Andrius Kaušpėdas - verslininkas, kurio profesinė veikla apima įvairias sritis Lietuvoje ir Afrikoje, susiduriant tiek su sėkme, tiek su teisiniais iššūkiais bei kultūriniais ypatumais. Jo verslo patirtis apima mažmeninę prekybą, kvepalų gamybą bei sudėtingas tarptautinio verslo peripetijas Afrikos žemyne, taip pat teismų bylas, susijusias su verslo organizavimu.
Profesinė veikla Lietuvoje
UAB "Daikčiukas"
Andrius Kaušpėdas yra įmonės UAB "Daikčiukas" vadovas. Įmonės buveinės registracijos adresas yra Kėdainių r. sav., Vilainių sen., Lančiūnavos k., Liepų al. 8, LT-58435. Įmonės kodas - 302525291, PVM mokėtojo kodas - LT100006332810. Pagrindinė bendrovės veiklos sritis yra 47.27.00, Kitų maisto produktų mažmeninė prekyba (EVRK 2.1). Šiuo metu UAB "Daikčiukas" darbuotojų (apdraustųjų) neturi.
UAB "Aromistas" ir prekės ženklai "Aromika", "Dėžutės 123"
Andrius Kaušpėdas taip pat vadovauja įmonei Uždaroji akcinė bendrovė "Aromistas". Jos buveinės registracijos adresas sutampa su UAB "Daikčiukas": Kėdainių r. sav., Vilainių sen., Lančiūnavos k., Liepų al. 8, LT-58435. Įmonės kodas - 307202993. Pagrindinė bendrovės veiklos sritis - 20.42.00, Kvepalų ir tualeto priemonių gamyba (EVRK 2.1). Kaip ir UAB "Daikčiukas", "Aromistas" šiuo metu neturi apdraustųjų darbuotojų. Andrius Kaušpėdas yra verslininkas, Lietuvoje valdantis namų kvapų bendrovę „Aromika“ ir pakuočių verslą prekės ženklu „Dėžutės 123“. Jo patirtis su šiais verslais vėliau paskatino dalintis įžvalgomis apie verslo plėtrą užsienyje.
Teisinės pasekmės: Byla dėl "Aistros masažų"
Vienas iš reikšmingų teisinių epizodų Andriaus Kaušpėdo biografijoje yra byla dėl „Aistros masažų“. Ši įmonė veikė kone visoje Lietuvoje, ir nors daugelis suprato jos veiklos pobūdį, uostamiesčio pareigūnų dėmesį ji patraukė po kelių straipsnių spaudoje. Buvo nustatyta, kad teikiamų paslaugų kaina priklausė nuo to, kiek apsirengusios būdavo paslaugų teikėjos. Po 2008 metais uostamiesčio pareigūnų atliktos operacijos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o ši byla tapo pirmąja, pasibaigusia apkaltinamuoju nuosprendžiu.
Byla teisme buvo nagrinėjama apie trejus metus, per kuriuos pasikeitė šešios sekretorės ir trys prokurorai. Per tą laiką dalis kaltinamų moterų net ištekėjo ir susilaukė vaikų. Teisme liudijo ir keli „Aistros masažų“ klientai. Verslo organizatoriumi teismas įvardijo Andrių Kaušpėdą. Jam buvo skirta metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas metams ir trims mėnesiams. Analogiškos baudos ir įpareigojimas paremti nukentėjusias nuo nusikaltimų aukas buvo skirti ir septynioms moterims, pripažintoms kaltomis dėl pelnymosi iš prostitucijos.
Verslo patirtis Afrikoje: Iššūkiai ir specifika
Andrius Kaušpėdas, valdantis minėtas namų kvapų ir pakuočių verslo įmones Lietuvoje, nusprendė pasidalinti savo patirtimi su tautiečiais apie verslo vystymą Afrikos žemyne. Jis tiki, kad susivienijus daugiau drąsių lietuvių, verslą Afrikoje būtų vystyti daug lengviau, nepaisant netikėtumų.
Pirmieji žingsniai ir patirti nuostoliai
Pirmą kartą su Afrika A. Kaušpėdas susidūrė prieš dešimt metų, dalyvaudamas verslo delegacijose į Ganą ir Nigeriją. Tuomet bandymai įsitvirtinti nebuvo sėkmingi. Kaip prisipažįsta verslininkas, „tiesiog nieko nepavyko: skirtinga kultūra“. Nors Nigerijoje buvo atidaryta įmonė, bendradarbiavimas su vietiniais nutrūko dėl kultūrinių skirtumų ir, pasak pašnekovo, blogai pasirinktų partnerių. A. Kaušpėdas atskleidė, kad Nigerijoje jo partneriui vietiniai tiesiog pasakė negrįžti arba kils problemų. Tąkart buvo prarasta apie 150-200 tūkst. eurų.
