Lietuvoje vairavimas išgėrus yra griežtai draudžiamas ir už tai taikomos tiek administracinės, tiek baudžiamosios sankcijos. Pagal galiojančius teisės aktus, 2025 metais vairuotojams, turintiems daugiau nei dvejų metų vairavimo stažą, leistinas alkoholio kiekis yra iki 0,4 promilės. Tuo tarpu pradedantieji vairuotojai ir profesionalai (pavyzdžiui, autobusų, sunkvežimių, taksi vairuotojai) privalo būti visiškai blaivūs. Svarbu suprasti, kad kiekvieno žmogaus organizmas alkoholį skaido skirtingai. Alkoholis ir psichotropinės medžiagos sulėtina vairuotojo reakciją nuo dešimtadalio iki trečdalio, todėl vairuotojas negeba reaguoti ir priimti teisingus sprendimus, kurių pasekmės dažnai būna labai skaudžios ne tik pačiam vairuotojui, bet ir kitiems eismo dalyviams. Jeigu sustabdė policija, rekomenduojama elgtis ramiai ir sutikti su patikra.
Baudžiamoji atsakomybė už didesnį neblaivumą
Kai nustatoma 1,51 promilės ir daugiau, prasideda baudžiamasis procesas. Teismų praktikoje dažnai akcentuojama, kad vairavimas išgėrus yra didžiausią pavojų keliantis nusižengimas. Pakartotiniai pažeidimai paprastai lemia ne tik teisės vairuoti atėmimą, bet ir transporto priemonės konfiskavimą. Taip pat 2025 metais galioja įstatymo pakeitimai, numatantys atsakomybę ne tik vairuotojui, bet ir asmeniui, leidusiam neblaiviam asmeniui vairuoti. Neblaivūs asmenys, sukėlę eismo įvykį, netenka teisės į transporto priemonių draudimo išmoką ir turi padengti visus avarijos metu padarytus nuostolius.
Neblaivumas apibrėžiamas kaip etilo alkoholio vartojusio asmens būsena, kai šio alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) viršija įstatymų nustatytą leidžiamą normą.
Alkoholio vartojimas po eismo įvykio: Aukščiausiojo Teismo praktika
Kyla sudėtingų situacijų, kai asmuo alkoholį vartoja jau po eismo įvykio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra nagrinėjęs bylą, kurioje eismo įvykį padaręs ir pasišalinęs asmuo po jo vartojo alkoholį. Prieš tai bylą nagrinėję teismai automobilio nepripažino nusikalstamos veikos padarymo priemone. LAT išplėstinė Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nesutiko su tokiu sprendimu, panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo.
Pabrėžiama, kad alkoholio vartojimo faktas po eismo įvykio neturėtų būti vertinamas atskirai nuo transporto priemonės vairavimo. Konkrečioje byloje, E. K. buvo nuteistas už tai, kad vairuodamas automobilį padarė eismo įvykį - kliudė ir apgadino kitą automobilį. Po avarijos, nelaukdamas policijos pareigūnų, jis pasišalino ir grįžęs namo vartojo alkoholį. Po daugiau nei valandos sugrįžus į eismo įvykio vietą, jam buvo nustatytas 2,44 promilės neblaivumas.
LAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad automobilis, kurį vairavo nuteistasis E. K. per eismo įvykį, po kurio iki neblaivumo patikrinimo vartojo alkoholį, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, padarydami priešingą išvadą, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Žemesniųjų instancijų teismai taip pat nusprendė, kad nuteistojo E. K. padaryta veika - alkoholinių gėrimų vartojimas po eismo įvykio - nėra tiesiogiai susijusi su kelių transporto priemonės panaudojimu, todėl nepripažino automobilio konfiskuotinu turtu. LAT su tokiu sprendimu nesutiko.
Nutartyje pažymėta, kad alkoholio vartojimo fakto po eismo įvykio vertinimas atskirai nuo vairavimo sudaro sąlygas neblaiviam vairuotojui piktnaudžiauti teise - jam būtų naudinga vartoti alkoholį po eismo įvykio arba teigti, kad alkoholį vartojo po eismo įvykio ir taip išvengti transporto priemonės konfiskavimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant atsakomybės taikymo klausimą dėl alkoholio vartojimo po eismo įvykio yra aktualus ir Kelių eismo taisyklių 221 punktas, kuriame įtvirtinta, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.
Sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį už šią alternatyvią veiką, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad:
- asmuo, vairuodamas transporto priemonę, padarė eismo įvykį;
- po to vartojo alkoholį, iki bus nustatytos to įvykio aplinkybės;
- asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Vadinasi, tokiu atveju privalomos sąlygos atsakomybei kilti pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį neatsiejamos nuo transporto priemonės vairavimo, ir tokios nusikalstamos veikos padarymas be transporto priemonės yra neįmanomas.
Dviguba atsakomybė: administracinė ir baudžiamoji
Taip pat priimtoje nutartyje pasisakyta dėl draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą, kadangi dėl padaryto eismo įvykio E. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir jis buvo nubaustas 10 eurų bauda. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad yra nepateisinama situacija, kai asmeniui dėl nusikalstamos veikos pradedamas ir tęsiamas baudžiamasis procesas ir jis dar atskirai traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Anot LAT, nors šią procesinę situaciją apeliacinės instancijos teismas pastebėjo, bet padaryto pažeidimo tinkamai neištaisė. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Visuomenės požiūris ir tarptautinė praktika
Lietuvos kelių policijos duomenimis, 2024 metais eismo įvykių, kuriuose dalyvavo neblaivūs vairuotojai, skaičius padidėjo apie 5 procentus. Visuomenėje vis mažiau toleruojamas vairavimas išgėrus - tiek socialiniuose tinkluose, tiek žiniasklaidoje dažnai aptariami tokie atvejai. Lietuva nėra vienintelė šalis, taikanti griežtas taisykles vairavimui išgėrus.
Profesionalių vairuotojų piktnaudžiavimas alkoholiu dažnai sukelia dramatiškų pasekmių. Asociacijos kovoja su apsvaigimu nuo alkoholio ir reikalauja efektyvesnių valdžios veiksmų. Pavyzdžiui, Vokietijos teisės aktai tiek sunkvežimių, tiek lengvųjų automobilių vairuotojams numato 0,5 promilės ribą, tačiau vis labiau siūloma, kad 0,0 promilių taisyklė būtų taikoma visam transporto sektoriui. Vis labiau populiarėja ir vadinamieji alkoholio užrakinimo įrenginiai („interlock systems“), kurie leidžia automobilį užvesti tik tada, kai vairuotojo kvėpavime nenustatoma alkoholio.
Vairavimas išgėrus 2025 metais Lietuvoje išlieka viena griežčiausiai reguliuojamų sričių. Jei pateko į situaciją, kai gresia atsakomybė, rekomenduojama kreiptis į teisininkus.
tags: #2 #58 #promiles #ir #autoivykis #kokios