Lietuvos keliuose, įskaitant pagrindinę automagistralę A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda, įrengta įvairių tipų kamerų ir greičio matuoklių, kurie atlieka skirtingas funkcijas - nuo eismo stebėjimo iki įvairių Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų fiksavimo. Šiame straipsnyje apžvelgiama greičio matuoklių diegimo metodika, jų tipai, paskirtis A1 kelyje bei bendra eismo saugumo situacija.
Greičio matuoklių diegimo pokyčiai ir metodika
Iki 2023 m. II pusmečio valstybinės reikšmės keliuose greičio matuokliai buvo įrengiami vadovaujantis anksčiau patvirtinta vietų parinkimo metodika. 2023 m. pabaigoje nauja „Via Lietuva“ vadovybė sustabdė vykstantį naujų greičio matuoklių viešąjį pirkimą (50 vnt. greičio matuoklių) ir savo iniciatyva kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), prašydama pateikti išvadą, ar greičio matuokliai valstybinės reikšmės keliuose iki tol buvo įrengiami tinkamose vietose.
2024 metais „Via Lietuva“ ėmėsi iniciatyvos atnaujinant anksčiau naudotą metodiką. Į šį procesą buvo įtrauktos ir kitos suinteresuotos institucijos, susijusios su eismo saugos užtikrinimu: Lietuvos policija, Lietuvos transporto saugos asociacija (LTSA), VšĮ Transporto kompetencijų agentūra (TKA), Susisiekimo ministerija (SM) ir kitos.
Greičio matuoklių tipai ir jų veikimas
Šiuo metu Lietuvos keliuose galima pamatyti dviejų pagrindinių tipų greičio matuoklius: momentinius (stacionarius) ir vidutinio greičio (sektorinius).
-
Momentiniai greičio matuokliai (MGM)
Šie įrenginiai užfiksuoja tik momentinį greitį, kuriuo automobilis važiuoja pro matuoklį. Įdiegus momentinį greičio matuoklį magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda be informacinio kelio ženklo, tik 6 proc. vairuotojų laikėsi leistino greičio. Šis faktas pabrėžia įspėjamųjų ženklų svarbą.
-
Vidutinio greičio matuokliai (VGM)
Vidutinio greičio matuokliai veikia tam tikruose ruožuose. Viename ruožo gale fiksuojamas laikas, kada automobilis į ruožą įvažiavo, o kitame gale - laikas, kada automobilis iš ruožo išvažiavo. Pagal šiuos duomenis nustatomas vidutinis transporto priemonės greitis. Jei jis viršija nustatytą normą, fiksuojamas pažeidimas.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus patarėjas Saulius Jansonas paaiškino, kad atskirti stacionarų nuo vidutinio greičio matuoklio galima pagal kelio ženklus. Prie sektorinį greičio matuoklį žyminčio kelio ženklo papildomai montuojama lentelė, kurioje nurodomas kontrolės ruožo ilgis.
Šiuo metu Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose įrengti 72 momentinio ir 262 vidutinio greičio matuokliai (apimantys 131 ruožą).
A1 kelio kameros: Rumšiškių atvejis
Vairuotojai, važiuojantys iš Vilniaus į Kauną, netoli Rumšiškių (A1 kelias), yra pastebėję virš kelio įrengtą metalinę konstrukciją su keliomis kameromis, kurią vadina „kartuvėmis“. Nors buvo rašyta, kad šioje vietoje sumontuota išmani aparatūra, galinti užfiksuoti daugybę parametrų, ši vieta nepatenka į vidutinių greičio matuoklių sąrašą, keldama abejonių dėl jų funkcijų.
Kelių direkcijos paaiškinimai
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) ryšių su žiniasklaida specialistas Evaldas Tamariūnas patvirtino, kad A1 kelyje, ties Rumšiškėmis, sausio 28 d. išties buvo pastatytas ženklas 636 - „Automatinė eismo kontrolė“. Šis ženklas žymi kelio ruožą, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai.
Pasak LAKD atstovo, ši kelyje sumontuota įranga klasifikuoja pravažiavusias transporto priemones, išmatuoja jų gabaritus, svorį ir nustato transporto priemonių numerius. Duomenys perduodami atsakingoms institucijoms, kad būtų patikrinta informacija atitinkamose duomenų bazėse (pvz., draudimo, techninės apžiūros stočių ir pan.). LAKD gauna tik statistinę informaciją apie transporto priemonių srautą.
