„Vairas“ - tai dvisavaitinis iliustruotas literatūros, dailės, mokslo, visuomenės ir politikos žurnalas, kuris Lietuvoje buvo leidžiamas keliais etapais. Pirmasis jo pasirodymas įvyko 1914 m. sausio 5 dieną Vilniuje. Tuomet jis buvo laikomas gražiausiu žurnalu, kokį tik buvo turėję lietuviai.
Pirmasis „Vairo“ leidimo laikotarpis (1914-1915 m.)
Pirmasis „Vairo“ leidinio numeris pasirodė 1914 m. sausio 5 d. Jo redaktoriumi ir leidėju buvo Antanas Smetona. Pirmąjį numerį puošė dailininko Petro Rimšos viršelis, inicialai ir vinjetės. Vėliau „Vairui“ piešė geriausi to meto lietuvių dailininkai grafikai: Paulius Galaunė, Antanas Jaroševičius, Petras Rimša, Adomas Varnas.
Žurnalas buvo didesnio formato, 24 puslapių apimties, o vienas numerio lankas buvo spausdintas ant brangaus kreidinio popieriaus. A. Smetona redakcijos žodyje pabrėžė poreikį inteligentijai turėti iliustruotą spaudos organą ir teigė, kad „Vairo“ pasirodymas reiškia naują gadynę lietuvių atgimimo istorijoje.
Pirmasis pasaulinis karas ir jo įtaka leidybai
Tryliktąjį žurnalo numerį bespausdinant, kilo Pirmasis pasaulinis karas, tad jo leidyba buvo kurį laiką sustojusi. 14 numeris, išėjęs rugpjūčio 30 dieną, buvo vienu lanku mažesnis, o toliau „Vairas“ buvo leidžiamas nebe 24, bet 16 puslapių.
Dėl karo sąlygų buvo sunku, o vėliau ir visiškai neįmanoma susisiekti su Varšuva, kur buvo gaminamos klišės. Klišių gaminimas dvigubai pabrango, be to, buvo labai sunku gauti kreidinio popieriaus. Dėl šių priežasčių karo metu leidžiamas „Vairas“ buvo mažiau iliustruotas ir spausdinamas ant prastesnio popieriaus.
1915 m. „Vairas“ vėl buvo leidžiamas kas savaitę. Jį redagavo A. Smetona, o leidėju pasirašydavo Martynas Yčas. Tais metais išėjo 23 numeriai. Vokiečiams artėjant prie Vilniaus, „Vairas“, kaip ir visa periodinė spauda, 1915 m. sustabdė savo veiklą. A. Smetona redakcijos žodyje paminėjo, kad dėl pasikeitusių sąlygų „Vairas“ negalėjo tęsti veiklos tokiu pavidalu, koks buvo anksčiau, ir žadėjo atėjus palankioms sąlygoms leisti „Vairą“ „dailų, turtingai iliustruotą“.
Leidimo pertraukos ir atgimimas Kaune
Tautininkų žurnalas „Vairas“ siejasi su tuo pačiu pavadinimu ėjusiu žurnalu 1914-1915 metais. Po Pirmojo pasaulinio karo jis buvo leidžiamas su pertraukomis. Ištisiau žurnalas ėjo 1929-1940 m. Kaune. Vėlesniu laikotarpiu jį leido Martynas Yčas, Antanas Smetona, „Rašto“ ir „Pažangos“ bendrovės.
1924 m. vasario 25 d. karo komendanto nutarimu sustabdžius žurnalo leidimą, buvo išleisti vienkartiniai leidiniai „Irklas“, „Skeveldrų rinkinys“, „Tautos vairas“. „Vairas“ taip pat išleido priedus „Švietimo ministerijos žinios“ (1931-1933 m., redaktorius Liudas Gira) ir „Vairo Naujiems metams dovana“.
Redaktoriai ir bendradarbiai
„Vairas“ buvo tautininkų leidinys, svarstęs teorinius filosofijos, mokslo, kultūros, literatūros ir kitus klausimus, nagrinėjęs Lietuvos politinio, ekonominio, socialinio gyvenimo problemas, spausdinęs lietuvių ir užsienio rašytojų kūrinius.
Žurnalo redaktoriai
Žurnalo redaktoriais skirtingais laikotarpiais buvo šios asmenybės:
- Antanas Smetona (1914-1915 m. ir 1923-1924 m.)
- Domas Cesevičius
- Bronius Dirmeikis
- Vladas Nausėdas
- Izidorius Tamošaitis (1929-1938 m.)
- Stasys Leskaitis-Ivošiškis (1938 m.)
- Kazys Dausa (1939-1940 m.)
