Automobiliuose, turinčiuose vidaus degimo variklius, naudojamos aušinimo sistemos, kad būtų palaikoma optimali variklio komponentų temperatūra. Dauguma jūsų automobilio variklio dalių patiria didelę trintį ir ekstremalią temperatūrą, todėl tinkamai veikianti aušinimo sistema yra gyvybiškai svarbi ilgaamžiškumui ir efektyvumui. Vandens pompa cirkuliuoja aušinimo skystį pro variklį, radiatorių, rezervuarą ir kitus sistemos komponentus. Be tinkamo antifrizo kiekio jūsų variklis gali perkaisti arba užšalti žiemos metu. Kadangi aušinimo skystis atlieka labai svarbų vaidmenį, jį privaloma reguliariai tikrinti.
Neretai pamirštamas dalykas - reguliariai tikrinti antifrizo lygį bakelyje. Nors dauguma automobilių turi indikaciją skydelyje, jei aušinimo skysčio trūksta, nepamirškime, kad ir indikacija kartais nesuveikia.
Aušinimo skysčio nutekėjimo simptomai
Aušinimo skysčio nutekėjimas gali sukelti rimtą pavojų jūsų automobilio varikliui. Akivaizdžiausias aušinimo skysčio nutekėjimo simptomas yra be abejo pastebėta antifrizo bala po automobiliu. Kadangi tai nėra vienintelis skystis, kuris gali nutekėti iš jūsų variklio, svarbu žinoti, ko ieškoti, kad būtų galima nustatyti, kokio tipo skystis tai yra. Aušinimo skystis paprastai bus ryškiai žalios, oranžinės arba rausvos spalvos, o jo kvapas gali būti "saldokas".
Kitas gana paprastas būdas, kuriuo galite pastebėti, kad trūksta aušinimo skysčio, yra stebint variklio temperatūros daviklį. Jei supratote, kad yra aušinimo skysčio nutekėjimas, visada jį greitai išvalykite (jeigu tai įmanoma), nes jis yra labai toksiškas tiek žmonėms, tiek naminiams gyvūnams ir apskritai gamtai.
Kiti įspėjamieji ženklai
- Stebėkite išmetamų dūmų spalvą: jeigu dūmai balti, galite turėti problemų su aušinimo sistema.
- Reguliariai tikrinkite variklio alyvą: jeigu jos kiekis didėja, tikėtina, kad antifrizas patenka į alyvą ir kelia jos kiekį.
Paprastai, norėdami sužinoti, ar jūsų variklyje trūksta ar dingsta aušinimo skysčio, tiesiog patikrinkite išsiplėtimo bako aušinimo skysčio lygį ir užpildykite jį, tada stebėkite lygį, kad sužinotumėte, ar skystis mažėja.
Aušinimo skysčio nutekėjimo ir sistemos gedimų priežastys
Tam tikri gedimai atsiranda su laiku dėl didelės trinties ir ekstremalios temperatūros variklyje.
Radiatorius ir žarnos
Korozija radiatoriuje yra viena iš pagrindinių aušinimo skysčio nutekėjimo priežasčių. Vamzdžiams senstant ir prarandant atsparumą, viduje gali atsirasti nuosėdų, kurios sukelia nuotėkį. Žarnos, sujungtos su radiatoriumi, taip pat gali būti kaltininkas, nes einant laikui žarnos tampa kietos ir "trapios", o tai reiškia, kad jos praranda elastines savybes, atsiranda įtrūkimų dėl variklio vibracijų ir t.t.
Radiatoriaus dangtelis
Radiatoriaus dangtelis atrodo nereikšmingas dalykėlis, tačiau jis atlieka didelį darbą. Pačiame radiatoriuje darbo metu susidaro labai didelis slėgis, o dangtelis yra atsakingas už sistemos sandarumą, kuris palaiko vienodą slėgį visoje aušinimo sistemoje. Tačiau laikui bėgant jo tarpinė gali susidėvėti arba spyruoklė gali prarasti reikalingą amortizaciją, o tai gali leisti aušinimo skysčiui po truputį ištekėti.
Variklio galvos tarpinė
Kai pradeda leisti variklio galvos tarpinė, galite to irgi nepastebėti ilgą laiką. Tarpinė turi atlaikyti platų variklio temperatūrų diapazoną, taip pat ypač aukštus ir labai žemus variklio slėgius. Kai tai atsitinka, tarpinė nebegali laikyti variklio alyvos ir aušinimo skysčio atskirai, o tai yra labai pavojinga ir dažnai sukelia rimtus gedimus.
Vandens siurblys
Vandens siurblys vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant, kad aušinimo skystis būtų cirkuliuojamas visoje aušinimo sistemoje taip, kaip priklauso. Paprastai jis varomas diržu ir yra apatinėje variklio dalyje. Siurblio gedimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių - dažniausiai tai natūralus susidėvėjimas.