Ganos rinkos ypatumai ir konkurencija
Po dešimties metų, užsigydęs praeities žaizdas, A. Kaušpėdas vėl ryžosi ieškoti verslo sėkmės Ganoje, vedinas „nuotykių troškulio“. Jis teigia, kad Afrikoje vyrauja visai skirtinga kultūra, o nuotykių jausmas ten garantuotas vos nusileidus oro uoste. Šiuo metu lietuvis su partneriu turi atidaręs biurą Ganos sostinėje Akroje. Jo pastebėjimais, Ganoje konkurencija yra minimali arba jos visai nėra dėl akivaizdžių priežasčių - kapitalo trūkumo. Dažnai galima pamatyti smulkius verslininkus, besinuomojančius suvirintus kioskelius už 3 dolerius ir pardavinėjančius įvairias prekes. Būtent konkurencijos trūkumas ir auganti Ganos populiacija, siekianti 31 mln. gyventojų, patraukė lietuvį išbandyti savo jėgas šioje rinkoje.
A. Kaušpėdas pažymi, kad importo augimas Ganoje yra nuoseklus, nes pati gamyba vietiniams yra be galo sudėtingas procesas. Be to, vietos kultūra nėra linkusi planuoti tolimoje ateityje; žmonių mąstymas orientuotas tik į šiandieną, nes jie užgrūdinti sunkaus gyvenimo. Verslininkas pasidalino ir kitais keistais skirtumais, pavyzdžiui, įstatymu, kad Ganos turgus skirtas tik ganiečiams, taip valstybei siekiant suteikti vietiniams galimybę užsidirbti. Dėl to karts nuo karto turguje kyla konfliktai ir sukilimai, kai išvejami kinai bei nigeriečiai.
Dar vienas lietuvį nustebinęs reikalavimas - įstatinis kapitalas kuriant įmonę. Ganiečiui užtenka 100 dolerių, tuo metu užsieniečiui taikomas 200 tūkst. JAV dolerių įstatinio kapitalo reikalavimas bendroms įmonėms, o 500 tūkst. dolerių - 100 proc. užsienio kapitalo įmonei. Tačiau A. Kaušpėdui pavyko atsidaryti gamybinę įmonę kūno kvapams gaminti su minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimais, susisiekus su Ganos investuotojų centru, nes šalis turi ambicijų tapti gamybos šalimi. Kol kas gamybos darbai dar tik pradedami, o didžioji dalis verslo yra importuojami kvapai.
Prekybos situacija Ganoje taip pat įdomi: mažmenininkų antkainiai yra labai maži, siekiantys vos 10-20 proc., palyginti su Lietuva, kur ne maisto produktų antkainiai dažnai sudaro 50-100 proc. Ganoje dominuoja smulkieji prekybininkai, o didžiausias prekybos tinklas šalyje, turinčioje daugiau nei 30 mln. gyventojų, turi tik 38 parduotuves.
Korupcija ir biurokratinės kliūtys
Vienas iš labiausiai A. Kaušpėdui įstrigusių Ganos bruožų - vis dar gaji korupcija. Nors jis tikėjosi brutalesnės korupcijos, kai tiesiog reikalaujama pinigų, vietos pareigūnai dažniau sukuria problemą ir laukia, kol verslininkas susitars, pavyzdžiui, prašydami papildomų dokumentų, apie kuriuos niekada nebuvo girdėta. Verslininkas pasidalino patirtimi, kai pusę metų negalėjo gauti laisvosios ekonominės zonos leidimo. Tik asmeniškai nuvykęs į tarnybos būstinę ir pasikalbėjęs su vadovu, kuris tikėjosi naudos, per pusdienį gavo pasirašytą leidimą be kyšio.
A. Kaušpėdas ne kartą matė, kaip įvairių institucijų pareigūnai kabinetuose skaičiuoja pinigus, kuriuos skubiai slepia po stalais, netikėtai pamatę užėjusį lietuvį. Be to, įstringa ir vietinių mentalitetas bei kultūra. Atvykėliai tikisi greito rezultato, tačiau vietiniai yra savo komforto zonoje ir niekur neskuba. Jei per dieną pavyksta surengti vieną susitikimą, tai jau laikoma geru rezultatu, o daugelis suplanuotų susitikimų neatšaukiami ar atkeliami dėl keistų pasiteisinimų.
Kaip korupcija jus veikia? | „Transparency International“
Saugumo ir investicijų aplinka
Nepaisant iššūkių, Andrius Kaušpėdas tikina, kad Gana yra itin saugi Afrikos mastu ir yra mėgstama užsienio verslininkų. Jis niekada nesijautė nesaugiai Ganoje, skirtingai nei Nigerijoje, kur baltas žmogus negali pasirodyti be apsaugos. Pasak jo, neretai už kiekvieno sėkmingo verslo Ganoje slypi žmogus iš Europos ar Amerikos, o skirtingos diasporos yra stiprios ir viena kitą palaikančios.
Gana dažnai pasirenkama tarptautinių investuotojų, nes ji yra šalia Nigerijos, kurioje yra gerokai nesaugiau. Todėl daugelis įmonių, vystančių verslą aplinkiniuose regionuose, atidaro centrines būstines Ganoje. Verslininkas pažįsta Izraelio verslininkų, kurie turi verslus Nigerijoje, bet gyvena Ganoje dėl didesnio saugumo sau ir savo šeimoms. Šiuo metu A. Kaušpėdas su savo partneriu kas 2-3 mėnesius pakaitomis būna Ganoje, prižiūrėdami verslą. Tačiau jis pabrėžia, kad Afrika netinka tiems, kurie nori mažiau rizikos, nes čia „visada nutiks kažkas netikėto, kad ir kiek viską apgalvojęs būsi“.
tags: #andrius #kauspedas #baudos