E. Tamariūno teigimu, apie taškinius kontrolės įrenginius informuojantis kelio ženklas įrengiamas 150-300 m iki objekto (ne gyvenvietėje). Tačiau šiuo konkrečiu atveju greitis nėra matuojamas. Prie ženklo nėra nurodytas ruožo ilgis, kaip kituose Lietuvos keliuose, kur matuojamas vidutinis greitis. Tai leidžia suprasti, kad šiame ruože matuojamas tikrai ne greitis, o renkami kiti duomenys.
Daugiafunkcės įrangos galimybės
Ant metalinių santvarų sumontuotos kameros gali atlikti šias funkcijas:
- Fiksuoti stambiagabarites transporto priemones, kurios neturi leidimo važiuoti šiuo keliu.
- Identifikuoti kelių mokesčio nesumokėjusius sunkvežimius.
- Nuskaičius valstybinius numerius, nustatyti automobilius, kurie neturi galiojančios techninės apžiūros ir nėra apdrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
- Identifikuoti policijos, valstybės sienos apsaugos ar muitinės tarnybų ieškomas transporto priemones.
Vaizdo stebėjimo įranga taip pat gali nustatyti transporto priemonės rūšį, rinkti duomenis apie transporto srauto intensyvumą ir greitį, tačiau visi šie duomenys renkami tik statistikai, o ne vairuotojų baudimui. Į kelio dangą įmontuoti jutikliai gali nustatyti transporto priemonės svorį, kas yra svarbu, nes tyrimai rodo, jog ketvirtadalis sunkiojo transporto Lietuvoje viršija leistiną svorį, darant neigiamą įtaką kelių būklei. Ši daugiafunkcė įranga šiuo metu pilnai paruošta naudojimui, bet kol kas veikia bandymų režimu. Automatinis baudimas dėl pažeidimų galės būti atliekamas modernizavus Administracinių nusižengimų registrą.
Naujieji matuokliai A1 ir kituose valstybinės reikšmės keliuose
Nauji matuokliai atsiranda ne tik sostinėje, bet ir valstybinės reikšmės bei krašto keliuose. Birželio pradžioje Lietuvos automobilių kelių direkcija skelbėsi įrengusi po momentinį greičio matuoklį abiem kryptimis ties tiltu per Kruną (kelias A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda, apie 87 km). Šioje vietoje greitis yra ribojamas iki 70 km/val. dėl eismo saugos, kadangi kelias per tiltą yra siauresnis, nei būdinga tokios kategorijos keliams, nėra saugaus sustojimo juostų.
Iki šių metų pabaigos Lietuvos automobilių kelių direkcija planuoja įrengti dar 6 momentinio greičio matuoklius valstybinės reikšmės kelyje A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis, A9 Panevėžys-Šiauliai, A11 Šiauliai-Palanga ir kelyje Nr. 203 Kuršėnų aplinkkelis. Detali informacija apie valstybinės reikšmės keliuose jau įrengtus ir planuojamus greičio matuoklius skelbiama viešai Kelių direkcijos interneto svetainėje.
Naujieji momentiniai greičio matuokliai atliks ir papildomas funkcijas - techninės apžiūros, draudimo bei kelių mokesčio patikrą, prisidėdami prie platesnio KET pažeidimų fiksavimo.
Eismo saugumas ir pažeidimų fiksavimas
Automagistralėse maksimalus leistinas važiavimo greitis yra didesnis (vasarą - 130 km/val.), todėl eismo įvykio pasekmės būna skaudesnės, ypač jei maksimalus leistinas greitis viršijamas 20-30 km/val. Deja, kai kurios automagistralių vietos nėra pakankamai saugios, jose įvyksta daug skaudžių eismo įvykių.
Po greičio matuoklių įrengimo stebimas virš 40 proc. įskaitinių eismo įvykių, apie 50 proc. sužeistųjų ir virš 70 proc. sumažėjimas. Saugumui keliuose užtikrinti taikomos kompleksinės priemonės: ypatingas dėmesys skiriamas infrastruktūros plėtrai, eismo saugos priemonių diegimui, visuomenės švietimo kampanijoms, nuosekliam darbui su bendruomenėmis keičiant vairavimo kultūrą.
Nuo 2024 m. gruodžio 1 d. pasikeitė Kelių eismo bei Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo įrengimo taisyklės, patikslinant ženklų, susijusių su automatinės kontrolės sistemomis, naudojimą.
Baudos už KET pažeidimus
Svarbu žinoti, kada už greičio viršijimą ar kitus KET pažeidimus gresia įspėjimas, o kada - bauda:
- Greičio viršijimas iki 10 km/val. užtraukia įspėjimą.
- Greičio viršijimas daugiau kaip 10 km/val., bet ne daugiau kaip 20 km/val. užtraukia baudą nuo 12 iki 30 eurų.
