkas įbrėžimas - priežastis laukti savininko
Net jei įbrėžimas menkas, patariama sulaukti automobilio savininko, spręsti situaciją, o jei kyla konfliktas - kreiptis į policiją. Ekspertas pabrėžia, kad po automobilio valytuvu paliktas raštelis su telefono numeriu situacijos neišsprendžia ir gali būti laikomas pasišalinimu iš eismo įvykio vietos. „Garbingas elgesys yra sveikintinas, tačiau teisiškai vien raštelio nepakanka“, - sako specialistas.
Įspėjimas: sugadintas automobilis stovėjo netvarkingai?
Neretai dėl rasto įbrėžimo ar įlenkimo kalti būna ir patys transporto priemonės vairuotojai, per skubėjimą ją priparkavę tam netinkamoje, pravažiuoti kitiems eismo dalyviams trukdančioje vietoje. Vis dėlto, užkliudę neteisingai pastatytą automobilį, vis tiek būsite kalti dėl transporto priemonės apgadinimo. Jei automobilis trukdo pravažiuoti, jo vairuotojas bus kaltas tik už parkavimo taisyklių pažeidimą. „Tad nerizikuokite ir nemanykite, kad įbrėžimu pamokysite nepavyzdingą eismo dalyvį“, - primena R. Bieliauskas.
Eismo įvykis ar turto apgadinimas: teisiniai skirtumai
Lietuvos teisinė definicija ir Europos Teisingumo Teismo (ETT) išaiškinimas
Pagal Lietuvos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo įvykis apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Esant situacijai, kai automobilis apgadinamas transporto priemonėms stovint vietoje, šiuo metu draudikai atsisako išmokėti draudimo išmoką pagal transporto priemonių valdytojų atsakomybės privalomąjį draudimą, nes žala atsirado ne eismo įvykio metu.
Vis dėlto, 2018-aisiais, po Latvijoje nutikusio įvykio, Europos Teisingumo Teismas (ETT) išaiškino, jog eismo įvykiu galima laikyti ir tokį atvejį, kai jame dalyvauja dvi stovinčios transporto priemonės. Europos žmogaus teisių fondo teisininkė Monika Guliakaitė tuomet pažymėjo, jog dabartinis Lietuvos teisinis reguliavimas nesutampa su ESTT išaiškinimu minėtoje byloje.
Kada tikrai kviesti policiją? Policijos departamento pozicija
Policijos departamento atstovė Jorūnė Liutkienė pabrėžė, kad policija turi būti kviečiama tik dėl įskaitinių eismo įvykių, t. y. kai abi transporto priemonės judėjo ir buvo sužeistas ar žuvo bent vienas žmogus. Taigi, jei asmuo įtaria, kad transporto priemonė buvo sugadinta eismo įvykio metu, jis gali pranešti policijai, kad policija pradėtų tyrimą dėl galimo kito asmens pasišalinimo iš eismo įvykio vietos.
Visais kitais atvejais, kai automobilis buvo apgadintas, policijos kviesti nereikia ir ji tokio įvykio netirs. Pavyzdžiui, kai asmuo tyčia sugadina turtą (įspiria ar tyčia atsitrenkia durelėmis į kitą automobilį), kai praeivis netyčia užkabina ir nulaužia stovinčio automobilio veidrodėlį, ir visais kitais atvejais, kai savininkas rado savo automobilį apgadintą tiek ir esant kaltininkui šalia, tiek ir kaltininko nežinant.
„Amžina istorija, kad draudimo įmonės nori, jog būtų kviečiama policija, nes jie ramiau jaučiasi, kai policija sudalyvauja. Bet mums tai yra didelis apsikrovimas darbu. Mes pareigūnus siunčiame į tas vietas, kur jų tikrai reikia - kai sužeidžiami ar žūsta žmonės“, - atkreipė dėmesį J. Liutkienė.
Kaip spręsti žalos atlyginimo klausimą be policijos?
Visais minėtais atvejais, kai policijos kviesti nereikia, žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas civiline tvarka: reikia užpildyti eismo įvykio deklaraciją per „Epoliciją“ ir dėl žalos kreiptis į draudimą.