Jonas Lapėnas: oficialus redaktorius
Pirmasis oficialusis „Vairo“ redaktorius po atgimimo buvo Jonas Lapėnas (1891-1937), kilęs iš Dagilinės kaimo, Pasvalio rajono. Nors jis buvo formaliai įvardijamas redaktoriumi ir pasirašinėdavo, iš tikrųjų žurnalo neredagavo, o buvo tik priedanga, kaip tais laikais būdavo daugelio laikraščių atsakingieji redaktoriai. J. Lapėnas buvo mažamokslis prekybininkas, iškilęs į žymius tautininkų veikėjus, tapęs „Maisto“ bendrovės direktoriumi ir vėliau įvairių ūkinių organizacijų, tokių kaip „Lietūkis“, draudimo sąjunga „Kooperacija“, „Lietuvos muilas“, Kooperacijos bankas, pirmininku. Jis taip pat įsteigė tautininkų akcinę bendrovę „Pažanga“. Jo reputacija visuomenėje buvo sugadinta po aferų atskleidimo, nors apeliaciniai rūmai jį išteisino.
Izidorius Tamošaitis: tikrasis „Vairo“ vairuotojas
Tikruoju „Vairo“ redaktoriumi, jo „vairuotoju“, laikomas Izidorius Tamošaitis (1889-1943), kilęs iš Antkalniškių, Jurbarko rajono. Jis baigė Kauno kunigų seminariją ir Peterburgo dvasinę akademiją, vėliau studijavo filosofiją Fribūro universitete Šveicarijoje, kur įgijo filosofijos daktaro laipsnį už disertaciją apie V. Solovjovo pažinimo teoriją. Grįžęs į Lietuvą, I. Tamošaitis dėstė filosofiją Kauno kunigų seminarijoje, vėliau vadovavo Filosofijos katedrai Kauno universiteto Humanitarinių mokslų fakultete.
Savo paskaitose ir straipsniuose I. Tamošaitis mėgo įrodinėti metafizikos ir viduramžių atgimimą, liberalizmo ir demokratijos smukimą bei autoritarinių režimų kilimą. Jis redagavo tęstinį leidinį „Eranus“ ir 1933 m. kartu su kitais organizavo Socialinių ir politinių mokslų institutą, kurio buvo pirmininkas. Jis taip pat tapo propagandos įstaigos Visuomeninio darbo vadybos viršininku. „Vaire“ ir kituose tautininkų leidiniuose I. Tamošaitis pasirašinėjo ne tik savo pavarde, bet ir I. Didžiulio slapyvardžiu. Izidorius Tamošaitis keletą metų buvo renkamas Lietuvos žurnalistų sąjungos valdybos pirmininku. Net atsidūręs Sibire karo metu, jis griežtai atsisakė kalbėti per tarybinį radiją, smerkiant užpuolikus.
Kazys Dausa: paskutinis redaktorius
1940 m. vėl buvo grąžintas senasis „Vairo“ formatas ir periodiškumas. Vyriausiuoju redaktoriumi buvo paskirtas Kazys Dausa (g. 1907 m.), kilęs iš Karčiškės-Kazimieravo kaimo, Utenos rajono. Jis mokėsi Utenos progimnazijoje, Panevėžio gimnazijoje, studijavo filosofiją Kauno universiteto Humanitarinių mokslų fakultete, rengėsi pavaduoti prof. I. Tamošaitį. Būti „Vairo“ vyriausiuoju redaktoriumi K. Dausai teko neilgai - tik pusmetį, iki 1940 m. birželio. 1941 m. jis buvo ištremtas į Sibirą, iš tremties grįžo po Stalino mirties ir Vilniuje dėstė vokiečių kalbą.
Žurnalo bendradarbiai
„Vaire“ bendradarbiavo daug garsių Lietuvos asmenybių ir rašytojų. Tarp jų buvo dauguma „Lietuvos aido“ bendradarbių, taip pat:
- Vytautas Alantas
- Petras Babickas
- Juozas Balčikonis
- Jonas Balys
- Liudas Balvočius
- Kazys Būga
- Sofija Čiurlionienė
- Paulius Galaunė
- Liudas Gira
- Valentinas Gustainis
- Martynas Yčas
- Jonas Jablonskis
- Kazimieras Jasėnas
- Vladas Juodeika
- Juozas Jurkūnas
- Vladas Kairiūkštis
- Martynas Kavolis
- Faustas Kirša
- Mečislovas Kviklys
- Lazdynų Pelėda
- Vincas Maciūnas
- Pranas Mašiotas
- Kostas Meškauskas
- Ričardas Mironas
- Jonas Murka
- Bronys Raila
- Balys Sruoga
- Petras Vaičiūnas
- Augustinas Voldemaras
- ir kiti
Leidimo ypatybės ir tematika
Žurnalas „Vairas“ buvo periodiškai leidžiamas skirtingu dažnumu:
- kartą per mėnesį (1914 m., 1930-1937 m., 1940 m.)
- dukart per mėnesį (1938 m.)
- kas savaitę (1915 m., 1923-1924 m., 1939 m.)
Žurnalą Vilniuje spausdino Martyno Kuktos spaustuvė. Ketvirtajame dešimtmetyje „Vairas“ būrė radikalius tautininkus, nepatenkintus prezidento Antano Smetonos nuosaikia politika. Šie radikalūs tautininkai buvo vadinami vairininkais.
tags: #zurnalas #vairas #internete