- Greičio viršijimas daugiau kaip 20 km/val., bet ne daugiau kaip 30 km/val. užtraukia baudą nuo 30 iki 90 eurų.
- Greičio viršijimas daugiau kaip 30 km/val., bet ne daugiau kaip 40 km/val. užtraukia baudą nuo 120 iki 170 eurų.
- Greičio viršijimas daugiau kaip 40 km/val., bet ne daugiau kaip 50 km/val. užtraukia baudą nuo 170 iki 230 eurų.
- Greičio viršijimas daugiau kaip 50 km/val. užtraukia baudą nuo 450 iki 550 eurų, taip pat gali būti atimtas vairuotojo pažymėjimas 1-6 mėnesiams. Neturintiems teisės vairuoti asmenims baudos siekia nuo 450 iki 700 eurų.
- Už važiavimą degant raudonam šviesoforo signalui gresia bauda nuo 60 iki 90 eurų ir (arba) teisių atėmimas nuo 1 iki 6 mėnesių.
- Už važiavimą A juosta, neturint tam teisės, gresia bauda nuo 30 iki 90 eurų.
Atsakymai į Jūsų klausimus (Atvirai apie šį kanalą, jo uždavinius, ir ne tik)
Kiti kelių įrenginiai ir jų paskirtis
Be greičio matuoklių, Lietuvos keliuose įrengta ir daugybė kitų kamerų bei jutiklių, kurie atlieka ne greičio fiksavimo, o kitas svarbias funkcijas:
-
Eismo stebėjimo kameros
Šalia kelio vairuotojai mato ne tik greičio matavimo įrangos kameras, bet ir tokias, kurios stebi eismą. Kartais vairuotojai, pamatę jas, klaidingai mano, kad tai nepažymėti greičio matuokliai. Tačiau S. Jansonas nuramino, kad greičio jos tikrai nefiksuoja. Šios kameros kelio ženklais nepažymėtos, nes jos nukreiptos į kelio dangą ir skirtos tik eismo sąlygoms stebėti. Jokių asmens duomenų jos nerenka. Lietuvos kelių vaizdo kameros suteikia galimybę stebėti šalies eismą ir orų sąlygas realiu laiku, veikiant 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Tiesioginės transliacijos leidžia įvertinti eismo intensyvumą, kelio dangos būklę, matomumą, o žiemą - ir slidumo sąlygas. Projektas LietuvosKameros.lt vienoje vietoje pateikia visas populiariausias tiesiogines kameras iš visos šalies.
-
Meteorologinės stotelės
Dar vienas įrenginys, kurį vairuotojai kartais klaidingai identifikuoja kaip greičio matavimo įrangą, yra meteorologinės stotelės. Šalia valstybinės reikšmės kelių pastatytos automatinės kelių oro sąlygų stotelės, iš kurių duomenys renkami į Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinę sistemą. Kelių oro sąlygų stotelėse sumontuoti jutikliai matuoja kelių būklei ir eismo sąlygoms nustatyti reikalingą informaciją: kelio dangos paviršiaus ir oro temperatūrą, oro santykinę drėgmę, rasos tašką, vėjo kryptį, greitį ir gūsius, kritulių intensyvumą ir tipą, matomumą, kelio dangos būklę, kelio konstrukcijos įšalo gylį.
-
Eismo intensyvumo skaitikliai (kvadratai asfalte)
Į asfalto dangą įlieti „kvadratai“ yra eismo intensyvumo skaitikliai. Iš šių daviklių gaunama informacija skirta ne Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimui. Jie į Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinę sistemą teikia duomenis apie tam tikroje kelio atkarpoje pravažiavusių transporto priemonių vidutinį skaičių ir greitį. Tai padeda nustatyti, kokiu greičiu atitinkamoje atkarpoje važiuojama žiemą ir kokiu - vasarą.
-
Kintamos informacijos ženklų sistemos
Šiuo metu keliuose A1, A2 ir A5 yra įrengtos šešios kintamos informacijos ženklų sistemos. Jos įspėja apie iš šalutinio kelio išsukančius ar į apsisukimui skirtą juostą įvažiavusius vairuotojus.
Finansavimas ir priežiūra
Įvertinus negarantinius remontus ir vandalizmo atvejus, visų greičio matuoklių priežiūra per metus kainuoja apie 250-300 tūkst. eurų. Lėšos, surinktos už momentiniais ir vidutinio greičio matuokliais užfiksuotus pažeidimus, skiriamos eismo saugumo gerinimui, tačiau detalesnis lėšų panaudojimas nebuvo nurodytas.
tags: #a1 #kelias #lietuvoje #kameros