Advokatų profesinės bendrijos „Šuminas Remeikė legal“ advokatas Simas Šuminas pataria rašyti pareiškimą per „Epoliciją“, nurodant, kad automobiliui stovint užrakintam, kito automobilio vairuotojas jį apgadino savo automobilio durelėmis. Taip pat reikėtų pridėti abiejų stovinčių automobilių nuotrauką, kurioje matyti, kaip arti pastatytas kito asmens automobilis, taip pat matomų apgadinimų nuotrauką. Jei automobilis buvo ką tik po poliravimo, reikėtų pridėti sąskaitą už poliravimą su data.
„Policija atsisakys pradėti administracinių nusižengimų teiseną, kadangi tai - turtinės žalos padarymas ne eismo įvykio metu, ir išaiškins, kad turite teisę žalą prisiteisti civilinio proceso tvarka. Tuomet gaukite serviso pasiūlymą remontui ir pateikite kaltininkui civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Kaltininkas taip pat turės padengti ir jūsų advokato išlaidas“, - aiškino S. Šuminas. Anot jo, kartais užtenka kaltininkui išdėstyti visą šią veiksmų eigą ir jis sutinka sumokėti, nenorėdamas turėti reikalų su policija ir teismais.
Dažniausios situacijos ir rizikos stovėjimo aikštelėse
Prekybos centrų ir požeminės aikštelės
Stovėjimo aikštelėse prie prekybos centrų dauguma nėra sužymėtos pirmenybę nurodančiais kelio ženklais, todėl jose galioja lygiareikšmių kelių sankryžų principas. Vairuotojai dažnai klaidingai mano, kad jei jie važiuoja tiesiai ar platesniu pravažiavimu, jie turi pirmenybę. Šios taisyklės ignoravimas susidūrimą paverčia tik laiko klausimu.
Požeminės stovėjimo aikštelės vairuotojams kelia specifinius iššūkius. Šiuolaikiniai automobiliai tampa vis didesni ir platesni, o stovėjimo vietos daugelyje senesnių aikštelių išlieka nepakitusios. Požeminėse aikštelėse klaidos kaina yra itin didelė: net ir menkas prisilietimas prie betoninės kolonos gali kainuoti ne vieną šimtą eurų.
Daugiabučių kiemai ir manevravimo iššūkiai
Daugiabučių kiemai - dar viena „karštoji zona", kurioje automobiliai statomi taip tankiai, kad net ir patyrusiems vairuotojams kyla sunkumų. Tokiais atvejais galioja pagrindinė taisyklė: jei vienas automobilis stovėjo, o kitas važiavo - kaltė visada tenka judėjusios transporto priemonės vairuotojui. Jei abu vairuotojai vienu metu važiuoja atbulomis iš stovėjimo vietų ir susiduria, dažniausiai nustatoma abipusė kaltė. Tai reiškia, kad nuostoliai dalijami pusiau. Todėl prieš pradedant judėti atbuline eiga, būtina ne tik stebėti veidrodėlius, bet ir įsitikinti, ar kaimynas priešais neketina daryti to paties.
Netikėti pavojai: kroviniai ir veidrodėliai
Stovėjimo aikštelėse galima susidurti ne tik su kita transporto priemone, bet ir su jos gabenamu kroviniu. Vertėtų įsidėmėti, jog jeigu automobilį apgadina nešamas krovinys, civilinės atsakomybės draudimas nebegalioja. Apgadinto automobilio savininkas tokiu atveju turi teisę iš kaltininko reikalauti žalos atlyginimo. Taip pat pasitaiko atvejų, kai praeivis netyčia užkabina ir nulaužia stovinčio automobilio veidrodėlį. Šie atvejai traktuojami kaip turto sugadinimas.
Draudimo rūšys ir žalos atlyginimas
Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas (TPVCAD)
„Draudimas.lt“ vadovas Vytautas Janušauskas paaiškino, kad privalomasis civilinės atsakomybės draudimas (TPVCAD) yra skirtas padengti žalą, kurią vairuotojas padaro kitiems asmenims ar jų turtui. Tai reiškia, jei jūsų automobilis padaro žalą kitam automobiliui ar sužaloja žmogų, TPVCAD padengs šiuos nuostolius. Tačiau, jei jūsų automobilis yra apgadintas ir nėra nustatyto kaltininko, TPVCAD tokios žalos nepadengs, nepriklausomai nuo draudimo bendrovės.