Išsiplėtimo bakas
Automobilio aušinimo sistemoje yra išsiplėtimo bakas - tai plastikinis bakelis šalia variklio, į kurį pilame aušinimo skystį. Laikui bėgant ir veikiant temperatūros pokyčiams, tas plastikas gali susilpnėti, taip pat ir jį jungiančios dalys. Bakelis gali įtrūkti arba atsirasti bakelio dangtelio nesandarumas, leidžiantis išbėgti aušinimo skysčiui.
EGR aušinimo sistema
Jei EGR aušinimo sistemoje atsiranda nuotėkis, skystis gali patekti į recirkuliuojančias išmetamąsias dujas, praeiti pro variklį ir sudegti išmetimo vamzdyje, praktiškai be jokių simptomų, išskyrus, žinoma, nuolatinį aušinimo skysčio praradimą, kurio priežastis gali būti sunku diagnozuoti.
Aušinimo skysčio keitimas ir sistemos priežiūra
Vairuotojai neretai nustempa, kai pasiūloma keisti aušinimo skystį. Galvojama, kad tai toks skystis, kurio keisti nereikia. Žiūrint labiau techniškai, vis dėlto tai yra darbinis skystis, kuris laikui bėgant praranda savo technines savybes. Per laiką nekeistas antifrizas tampa rūgštinis ir pradeda ardyti vidines dalis, praranda savo tepimo savybes, ko pasekoje prastai tepama vandens pompa. Atsiranda korozija.
Koks aušinimo skystis ir kaip dažnai jį reikia keisti, geriausiai nurodo automobilio gamintojas. Taip pat reikia paminėti, kad negalima pilti bet kokio pasitaikiusio aušinimo skysčio. Antifrizas, kaip ir tepalas, konkrečiam varikliui tinka tam tikrų parametrų. Jeigu nežinote, kokį pilti, nepilkite pirmo pasitaikiusio - pirma išsiaiškinkite, koks tinkamas (dažnai būna parašyta ant paties aušinimo skysčio bakelio). Taip pat, jeigu nežinote, koks antifrizas buvo supiltas anksčiau, vertėtų pasikeisti jį pilnai nauju.
Aušinimo skysčių palyginimo testas | AUTODOC
Aušinimo sistemos nuorinimas
Jeigu aušinimo sistemoje atsiranda oro burbulas, dėl jo gali sutrikti cirkuliacija. Įprastai nuorinti sistemą tenka po termostato, vandens pompos, radiatoriaus arba tiesiog aušinimo skysčio keitimo. Dažnai šios sistemos yra sukurtos taip, kad jos galėtų nusiorinti savaiminiu būdu. Tam naudojami vienakrypčiai vožtuvai dangteliuose ir oras iš sistemos ilgainiui pasišalina savaime.
Kaip nuorinti aušinimo sistemą?
- Pirmiausia, reikia surasti orinimo taškus. Jie turėtų būti aukščiausiose aušinimo sistemos vietose (jų kiekis varijuoja pagal modelius).
- Pastatykite automobilį taip, kad jo priekis būtų aukščiau.
- Užveskite variklį ir įjunkite šildymą pilnu pajėgumu, kad atsidarytų ir salono šildymo ratas.
- Šiek tiek pagazuokite ir palengva atleiskite orinimo tašką.
- Jeigu sistemoje yra oro, turėtų pasigirsti šnypštimas - laikykite ventilį atleistą tol, kol pradės bėgti skystis.
Turėkite omenyje, kad aušinimo sistemos orinimas turėtų būti atliekamas specialistų, nes įkaitęs aušinimo skystis kelia kūno nudegimų riziką, o netinkamai nuorinus sistemą galite perkaitinti variklį.
Optimalios temperatūros palaikymo svarba
Svarbu užtikrinti, kad, pavyzdžiui, CHRYSLER GRAND VOYAGER V (RT) aušinimo sistema padėtų palaikyti tolygią, 85 - 95°C temperatūrą, nepriklausomai nuo aplinkos temperatūros, variklio apkrovos ir jo sūkių dažnio. Jei automobilio variklis nepakankamai aušinamas, alkūninio veleno ir dujų paskirstymo mechanizmų detalės labai įkaista, jos tampa blogiau tepamos, galimi netgi mechaniniai detalių pažeidimai, dėl kurių gali atsirasti rimti variklio gedimai.
Taip pat negerai variklį peraušinti, nes ant cilindrų sienelių ima kauptis ir kondensuotis degalai, prasčiau ruošiamas kuro mišinys. Dėl šios priežasties sumažėja automobilio variklio galia ir išauga degalų sąnaudos. Nuolat aušinamame variklyje padidėja tarpeliai mazgų sujungimuose, todėl automobilio detalės dyla rečiau. Tinkamai prižiūrima ir reguliariai tikrinama aušinimo sistema tarnaus ilgai ir efektyviai.
tags: #5 #chrysler #ausinimo #sistema