Jeigu vairuotojas pripažįsta savo kaltę, tuomet reikėtų užpildyti eismo įvykio deklaraciją nurodant, kad įvykis buvo sukeltas manevruojant automobilių aikštelėje. Tokiu atveju draudimas galios visa apimtimi ir atlygins nuostolius nukentėjusiajam.
Kasko draudimo privalumai
Jeigu kaltininko nustatyti nepavyksta, pagelbėti gali tik „Kasko“ draudimas, kuris dengia automobilio nuostolius nepriklausomai nuo kaltininko nustatymo. Tai apima žalą, padarytą nežinomų asmenų, vandalizmo, vagystės ar gamtos stichijų (pvz., krušos ar audros). „Kasko“ taip pat gali padengti automobilio remontą, atsarginių dalių keitimą, vilkimo paslaugas ir kitas susijusias išlaidas.
Pakaitinio automobilio nuoma po eismo įvykio
Siekdami padėti išvengti nesusipratimų ar papildomų išlaidų, pateikiame svarbiausią informaciją, norint išsinuomoti pakaitinį automobilį po eismo įvykio. Ši informacija taikoma klientams, kurie nukentėjo nuo eismo įvykio kaltininko, apdrausto privalomuoju draudimu.
- Kam atlyginama pakaitinio automobilio nuoma? Jei transporto priemonė remontuojama remonto įmonėje arba remontas netikslingas dėl didelių sugadinimų ir neturite kitos nuosavos transporto priemonės, o be pakaitinės transporto priemonės patirsite didelius nepatogumus, mobilumo apribojimus greitai nuvykti į reikiamą vietą ar papildomas išlaidas.
- Kokia yra paros kaina ir kokią transporto priemonę galite nuomotis? Atlyginamos vidutinės rinkoje esančios paros nuomos išlaidos. Palyginimui, vidutinės klasės lengvosios transporto priemonės nuomos paros kaina yra 25-30 EUR su PVM. Nuomojantis aukštesnės klasės nei vidutinė, tačiau ne aukštesnės klasės nei analogišką sugadintajam pagal markę, modelį, pagaminimo metus automobilį, nuomos paros kaina privalo atitikti rinkoje esančias kainas.
- Pakaitinio automobilio nuomos laikotarpis apskaičiuojamas pagal būtinąjį transporto priemonės remonto laiką, atsižvelgiant į remonto įmonės sudarytą remonto darbų sąmatą. Pailgėjęs nuomos laikotarpis, atsiradęs dėl remonto įmonės kaltės, nėra kompensuojamas ar kompensuojamas dalinai. Palyginimui, įprastai kompensuojamas nuomos laikotarpis, jei sugadinta iki trijų dalių, remonto trukmė iki 3-5 d. d.; iki 5 dalių - 5-8 d. d.; daugiau nei 5 dalys - virš 8 d. d.
- Jei remontas netikslingas? Jei transporto priemonė sugadinta nepataisomai, nuomotis galite iš karto tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir atliekant faktinį remontą remonto įmonėje.
Kaip išvengti nemalonumų: prevencinės priemonės
Norint išvengti netikėtų išlaidų, kai automobilis yra apgadinamas nežinomų asmenų, „Draudimas.lt“ vadovas V. Janušauskas rekomenduoja:
- Parkuoti automobilį saugiose vietose: rinkitės stovėjimo vietas, kuriose yra vaizdo kameros arba kurios yra gerai apšviestos ir matomos.
- Stengtis pasirinkti platesnes stovėjimo vietas ar parkuoti automobilį stovėjimo aikštelių gale, kur iš šonų nebus kitų automobilių.
- Naudoti apsaugos sistemas: automobilių apsaugos sistemos su judesio jutikliais ar vaizdo registratoriais gali padėti užfiksuoti įvykius ir veikti kaip prevencinė priemonė.
- Rinkti įrodymus: jei atsiranda žala, kuo greičiau surinkite visus galimus įrodymus (fotografijas, liudytojų parodymus), kad būtų lengviau kreiptis į draudimo bendrovę ar policiją.
- Įsigyti „Kasko“ draudimą: tai efektyviausias būdas apsisaugoti nuo finansinių nuostolių, įskaitant nuostolius, sukeltus nenustatyto kaltininko.
tags: #apgadino #automobili #ir #pabego